Civilinė byla Nr. 2-8031-840/2019

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00216-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 29 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui K. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. S., prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 264,79 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovui K. S. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui 2019 m. balandžio 8 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi – atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad Kaune, Savanorių pr., 2017 m. gegužės 29 d. dėl K. S., vairavusio transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės savininkas K. S.) (b. l. 5–8), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „AUDI A4 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-110393845-17 atsakovas K. S. nubaustas už sukeltą eismo įvykį bei tai, kad atsakovo valdoma Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 4). „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, bei atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytą žalą (264,79 Eur) ir ją atlygino nukentėjusiajam asmeniui (b. l. 13–19, 25). Ieškovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui išmokėtą 264,79 Eur draudimo išmoką (b. l. 26). Ieškovas išmokėjęs dėl 2017 m. gegužės 29 d. eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, ne kartą ragino atsakovą sumokėti jo patirtus nuostolius (b. l. 27, 29, 31), tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir su ieškovu neatsiskaitė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (2017 m. gegužės 29 d) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl minėto eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas, dėl kurio veiksmų atsirado 264,79 Eur dydžio žala. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Nustačius, jog dėl žalos atsiradimo yra kaltas atsakovas, ieškovui iš atsakovo regreso teise priteisiamas 264,79 Eur nuostolių atlyginimas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 20,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 264,79 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 79 ct) nuostolių atlyginimo, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,72 Eur (trijų eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                              Joana Kvaselytė