Administracinė byla Nr. eA-2405-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07512-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2.2; 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 23S97143 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas nuo 1999 metų gyvena ir gauna draudžiamąsias pajamas Lietuvos Respublikoje. Jis nuo 2000 metų deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas 1998 metais sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete O. K.. Pareiškėjo vaikai D. K. (nepilnametis), M. K. ir I. K. turi Lietuvos Respublikos pilietybę.
2.2. Pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas
2008 metais. Leidimai nuolat gyventi pareiškėjui buvo nepertraukiamai pakeičiami. 2023 m. vasario 6 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. 760223010, galiojantis (turėjęs galioti) iki 2028 m. vasario 6 d. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 13 straipsnio 3 punkto pagrindu (natūralizacijos tvarka). Atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. 760223010, konstatavęs, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
2.3. Pareiškėjas nuo 2004 m. spalio 12 d. eina direktoriaus pareigas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Minėta bendrovė nuo 2020 metų nebevykdo aktyvios ūkinės-komercinės veiklos: 2020–2021 metais gavo pajamų iš nuosavybės teise valdomo turto pardavimo, 2022 metais negavo pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įvairūs darbuotojai, kurių biografijų, ryšių su nusikalstamomis grupuotėmis ir vykdomos kitokios veiklos pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti.
2.4. Pareiškėjas nėra jokiais ryšiais susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla: jis niekada nebuvo šios bendrovės akcininku ar darbuotoju, nei jis pats, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė su minėta bendrove jokių sandorių.
2.5. Pareiškėjas nebuvo ir nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metais suteikė pareiškėjui įgaliojimą atstovauti jos interesams sandoriuose su šios bendrovės klientais (tiekėjais ir pirkėjais). Pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriaus pareigas. Pastaroji bendrovė užsiima šaldytų maisto produktų prekyba ir ekspedijavimu Europos Sąjungos (toliau – ir ES) viduje.
2.6. Pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio 14 d., kai buvo išregistruota įmonė (duomenys neskelbtini), nebeturi jokių įmonių (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) nevysto jokios komercinės veiklos. Atsakovo nurodytas asmuo – A. K., kuris bendradarbiavo su įmone (duomenys neskelbtini) ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, – nėra pareiškėjo verslo partneris, jis pareiškėjui nėra ir nebuvo skolingas. Pareiškėjas pažįsta šį asmenį ir jo šeimą, tačiau nepalaikė ir nepalaiko su jais artimų santykių. Pareiškėjas neturi jokių dukterinių įmonių.
2.7. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 13 d. sudarė susitarimą su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dėl 30 176 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, pareiškėjo pajamos ir išlaidos buvo įvertintos. Jokių kitų pažeidimų nebuvo nustatyta. Per gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį pareiškėjui nebuvo skirtos baudos dėl gyvenimo „ne pagal pajamas“.
2.8. Pareiškėjas nepriklauso jokiam medžiotojų būreliui jokioje šalyje, jis nėra tokių būrelių vadovas ar narys, todėl jis negali organizuoti medžioklių, kviesti į medžiokles draugus, verslo partnerius, pareigūnus ar pan. Pareiškėjas kartais dalyvauja medžioklėse, bet tik kaip svečias, medžiotojų būrelio pakvietimu. Akivaizdu, kad medžioklėje yra tikimybė atsitiktinai sutikti įvairius žmones, įskaitant verslininkus ir politikus. Pareiškėjas buvo pakviestas į medžioklę L. L. medžioklės plote (Utenos raj.), taip pat gavo kvietimą iš „(duomenys neskelbtini)“ (Latvijos Respublika), tačiau pareiškėjas niekada nedalyvavo medžioklėje (duomenys neskelbtini). Šiuo metu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas neturi jokių ryšių su šiuo asmeniu, jie kartu nedalyvavo medžioklėje. Pareiškėjas turi medžioklinį ginklą, bet kitokiais ginklais nedisponuoja.
2.9. Po (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvirai dalyvavo (duomenys neskelbtini) akcijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad pareiškėjas nėra lojalus (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pažiūros yra demokratinės ir smerkiančios šį režimą. Dėl atvirai išreikštų politinių pažiūrų bei dalyvavimo su autoritariniu režimu nesuderinamoje veikloje pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresia susidorojimas represinėmis priemonėmis (pvz., įkalinimas). Be to, pareiškėjas Lietuvoje (duomenys neskelbtini), bendradarbiauja ir teikia paramą su Raudonuoju Kryžiumi.
2.10. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio mėn. sulaukė skambučio iš asmens, prisistačiusio kaip A. ir pakvietusio pokalbiui. Pareiškėjas šį asmenį palaikė nepatikimu ir jam kilo įtarimų, kad minėtas asmuo sukčiauja, siekia išvilioti pinigus. Pareiškėjas nesulaukė daugiau panašių skambučių.
2.11. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino visų faktinių aplinkybių, pareiškėjo šeiminės padėties ir ryšių, taip pat rėmėsi nepatikrinta ir iškraipyta informacija, nuogirdomis, kurios prieštarauja faktams ir dokumentams, todėl atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2023 m. birželio 20 d. raštu Nr. 18-6776 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir VSD raštas) pateikė atsakovui informaciją apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas, atsižvelgdamas į šią informaciją, priėmė Sprendimą. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, nekvestionuoja VSD išvadų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Atsakovas vertina tik tai, ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas yra proporcinga ir būtina priemonė tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti.
3.2. Atsakovas apžvelgė VSD pateiktą informaciją ir teigė, kad pareiškėjo argumentai dėl šios informacijos nepagrįstumo yra atmestini. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) bei paramą (duomenys neskelbtini) ir Raudonajam Kryžiui savaime nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo vykdomą veiklą (t. y. sankcionuotų prekių eksportą) kontroliuoja (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėjas turi ryšių su kriminalinio pasaulio atstovais.
3.3. Pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir Lietuvoje pragyventas laikotarpis negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Atsakovo įsitikinimu, jis pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o valstybės ir visuomenės interesai yra svarbesni nei pareiškėjo asmeniniai interesai bei noras gyventi Lietuvoje, todėl Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Sprendimas yra priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais. Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, ir priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
4.2. VSD rašte aprašyta pareiškėjo veikla ir ryšiai nesuderinami su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais ir gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) gali pasinaudoti šiais ryšiais nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiai veiklai vykdyti. Nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika patvirtina VSD rašte pateikto vertinimo pagrįstumą.
4.3. Pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai (t. y. išrašas iš registro (duomenys neskelbtini) apie vieną įmonę ir su (duomenys neskelbtini) piliečiais sudaryta panaudos sutartis) nepaneigia išvadų apie jo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, pareiškėjo pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių: panaudos sutartis sudaryta 2022 m. kovo 3 d., bet iš sutarties preambulės matyti, kad sutartį sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėjas teigia buvęs įdarbintas tik 2022 m. rugpjūčio mėn.; pareiškėjas skunde tvirtino, kad suteikė būstą kelioms šeimoms, bet kaip įrodymą pateikė tik panaudos sutartį, kurią pasirašė bendrovės, o ne savo, kaip nekilnojamojo turto savininko, vardu. Pareiškėjas skunde teigė, jog 2022 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė jam įgaliojimą atstovauti jos interesams sandoriuose su bendrovės klientais (tiekėjais ir pirkėjais), bet pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kokio pobūdžio įgaliojimas tai buvo, su kokiais konkrečiais tiekėjais ir pirkėjais tik ES viduje pareiškėjas, kaip Bendrovės įgaliotas atstovas, turėjo kontaktų.
4.4. Atsakant į pareiškėjo argumentus apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini), teikiamą paramą (duomenys neskelbtini) bei Raudonajam Kryžiui ir dėl to pareiškėjui kylančią persekiojimo grėsmę, pažymėta, kad pareiškėjas nevengia kelionių į (duomenys neskelbtini). Be to, šie pareiškėjo argumentai nepaneigia jo palaikytų ir palaikomų ryšių, taip pat veiklos, kuri vertintina kaip nesuderinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais, ypač šiuo metu susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje. Pareiškėjas sąmoningai nutyli ir nepateikia visos informacijos teismui, jis nenurodė visos reikšmingos informacijos ir teikdamas dokumentus atsakovui.
4.5. Byloje pateikta pakankamai viešos informacijos, patvirtinančios pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje keliamą grėsmę valstybės saugumui. Visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, ir negali būti ignoruojama ši kontekstinė informacija. Teismų praktikoje užsieniečių ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškomis valstybėmis laikomi neatitinkančiais Lietuvos nacionalinio saugumo interesų ir keliančiais grėsmę valstybės saugumui, todėl pagrindžiantys Migracijos departamento sprendimus panaikinti išduotus leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo asmeniniai interesai ir teiginiai apie siekį gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo V. K. skundą, t. y. panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 23S97143 ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjui Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu 2023 m. vasario 6 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. 760223010, galiojantis iki 2028 m. vasario 6 d. (toliau – ir Leidimas gyventi).
6.2. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 21 d. gavo VSD 2023 m. birželio 20 d. raštą Nr. 18-6776, kuriame nurodyta, kad:
6.2.1. Pareiškėjas 2000 metais su šeima persikėlė gyventi į Lietuvą ir neaiškiomis aplinkybėmis, pasiėmęs kreditų, įsigijo daug ir brangaus nekilnojamojo turto. Pareiškėjas nuo
2002 metų ėmė steigti bendroves Lietuvoje: 2002 metais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (prekyba pieno produktais), 2005 metais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (logistikos paslaugos), 2007 metais – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (prekyba mėsos produktais). Pareiškėjo veikla buvo orientuota į maisto produktų eksportą iš ES į (duomenys neskelbtini). 2006–2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris, pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 metų informaciją, buvo vienas iš Šalčininkų miesto organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderių. Pastarojo vadovaujama grupuotė užsiėmė įvairia pelną generuojančia veikla, vykdė teisėsaugos pareigūnų verbavimą nusikalstamos veiklos tikslais.
6.2.2. (duomenys neskelbtini)neturėjo įtakos pareiškėjo veiklai, atvirkščiai, jo verslas ėmė klestėti. Veikiant šioms sankcijoms, pareiškėjas sugebėjo (duomenys neskelbtini). Tiekdamas draudžiamą produkciją (duomenys neskelbtini), pareiškėjas naudojo savo prekės ženklus, po kuriais buvo slepiama produkcija iš ES. Pareiškėjas gabendavo prekes iš ES per (duomenys neskelbtini) į savo dukterinę įmonę (duomenys neskelbtini), ten jas perpakuodavo ir veždavo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gautas pajamas (duomenys neskelbtini) pervesdavo per ofšorinių kompanijų sąskaitas Europoje ir investuodavo Lietuvoje: pirkdavo prabangius automobilius, laivus, namus, sodybas, skolindavo lizingo kompanijoms. VMI 2018 metais nustatė, kad pareiškėjas 2013–2015 metais gyveno ne pagal pajamas ir jam skyrė 200 000 Eur baudą.
6.2.3. Pareiškėjo vykdomą veiklą (t. y. sankcionuotų prekių eksportą) kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas artimoje aplinkoje yra teigęs, kad savo vykdomą veiklą yra suderinęs „aukščiausiu lygiu“. Jis kontaktams su (duomenys neskelbtini) palaikyti galbūt naudojasi (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu dirbo pareiškėjo įmonės filiale (duomenys neskelbtini).
6.2.4. Pareiškėjas taip pat yra susijęs su naftos verslu, kuris yra (duomenys neskelbtini) kontrolės objektas. Yra žinoma, kad pareiškėjas 2016 metais buvo susijęs su kuro tiekimo sandoriu, vykusiu tarp Lietuvos bendrovės ir (duomenys neskelbtini). Kuras iš (duomenys neskelbtini) netiesiogiai, per Lietuvos bendrovę, buvo gabenamas (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas tyrimas, (duomenys neskelbtini) sulaikė ir nuteisė pareiškėjo verslo partnerį. Pareiškėjas galėjo būti suinteresuotas verslo partnerio, kuriam buvo skolingas didelę pinigų sumą, sulaikymu. Pats pareiškėjas išvengė baudžiamojo persekiojimo (duomenys neskelbtini).
6.2.5. Pareiškėjas organizuoja medžiokles, kuriose lankosi žinomi Lietuvos asmenys, (duomenys neskelbtini) politikai, verslininkai. Pavyzdžiui, pareiškėjas 2018 metais pareiškėjo medžioklėje Latvijoje dalyvavo (duomenys neskelbtini), kuri užsiima karinės technikos kūrimu ir gamyba, vadovai. Pareiškėjas medžiokles naudoja reikalingiems asmeniniams kontaktams užmegzti, sudaro tam sąlygas ir kitiems asmenims, sprendžia savo verslo problemas. Medžioklėse galbūt dalyvauja (duomenys neskelbtini). Yra žinoma, kad 2021 metais (duomenys neskelbtini). Pagrindinė pareiškėjo medžioklės kryptis – (duomenys neskelbtini).
6.2.6. Pareiškėjas tebevysto prekybą (duomenys neskelbtini), turi tebeveikiančią kompaniją (duomenys neskelbtini), yra nusipirkęs nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Lietuvoje ieško klientų, norinčių įsigyti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas padeda kitiems užmegzti reikiamus kontaktus su asmenimis, kurie vykdė /vykdo prekių iš ES šalių eksportą į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas padeda įtakingiems asmenims iš (duomenys neskelbtini) persikelti į Lietuvą ir taip išvengti Vakarų sankcijų. Pareiškėjas su Lietuvos piliečiais dalyvauja medžioklėse (duomenys neskelbtini).
6.2.7. Pareiškėjas 2022 metais buvo kviečiamas į pokalbį VSD, tačiau jis kategoriškai atsisakė tai daryti ir pageidavo, kad jam oficialiai ir asmeniškai būtų įteiktas kvietimas atvykti bei susitikime dalyvautų jo advokatas.
6.2.8. Pareiškėjo nelegali veikla ir ryšiai su kriminalinio pasaulio atstovais, kontaktai su (duomenys neskelbtini) atitinka slaptųjų tarnybų veiklos modelį, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas gali būti (duomenys neskelbtini) įtakos agentas ir gali būti išnaudojamas minėtų šalių (duomenys neskelbtini) tikslams Lietuvoje įgyvendinti. Neatmetama, kad pareiškėjas sudaro galimybes (duomenys neskelbtini) užmegzti reikalingus kontaktus su Lietuvos piliečiais, Lietuvos verslo subjektus įtraukti į neteisėtą veiklą užsienyje, taip pat pasinaudoti pareiškėjo disponuojamais ginklais diversiniams aktams Lietuvoje organizuoti, ir tai panaudoti veikiant prieš Lietuvos interesus.
6.3. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 23S97143, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui.
7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, įskaitant Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, taip pat teismų praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo matyti, kad į jį buvo perkelta visa VSD rašte nurodyta informacija. Tiek VSD rašte, tiek Sprendime nurodyta tokia informacija: pareiškėjas neaiškiomis aplinkybėmis, pasiėmęs kreditų, įgijo daug ir brangaus nekilnojamojo turto; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006–2014 metais dirbo vienas iš Šalčininkų miesto organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderių; pareiškėjas organizuoja medžiokles, kuriose lankosi žinomi Lietuvos asmenys, ir šias medžiokles naudoja reikalingiems asmeniniams kontaktams užmegzti, sudaro tam sąlygas ir kitiems asmenims, sprendžia savo verslo problemas; pareiškėjas Lietuvoje ieško klientų, norinčių įsigyti (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, Sprendime neatliktas šių nurodytų aplinkybių vertinimas, nėra aišku, kokią įtaką jos daro pareiškėjo pažeidžiamumui ir kodėl leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini).
8. Teismas akcentavo, kad Sprendime pateikta daug aplinkybių, kurios pagrįstos ne faktais, o įtarimais: „neatmetama, kad V. K. sudaro galimybes (duomenys neskelbtini) užmegzti reikalingus kontaktus su Lietuvos piliečiais, Lietuvos verslo subjektus įtraukti į neteisėtą veiklą užsienyje, taip pat pasinaudoti V. K. disponuojamais ginklais diversiniams aktams Lietuvoje organizuoti, ir tai panaudoti veikiant prieš Lietuvos interesus“, „medžioklėse galimai dalyvauja (duomenys neskelbtini)“, „kontaktams su (duomenys neskelbtini) palaikyti V. K. galimai naudojasi (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu dirbo V. K. įmonės filiale (duomenys neskelbtini)“, „V. K. galėjo būti suinteresuotas verslo partnerio sulaikymu“.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai dėstė argumentus, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento pateiktą klausimyną, nurodė apie save klaidingą informaciją, nuslėpė faktą apie darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje konsultantu, ir tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Teismas nutarė nevertinti šių argumentų, nes šios aplinkybės nebuvo žinomos ir vertinamos priimant Sprendimą, jos neturėjo įtakos tokio sprendimo priėmimui.
10. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo matyti, jog, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas 2016 metais buvo susijęs su kuro tiekimo sandoriu, vykusiu (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties buvo pradėtas tyrimas, (duomenys neskelbtini)sulaikė ir nuteisė pareiškėjo verslo partnerį. Be to, 2021 metais (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), pareiškėjo verslas suklestėjo, nes pareiškėjas gabendavo prekes iš ES per (duomenys neskelbtini) į įmonę (duomenys neskelbtini), ten perpakuodavo prekes ir veždavo jas į (duomenys neskelbtini). Tačiau teismo posėdyje VSD atstovė nurodė, kad šie sandoriai buvo sudaromi 2014–2016 metais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog byloje pateikti duomenys apie pareiškėjo verslo sandorius iki 2016 metų ir nėra informacijos apie pareiškėjo veiksmus po 2016 metų, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia.
11. Teismas akcentavo, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoja nuo 2000 metų. Pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduotas 2008 metais. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka. Pareiškėjo sutuoktinė, nepilnametis sūnus ir du pilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvoje deklaruojantys savo gyvenamąją vietą. Yra duomenų, kad pareiškėjas nuo 1999 metų yra įdarbintas Lietuvos Respublikoje ir jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos.
12. Teismas apžvelgė 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 17 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką teisės į šeimos gyvenimo gerbimą aspektu. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas nuo 1999 metų dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nuo 2000 metų deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniuje. Pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas 2008 metais ir po to nepertraukiamai išduodami vėlesni leidimai. 2023 m. balandžio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo Pilietybės įstatymo
13 straipsnio 3 punkto pagrindu. Be to, 1998 metais pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete O. K.. Pareiškėjas augina nepilnametį sūnų D. K., kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, o pareiškėjo pilnamečiai vaikai – dukra M. K. ir sūnus I. K. – yra gimę Lietuvos Respublikoje bei turi Lietuvos Respublikos pilietybę.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas Sprendime padarė išvadą, jog pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvoje negali būti aukščiai Lietuvos valstybės saugumo interesų. Tačiau atsakovas neatliko vertinimo, kaip Sprendimas, įvertinus aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, faktas, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškėjas ir jo šeima turi ilgalaikius pastovius ryšius su Lietuvos Respublika, ryšiai sietini su Lietuva jau nuo 1999 metų, pareiškėjas ir jo šeimos nariai nuolat gyvena Lietuvoje nuo 2000 metų, paveiks pareiškėją ir jo šeimos narius. Taip pat nevertinta, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.
14. Teismo įsitikinimu, sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje asmeniui, kuris ne tik ilgą laiką gyveno(-a) Lietuvoje, bet ir turi šeimą bei augina nepilnametį vaiką, sukelia ypač skausmingas pasekmes, todėl toks sprendimas turi būti argumentuotas ir motyvuotas, proporcingas bei adekvatus. Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, o Sprendime buvo perkelta VSD rašte nurodyta informacija bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje proporcingumo. Teismas konstatavo, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio
5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir motyvuoti taikomas poveikio priemones.
15. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas, nusprendęs patenkinti pareiškėjo skundą, tenkino ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. priteisė sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį (pareiškėjas nepateikė teismui kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas).
III.
16. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
17. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
17.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendime nebuvo atliktas išdėstytų aplinkybių vertinimas. Sprendime nurodyta pareiškėjo nelegali veikla, ryšiai su kriminalinio pasaulio atstovais, kontaktai su (duomenys neskelbtini) informacijos, kurią surinko VSD, kontekste ir šių dienų geopolitiniame kontekste leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas gali būti išnaudojamas (duomenys neskelbtini) tikslams Lietuvoje įgyvendinti. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atsakovas pagal kompetenciją neturėjo pagrindo papildomai analizuoti išdėstytų faktinių aplinkybių, nes vertinimą dėl grėsmės valstybės saugumui atlieka VSD.
17.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Sprendimas yra pagrįstas ne nustatytais faktais, bet įtarimais, taip pat kad byloje pateikti duomenys tik apie pareiškėjo verslo sandorius iki 2016 metų ir nėra duomenų apie pareiškėjo veiksmus po 2016 metų bei jų pobūdį, kurie pagrįstų realų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo veikla). Reikalavimas, kad užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimas standartas tokios kategorijos bylai ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai, nesuderinamas su teismų praktika.
17.3. Teismas nepagrįstai nusprendė nevertinti teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens išdėstytų argumentų, kad pareiškėjas klausimyne Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pastaroji reikšminta aplinkybė paaiškėjo tik teismo posėdyje ir ji turi būti įvertinta duomenų visumoje, kaip patvirtinanti pareiškėjo nepatikimumą.
17.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neatliko vertinimo, kaip Sprendimas paveiks pareiškėją ir jo šeimos narius. Nei Sprendimu, nei kitais šiuo metu priimtais Migracijos departamento sprendimais pareiškėjas nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, todėl teismas vadovavosi ginčui neaktualia EŽTT praktika. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato pareigos Migracijos departamentui vertinti dėl užsieniečio priimamo sprendimo poveikį Lietuvos Respublikos piliečiams. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi VSD rašte pateikta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui ir pagal kompetenciją atliko savarankišką vertinimą,
t. y. įvertino pareiškėjo teisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, jo socialinius ir ekonominius ryšius, bei nusprendė, kad toks sprendimas yra proporcingas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei VAĮ nurodytus reikalavimus.
17.5. Teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių Sprendimas yra naikintinas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo:
18.1. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas bei netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą, taip pat nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso dalyvių, paviršutiniškai išnagrinėjo VSD pateiktą medžiagą, nepagrįstai netenkino VSD prašymo apklausti liudytoją ir, atitinkamai, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl byla buvo išspręsta neteisingai. Be to, teismas neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino (duomenys neskelbtini) konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno (duomenys neskelbtini) piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.
18.2. Šiuo atveju buvo nustatyta konkreti pareiškėjo veikla ir ryšiai, lemiantys išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokia tęstine veikla ir ryšiais laikytina pareiškėjo vykdyta veikla, tiek dirbant Lietuvos Respublikoje įsteigtoje įmonėje, vykdžiusioje veiklą ne tik ES rinkoje bei kito pobūdžio veiklą, aptartą VSD rašte, tiek dirbant (duomenys neskelbtini) juridiniuose asmenyse (pagal darbo sutartis ar kitais pagrindais net iki 2020 metų), o ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, taigi, kartu sudarantis pagrindą išvadai dėl tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galbūt keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teismas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl tokia tęstinė veikla nelaikytina pakankama grėsme valstybės saugumui Įstatymo prasme.
18.3. Teismas daugumą VSD argumentų ir pateiktos medžiagos įvertino paviršutiniškai, atsietai nuo kitų VSD pateiktų įrodymų (tiek viešos, tiek įslaptintos informacijos) viseto, todėl skundžiamas teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Teismas nepasisakė apie VMI 2018 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akte išdėstytas aplinkybes, kuriomis VSD grindė savo išvadas, taip pat nevertino pareiškėjo teismo posėdyje nurodytų aplinkybių apie jo nuolatines keliones į (duomenys neskelbtini) ir toje valstybėje turėtus darbinius santykius, gautas pajamas (darbo užmokestį) iki 2020 metų.
18.4. Teismas nereikalavo iš pareiškėjo savo teiginius pagrįsti objektyviais įrodymais, pavyzdžiui, teismas tiesiog priėmė pareiškėjo paaiškinimus apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą išimtinai tik ES rinkoje. Pastebėtina, kad šių bendrovių interneto svetainėse nurodyta daug platesnė rinka, apimanti ne tik ES šalis (nuotraukos pridėtos prie apeliacinio skundo). Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo argumentai buvo prieštaringi, pavyzdžiui, pareiškėjas teigė, kad dėl dalyvavimo renginyje (duomenys neskelbtini) (2020 m.) jam kyla grėsmė būti persekiojamam, tačiau jis laisvai ir dažnai toliau vykdavo į (duomenys neskelbtini), teikė prašymus (duomenys neskelbtini) valstybės institucijoms ir pan.; nors pareiškėjas savo dažnas keliones į (duomenys neskelbtini) grindė poreikiu padėti ir rūpintis sergančia seserimi, tačiau teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas asmeniškai teikė pagalbą savo seseriai, taip pat nenurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjas po tėvų mirties negalėjo atsivežti savo sesers į namus Lietuvoje, tokiu būdu išvengdamas kelionių į (duomenys neskelbtini), kurioje, jo teigimu, jam kyla grėsmė būti persekiojamam.
18.5. Teismas be svaraus pagrindo nevertino VSD pateiktos įslaptintos informacijos kaip papildomos faktinės informacijos, leidžiančios abejoti pareiškėjo teiginiais bei patvirtinančios VSD vertinimą. Skundžiamame teisme sprendime išvis nepasisakyta apie tokios įslaptintos informacijos vertinimą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nebuvo objektyvių priežasčių nevertinti šios įslaptintos informacijos, nes ši informacija nebuvo vienintelis įrodymas administracinėje byloje, o ABTĮ 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tik sąlyginis draudimas valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančius duomenis naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje.
19. Pareiškėjas V. K. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus, taip pat nepridėti prie bylos trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų naujų dokumentų. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo, kad:
19.1. Teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė ginčo santykį ir jam taikytiną teisinį reguliavimą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
19.2. Neegzistuoja ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant trečiojo suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai galėtų būti pridėti prie bylos, nes šiuo atveju vėliau iškilusi būtinybė, kuri lėmė poreikį trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti naujus įrodymus, yra ne kas kita kaip trečiajam suinteresuotam asmeniu ir atsakovui nepalankus teismo sprendimas. Pateiktų naujų įrodymų pridėjimas prie bylos šiuo atveju prieštarautų sąžiningumui, operatyviam procesui ir apeliacijos esmei.
19.3. Teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjo skundo ribose, todėl jis pagrįstai nevertino aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Migracijos departamentui priimant Sprendimą ir neturėjo įtakos šio administracinio sprendimo priėmimui. Atsakovas nepagrįstai nesutinka su teismo sprendimu nevertinti neva teismo posėdyje naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nenurodė fakto apie darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje konsultantu.
19.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas pritaikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą tokios kategorijos bylai. Pareiškėjo veiksmai ar ketinimai turėtų būti įrodyti bent elementariausiomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo Lietuvoje vykdomas verslas yra legalus ir nėra duomenų, kad verslas buvo nubaustas ar suspenduotas mokesčio administratoriaus. Pareiškėjo laisvalaikio pomėgis yra medžioklė, kuri taip pat yra pastovi teisėta verslo praktika, kurioje galimi susitikimai su įtakingais asmenimis.
19.5. Atsakovo argumentai apeliaciniame skunde nepaneigia teismo vertinimo, kad Sprendime padarytos išvados apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui yra pagrįstos tik įtarimais, taip pat kad atsakovas neįvertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo šeiminiais ryšiais. Atsakovo pozicija, kad jis neprivalo vertinti jo sprendimų poveikio Lietuvos Respublikos piliečiams, yra nepagrįsta. Be to, Sprendime nėra detalizuotos teisės aktų nuostatomis, kuriomis vadovavosi atsakovas, todėl ginčijamas aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 23S97143 (Sprendimas), kuriame nuspręsta panaikinti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.).
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Sprendimą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, o jo priimtas Sprendimas neatitinka proporcingumo principo ir nėra tinkamai motyvuotas.
22. Atsakovas Migracijos departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniuose skunduose su tikrinamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo.
23. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.
24. Bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad:
24.1. Pareiškėjui 2023 m. vasario 6 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. 760223010 (Leidimas gyventi). Leidimas gyventi išduotas Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu
(t. y. pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui) ir galioja iki 2028 m. vasario 6 d.
24.2. VSD 2023 m. birželio 20 d. raštu Nr. 18-6776 Migracijos departamentą informavo apie tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečio V. K. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir paprašė panaikinti jam išduotą Leidimą gyventi. VSD rašte, be kita ko, nurodė, kad: 2006–2014 metais pareiškėjo įsteigtoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris pagal 2008 metų Valstybės sienos apsaugos tarnybos turimą informaciją buvo vienas iš Šalčininkų miesto organizuotos nusikalstamos grupuotės, užsiėmusios įvairia pelną generuojančia veikla ir vykdžiusios teisėsaugos pareigūnų verbavimą nusikalstamos veiklos tikslais, lyderių; pareiškėjas, apeidamas (duomenys neskelbtini), per savo valdomas įmones tiekė draudžiamą produkciją (duomenys neskelbtini); pareiškėjo vykdomą veiklą, sankcionuotų prekių eksportą, kontroliuoja (duomenys neskelbtini); pareiškėjas yra susijęs su naftos verslu, kuris yra (duomenys neskelbtini) kontrolės objektas; pareiškėjas organizuoja medžiokles, kuriose galbūt dalyvauja (duomenys neskelbtini) atstovai, jis taip pat dalyvauja medžioklėse (duomenys neskelbtini), kuriose lankosi ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai; pareiškėjas įtakingiems asmenims iš (duomenys neskelbtini) padeda persikelti į Lietuvą ir taip išvengti Vakarų sankcijų. VSD rašte atkreiptas dėmesys į tai, kad 2022 metais pareiškėjas buvo kviečiamas pokalbio į VSD, tačiau jis kategoriškai atsisakė tą daryti. VSD rašte padaryta išvada, kad pareiškėjo nelegali veikla ir ryšiai su kriminalinio pasaulio atstovais, kontaktai su (duomenys neskelbtini) atitinka slaptųjų tarnybų veiklos modelį, todėl jis gali būti (duomenys neskelbtini) įtakos agentas ir gali būti išnaudojamas minėtų šalių (duomenys neskelbtini) tikslams Lietuvoje įgyvendinti. Taip pat VSD rašte neatmetama, kad pareiškėjas sudaro galimybes (duomenys neskelbtini) užmegzti reikalingus kontaktus su Lietuvos piliečiais, Lietuvos verslo subjektus įtraukti į neteisėtą veiklą užsienyje, taip pat pasinaudoti pareiškėjo disponuojamais ginklais diversiniams aktams Lietuvoje organizuoti, ir tai panaudoti veikiant prieš Lietuvos interesus.
24.3. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 27 d. priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriame, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas jį priėmė (i) įvertinęs VSD rašte išdėstytą informaciją ir geopolitinę situaciją, (ii) nustatęs pareiškėjo socialinius, šeiminius ryšius, (iii) priėjęs prie išvados, kad pareiškėjo „asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir šiandieninę geopolitinę situaciją, V. K. leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes“.
25. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (nagrinėjamu atveju aktuali institucija – VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų (nagrinėjamu atveju aktualios institucijos – VSD) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 25 straipsnyje (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) nustatyta, kad užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi: 1) leidimas laikinai gyventi; 2) leidimas nuolat gyventi. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
26. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
27. EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
28. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio
18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr. EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų
Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)).
29. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi Migracijos departamento priimtame Sprendime ir VSD rašte išdėstytas aplinkybes, su tuo susijusius į bylą pateiktus viešai prieinamus įrodymus, be kita ko, atsižvelgdama ir į VSD pateiktą neviešą medžiagą, priešingai nei konstatuota tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendžia, jog pareiškėjo elgesys, jo anksčiau atlikti veiksmai, jų pobūdis suteikia pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nepaneigia tai, kad pareiškėjas kitaip vertina bylai reikšmingas aplinkybes.
31. Sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, itin svarbios VSD rašte pateikiamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo vaidmeniu apeinant (duomenys neskelbtini), jo ryšiais su (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste primintina, kad (duomenys neskelbtini).
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, esą Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nepakankamai įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamento Sprendime detaliai pristatytos aplinkybės, susijusios su (i) pareiškėjo gyvenamąja vieta (t. y. nustatyta, kad jis savo gyvenamąją vietą nuo 2000 m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje, o paskutinė jo gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini)), (ii) jo gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis (t. y. nurodoma, kad pirmasis leidimas nuolat gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2008 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas, kad jis 2023 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka), (iii) jo šeiminiais ryšiais (t. y. nustatyta, kad jo sutuoktinė O. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuri savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 2000 m., paskutinė jos gyvenamoji vieta nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2023 m. kovo 16 d. buvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); nepilnametis sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); duktė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini); sūnus I. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini)), (iv) ekonominiais ryšiais (t. y. nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1999 m. yra įdarbintas Lietuvos Respublikoje, ir jam buvo ir yra mokamos draudžiamosios pajamos). Migracijos departamentas, ginčijamame Sprendime įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad, atsižvelgiant į nustatytas, grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias aplinkybes, pareiškėjo „asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir šiandieninę geopolitinę situaciją, V. K. leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu Migracijos departamento vertinimu.
33. Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai paminėtina, kad, vadovaujantis EŽTT praktika, pagal kurią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)), darytina išvada, kad teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99)). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014).
34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą gyventi. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad VSD rašte nurodyta informacija ir pateikta išvada sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.), kad Leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
35. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ginčijamu Migracijos departamento sprendimu panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos klausimas nebuvo sprendžiamas. Dėl to, pareiškėjo argumentai, susiję su jo išsiuntimo iš Lietuvos galimybėmis, nenagrinėjami ir Sprendimas pastaruoju aspektu – nevertinamas.
36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
37. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – atmesti pareiškėjo skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Arūnas Sutkevičius