Civilinė byla Nr. 2-531-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00762-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ogris“ bankroto administratorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ogris“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Ogris“ 2018 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi iškelta UAB ,,Ogris“ (toliau – ir bendrovė) bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“.
3. Bendrovės bankroto administratorė kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: (1) panaikinti bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl bendrovės veiklos ataskaitos tvirtinimo ir patvirtinti veiklos ataskaitą; (2) panaikinti bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl papildomų administravimo išlaidoms apmokėti lėšų tvirtinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti administravimo išlaidoms apmokėti papildomai 6 415,65 Eur sumą.
4. Bankroto administratorė nurodė, 2018 m. lapkričio 20 d. buvo organizuojamas bendrovės kreditorių susirinkimas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos ir dėl papildomų administravimo išlaidoms apmokėti lėšų tvirtinimo. Kreditoriai VSDFV Klaipėdos skyrius ir VĮ Turto bankas nebalsavo už administratorės ataskaitos patvirtinimą. Kreditorių pasisakymai, kad administratorė nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, neatitinka tikrovės, nes administratorė pateikė išsamią ataskaitą bei suteiktų paslaugų lentelę. Administratorė nurodė, kad išreikalavo lėšų tiek, kiek pakaktų patenkinti visų kreditorių reikalavimus, todėl neaišku, kodėl administratorė negali gauti minimalių administravimo išlaidų, kurios sudarytų 12 400 Eur pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės). 2014 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 4 344,30 Eur suma, o kreditorių susirinkime jis prašė patvirtinti dar 6 415,65 Eur, bendra suma sudarytų 10 759,95 Eur. Ši suma yra mažesnė už Taisyklėse nurodytus minimalius rekomendacinius dydžius. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus ir užtikrinti tiek administratorės, tiek ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Bendrovės bankroto byloje bus patenkinti visi kreditorių reikalavimai, todėl kreditorių interesai nebus pažeisti.
5. Kreditoriai VSDFV Klaipėdos skyrius ir VĮ Turto bankas su skundu nesutiko. Nurodė, kad prašoma patvirtinti ataskaita tokio pat turinio buvo pateikta tvirtinti ir 2018 m. spalio 16 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Bankroto administratorė 2018 m. lapkričio 20 d. šaukė kreditorių susirinkimą tais pačiais darbotvarkės klausimais ir pateikė tvirtinti tą pačią ataskaitą. Minėtuose kreditorių susirinkimuose nutarta administratorės veiklos ataskaitą laikyti išklausyta, bet nepatvirtinta. Administratorė nepagrįstai nurodė, kad atlikdama visus bankroto proceso veiksmus, išreikalavo piniginių lėšų tiek, kad galima patenkinti visus kreditorių finansinius reikalavimus. Ataskaitoje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu nuspręsta 21 965,40 Eur ikiteisminio tyrimo metu rastus ir paimtus pinigus grąžinti bendrovei, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo, todėl piniginių lėšų gavimas bankroto byloje nepriklausė nuo administratorės veiksmų. Administratorė iki šiol su kreditoriais neatsiskaitė, todėl įpareigotina pašalinti ataskaitos trūkumus – paskirstyti pervestas lėšas kreditoriams ir baigti bankroto procedūrą. Už bendrovės bankroto administravimą administratorei yra nustatytas ir mokamas atlyginimas. Administravimo išlaidas gali sudaryti turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos faktiškai patvirtintos išlaidos. Bendrovės bankroto administratorė nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė jokių faktines išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Administratorė neįrodo, kad realiai patyrė prašomas papildomai patvirtinti 6 415,65 Eur administravimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi skundo netenkino, įpareigojo bendrovės bankroto administratorę pašalinti administratorės ataskaitos trūkumus – paskirstyti pervestas lėšas bendrovės kreditoriams ir baigti bankroto procedūrą.
7. Teismas nurodė, kad administratorei nekvestionuojant ginčo kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos laikymosi, teismas sprendė dėl ginčijamų nutarimų, priimtų antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, turinio pagrįstumo ir teisėtumo.
8. Dėl administratorės ataskaitos. Teismas nustatė, kad administratorės prašoma patvirtinti ataskaita nebuvo patvirtinta ir 2018 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkime, nurodytas jos trūkumas – iki 2018 m. lapkričio 20 d. padengti kreditorinius reikalavimus, nes bendrovės sąskaitoje yra lėšų. Teismo vertinimu, kreditoriams buvo pateikta ta pati ataskaita ir neįvykdytas esminis kreditorių įpareigojimas – paskirstyti jiems ir administratorei pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitoje. Teismas, įvertinęs teikiamą tvirtinti ataskaitos turinį, sprendė, kad ji neatitinka įmonių bankroto procesui keliamo esminio reikalavimo – kuo skubiau atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir baigti šios įmonės užsitęsusią bankroto procedūrą. Teismas nurodė, kad administratorė privalo skubiai gautas lėšas paskirstyti kreditoriams ir baigti bankroto procedūrą.
9. Dėl administravimo išlaidų. Teismas sprendė, kad kreditoriai pagrįstai nusprendė netvirtinti papildomos 6 415,65 Eur administravimo išlaidų sumos, nes administratorės neįrodė, kad ji realiai patyrė šias išlaidas kaip papildomas ir dėl to turi būti padidinta sąmata, kuri buvo nustatyta 2014 m. rugsėjo 12 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Administratorė nepagrįstai į 2018 m. spalio 1 d. atliktų paslaugų lentelė įskaičiuoja kaip faktiškai patirtas ir papildomas administravimo išlaidas susipažinimą su teismo nutartimis, institucijų pateiktais dokumentais, skundais, prašymais, bankroto ataskaitų paruošimą ir pateikimą, kreditorių susirinkimo sušaukimą, prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą ir pateikimą teismui. Bankroto administratorius yra teismo paskirtas įmonės bankroto procedūras atlikti asmuo, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, o už tokių funkcijų atlikimą jam yra nustatytas ir mokamas atlyginimas. Administravimo išlaidas gali sudaryti turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos faktiškai patvirtintos išlaidos. Administratorė neįrodė, kad ji pagrįstai siekia papildomų administravimo išlaidų, neįrodė, kad atitinkamos išlaidos yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bendrovės administravimui užtikrinti.
10. Teismas nurodė, kad, atsiskaičius su visais kreditoriais, bankroto byla gali būti nutraukiama bet kuriuo bankroto proceso metu, svarbiausia, kad būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai. Tokiu būdu teismas įpareigojo administratorę per 5 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo paskirstyti lėšas, esančias bendrovės sąskaitoje, ir baigti bankroto procedūras.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Bendrovės bankroto administratorė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti administravimo išlaidoms apmokėti papildomai 6 415,65 Eur sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neįvertino administratorės atliktų darbų ir jų apimties ir neteisėtai nurodė, kad išmokėjus lėšas bus galima patvirtinti administratorės ataskaitą. Administratorė atliko daugybę darbų ir gauta lėšų daugiau, nei reikalinga padengti kreditorinius reikalavimus, todėl administratorė turi teisę gauti administravimo lėšas, kurių prašoma mažiau, nei nustatyta Taisyklėse.
11.2. Teismas turėjo iš esmės išspręsti administratorės administravimo išlaidų klausimą, t. y. ar bendrovei gali būti grąžinamos lėšos, jei bankrotas pripažintas tyčiniu, jei buvęs vadovas nuteistas dvejiems metams, bei nurodyti priežastis, dėl kurių negali patvirtinti veiklos ataskaitos. Šie klausimai liko neišspręsti.
11.3. Lėšų išmokėjimas nepriskiriamas prie kreditorių susirinkimo teisių, todėl kreditoriai, spręsdami klausimą dėl lėšų išmokėjimo, viršijo jiems suteiktus įgaliojimus. Be to, nei kreditoriai, nei teismas neišsprendė klausimo dėl administravimo išlaidų dydžio.
11.4. Teismas turi teisę išspręsti administratoriaus apmokėjimo klausimą iš esmės, tačiau to nepadarė. Administratorė visus atliktus bankroto proceso veiksmus išdėstė veiklos ataskaitoje ir atliktų paslaugų lentelėje, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių kreditoriai sprendė, kad administratorei nepriklauso net minimalios Taisyklėse patvirtintos išlaidos. Be to, kreditoriai turi teisę šį klausimą svarstyti papildomai ir vadovautis Taisyklių rekomendacijomis, o ne vilkinti bankroto procesą ir piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis.
11.5. Vadovaujantis Taisyklėse nurodytais administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais bei minimalių administratoriaus atlyginimo dydžių sąrašu, už bendrovės bankroto administravimą galima minimali suma sudaro 12 400 Eur. Bankroto administratorė prašo patvirtinti papildomai 6 415,65 Eur sumą, tokiu būdu bendra administravimo išlaidų suma sudarytų 10 759,95 Eur.
11.6. Bankroto administratorė atliko visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatytas administratoriaus pareigas likviduojant bendrovę, jos dokumentai paruošti priduoti į archyvą.
12. Trečiasis asmuo (kreditorius) VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad administratorė neįrodė, jog ji realiai patyrė papildomas 6 415,65 Eur išlaidas, todėl teismas neturėjo pagrindo jas patvirtinti.
12.2. Ginčo kreditorių susirinkime administratorė prašė papildomai patvirtinti 6 415,65 Eur administravimo išlaidų sumą, tačiau administratorė neįrodė, kad ji realiai šias išlaidas kaip papildomas patyrė, todėl neįrodė, kad yra pagrindas padidinti sąmatą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkime.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo dalykas (apelianto prašymas) bei apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, 338 straipsnis).
15. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, nepateikė jokių argumentų, susijusių su nutarties dalimi, kuria spręstas administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimo klausimas (dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria netenkintas bankroto administratorės skundas dėl 2018 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimo panaikinimo, yra neskundžiama ir dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
16. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bendrovės bankroto administratorės skundas dėl 2018 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo – dėl papildomų administravimo išlaidoms apmokėti lėšų tvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, visų pirma, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas tokių procedūrinių pažeidimų nenustatė.
18. Byloje tarp bendrovės bankroto administratorės ir kreditorių kilo ginčas dėl papildomų lėšų administravimo išlaidoms patvirtinimo. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, o šiuo metu galiojančios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai.
19. Nagrinėjamu atveju administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ankstesnei ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai (administravimo išlaidų sąmata patvirtinta 2014 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkime), todėl ginčo santykiui taikytina iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Tokiu būdu bankroto administratorė nepagrįstai vadovaujasi Taisyklėse nurodytais rekomendaciniais dydžiais ir jų pagrindu prašo patvirtinti papildomą administravimo išlaidų sumą (šios nutarties 18 punktas).
20. 2014 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtina administravimo išlaidų sąmata ir už bendrovės administravimą nustatyta 4 344,30 Eur suma. Šio kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto administratorė neskundė, todėl spręstina, kad ją kreditorių susirinkimo nustatytas administravimo išlaidų dydis tenkino. Tuo atveju, jei bankroto proceso metu atsirado naujų aplinkybių, lemiančių bankroto proceso pokyčius ir sudarančių prielaidas keisti (padidinti) anksčiau kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatos dydį, bankroto administratorius turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl sąmatos padidinimo. Jei kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto administratoriaus netenkina, jis turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka; jei kreditoriai šio klausimo nesprendžia – kreiptis į teismą su prašymu išspręsti šį klausimą; nutraukti pavedimo sutartį ir pan.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorė dėl papildomų administravimo išlaidoms lėšų skyrimo į kreditorių komitetą kreipėsi 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 20 d., tačiau kreditoriai administravimo išlaidoms apmokėti papildomų lėšų nepatvirtino. Tiek kreditoriai, tiek pirmosios instancijos teismas atsisakymą skirti papildomas lėšas motyvavo tuo, kad administratorė neįrodė, jog ji realiai papildomai patyrė 6 415,65 Eur administravimo išlaidų ir kad jos buvo būtinos tinkamam bendrovės administravimui užtikrinti. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jų nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai.
22. Bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo klausimas visų pirma yra kreditorių susirinkimo prerogatyva. Teismas gali nustatyti (keisti) bankroto administratoriaus atlyginimo dydį tik tuo atveju, jei kreditorių nustatytas atlyginimo dydis yra aiškiai neteisingas arba kreditoriai vengia jį nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkime patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytas aiškiai neteisingai (pernelyg mažas) administratoriaus atlyginimas bei administravimui skirtos lėšos, todėl nėra poreikio jos koregavimui. Antra, bankroto administratorė nepagrindė (neįrodė), kad, administruojant bendrovę, ji būtų realiai patyrusi papildomas 6 415,65 Eur administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad bankroto administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi nei kreditorių patvirtinta sąmata, be to, jis privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Kaip minėta, šių aplinkybių bankroto administratorė neįrodė.
23. Bankroto administratorės nurodomi klausimai – ar bendrovei gali būti grąžinamos lėšos, jei bankrotas pripažintas tyčiniu, jei buvęs vadovas nuteistas dvejiems metams, nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neturėjo pagrindo pasisakyti, šiuo klausimu nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino bendrovės bankroto administratorės skundo dėl 2018 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, t. y. dėl papildomų administravimo išlaidoms apmokėti lėšų tvirtinimo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė