Administracinė byla Nr. I-506-331/2013

                                                                                                  Proceso Nr. 3-61-3-03830-2010-0

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74.

(S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1D-9361 (2) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti: ar 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui; ar 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 5 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui; ar 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymas Nr. XI-537 16 straipsnio 4 dalis, (kiek tai liečia nenumatytą pareigūnų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 52 straipsniui bei teisinės valstybės principui.

V. Š. paaiškino, kad 2009 m. gruodžio mėn. jo valstybinė pensija siekė 1 827,58 Lt. 2010 m. vasario 20 d. Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pervedė 1 462,06 Lt. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimas remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra diskriminuojantis dirbantį asmenį, kuriam mokama pareigūno pensija. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pažymėjo, kad Laikinajame įstatyme nėra numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas. Pareiškėjo manymu, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar Laikinasis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Mano, kad šiuo atveju yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Valstybei nustačius minėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pensijos. Neatsargūs valstybės veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pareigūnų pensijos daliai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 12-14) nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. Pažymėjo, kad pareiškėjas, reikalaudamas žalos atlyginimo neįrodo, kad Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti.

Atsakovių atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnis).

S k u n d a s   n e t e n k i n t i n a s

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. kovo 1 d. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus išvada Nr. 17569 pareiškėjui nuo 2002 m. sausio 1 d. buvo paskirta 1 339,96 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 17). Paskirtą pensiją indeksavus nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjo pensiją sudarė 1 467,58 Lt, o kartu su 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu ji siekė 1 827,58 Lt (b. l. 48).

Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Remiantis 2012 m. spalio 10 d. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. 11 D(P)-4521 pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo mokama 1462,06 Lt pensijos (b. l. 48).

2010 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kaip į instituciją kuri skaičiuoja ir išmoka valstybines pareigūnų pensijas, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, paaiškinti, kodėl jo pensija sumažinta iki 1 462 Lt, paaiškinti pensijos perskaičiavimo metodiką. Vidaus reikalų ministerija atsakydama į pareiškėjo 2010 m. lapkričio 12 d. prašymą 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 1D-9361-(2) (b. l. 30) nurodė, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota. Kadangi įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, mokėti pareiškėjui 1 827,58 Lt pensijos ir išmokėti nepriemoką Vidaus reikalų ministerija neturi pagrindo.

1994 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija <...>.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d.  2012 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, minėtų Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovė, apskaičiavusi pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K=0,8), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją sumažino nuo 1827,58 iki 1462,06 Lt (1827,58 Lt × 0,8).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas pareiškėjui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo paskelbtas “Valstybės žiniose”. Konstitucinis Teismas šiame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Pažymėjo, kad konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos „Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos“.

Pareiškėjas skundo rezoliucinėje dalyje reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškia, tačiau skunde, teismo vertinimu, nepagrįstai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį prilygina jam padarytiems nuostoliams bei remiasi Civilinio kodekso normomis.  Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl V. Š. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Kaip anksčiau minėta, Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai yra galimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms bylos aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovė teisėtai perskaičiavo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovei teisėtai ir pagrįstai perskaičiavus pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, negali būti tenkintinas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1D-9361 (2). Ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas priimtas vadovaujantis galiojusiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Vidaus reikalų ministerija vadovavosi teisės norma, kuri vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, išsamiai atsakė į pareiškėjo prašymą, paaiškino, kokiu būdu perskaičiuojama pareiškėjo pensija, veikė savo kompetencijos ribose, todėl teismas laiko, kad ginčo sprendimas yra teisėtas, todėl nėra įstatyminio pagrindo jo naikinti.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 4 dalies (kiek tai liečia nenumatytą pareigūnų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą) nuostatų prieštaravimo Konstitucijai klausimas išspręstas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                      Henrikas Sadauskas

Teisėjai                                                                                                             Bronius Januška

                                                                                                                          Irena Paulauskienė