Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-3-972/2022

    Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00842-2021-2                                

    Procesinio sprendimo kategorijos: 21.6; 21.9.1

    (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2022 m. sausio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė,

sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovei D. M.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Eglei Subačienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 55 straipsnio 1 dalį.

Teismas

nustatė:

juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui atlikus planinį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-201218-00265 teisėtumo patikrinimą, buvo nustatyta, jog projektuotojo (duomenys neskelbtini) 2020 metais parengto projekto „Viešbučių paskirties pastato Klaipėdos m., Tilžės g. 86, statybos projektas“ Nr. 2L-2020-02-TP (toliau – Techninis projektas) sprendiniai, susiję su viešbučių paskirties statinio statyba kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pažeidžia 2019 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinto koreguoto Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendinius, SĮ 24 straipsnio 3 dalies ir Žemės naudojimo būdo turinio aprašo 19 punkto nuostatas. 2021 m. kovo 30 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-30-210330-00019 konstatuota, kad minėtas statybos leidimas išduotas neteisėtai. SĮ 17 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad statinio projekto ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio projekto ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projekto ekspertizės aktas, o kai statinio projekto ekspertizės akte pateikiama išvada, kad statinio projektą galima tvirtinti, – ir statinio projektas (jo dalys, kurių ekspertizė atlikta) atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statinio projekto ekspertizės rangovas (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasirašydamas ir įteikdamas statinio projekto ekspertizės užsakovui bendrosios projekto ekspertizės aktą Nr. 492-288(20)/l/2020, kuriame nurodė, kad Techninis projektas atitinka privalomuosius projekto rengimo dokumentus ir Techninį projektą galima tvirtinti, pažeidė SĮ 17 straipsnio 5 dalies 3 punktą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė D. M. paaiškino, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypui, esančiam Tilžės g. 86, Klaipėdoje, yra nustatytas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdas. Detaliojo plano korektūroje yra numatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir tvarkymo režimas yra nekeičiami. Žemės naudojimo būdo turinio aprašo 19 punkte yra numatyta, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose gali būti statomi gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniai ir pan. Šio žemės sklypo naudojimo būdas nenumato, kad šioje teritorijoje būtų galima statyti viešbučių paskirties statinius. Viešbučių paskirties statiniai gali būti statomi tik komercinės paskirties objektų teritorijose. Todėl suprojektavus viešbučių paskirties pastatą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, buvo pažeisti administracinio nusižengimo protokole nurodyti teisės aktai. Nors (duomenys neskelbtini) atstovai tvirtina, kad projekto ekspertizė buvo atlikta remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (toliau – STR 2.03.02:2005), tačiau, Inspekcijos vertinimu, šios nuostatos šiuo atveju neturi būti taikomos, nes, visų pirma, šis sklypas nebuvo padalintas į paskirties zonas, be to, pagal žemės naudojimo būdą šiame žemės sklype negali būti statomi viešbučių paskirties statiniai.

Teismo posėdžio metu juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Eglė Subačienė nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu surašytas nepagrįstai, nes šiuo atveju jokio administracinio nusižengimo sudėties šio juridinio asmens veiksmuose nėra. Inspekcija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą (duomenys neskelbtini), neįvertino detaliojo plano korektūros sprendinių. (duomenys neskelbtini), kaip statybos ekspertizę vykdantis subjektas, turi pareigą patikrinti, ar projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus (SĮ 17 straipsnio 5 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017) 19 priedo nuostatos), taip pat ir projektinius pasiūlymus. Visa tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) šiuo atveju ir turėjo patikrinti, ar minėtas Techninis projektas atitinka detaliojo plano korektūros sprendinius. Šią pareigą (duomenys neskelbtini) ir įvykdė. Detaliojo plano korektūros dokumente yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatytas viešbučio paskirties pastatas. (duomenys neskelbtini), kaip ekspertizės rangovas, neturi teisės kvestionuoti detaliojo plano dokumente nurodytų sprendinių, t. y. ne jos kompetencija spręsti, ar tas detaliojo plano korektūros dokumentas yra teisėtas, ar ne. Detaliojo plano korektūros dokumentas yra galiojantis, nenuginčytas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visus detaliojo plano brėžinius yra pavirtinusi savo antspaudu Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT). NŽT yra atsakinga už tai, kad žemė būtų naudojama pagal jos paskirtį, tačiau ir ji neįžvelgė jokių pažeidimų. Be to, Institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą, neatsižvelgė į tai, kad pagal projektą yra planuojamas statyti kompleksas pramonės pastatų (sandėliavimo, transporto paslaugų, administracinės paskirties pastatų), iš kurių vienas buvo pavadintas viešbučio paskirties. Kaip matyti iš statybos projekto, vyraujantis komplekso pastatų pogrupis yra sandėliavimo paskirties pastatai. Pagal Reglamentą STR 2.03.02:2005 yra leidžiama sklypą dalinti į paskirties zonas, todėl kai yra vykdoma pramonės pastatų komplekso statyba, vienas iš pastatų pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose gali būti ir kitos paskirties pastatas. Šio reglamento 12 punkte nurodyta, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose gali būti statomi pastatai, skirti darbuotojų poreikiams tenkinti. Pagal Techninį projektą šis viešbučio paskirties pastatas ir yra skirtas darbuotojų laikinajam apgyvendinimui. Aplinkybę, jog viešbutis bus naudojamas būtent darbuotojų reikmėms, patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 7 d. sudarė nuomos sutartį dėl sandėliavimo, administracinių, autoserviso, viešbučio patalpų nuomos 25 metų terminui su nuomininke (duomenys neskelbtini), kurioje iš viso dirba net 284 darbuotojai ir kuri siūlo su transporto veikla susijusias paslaugas, t. y. transporto logistikos, distribucijos, sandėliavimo, muitinės tarpininkavimo ir kt. Transporto paslaugų veikla užsiimančiam nuomininkui yra reikalingas pastatas laikinam darbuotojų apgyvendinimui. Šiuo tikslu ir buvo suprojektuotas viešbučio paskirties pastatas darbuotojų reikmėms, o (duomenys neskelbtini), įvertinusi projektą, pateikė teigiamą ekspertizės išvadą. Taigi viešbučių paskirties pastatas buvo suprojektuotas išimtinai darbuotojų reikmėms tenkinti, todėl detaliojo plano dokumentuose sklypui nustatytas teritorijų naudojimo būdas (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) nebuvo pažeistas.

Iš (duomenys neskelbtini) paaiškinimų matyti, kad atstovė juose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu.

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 198 matyti, kad buvo patvirtintas Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus pl. detalusis planas. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 punkte nurodyti sklypams suteikiami pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties žemė) žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai. Numatyta, kad šio žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Iš 2019 m. birželio 14 d. projektinių pasiūlymų (taip pat ir iš viešos prieigos https://www.klaipeda.lt/lt/informuojame-apie-sandeliavimo-paslaugu-administracines-transporto-paskirties-pastatu-klaipedos-m.-tilzes-g.-86-statybos-projekto-projektinius-pasiulymus-bei-viesa-svarstyma-su-visuomene/6553) matyti, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su projektiniu pasiūlymu dėl komplekso (sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto paskirties) pastatų Klaipėdos m., Tilžės g. 86, statybos, komplekse numatyti šie pastatai (pagal projekte pateiktus bendruosius statinio rodiklius): sandėliavimo paskirties pastatas – 19 117,41 kv. m, paslaugų paskirties pastatas – 2 295,24 kv. m, administracinės paskirties pastatas – 2 357,45 kv. m, transporto paskirties pastatas – 270,00 kv. m, transporto paskirties pastatas – 8,35 kv. m, viešbučio paskirties pastatas – 1 761,48 kv. m. 2020 m. gegužės 5 d. šiems pasiūlymams buvo pritarta.

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymo „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype Tilžės g. 86, Klaipėdoje, techninio projekto rengimo metu“ matyti, kad buvo patvirtintas Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198, nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimų – statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimas žemės sklype, esančiame Tilžės g. 86, techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei, nekeičiant privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (pridedamas koregavimo brėžinys ir aiškinamasis raštas).

Iš 2020 m. liepos 7 d. sutarties Nr. 288(20) matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis dėl 2020 m. parengto projekto „Viešbučių paskirties pastato Klaipėdos m., Tilžės g. 86, statybos projektas“ Nr. 2L-2020-02-TP ekspertizės atlikimo ir ekspertizės akto parengimo.

Iš 2020 m. rugpjūčio 21 d. bendrosios projekto ekspertizės akto Nr. 492-288(20)/1/2020 matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateikė projekto įvertinimą, kad Techninis projektas atitinka privalomuosius projekto rengimo dokumentus ir kad šį projektą galima tvirtinti.

Iš 2020 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. LSNS-31-201218-00265 matyti, kad (duomenys neskelbtini), vykdančiai pastatų komplekso statybą žemės sklype, kadastro Nr. 2101/0035:111, Tilžės g. 86, Klaipėda, pagal Techninį projektą, buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

Iš 2021 m. kovo 30 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. SLD-30-210330-00019 matyti, kad buvo atliktas planinis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 18 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-31-201218-00265, suteikiančio teisę statytojui (duomenys neskelbtini) atlikti ypatingosios kategorijos viešbučių paskirties pastato, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statybą žemės sklype, esančiame Tilžės g. 86, Klaipėda, teisėtumo patikrinimas. Nustatyta, kad statybos leidimas išduotas pagal projektuotojo (duomenys neskelbtini) (dabar pakeistas pavadinimas į (duomenys neskelbtini)) 2020 m. parengtą projektą „Viešbučių paskirties pastato Klaipėdos m., Tilžės g. 86, statybos projektas“ Nr. 2L-2020-02-TP. Šiame akte konstatuota, kad minėtas statybos leidimas yra išduotas neteisėtai.

Iš 2021 m. sausio 7 d. nuomos sutarties Nr. 20210107-01L matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nuomos sutartis 25 metams dėl sandėliavimo, administracinių, autoserviso, viešbučio patalpų, esančių adresu Tilžės g. 86, Klaipėda.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)  5 straipsnyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal SĮ 55 straipsnio 1 dalį. SĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui ar tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui. 

Iš aptartos bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini), kaip statinio projekto ekspertizės rangovas, 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasirašė ir pateikė statinio projekto ekspertizės užsakovui teigiamą bendrosios projekto ekspertizės aktą Nr. 492-288(20)/l/2020, kuriame nurodė, kad projektuotojos (duomenys neskelbtini) 2020 metais parengtas projektas atitinka privalomuosius projekto rengimo dokumentus ir jį galima tvirtinti, tačiau nesutinkama su Institucijos teiginiais, kad ši (duomenys neskelbtini) ekspertinė išvada yra neteisinga, nes, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės, projektuotojos(duomenys neskelbtini) 2020 metais parengto projekto sprendiniai atitinka privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, t. y. projektinius pasiūlymus, 2019 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinto koreguoto Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendinius ir kt., todėl (duomenys neskelbtini) šiuo atveju jokio nusižengimo nepadarė.

Pažymėtina, kad STR 1.04.04:2017 75 punkte yra nurodyta, kad projekto ekspertizė atliekama pagal šio reglamento 19 priede nustatytas projekto tikrinimo sritis. Atliekant bendrąją (dalinę) projekto ekspertizę, be kita ko, turi būti patikrinta, ar projekto (projekto dalies) sprendiniai atitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. SĮ 2 straipsnio 30 punkte numatyta, kad privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinantys dokumentai, projektiniai pasiūlymai (jeigu jie rengiami), statinio projektavimo sąlygų sąvadas, statinio projektavimo užduotis, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentai. Taigi pagal šį teisinį reglamentavimą (duomenys neskelbtini), kaip statinio projekto ekspertizės rangovas, turėjo įvertinti, ar projektuotojos (duomenys neskelbtini) 2020 metais parengto projekto sprendiniai atitinka privalomuosius projekto rengimo dokumentus, tarp jų ir minėto detaliojo plano sprendinius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 buvo patvirtintas Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus pl. detalusis planas, pagal kurio sprendinius šiam žemės sklypui buvo nustatytas naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. 2019 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) pateikus Klaipėdos miesto savivaldybei projektinius pasiūlymus dėl komplekso (sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto paskirties) pastatų Klaipėdos m., Tilžės g. 86, statybos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 buvo patvirtintas Rytinio pramonės rajono prie Vilniaus plento, Klaipėda, detaliojo plano sklypo Tilžės g. 86 (kad. Nr. 2101/0035:111), statybos zonos ir ribų, automobilių stovėjimo vietų, apželdinimo, servituto ir apsaugos zonos koregavimas, kurio brėžiniuose ir kituose dokumentuose yra numatyta, kad šiame žemės sklype rengiamasi statyti pastatų kompleksą: sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatus Tilžės g. 86, Klaipėdos m. Būtent pagal šio koreguoto Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendinius (duomenys neskelbtini) parengė Techninį projektą, kuriame ir atsispindi minėtame detaliajame plane numatyti sprendiniai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su (duomenys neskelbtini) padaryta išvada dėl viešbučio paskirties pastato projektinių sprendinių atitikimo detaliojo plano korektūros dokumentams. Nors Institucijos atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) padarė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, nes, pasak jos, Techninio projekto sprendiniai, susiję su viešbučio paskirties pastato statyba žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijos, apskritai negalima, tačiau vertinant byloje pateiktą medžiagą, matyti, kad minėtame žemės sklype yra numatoma statyti kompleksą statinių, kurie yra tarpusavyje susiję dėl to, kad jie yra reikalingi atitinkamos įmonės veiklos vykdymui, o vadovaujantis STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ IV skyriaus nuostatomis, gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų teritorijose gali būti statomi ir kiti pastatai planuojamo objekto funkcijoms ir darbuotojų bei klientų reikmėms tenkinti (11.3 ir 12.4 p.). Todėl (duomenys neskelbtini) galėjo turėti pagrįstą manymą, kad viešbučio paskirties pastato Tilžės g. 86, Klaipėda, sprendiniai neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams ir galiojančių teisės aktų nuostatoms. Šiuo atveju visiškai sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovės teiginiais, kad (duomenys neskelbtini), kaip statinio projekto ekspertizės rangovui, įstatymas nenumato pareigos tikrinti, ar patvirtintas detaliojo plano koregavimo dokumentas yra teisėtas. Kaip minėta, jis yra patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu, galiojantis. Jei šiuo atveju ir buvo atlikti tam tikri teisės aktų reikalavimų neatitinkantys Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmai, koreguojant detaliuosius planus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, (duomenys neskelbtini), kaip statinio projekto ekspertizės rangovas, nėra ir negali būti atsakinga už tai.

Todėl įvertinus visa tai, nesant administracinio nusižengimo byloje įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (duomenys neskelbtini) kaltę, (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, jos veikoje nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto SĮ 55 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

(duomenys neskelbtini) atstovė prašo iš Institucijos (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 217,56 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą administracinio nusižengimo byloje, prie prašymo pateikė tai patvirtinančius dokumentus (2021 m. liepos 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SPC-07363 bei 2021 m. liepos 13 d. mokėjimo pavedimo kopijas) (b. l. 62–65). ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimus reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma – BPK 106 straipsnis, todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos. BPK 106 straipsnis nereglamentuoja išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog specialioji išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad šiuo metu įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini), kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė 1 217,56 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas, kaip jau minėta, atstovė prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti (duomenys neskelbtini) iš Institucijos. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau, kaip jau minėta, pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl taikant įstatymo analogiją, nurodytos proceso išlaidos priteistinos ne iš Institucijos, bet iš valstybės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

nutraukti (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį.

Priteisti (duomenys neskelbtini) iš valstybės 1 217,56 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                                Viktorija Teišerskienė