Civilinė byla Nr. e2-21188-1099/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00055-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovui V. V. ir jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Žukauskui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JRS WOOD“ atstovams vadovui J. S. ir advokatui Dariui Gumbrevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JRS WOOD“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JRS WOOD“ priešieškinį ieškovui V. V. dėl akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už atliktus/neatliktus darbus pagal rangos sutartį, tarp šalių pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto teisėtumo ir nuostolių atlyginimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JRS WOOD“ 1 888 Eur skolą, 34,37 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2019 m. birželio 10 d. užsakovė UAB „JRS WOOD“ ir rangovas V. V., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė statybos rangos sutartį Nr. 19/06/10-01 (toliau – sutartis, ginčo sutartis). Pažymi, kad 2019 m. birželio 9 d. ieškovas el. laišku išsiuntė atsakovei ginčo sutartį, o atsakovė atsiuntė pasirašytą sutarties paskutinį puslapį, tokiu būdu patvirtindama visas sutarties sąlygas. Anot ieškovo, ginčo sutartimi ieškovas įsipareigojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), per nustatytą terminą atlikti sutartyje numatytus rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus bei laiku už juos atsiskaityti.
4. Ieškovas pažymi, kad tinkamai ir laiku įvykdė visas savo pareigas bei prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. tiksliai pagal atsakovės nurodymus atliko stogo hidroizoliacijos darbus. Šią faktinę aplinkybę, ieškovo teigimu, patvirtina tai, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakovė (užsakovė) pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo priėmė ieškovo atliktus darbus be jokių išlygų. Aiškina, kad remiantis pasirašytu atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovas atsakovei išsiuntė sąskaitą faktūrą už suteiktas statybos rangos paslaugas, kurią atsakovė privalėjo apmokėti iki 2019 m. rugsėjo 24 d., tačiau to nepadarė.
5. Ieškovas nurodo, kad 2019 m. lapkričio 22 d. atsakovei išsiuntė pretenziją, kurioje informavo apie nesumokėtą įsiskolinimą; 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovo atstovas elektroniniu laišku dar kartą informavo atsakovę apie nesumokėtą įsiskolinimą ir nurodė, kad nesulaukus skolos padengimo, ieškovas kreipsis į teismą, tačiau 2019 m. gruodžio 2 d. atsakovė atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė: „Darbai už kuriuos yra prašoma atsiskaityti yra nepabaigti, ant stogų nėra pritvirtintos ir prilydytos vėjalentės, o tai įeina į darbų kainą“.
6. Ieškovas pažymi, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai ginčo sutartimi apibrėžė darbus bei jų apimtis, t. y. ieškovas įsipareigojo atlikti hidroizoliacijos darbus, hidroizoliuojant 2 sluoksnius bituminės dangos su apšiltinimu. Teigia, kad vėjalenčių, skardų tvirtinimas nėra sutarties dalykas, todėl atsakovės sugalvoti papildomi statybos rangos darbai negali būti teisėtas pagrindas nesumokėti ieškovui už sutartyje nurodytus ir atliktus darbus. Be to, pakartotinai pažymi, kad atsakovė priėmė ieškovo atliktus darbus, todėl tai prieštarauja pačios atsakovės pozicijai. Anot ieškovo, atsakovės sugalvoti papildomi statybos rangos darbai yra tik pretekstas nesumokėti ieškovui likusio įsiskolinimo už faktiškai atliktus darbus.
7. Ieškovas aiškina, kad pagal ginčo sutarties 2.7 punktą atsakovė (užsakovė) darbų kainą sumoka pagal ieškovo (rangovo) pateiktas sąskaitas faktūras, kurios išrašomos vadovaujantis atliktų darbų aktais, per 5 kalendorines dienas nuo jos gavimo dienos, pradelsusi atsiskaitymo už darbus terminą, atsakovė moka ieškovui už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėtinos sumos (sutarties 9.4. punktas). Nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. sąskaitą faktūrą 7 188 Eur sumai atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. rugsėjo 24 d., tačiau savo sutartinių įsipareigojimų taip tinkamai ir neįvykdė – 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė avansu ieškovui sumokėjo 4 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 20 d. – 1 000 Eur, 2019 m. lapkričio 13 d. – 300 Eur dydžio sumas. Taigi, atsakovė yra skolinga 1 888 Eur už ieškovo faktiškai atliktus stogo dengimo bituminėmis plokštėmis darbus bei 34,37 Eur delspinigius, paskaičiuotus laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki ieškinio surašymo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 27 d. (viso 91 pradelsta diena), skaičiuojant nuo 1 888 Eur įsiskolinimo sumos.
8. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad į darbų kainą įėjo ir visos medžiagos, bei pažymi, jog atsakovė cituoja sutarties 2.2 punkto tik tą dalį, kuri jai yra naudinga ir tokiu būdu sąmoningai iškraipo sutarties esmę. Teigia, kad sutarties 4.1 punkto antrajame sakinyje aiškiai nurodyta, kad: „Šiuo atveju medžiagomis ir užkėlimu rūpinasi Užsakovas“; sutarties šalių šis sakinys yra net paryškintas raudonai. Taigi, anot ieškovo, užsakovė (atsakovė) puikiai suvokė, kad pagal ginčo sutartį būtent ji yra atsakinga už statybinių medžiagų pirkimą, o sutarties 2.1 punkte minimos medžiagos yra tik darbui reikalingos medžiagos, o ne statybinės medžiagos. Be to, ieškovo teigimu, šias aplinkybes įrodo ir pats tas faktas, jog atsakydama į 2019 m. lapkričio 22 d. ieškovo pretenziją atsakovė nurodė: „Darbai už kuriuos yra prašoma atsiskaityti yra nepabaigti, ant stogų nėra pritvirtintos ir prilydytos vėjalentės, o tai įeina į darbų kainą“; tokiu būdu patvirtindama, kad su ieškovu neatsiskaitys tol, kol nebus atlikti papildomi darbai, nors šie darbai ir nebuvo aptarti ginčo sutartyje. Be to, 2019 m. gruodžio 5 d. el. laišku atsakovė dar kartą patvirtino, jog vienintelė priežastis, kodėl nėra atsiskaitoma su ieškovu – nepritvirtintos vėjalentės.
9. Taigi, anot ieškovo, atsakovė šiais laiškais dar kartą patvirtino įsiskolinimą ieškovui ir nurodė, kad galutinai atsiskaitys už atliktus darbus tik tada, kai bus atlikti papildomi darbai, todėl ginčas tarp šalių kilo tik dėl papildomų darbų (kurie nebuvo aptarti ginčo sutartyje), bet ne dėl sutarties kainos ir tuo labiau ne dėl medžiagų pirkimo.
10. Ieškovas nurodo, kad atsakovė puikiai suvokė (ir tą parodė pirkdama statybines medžiagas), jog būtent ji pagal sutartį yra atsakinga už medžiagų pirkimą, o jų kaina neįeina į sutarties darbų kainą. Taigi, ieškovo teigimu, atsakovė elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai ir net melagingai siekdama, kad ieškovas prisiimtų statybinių medžiagų kainas; pažymi, jog sudėjus atsakovės pirktų statybinių medžiagų kainas, gautųsi, kad ieškovas darbus turėjo atlikti nemokamai, ar net primokėti atsakovei.
11. Anot ieškovo, atsakovė melagingai nurodo, kad ieškovas užsakė aiškiai per didelį kiekį putų polistirolo, o vėliau, suradus klientą, tas kiekis buvo parduotas ir gauta 1 204,07 Eur suma, todėl tikroji sumokėta suma už putų polistirolą yra 7 959,90 Eur. Ieškovas aiškina, kad šiuos atsakovės melagingus teiginius paneigia UAB „Nordpolis“ ieškovui atsiųstas „Užsakymo patvirtinimo aktas“, kuriame nurodoma, jog 2019 m. birželio 20 d. UAB „JRS WOOD“ pati kreipėsi į UAB „Nordpolis“ ir nurodė, kad rangovo V. V. atsiųstą užsakymą reikia koreguoti – tai yra papildyti medžiagų kiekius, kurie buvo keičiami J. S. kelis kartus.
12. Be to, ieškovas pažymi, kad atsakovės vadovas J. S., sudarydamas ginčo sutartį, veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens, kuriam taikoma didesnė verslo rizika (atsakomybė), direktorius. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovo, atsakovė neturėtų savo verslo rizikos ir atsakomybės (per didelio užsakyto statybinių medžiagų kiekio) „permesti“ kitam asmeniui, tuo labiau, kad ieškovas nedalyvavo patikslintame užsakyme.
13. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad pagal pirmines projektines sąlygas ginčo pastato stogo/sienų kraštai/parapetai turėjo būti apskardinti (tą turėjo atlikti atsakovė), tačiau atsakovei dėl to iškilus keblumų, atsakovė paprašė ieškovo papildomai atlikti ir šiuos darbus, t. y. apskardinti stogo kraštus; vėliau atsakovė pakeitė nuomonę ir nusprendė ne skardinti stogo kraštus/parapetus, o tvirtinti vėjalentes ir ant jų prilydyti stogo dangą. Anot ieškovo, šie darbai nepateko į ginčo sutartimi sutartus darbus, t. y. buvo papildomi darbai, todėl ieškovas nesutiko jų atlikti (tuo labiau atsakovei galutinai neatsiskaičius su ieškovu už atliktus darbus). Pažymėjo, kad atsakovė ieškovo atliktus darbus priėmė be jokių pretenzijų/trūkumų nenurodė, taip pat jokios apgaulės šiuo atveju nebuvo.
14. Atsakovė UAB „JRS WOOD“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; taip pat prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodo, kad statybos rangos sutarties 2.1 punkte aiškiai nurodyta, jog „Darbų kaina su medžiagomis – 12 Eur/m2. Preliminari (orientacinė) bendra Darbų kaina yra 7 656 Eur ir 21 proc. PVM 1 607,76 Eur, kas iš viso su PVM sudaro 9 263,76 Eur“. Taigi, anot atsakovės, jai buvo įvardinta galutinė kaina su darbui reikalingomis medžiagomis, kuri ir buvo užfiksuota ginčo sutarties 2.1 punkte. Atsakovės teigimu, jai nėra suprantamas ieškovo argumentas, kad sutarties 2.1 punkte minimos medžiagos yra tik darbui reikalingos medžiagos, o ne statybinės medžiagos.
16. Anot atsakovės, šiai dienai ji yra atlikusi tokius mokėjimus už stogo hidroizoliacijos darbus ir medžiagas – viso 18 344,41 Eur sumai, t. y. UAB „Koelner Vilnius“ už kaiščius, savisriegius ir kt. medžiagas stogui – 417,43 Eur; UAB „Nordpolis“ už putų polistirolą – 9 163,97 Eur (kadangi ieškovas užsakė aiškiai per didelį kiekį putų polistirolo, o vėliau, suradus klientą, tas kiekis buvo parduotas ir gauta 1 204,07 Eur suma, todėl tikroji sumokėta suma už putų polistirolą yra 7 959,90 Eur); UAB „Šiltinimo sistemos“ už plėvelę ir OSB – 219,25 Eur; UAB „Jaros prekyba“ už dangas – 4 451,83 Eur; V. V. sumokėta – 5 300 Eur.
17. Atsakovė pakartotinai pažymi, kad šalių pasirašytos sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog „į Darbų kainą įeina visos Darbų atlikimui ir kitų Rangovo įsipareigojimų įvykdymui būtinos išlaidos“, o 2.6. punkte, kad „Rangovas privalo nedelsiant pranešti Užsakovui, jei yra pagrindo didinti kainą“ (tačiau tokio pranešimo, anot atsakovės, iš rangovo gauta nebuvo). Atsakovė nurodo, kad iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog atsakovė nėra statybos darbų specialistė ir nenusimano būtinų medžiagų bei jų kiekių užsakymuose/pirkimuose, todėl medžiagas darbų atlikimui užsakydavo rangovas ir tai darydavo aplaidžiai, viršydamas būtinus kiekius. Pažymi, kad pasirašant statybos rangos sutartį nebuvo padaryta/patvirtinta darbų/medžiagų sąmata/projektas, kas, atsakovės manymu, privalėjo būti padaryta.
18. Atsakovė papildomai nurodo, kad medžiagų kiekius, kurie buvo pertekliniai, ieškovas pažadėjo pasiimti bei išskaičiuoti iš darbų kainos, tačiau to nėra padaryta iki šios dienos. Atsakovės nuomone, bendra statybos rangos sutarties darbų kaina viršyta beveik dvigubai, todėl sumokėti papildomai ieškovo reikalaujamą sumą atsakovė neturi jokio pagrindo; be to, nėra tiksliai aišku, koks kiekis medžiagų buvo panaudotas, nėra išskaičiuotas perteklinis medžiagų kiekis.
19. Atsakovė nurodo, kad sutarties 4.1 punkte, atsakovės manymu, yra kalbama apie fizinį medžiagų pristatymą į objektą ir užkėlimą ant jo; šią savo pareigą atsakovė yra atlikusi tinkamai. Taip pat atsakovė neneigia, kad mokėjo už statybines medžiagas, tačiau manė, jog visi pirkimai bus įtraukti į darbų kainą, kas buvo sutarta prieš pasirašant sutartį, o taip pat joje.
20. Anot atsakovės, sunkiai įsivaizduojama, kaip ir kada būtų pabaigti darbai jei ji darbų atlikimo metu būtų kėlusi medžiagų, už kurias yra permokėjusi ir kas buvo pastebėta tik įpusėjus darbus, klausimą; be to, nepažadėjus galutinai atsiskaityti darbų atlikimas būtų abejotinas. Aiškina, kad iš ieškovo pateikto susirašinėjimo yra aišku, jog darbai yra nepabaigti ir atsakovė visomis priemonėmis stengėsi priversti ieškovą įvykdyti sutartį. Pažymi, kad atsakovė nėra profesionali statybininkė ir veikė pagal ieškovės patarimus, manydama, kad visos perkamos medžiagos yra įskaičiuotos į darbų kainą. Papildomai nurodo, kad permokėjimo faktas buvo pastebėtas ne iš karto, nes visus mokėjimus atliko UAB „JRS WOOD“ buhalterė.
21. Atsakovė UAB „JRS WOOD“ teismui pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakovės pasirašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą; 2) priteisti iš ieškovo V. V. atsakovei 10 614,05 Eur nuostolių; 3) priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsakovė priešieškinyje nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškinį/triplike. Pakartotinai teigia, kad šalys ginčo sutartyje sutarė kainą, į kurią turėjo įeiti ir visų medžiagų kaina. Papildomai nurodo, kad bendra statybos rangos sutarties darbų kaina buvo viršyta beveik dvigubai – 18 344,41 - 9 263,76 = 9 080,85 Eur. Anot atsakovės, permoka atsirado dėl to, kad atsakovė pasitikėjo ieškovo pažadais ikisutartinių derybų metu, taip pat pasirašytos rangos sutarties Nr. 19/06/10-01 tekstu, bei pavedė įmonės buhalterei vykdyti visus mokėjimus už pirkimus, kuriuos užsakydavo ieškovas.
23. Atsakovė aiškina, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovas atvyko į statybvietę, padėjo ant automobilio paruoštą darbų priėmimo-perdavimo aktą, sąskaitą faktūrą, pinigų priėmimo kvitą 1 000 Eur sumai ir paprašė atsakovės (jos vadovo) pasirašyti dokumentus. Pažymi, kad į atsakovės vadovo klausimą kaip bus su nepabaigtais darbais, ieškovas atsakė, jog darbus pabaigs, o dabar reikia susitvarkyti popierius. Atsakovė, pasitikėdama ieškovo žodžiais, sumokėjo 1 000 Eur bei pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau darbai pabaigti taip ir nebuvo.
24. Atsakovė nurodo, kad iki priėmimo-perdavimo akto dienos susirašinėjimas tarp šalių buvo darbinis, konstruktyvus; 2019 m. rugpjūčio 15-16 d. laiškuose ieškovas su atsakove derino vėjalenčių matmenis, ieškovas pateikė ranka braižytą vėjalentės projektą, tačiau po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ieškovo tonas atsakovės atžvilgiu kardinaliai pasikeitė. Teigia, kad po to ieškovas atsisakė montuoti vėjalentes ir užbaigti stogo hidroizoliacijos darbus (2019 m. gruodžio 5 d. laiškai). Anot atsakovės, iš tokio ieškovo elgesio pasikeitimo darytina išvada, kad ieškovas, žinodamas darbų priėmimo-perdavimo akto juridinę reikšmę bei siekdamas išvengti likusių darbų, apgavo atsakovę, pateikdamas pasirašyti aukščiau minėtą priėmimo-perdavimo aktą. Pabrėžia, kad atsakovė nėra statybos darbų specialistė, turi labai ribotas teisines žinias, prieš pasirašydama tiek rangos sutartį, tiek ir darbų priėmimo-perdavimo aktą nesikonsultavo su teisininkais, pasitikėjo ieškovo žodžiu, kad bus pabaigti stogo hidroizoliacijos darbai, todėl pasirašė aukščiau minėtą aktą.
25. Atsakovė nurodo, kad paaiškėjus, jog darbai pabaigti nebus, po ilgų diskusijų bei ginčų, prasidėjus ieškovo grasinimams atsakovei, 2020 m. kovo 16 d. buvo pakviestas teismo ekspertas T. M., kuris pateikė vienareikšmę išvadą, kad konferencijų ir pirties pastatų parapetų išorinių horizontalių ir vertikalių kampų sandūros (įskaitant ir stogo paaukštėjimą šiaurinėje konferencijų pastato stogo pusėje) nėra baigtos įrengti. Aiškina, kad už eksperto paslaugas buvo sumokėta 300 Eur; be to, pabaigti ieškovo neatliktus darbus buvo pasitelkta UAB „Liuduksas“, kuriai už darbus buvo sumokėta 1 233,40 Eur.
26. Atsakovė pažymi, kad ieškovo ir atsakovės sandoris buvo sudarytas ir vykdomas pasitelkiant apgaulingą sutarties kainos informaciją ikisutartinių derybų metu, manipuliuojant sutarties nuostatomis dėl kainos ir medžiagų, apgaulės būdu išgaunant parašą ant darbų priėmimo-perdavimo akto darbams esant nepabaigtiems, todėl atsakovė nepripažįsta pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto ir prašo pripažinti jį negaliojančiu. Be to, anot atsakovės, ji ieškovui turėjo pagal ginčo sutartį sumokėti 9 263,76 Eur (sutarties kaina) - 1 233,40 Eur (darbų pabaigimas) - 300 Eur (eksperto išvada), todėl mokėtina suma ieškovui sudaro 7 730,36 Eur. Pažymi, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovui už darbus ir medžiagas iš viso 18 344,41 Eur sumą, todėl padarytų nuostolių dydis atsakovei sudaro 10 614,05 Eur (18 344,41 Eur - 7 730,36 Eur), kurį ir prašo priteisti iš ieškovo.
27. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; taip pat palaikė priešieškinyje pareikštus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pastatų projekto nebuvo, jie buvo statomi ūkiniu būdu. Nurodė, kad atsakovės vadovas su ieškovu buvo sutarę, jog pastarasis uždės ir vėjalentes; be to, tarėsi, jog sutartyje nurodyta kaina yra su medžiagomis; atsakovės vadovas teigė nesigilinęs į ginčo sutarties sąlygas ir pasitikėjo ieškovo žodžiu. Pažymėjo, kad ieškovui dar neatlikus visų darbų, jis pateikė atsakovės vadovui pasirašyti sąskaitą faktūrą, darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau žadėjo viską sutvarkyti, todėl atsakovės vadovas juo pasitikėjo ir pasirašė nurodytus dokumentus. Paaiškino, kad likę darbai taip ir nebuvo atlikti, t. y. ieškovas apgavo atsakovę. Papildomai nurodė, kad atsakovės vadovas tikslino putų polisterolo užsakymą tik dėl papildomo polisterolo fasadui. Anot atsakovės vadovo, vėjalentės ant pastatų buvo įrengtos tik po 2020 m. kovo mėn.
28. Ieškovas V. V. atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
29. Ieškovas iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje bei dublike. Papildomai nurodo, kad atsakovės melaginga darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo istorija (versija) vertinama tik kaip jos nesąžininga gynybinė pozicija, kuri, be kita ko, nėra paremta jokiais įrodymais. Ieškovo vertinimu, atsakovė tokiu būdu siekia išvengti sutartinės prievolės vykdymo ir neteisėtai pasipelnyti ieškovo sąskaita.
30. Ieškovas pažymi, kad tiek atsakovės priešieškinyje, tiek ir pačiame akte yra nurodyta, jog aktą sudarė teismo ekspertas T. M., tačiau pastebi, jog šis asmuo aktą surašė ne kaip teismo ekspertas, tačiau nebent tik kaip asmuo, turintis specialiųjų žinių. Kita vertus, T. M. surašytas aktas turėtų būti vertinamas ypač kritiškai, nes akto surašymo metu ieškovui nebuvo suteikta teisė nei suformuluoti klausimus, nei dalyvauti ginčo objekto apžiūroje; taip pat lieka neaišku kokius tyrimo metodus naudojant buvo nustatyti objekto darbų trūkumai. Be to, pažymi, kad nėra aišku, kodėl šis aktas buvo surašytas tik 2020 m. kovo 25 d., nors darbai atsakovės buvo priimti dar 2019 m. rugsėjo 19 d. Taigi, ieškovo vertinimu, T. M. surašytas aktas vertinamas tik kaip šio asmens subjektyvi nuomonė, kuri, be kita ko, neparemta jokiais skaičiavimais, o apsiribota tik vizualine objekto apžiūra, kuri įvyko beveik po vienerių metų nuo darbų priėmimo.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
31. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2019 m. birželio 10 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 19/06/10-01, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis ir rizika pagal atsakovės (užsakovės) nurodymus ir projektą atlikti hidroizoliacijos darbus, hidroizoliuojant 2 sluoksnius bituminės dangos su apšiltinimu, perduoti minėtus darbus atsakovei, kuri įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti.
32. Ginčo sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, kad darbų kaina su medžiagomis – 12 Eur/kv. m; preliminari (orientacinė) bendra darbų kaina sudaro 7 656 Eur (su PVM 9 263,76 Eur); galutinė darbų kaina apskaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius (atlikus atliktų darbų matavimus), padauginus juos iš sutartyje nurodytos darbų kainos.
33. Sutarties 2.2 punkte šalys numatė, kad į darbų kainą įeina visos darbų atlikimui ir kitų rangovo (ieškovo) įsipareigojimų įvykdymui būtinos išlaidos, nebent sutartyje aiškiai nurodyta, kad tam tikros išlaidos tenka užsakovui (atsakovei).
34. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog šalys aiškiai susitaria, kad visas darbų atlikimui reikalingas medžiagas, gaminius, dirbinius rangovui (ieškovui) pateiks (pristatys į objektą ir užkels ant objekto stogo) užsakovas (šiuo atveju medžiagomis ir užkėlimu rūpinasi užsakovas (atsakovė)).
35. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovas ir atsakovė pasirašė ginčijamą perdavimo-priėmimo aktą (pagal ginčo sutartį), kuriame numatyta, jog atlikti hidroizoliacijos darbai (599 kv. m). Tuo pagrindu šalys taip pat pasirašė tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 00060 bendrai 7 188 Eur sumai (be PVM, kurį šalys sutarė taikyti atvirkštinį).
36. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė avansu ieškovui sumokėjo 4 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 20 d. – 1 000 Eur, 2019 m. lapkričio 13 d. – 300 Eur dydžio sumas; bendrai – 5 300 Eur. Atsakovės vadovas 2019 m. rugsėjo 20 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame buvo nurodyta, jog likusi atsakovės skola ieškovui sudaro 2 188 Eur.
37. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė pirko statybines medžiagas, kurias naudojo ieškovas atliekant sutartus statybos darbus pagal ginčo sutartį; bendrai atsakovė įsigijo medžiagų už 13 048,41 Eur (417,43 Eur + 7 959,90 Eur + 219,25 Eur + 4 451,83 Eur).
38. Nustatyta, kad ieškovas (jo atstovas) 2019 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. atsakovei išsiuntė pretenzijas dėl likusios skolos sumokėjimo. Atsakovė (jos vadovas) 2019 m. gruodžio 2 d. elektroniniame laiške, be kita ko, nurodė, jog darbai, už kuriuos yra prašoma atsiskaityti, yra nepabaigti, ant stogų nėra pritvirtintos ir prilydytos vėjalentės, o tai įeina į darbų kainą.
39. Taip pat nustatyta, kad vėliau tarp šalių dar vyko bendravimas elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu), kuriame ieškovas iš esmės reikalavo likusios skolos už darbus apmokėjimo, o atsakovės vadovas su tokiu reikalavimu nesutiko ir reikalavo pabaigti darbus – prilydyti vėjalentes.
40. Į bylą pateikta 2020 m. liepos 9 d. sąskaita faktūra Serija LMS Nr. 08/09-01 bendrai 1 233,40 Eur sumai, išrašyta UAB „Liuduksas“ atsakovei, pagal kurią minėta bendrovė, anot atsakovės, užbaigė ieškovo pradėtus darbus pagal ginčo sutartį – prilydė stogo dangą ant vėjalenčių; taip pat pateiktas kasos pajamų orderio kvitas dėl minėtos sąskaitos apmokėjimo.
41. Be to, atsakovė į bylą pateikė T. M. 2020 m. kovo 25 d. surašytą Darbų atlikimo fakto konstatavimo aktą, kuriame, be kita ko, konstatuota, jog konferencijų ir pirties pastatų parapetų išorinių horizontalių ir vertikalių kampų sandūros (įskaitant ir stogo paaukštėjimą šiaurinėje konferencijų pastato stogo pusėje) nėra baigtos įrengti; kampų sandūros turi būti apskardintos, ko ginčo rangos sutartis nenumato, ir kas negali būti laikoma nebaigtu darbu pagal šią sutartį, ir atlikus šiuos papildomus skardinimo darbus, pagal ginčo rangos sutarties dalyką ir technologiją užbaigiami stogo hidroizoliacijos darbai.
Ieškinys tenkintinas; priešieškinis netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
42. Taigi, iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl ginčo sutarties sąlygų aiškinimo ir galimai apgaulės būdu pasirašyto atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu bei su tuo susijusiais reikalavimais (dėl skolos ir nuostolių atlyginimo). Kadangi šalių pareikšti reikalavimai tarpusavyje iš esmės susiję, jie nagrinėjami kartu – iš pradžių nustatant dėl ko būtent šalys susitarė ginčo sutartyje, ginčijamo akto teisėtumo klausimą ir galiausiai sprendžiant dėl skolos ir nuostolių atlyginimo.
Dėl ginčo sutarties aiškinimo
43. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
44. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012).
45. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).
46. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
47. Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina sutarties sąlygas dėl to, ar į sutarties galutinę kainą įėjo ir statybinės medžiagos ieškovo sutartų darbų atlikimui.
48. Kaip minėta, ginčo sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, kad darbų kaina su medžiagomis – 12 Eur/kv. m; preliminari (orientacinė) bendra darbų kaina sudaro 7 656 Eur (su PVM 9 263,76 Eur); sutarties 2.2 punkte šalys numatė, kad į darbų kainą įeina visos darbų atlikimui ir kitų rangovo (ieškovo) įsipareigojimų įvykdymui būtinos išlaidos, nebent sutartyje aiškiai nurodyta, kad tam tikros išlaidos tenka užsakovui (atsakovei). Viena vertus, iš nurodytų sutarčių sąlygų (jeigu nebūtų kitų) galima būtų daryti išvadą, kad į sutartą kainą įeina ir visos statybinių medžiagų išlaidos. Kita vertus, minėtame sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, jog ši aplinkybė gali būti pakeista sutartimi. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta – sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, jog visas darbų atlikimui reikalingas medžiagas, gaminius, dirbinius rangovui (ieškovui) pateiks (pristatys į objektą ir užkels ant objekto stogo) užsakovas (šiuo atveju medžiagomis ir užkėlimu rūpinasi užsakovas (atsakovė)).
49. Taigi, teismas, įvertinęs ginčo sutarties sąlygas, taip pat išklausęs šalių paaiškinimų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalys ginčo sutartyje buvo sutarusios, jog būtent užsakovė – atsakovė, pateiks, t. y. įsigis, pristatys į objektą ir pateiks ieškovui nurodytas reikalingas medžiagas. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant minėtos sutarties sąlygas, taip pat šalių elgesį po jos pasirašymo (t. y. atsakovė pati pirko statybines medžiagas, už jas pati mokėjo ir pristatydavo į objektą), spręstina, kad nurodytų statybinių medžiagų kaina neįėjo į ginčo sutartyje 2.1 punkte sutartą kainą. Teismo vertinimu, sutarties 2.1 punkte nustatyta kaina buvo už ieškovo darbą, t. y. stogo dangos hidroizoliacijos darbus, tuo tarpu atsakovės išlaidos už statybines medžiagas į minėtą kainą neįėjo (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.193 straipsnis). Be kita ko, šią aplinkybę patvirtina ir ginčo sutarties 4.5 punktas, kuriame šalys susitarė, jog dalį darbų atlikimui reikalingų medžiagų gali įsigyti ir ieškovas savo lėšomis, tačiau šios lėšos atsakovės vėliau turėjo būti atlyginamos (nenurodama, jog tokios lėšos galėtų būti kompensuotos iš sutarties 2.1 punkte nustatytos kainos). Kaip minėta, šią aplinkybę patvirtina ir šalių elgesys po sutarties sudarymo – visas reikalingas statybines medžiagas užsakinėjo ir už jas mokėjo būtent atsakovė, taip pat jokių pretenzijų dėl jų apmokėjo iš ieškovo (net įsigytų medžiagų sumai viršijus sutarties 2.1 punkte sutartą darbų kainą) nereiškė; priešingai, darbus priėmė (dėl ko bus pasisakyta vėliau sprendime), po darbų priėmimo sumokėjo ieškovui dar dalį sutartos kainos (bendrai 1 300 Eur).
50. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad ji nekėlė šio klausimo sutarties vykdymo metu – dėl darbų (medžiagų) permokėjimo, bei kad pats permokėjimo faktas buvo pastebėtas ne iš karto, nes visus mokėjimus atliko UAB „JRS WOOD“ buhalterė, nes, visų pirma, tai iš esmės prieštarauja įprastai verslo logikai ir bendriesiems principams (pagal atsakovę, ji suprato, kad yra permoka už darbus, tačiau vis tiek ir toliau mokėjo ieškovui bei vykdė sutartį, reikalavo ją vykdyti ir ieškovą, o ateityje planavo prisiteisti minėtą permoką); antra, atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (nepagrįstas argumentas, jog kadangi visus mokėjimus vykdė buhalterė, atsakovė nežinojo apie galimą permoką; tuo labiau, kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 20 d. kasos pajamų orderio kvito, 1 000 Eur sumą, jau po perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, sumokėjo atsakovės vadovas). Atsakovė, teismo vertinimu, taip pat neįrodė savo pozicijos, kad ikisutartinių derybų metu šalys žodžiu tarėsi dėl kitokių sutarties sąlygų. Taigi, nurodyti atsakovės teiginiai laikytini tik kaip jos gynybinė pozicija, kuri nėra pagrįsta ir įrodyta.
Dėl perdavimo-priėmimo akto pripažinimo (ne)galiojančiu
51. Kaip minėta, atsakovas priešieškinyje, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakovės pasirašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą kaip sudarytą dėl apgaulės.
52. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
54. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
55. Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, darbų rezultato pridavimą ir darbų rezultato priėmimą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbų rezultatus, nors toks darbų rezultatas ir turėtų trūkumų. Priimdamas atliktų darbų rezultatą užsakovas darbų trūkumus privalo aptarti bei nurodyti darbų priėmimo akte (CK 6.662 straipsnis). Jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Užsakovas taip pat netenka teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu tuo atveju, jeigu darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, t. y. atitinka visas sutarties ar įstatymų nustatytas darbų priėmimo sąlygas. Esant ginčui, kad darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismai turi tai įvertinti ne tik analizuodami darbų priėmimo aktą, bet ir pasisakydami, ar šie aktai atitinka sutarties ir įstatymo nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).
56. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Aplinkybę, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės, reikia įrodyti; pareigą įrodyti šią aplinkybę turi asmuo, ginčijantis sandorį (CPK 178 straipsnis).
57. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kad ginčo aktas buvo pasirašytas dėl ieškovo apgaulės. Atsakovė neįrodė kokiais veiksmais pasireiškė ieškovo apgaulė – vien aplinkybė, jog ieškovas galimai kažką pažadėjo atsakovei prieš pasirašant ginčijamą aktą (pavyzdžiui, atlikti dar tam tikrus darbus), nesudaro pagrindo spręsti, jog jis buvo sudarytas dėl apgaulės CK 1.91 straipsnio prasme.
58. Be to, ginčijamame perdavimo-priėmimo akte nurodyta, jog ieškovas atliko 599 kv. m hidroizoliacijos darbų (iš esmės tiek ploto uždėjo bituminės dangos); jokių atsakovės pastabų akte nėra parašyta. Pažymėtina, kad atsakovė šių aplinkybių (darbų kiekio) neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu, t. y. net neįrodinėjo, jog ieškovas atliko mažiau darbų nei nurodyta akte.
59. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga, todėl atsakovė turėjo pareigą priimti ieškovo perduodamus darbus (ar jų dalį), o nustačiusi jų trūkumus/ar kad nevisi akte nurodyti darbai atlikti, juos nurodyti darbų priėmimo akte. Nagrinėjamu atveju atsakovės ginčijamo akto pasirašymas iš esmės reiškia, kad ieškovas atliko sutartimi sulygtus darbus (jų dalį, nurodytą akte), o atsakovė juos priėmė, nenustačiusi darbų trūkumų. Be to, pažymėtina, kad atsakovė nuo akto pasirašymo jokių pretenzijų dėl akto ieškovui neteikė, nereiškė reikalavimų dėl jo pripažinimo negaliojančiu, o tokius reikalavimus pradėjo reikšti tik po ieškovo kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo.
60. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame akte nėra nurodoma, jog priduodami visi sutarti darbai pagal ginčo sutartį. Kita vertus, teismo vertinimu, šalys sutartyje nebuvo sutarusios, kad ieškovas atliks visus nurodytų objektų/pastatų stogo dangos dengimo darbus (įskaitant atsakovės reikalautus apskardinimo/vėjalenčių uždėjimo ir stogo dangos prilydimo ant jų darbus); šalys sutarties 2.1 punkte nustatė orientacinę/preliminarią kainą už hidroizoliacijos darbus (abstrakčiai nurodant, jog hidroizoliuojami 2 sluoksniai bituminės dangos su apšiltinimu), tačiau tame pačiame punkte susitarė, jog darbų kaina apskaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius (atlikus atliktų darbų matavimus). Kaip minėta, šiuo atveju perdavimo-priėmimo akte ir buvo nurodytas konkretus ieškovo atliktų darbų kiekis, kurio atsakovė ir neginčijo (atsakovės nesutikimo argumentai grįsti tik tuo, jog ieškovas nepabaigė visų sutartų atlikti darbų). Kita vertus, atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad vėjalentės ant ginčo pastatų buvo uždėtos tik po 2020 m. kovo mėn. (negalėjo įvardinti tikslios datos); kaip minėta, ieškovas atliktus darbus pridavė, o atsakovė priėmė dar 2019 m. rugsėjo 19 d., todėl darytina išvada, jog net jeigu šalys ir buvo sutarusios, jog ieškovas atliks stogo dangos prilydimo ant vėjalenčių darbus, jis to fiziškai negalėjo padaryti dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė, kuri ir turėjo pareigą jas įrengti (jų uždėjimas nebuvo ginčo sutarties dalykas), nebuvo to atlikusi (šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir atsakovės pasitelktas ekspertas). Teismas plačiau dėl minėto eksperto išvadų nepasisako, nes, kaip nurodyta sprendime, šiuo atveju reikšminga aplinkybė ne tai, ar ieškovas pabaigė visus hidroizoliacijos darbus ant ginčo objektų stogų, o ar faktiškai atliko perdavimo-priėmimo akte nurodytus darbus (kas šiuo atveju byloje buvo įrodyta).
61. Be to, pažymėtina ir tai, kaip jau minėta, atsakovė yra įmonė (verslininkas), turintis pakankamai patyrimo sudarydamas įvairias sutartis/aktus ir pan., bei yra kompetentingas įvertinti riziką, galimą dėl tam tikrų įsipareigojimų prisiėmimo. Atsakovė ginčijamą aktą pasirašė be išlygų, darbų trūkumų jame nenurodė ir neaptarė, pretenzijų ieškovui dėl priimtų darbų rezultato per protingą laiką nuo akto pasirašymo nereiškė. Atsakovės direktoriui, atstovaujančiam įmonę ūkinėje komercinėje veikloje, kaip verslininkui, taip pat keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl jis, pasirašydamas ginčo aktą, privalėjo suvokti savo veiksmų esmę, prisiimtus įsipareigojimus.
62. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, atitiko šalių sudarytos rangos sutarties ir įstatymų nustatytas darbų priėmimo sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), atitinkamai atsakovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas.
Dėl skolos priteisimo
63. Taigi, nagrinėjamu atveju pripažinus, kad į šalių sutartą kainą neįėjo atsakovės įsigytos statybinės medžiagos, taip pat netenkinus atsakovės reikalavimo dėl perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, atsakovės reikalavimas dėl 10 614,05 Eur patirtų nuostolių atlyginimo (permokėjus už darbus) atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o ieškovo reikalavimas dėl likusios neapmokėtos statybos darbų (kurie, kaip minėta, atsakovės buvo priimti) kainos – 1 888 Eur, priteisimo laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovui iš atsakovės priteistina 1 888 Eur skolos (CPK 12, 178, 185 straipsniai; CK 6.681 straipsnis).
Dėl delspinigių priteisimo
64. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ginčo sutarties 9.4 punkto nuostatomis atsakovė įsipareigojo pradelsusi atsiskaitymo už darbus terminą mokėti ieškovui 0,02 proc./d. dydžio delspinigius nuo vėluojamų sumokėti darbų kainos dalies. Atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, todėl privalo sumokėti ieškovui delspinigius, kurie sudaro 34,37 Eur (paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d.). Vadovaujantis išdėstytu ir tenkinant ieškovo reikalavimą, ieškovui iš atsakovės priteistina 34,37 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai; sutarties 9.4 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
65. Tenkinant ieškovo (kuris nagrinėjamu atveju ginčo santykiuose veikė kaip verslininkas pagal individualios veiklos pažymą) prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 1 922,37 Eur (1 888 Eur + 34,37 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
66. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
68. Ieškovas patyrė byloje 962,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 919,60 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 43 Eur žyminis mokestis.
69. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jai patirtas 1 977,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 663,75 Eur (907,50 Eur + 756,25 Eur) išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, ir 314 Eur žyminis mokestis, tačiau ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovei neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
70. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
71. Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovės priteistina 962,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
72. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JRS WOOD“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkinti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JRS WOOD“ priešieškinio ieškovui V. V. dėl akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo netenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „JRS WOOD“, j. a. k. 302597465, ieškovui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 888 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) skolos, 34,37 Eur (trisdešimt keturis eurus 37 ct) delspinigių, 6 (šešių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 922,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 962,60 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič