Civilinė byla Nr. e2A-1610-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14370-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-451/2021 pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui V. V. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo A. M. priteisti 17 807,58 Eur dydžio žalą.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Kauno apskrities VPK viršininko 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 20-V-867 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui ištirti (toliau – komisija) nustatė, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – KPV) kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. V. buvo sužalotas tarnybos metu, eidamas tarnybines pareigas. Kauno apskrities VPK viršininkas 2017 m. gruodžio 14 d. pagal Kauno apskrities VPK KPV viršininko V. L. 2017 m. gruodžio 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-48767 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą (toliau – tarnybinis patikrinimas). Tarnybinio patikrinimo metu, naudojantis Policijos registruojamų įvykių registru (toliau – PRĮR), buvo nustatyta, kad 2017 m. spalio 31 d., apie 18.36 val., buvo gauta informacija, jog picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neblaivus klientas triukšmauja, negali jo išprašyti. Išsiųstos pajėgos 18.37 val., r. š. „K 1881“. Kauno apskrities VPK KPV kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiesiems patruliams V. V. ir J. B. atvykus į nurodytą vietą, patrulius pasitiko picerijos darbuotojos ir savininkė V. G., kuri paaiškino, kad į piceriją atėjęs neblaivus, agresyviai nusiteikęs pilietis keikėsi kitų klientų akivaizdoje, kabinėjosi prie picerijos darbuotojų, grasino joms susidorojimu, teigė, kad susprogdins piceriją. Kadangi asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, gestikuliavo rankomis V. V. priėjęs paprašė nusiraminti, tačiau asmuo į tai nereagavo. Tuomet pareigūnas pradėjo duoti griežtus nurodymus nutraukti chuliganiškus veiksmus ir eiti prie tarnybinio automobilio, bet pilietis į tai nereaguodamas toliau pažeidinėjo viešąją tvarką. Siekdamas nutraukti neteisėtus veiksmus, V. V. kaire ranka suėmė piliečiui už kairės rankos riešo, bei dešine ranka paėmus už piliečio peties bandė jį nuvesti prie tarnybinio automobilio. Supratęs, kad gali būti sulaikomas ir nenorėdamas vykdyti teisėtų pareigūno reikalavimų, pilietis pradėjo aktyviais veiksmais vengti sulaikymo, stipriai nustumdamas pareigūną. V. V. nedelsiat pilietį abiem rankomis suėmė už striukės, tačiau pastarasis sugriebė už pareigūno kairės rankos riešo ir sukdamas staigiai kėlė į viršų, taip sukeldamas didelį fizinį skausmą. Vėliau padedant pareigūnei J. B. aktyviais veiksmais besipriešinantį pilietį, panaudojant kovinių imtynių veiksmus ir spec. priemonę (antrankius) sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Asmuo, pasipriešinęs policijos pareigūnams, buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK operatyvaus valdymo skyrių, kur buvo nustatyta, kad tai – atsakovas A. M.. Dėl patirtų sužalojimų V. V. 2017 m. spalio 31 d. kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Kauno klinikinę ligoninę, kur gydytojas, apžiūrėjęs patirtus sužalojimus, išrašė nedarbingumo pažymėjimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. Nedarbingumas buvo tęsiamas nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. birželio 28 d. Kauno apskrities VPK viršininko 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-613 „Dėl V. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2018 m. birželio 29 d. V. V. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2018 m. liepos 19 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 1625 nurodoma, jog priimtas CMEK sprendimas, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2017 m. spalio 31 d., ir pareigūno sveikatos tarpusavio ryšys. Pažymoje taip pat nurodoma, jog šis sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: kairysis riešas patinęs, skausmingas, judesiai riboti. Pareigūnas netinkamas tolimesnei tarnybai. 2018 m. liepos 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS3-23 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. sužalojimo“ konstatuota, kad Kauno apskrities VPK KPV kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei, atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. padarytas sveikatos sutrikdymas priskirtas prie apysunkių, Kauno apskrities VPK jam išmokėjo 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją – 17 807,58 Eur. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 428-288/2018 A. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareiga atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ieškovas, išmokėdamas V. V. kompensaciją už sužalojimą, kompensavo pareigūno patirtą turtinę žalą – negautą darbo užmokestį nedarbingumo ir atleidimo iš tarnybos laikotarpiais, gydymo išlaidas bei neturtinę žalą, kurią pareigūnas, be abejonės, patyrė ne tik dėl pačio sužalojimo, tačiau ir dėl atleidimo iš ilgametės (23 metų stažas) tarnybos, kas sąlygojo pasikeitimus ne tik profesinėje, bet ir visuomeninėje bei asmeninėje sferose.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, atsakovo manymu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis netaikytinas, nes policijos įstaigos regreso teisė kyla ne iš sutartinių draudimo santykių, bet iš viešosios teisės aktais reglamentuojamos socialinio draudimo funkcijos. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. Policijos pareigūnui išmokėta 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais, nesiejant kompensacijos dydžio su realia pareigūno žala. Sužalotam pareigūnui išmokėta piniginė kompensacija viršija pareigūno realiai patirtą dėl sužalojimo žalą, todėl prašoma priteisti žala yra per didelė. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-428-288/2018 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo, todėl, kad atstumdamas vyr. patrulį V. V. nuo savęs, dešine ranka stipriai suimdamas minėtam patruliui už kairės rankos riešo, jį suko ir kėlė į viršų, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Įvertinus tai, atsakovas laiko, kad savo veiksmais negalėjo sukelti pareigūnui tokios žalos, kurios reikalauja ieškovas. Atsakovas mano, jog neprivalo atlyginti ieškovo sužalotam pareigūnui išmokėtos kompensacijos, kuri yra išimtinai pačio ieškovo prisiimtas tam tikras įsipareigojimas pareigūnams nedarbingumo atveju, apskaičiuojama neatsižvelgiant į realiai padarytą žalą. Šis ieškovo socialinis įsipareigojimas pareigūnams negali būti perkeltas atsakovui. Realiai pareigūno patirta žala galėtų būti jam išmokėtos ligos pašalpos ir (ar) jo negauto darbo užmokesčio skirtumas bei neturtinė žala, tačiau tokių duomenų ieškovas į bylą nepateikė ir neįrodinėja.

4.       Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 8 055,81 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad Kauno apskrities VPK, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

7.       Teismas konstatavo, kad Kauno apskrities VPK prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus, tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų, dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą.

8.       Vertinant padarytos žalos dydį, teismas svarbiomis laikė šias bylos aplinkybes – pareigūno sužalojimo laipsnį (apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpį (171 darbo diena), jo atleidimą iš darbo vidaus tarnyboje, turėjusio įtakos negautoms pajamoms.

9.       Teismas sprendė, kad pareigūnui dėl nurodyto sužalojimo išmokėta 17 807,58 Eur kompensacija akivaizdžiai viršija atlygintinos realios žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimų dydį.

10.       Teismas konstatavo, kad tiesioginės žalos dydį sudaro 8 055,81 Eur (171 darbo dienų x 47,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio), todėl šią sumą ieškovui atgręžtinio reikalavimo tvarka priteisė iš atsakovo.

11.       Teismas nurodė, kad policijos pareigūnui V. V. dėl jam padaryto sužalojimo byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo padaryta ir neturtinė žala, pagal sužalojimų pobūdį, patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, nepatogumus ir kt. kas turi būti vertinama pinigais. Kadangi nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neturtinės žalos dydžio neįvardijo, priteistiną neturtinės žalos dydį nustatė teismas, įvertinęs nurodytų kriterijų visumą, ir padarė išvadą, kad kartu su turtine žala atlygintina ir 2 000 Eur neturtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Kauno apylinkės teismas sprendimą priėmė netinkamai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje įrodinėtas aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

12.2.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno V. V. patirtos žalos dydį, tačiau, atsakovo manymu, tai nebuvo tinkamai padaryta. Nors teismas sprendime nurodė, jog ieškovas neįrodinėjo žalos dydžio, nurodydamas, kad žalos dydis yra išmokėta suma trečiajam asmeniui, tačiau sprendimu vis tiek nepagrįstai nusprendė dalį žalos atlyginimo priteisti iš atsakovo, siedamas žalos dydį su tariama trečiojo asmens žala.

12.3.       Teismas nagrinėjamu atveju tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų, jog net baudžiamosios bylos Nr. 1-428-288/2018 nagrinėjimo metu, trečiasis asmuo savarankiškų reikalavimų dėl žalos atlyginimo nereiškė. Net nagrinėjamos bylos metu trečiasis asmuo taip pat negalėjo nurodyti, kokio dydžio žalą, įskaitant ir neturtinę, jis galėjo patirti.

12.4.       Trečiajam asmeniui nereiškiant reikalavimų dėl žalos atlyginimo, nenurodant kokią žalą jis realiai dėl atsakovo veiksmų patyrė, ieškovui neįrodinėjant žalos dydžio, net dalies ieškinio reikalavimų patenkinimas laikytinas nepagrįstu.

12.5.       Teismui vis dėlto laikant, jog atsakovas turėjo atlyginti žalą, net ir priteistas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, t. y. pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovui net ir priteista turtinės žalos atlyginimo dalis viršija pareigūno realiai patirtą žalą dėl sužalojimo. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, visiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, jog asmuo minėtu nedarbingumo laikotarpiu gavo nedarbingumo išmoką, kas rodo, jog trečiasis asmuo teismo nurodytos turtinės žalos (8 055,81 Eur) realiai net nepatyrė. Teismas, spręsdamas, jog yra pagrindas priteisti žalos atlyginimą ieškovui, turėjo turtinę žalą mažinti pareigūno gautų pajamų apimtyje, t. y. iki 621,65 Eur (8 055,81 – 7 434,16 Eur (ligos išmoka)).

12.6.       Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog teismui vis dėlto sprendžiant dėl žalos priteisimo iš atsakovo, pareigūno (trečiojo asmens) realiai patirta žala turėtų būti siejama su jam išmokėtos ligos pašalpa ir (ar) jo negauto darbo užmokesčio skirtumu, tačiau teismas šių argumentų visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė priimdamas sprendimą.

12.7.       Trečiasis asmuo dėl patirto sužalojimo neprarado bendro darbingumo (neturi neįgalumo dėl šio sužalojimo), be to, proceso metu nurodė, kad po tarnybos palikimo vykdo individualią veiklą. Asmenims, patyrusiems tokio pobūdžio sužalojimą (fizinį skausmą), net neturtinės žalos dydis priteisiamas nedidelis, taigi atsakovas mano, jog šiuo atveju priteistas ir neturtinės žalos dydis nepagrįstai, kadangi trečiasis asmuo tokio dydžio neturtinės žalos nepatyrė.

12.8.       Atsakovas procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog jei vis dėlto teismas laikytų, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo žalos atlyginimo, prašė sumažinti priteisintą žalos atlyginimą CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atsakovas tuo tikslu į bylą pateikė duomenis, rodančius, jog neturi jokio turto, yra nedirbantis, jam nustatytas tik 25 proc. darbingumo lygis, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šių aplinkybių visiškai nevertino. Atsakovas mano, jog teismas net ir priteistos žalos dydį, atsižvelgiant į atsakovo sunkią finansinę padėtį, turėjo sumažinti.

13.       Ieškovas Kauno apskrities VPK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

13.1.       Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pareigūnas V. V. iš atsakovo nereikalavo nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo, todėl jos faktiškai ir nepatyrė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei išmokėta kompensacija visiškai nepadengtų patirtos žalos, pareigūnas galėtų reikalauti iš atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi trečiasis asmuo, iš ieškovo gavęs piniginę kompensaciją, kuri visiškai atlygino jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, neturėjo teisėto pagrindo iš atsakovo papildomai reikalauti atlyginti kitus nuostolius.

13.2.       Nesutiktina ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, kad teismo posėdžio metu, tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo negalėjo tiksliai įvardinti kokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą patyrė V. V., t. y. neįrodinėjo žalų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovui priteisti jų atlyginimo, tačiau nepaisant to, ar ieškovas ir trečiasis asmuo įvardino konkrečius turtinės ir neturtinės žalos dydžius, ar ne, tokio pobūdžio bylose, kai žalos dydis preziumuojamas kompensacijos išmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, galutinai patirtą žalą konstatuoja ginčą nagrinėjantis teismas.

13.3.       Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo išnagrinėtos visos aplinkybės, būtent šioje žalos atlyginimo byloje teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turėjo spręsti, kokio dydžio sužalojimas trečiajam asmeniui buvo padarytas ir atitinkamai nustatyti atlygintinos žalos dydį.

13.4.       Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio pagrįstai nurodė, kad policijos įstaiga trečiajam asmeniui turėjo atlyginti turtinę žalą, kurią sudarė negautas darbo užmokestis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog po atleidimo iš vidaus tarnybos V. V. ilgą laiką neturėjo darbo, todėl realiai trečiojo asmens patirta turtinė žala buvo kur kas didesnė nei teismo priteista 8 055,81 Eur dydžio kompensacija.

13.5.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad svarbi aplinkybė, patvirtinanti neturtinės žalos priteisimą ir jos dydžio nustatymą, yra tai, jog pareigūnas privalėjo palikti tarnybą dėl pasekmių, kurios atsirado po sužalojimo.

14.       Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

17.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 31 d. VPK KPV kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. V. buvo sutrikdyta sveikata dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris tęsėsi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 28 d. 2018 m. birželio 29 d. V. V. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. 2018 m. liepos 11 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS3-23 pagrindu, 2018 m. liepos 24 d. Kauno apskrities VPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 20-TE-699 dėl 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginės kompensacijos išmokėjimo V. V.. Ši 17 807,58 Eur piniginė kompensacija V. V. buvo išmokėta 2018 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d.  nuosprendžiu A. M. prižintas kaltu dėl veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo.

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK arba ieškovas), išmokėjęs 17 807,58 Eur kompensaciją, prašė ją priteisti iš už žalą atsakingo asmens – atsakovo A. M. (toliau – atsakovas arba apeliantas).

19.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Dėl to sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais policijos ir kitų valstybės įstaigų darbuotojai, vadovaujantis specialiais teisės aktais, draudžiami valstybės lėšomis.

20.       Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Tokio teisės aiškinimo laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamoje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

21.       Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, spręstina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui dėl tarnybos metu sutrikdytos sveikatos kompensaciją, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

22.       CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Sprendžiant dėl socialinio draudimo įstaigos regreso teisės, įgyvendinamos nurodytų normų pagrindu, apimties, šios teisės normos aiškintinos ir taikytinos atsižvelgiant į socialinio draudimo įstaigų ir už žalą atsakingų asmenų prievolių mokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimą atsiradimo pagrindus bei sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be CK nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų yra žalos atlyginimas, remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Tokiu būdu žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

23.       Nagrinėjamoje byloje, ieškovas Kauno apskrities VPK apskaičiavo ir išmokėjo pareigūnui dėl sveikatos sutrikdymo 17 807,58 Eur kompensaciją, vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: 1) <...> 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

24.       Taigi Kauno apskrities VPK prievolė mokėti atitinkamo dydžio socialinio draudimo išmoką dėl sutrikdytos sveikatos pareigūnui atsirado viešosios teisės normų pagrindu. Kita vertus, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Todėl policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

25.       Taigi kasacinio teismo praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdama pareigūnui arba jo šeimos nariams kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ar mirties, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

26.       Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, vykdydamas socialinio draudimo funkciją ir, vadovaudamasis atitinkamomis viešosios teisės normomis, išmokėjęs nustatyto dydžio vienkartinę išmoką (kompensaciją), turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą, tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tokios žalos atlyginimo regreso tvarka, nėra saistomas pagal viešosios teisės normas išmokėtos kompensacijos dydžio. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nagrinėjamu atveju nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, todėl ieškovas, reikalaudamos žalos atlyginimo, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, o reikalaudamas priteisti 17 807,58 Eur, turi įrodyti, kad visa išmokėtos kompensacijos suma atlygino realią pareigūno patirtą žalą.

27.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 27 punktas ir kt.).

28.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad policijos pareigūnas prarado dėl įvykio 8 055,81 Eur (171 darbo diena, kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą, x 47,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio darbo užmokesčio = 8 055,81 Eur), todėl šią sumą ieškovui Kauno apskrities VPK  priteisė iš atsakovo A. M.. Teismas sprendė, kad kartu su turtine žala atlygintina ir 2 000 Eur neturtinės žalos.

29.       Atsakovas nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Teigia, kad sprendžiant dėl žalos priteisimo, pareigūno (trečiojo asmens) realiai patirta žala turėtų būti siejama su jam išmokėtos ligos pašalpa ir (ar) jo negauto darbo užmokesčio skirtumu, tačiau teismas šių argumentų visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė priimdamas sprendimą. Ieškovas, nors teismas ieškinį tenkino iš dalies, apeliacinio skundo nepateikė, tačiau atsikirsdamas į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog po atleidimo iš vidaus tarnybos, V. V. ilgą laiką neturėjo darbo, todėl realiai trečiojo asmens patirta turtinė žala buvo kur kas didesnė nei teismo priteista 8 055,81 Eur dydžio kompensacija.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime taip pat išaiškinta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

31.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pagal Statuto 50 straipsnio 3 dalį išmokėtos kompensacijos, kaip socialinio draudimo išmokos, paskirtis nėra neturtinės žalos atlyginimas. Minėta, kad socialiniu draudimu yra saugomi ir draudžiami tik asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra kompensuojama iš draudimo atlyginimo.

32.       Iš faktinių bylos aplinkybių galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, kaip iš esmės teisingai teigia apeliantas, apskaičiavęs pareigūno negautas darbines pajamas už 171 darbo dieną, kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą, nepagrįstai jas sutapatino su pareigūno realiai patirtais nuostoliais, nors šis asmuo minėtu nedarbingumo laikotarpiu gavo nedarbingumo išmoką. Tačiau pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškinamasi dėl to, kokio dydžio išmokas nedarbingumo laikotarpiu nukentėjęs pareigūnas gavo, kad būtų galima apskaičiuoti, kokios buvo jo dėl sužalojimo negautos pajamos. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl nedarbo laikotarpiu trečiojo asmens prarastų darbo pajamų, tačiau tik šis laikotarpis būtų aktualus tuo atveju, jeigu pasibaigus nedarbingumui, pareigūnas toliau būtų tęsęs tarnybą. Nagrinėjamu atveju pareigūnas iš tarnybos buvo atleistas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių dėl trečiojo asmens negautų pajamų, kurias jis galėjo gauti, jeigu sveikata nebūtų sutrikdyta, atleidus jį iš tarnybos. Pažymėtina, kad nors turtinė žala, susijusi su asmens sveikatos sutrikdymu, gali pasireikšti ne tik negautų pajamų forma, bet ir kitomis materialiajame įstatyme apibrėžtomis formomis (CK 6.283 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei trečiasis asmuo kitų žalos dydį patvirtinančių aplinkybių nenurodė ir byloje neįrodinėjo.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant pareikštam reikalavimui atlyginti negautas pajamas, kai žala padaryta asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, o žalos atlyginimą prašoma priteisti vienkartinės išmokos forma, šio materialiojo reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis nei tuo atveju, jei žalos atlyginimą būtų prašoma priteisti periodinėmis išmokomis. Nustatant ateityje atsirasiančius nuostolius, nuostolių įvertinimas turi būti grindžiamas pagrįstai tikėtinu specialių ekonominių ir finansinių ar kitų žinių reikalaujančiu ateities prognozavimu. Negautų pajamų dėl prarasto ar sumažėjusio darbingumo apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali būti visiškai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje. Pagrįstai tikėtinos žalos skaičiavimas grindžiamas tuo, kad visiškai tikslaus ateities numatymo negalimumas neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą ir kartu žalą padariusiam asmeniui išvengti pareigos kompensuoti nukentėjusio asmens turtinius praradimus. Priešingu atveju, būtų paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, neapgintas deliktų teisės saugomas tikrumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 45 punktas).

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neišaiškinęs ir nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl žalos realumo ir jos pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės, negalėjo teisingai spręsti ir nepagrįstai sprendė dėl ieškinio pagrįstumo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl naujai tirtinų faktinių aplinkybių ir įrodymų apimties, to padaryti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant iš naujo, turi būti aiškinamos ir svarstomos pirmiau nutartyje nurodytos bei, reikalui esant, kitos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus bei kitus konkrečiu atveju galimai aktualius nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus, įvertinant juos teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014, 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2015).

35.       Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas, nes šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.