Civilinė byla Nr. 2-87-841/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08513-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant Ramonai Subačienei,

dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovui advokatui D. V.,

atsakovui E. G., jo atstovei advokatei D. O.,

išvadą teikiančios institucijos atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovui E. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo E. G. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:

1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 706) tarp E. G. ir A. G., turinčių du nepilnamečius vaikus, dėl šeimos iširimo kaltu pripažinti atsakovą; neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų: sūnaus D. G. ir dukros E. G., gyvenamąją vietą su motina A. G. iki to momento, kol vaikai sulauks pilnametystės;

3) priteisti iš E. G. išlaikymą sūnui D. G. ir dukrai E. G. periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) priteisti iš atsakovo sūnui D. G. ir dukrai E. G. išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 1100 Eurų nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos; nustatyti, kad motina A. G. vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise;

5. nustatyti, kad tėvas E. G., bendraus su nepilnamečiais vaikais sūnumi D. G. ir dukra E. G., tokia tvarka:

5.1. mokslo metais E. G. įpareigojamas pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų 2 pirmas mėnesio savaites 3 kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais), 2 paskutines mėnesio savaites 2 k. (pirmadieniais ir penktadieniais) ir parvežti namo iki 20.00 val. Taip pat 1 k. per mėnesį įpareigojamas pasiimti savaitgaliui, pasiimant iš mokymosi įstaigų penktadienį ir parvežant sekmadienį iki 20.00 val.;

5.2. mokslo metų atostogų metu - atsakovas įpareigojamas pasiimti vaikus per rudens (spalio mėn.) ir žiemos (vasario mėn.) atostogas kasmet;

5.3. Atsakovas įpareigojamas pasiimti vaikus ir praleisti su jais antrą pusę vasaros atostogų , t. y. nuo 07.10 iki 08.31;

6. nustatyti, kad E. G. asmeninis turtas, todėl nedalintinas (duomenys neskelbtini);

7. padalinti santuokoje įgytą turtą:

7.1. priteisti A. G. lengvąjį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą A. G. vardu, vidutinė rinkos vertė - 3000 Eur;

7.2. priteisti E. G. kilnojamąjį turtą: televizorius (2 vnt.) - 1500 Eur., lovą - 600 Eur., odinius baldus (kampą) - 1000 Eur., žurnalinį staliuką - 500 Eur., valgomojo stalą su 6 kėdėmis - 2500 Eur., duris, žaliuzes, rūbinę- 3200 Eur., buitinę techniką - 600 Eur., šaldytuvą - 300 Eur., špyžinę krosnelę - 900 Eur, iš viso atsakovui priteisti turto už 11100 Eur;

7.3. priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį - 4050 Eur;

8. priteisti iš atsakovo E. G. piniginę kompensaciją 9016,23 Eur., t. y. ½ dalį kredito, suteikto kreditoriaus AB SEB banko butui, esančiam (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, įsigyti, E. G. išmokėtą kreditoriui AB SEB bankas nuo santuokos sudarymo dienos iki pilno kredito sutarties įvykdymo;

9. priteisti iš atsakovo E. G. piniginę kompensaciją 1005,95 Eur., t. y. ½ dalį kredito, suteikto kreditoriaus AB SEB banko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, renovacijai, E. G. išmokėtą kreditoriui AB SEB bankas nuo kredito suteikimo dienos iki ieškinio teisme pareiškimo dienos;

10. pripažinti ieškovės asmenine prievole, vykdytina iš asmeninio turto, kreditorinį įsipareigojimą pagal 2018-04-29 su UAB „SB lizingas“ sudarytą kredito sutartį Nr. C804049382, negrąžinta kredito dalis - 1391,66 Eur;

11. pripažinti atsakovo E. G. asmenine prievole, vykdytina iš jo asmeninio turto, kreditorinį įsipareigojimą pagal 2015-02-11 sudarytą daugiabučio namo kreditavimo sutartį su AB SEB banku dėl būtų Nr. 10 ir Nr. 3. esančių (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, renovacijos;        

12. nepriteisti vienai iš kitos išlaikymo; palikti santuokines pavardes (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

             Ieškovė, jos atstovas, teismo posėdyje patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, su tais priešieškinio reikalavimais kurie atitinka ieškinio reikalavimus sutiko, kitus prašė atmesti. Nurodė kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė:

1. nutraukti santuoką tarp E. G. ir A. G., įregistruotą (duomenys neskelbtini) metų Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, turinčių du nepilnamečius vaikus, dėl ieškovės A. G. kaltės;

2. nustatyti nepilnamečių vaikų D. G., ir E. G., gyvenamąją vietą su jų motina ieškove A. G.;

3. priteisti iš atsakovo E. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., ir nepilnametei dukrai E. G., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui, viso 400 Eur, nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus vaikų išlaikymui pervedant iki paskutinės einamojo mėnesio dienos į A. G. sąskaitą;

4. paskirti ieškovę A. G. tvarkyti nepilnamečių vaikų D. G. ir E. G. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės;

5. nustatyti E. G., bendravimo su sūnumi D. G. ir dukra E. G. tvarką:

5.1. E. G. su sūnumi D ir dukra E bendrauja pirmą mėnesio savaitgalį, tai yra šeštadienį 11 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

5.2. E. G. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi D ir dukra E pirmąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.

5.3. E. G. lyginiais metais bendrauja su sūnumi D ir dukra E antrąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17.00 val.

5.4. E. G. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi D ir dukra E. K. (gruodžio 24 d.) bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 17.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 11.00 val.

5.5. E. G. lyginiais metais bendrauja su sūnumi D ir dukra Emilija antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17.00 val.

5.6. E. G. su sūnumi D ir dukra E turi teisę vasaros atostogų metu praleisti 14 (keturiolika) dienų iš eilės nuo birželio 1 d. iki birželio 14 d.

5.7. E. G. su sūnumi D ir dukra E turi teisę žiemos atostogų metu praleisti 14 (keturiolika) dienų iš eilės nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 14 d.

5.8. E. G. kasmet su sūnumi D ir dukra E praleidžia Tėvo dieną.

5.9. A. G. kasmet su sūnumi D ir dukra E praleidžia Motinos dieną.

5.10. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. G. negali atvykti bendravimui su vaikais, jis apie tai informuoja A. G. telefonine trumpąja sms žinute.

5.11. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. G. bendravimas su vaikais negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) A. G. apie tai informuoja E. G. trumpąja sms žinute.

5.12. E. G. gali bendrauti su sūnumi D ir dukra E ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai;

6. santuokoje įgytą turtą padalinti taip:

6.1. ieškovei A. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.1.1. transporto priemonę H. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė yra 3000 Eur;

6.2. atsakovui E. G., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.2.1. odinius baldus (kampą), kurių vidutinė rinkos vertė yra 300 Eur;

6.2.2. piniginę kompensaciją - 1350 Eur (3000 + 300 = 3300; 3300 Eur / 2 = 1650 Eur), kurią sumoka A. G. į atsakovo E. G., sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, už jai atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;

7. nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo;

8. priteisti atsakovui E. G., iš ieškovės A. G., piniginę kompensaciją (1/2 dalį šeimos negautų pajamų sumos) - 5743,44 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 44 centus;

9. atsakovas išlaikymo iš ieškovės nereikalauja;

10. po santuokos nutraukimo atsakovui E. G. palikti prigimtinę pavardę G, o ieškovei A. G. palikti santuokoje turėtą pavardę G;

11. priteisti atsakovui E. G. iš ieškovės A. G. 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, jo atstovė teismo posėdyje priešieškinio reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad sutinka su tais ieškinio reikalavimais kurie sutampa su priešieškinio reikalavimais, o kitus prašė atmesti. Nurodė, kad būtent ieškovė kalta dėl santuokos iširimo.

Išvadą teikiančios institucijos V. V. teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės nuomone, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitinka vaikų interesus. Nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaikų poreikių apimties.

Ieškovės A. G. ieškinys ir atsakovo E. G. priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 706) buvo įregistruota ieškovės A. G. ir atsakovo E. G. santuoka. Šalys turi du nepilnamečius vaikus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini)  .

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės.

Ieškovės teigimu, atsakovas nuolat ignoravo tiek jos, tiek vaikų interesus, elgėsi netinkamai, klausėsi jos pokalbių, buvo sumontavęs sekimo ir pasiklausymo įrangą, dėl ko nuolat tvyrojo įtampa, baimė ir nepasitikėjimas.

Tuo tarpu atsakovo teigimu, santuoka iširo būtent dėl ieškovės neištikimybės, be pagrindo keliamų konfliktų, nenoro išsaugoti šeimą.

CK 3.260 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., LAT 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (LAT 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamoje byloje ištyrus įrodymus nustatyta, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimos ryšių. Abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų siekiant išsaugoti santuoką, sukurti santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline ir materialine parama vienas kitam, nepakankamai rūpinosi šeima, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). 

Šalims paliktinos santuokinės pavardės. Atitinkamai atmestinas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

        Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Nesant duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams, nepilnamečių vaikų D. G. ir E. G. gyvenamoji vieta nustatytina su mama A. G.. 

             Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 400 Eur dydžio išlaikymą. Tuo tarpu atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad galėtų mokėti po 200 Eur kiekvienam vaikui. Jo nuomone, toks išlaikymo dydis atitiktų tiek vaikų poreikius, tiek jo finansines galimybes.

             CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

             Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

              Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). 

 Byloje nustatyta, kad šalių vaikams D. yra dvylika metų, o dukrai E. septyneri metai. Abu lanko mokyklą, yra normalios sveikatos būklės, neturi specialiųjų poreikių. Sūnus anksčiau turėjo sveikatos problemų, tačiau šiuo metu viskas tvarkoje. Nors nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, ugdymo priemonės, tačiau kaip prieš tai minėta, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio turi įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: nepilnamečių vaikų poreikius ir jų tėvų turtinę padėtį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė tik iš dalies pagrindė vaikų poreikius. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, sąskaitos išrašų, paaiškinimų nėra pagrindo išvadai, kad kiekvieno vaiko poreikiams yra skiriama po 800 Eur kiekvieną mėnesį.

Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba gamybinėje įmonėje gamybos vadovu, kur gauna kiek didesnį nei 600 Eur/mėn atlyginimą. Ieškovė paslaugų teikimo įmonėje dirba komercijos vadove ir jos atlyginimas sudaro 1700 Eur per mėnesį. Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, tuo tarpu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai (Nr. 10, 3) esantys adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose.

Taigi nors nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui ji skiria ne mažiau kaip po 800 Eur per mėnesį, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ne tik vykdo pareigą užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą, bet užtikrina ir kasdienę vaikų priežiūrą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad minimali 600,00 Eur suma (įvertinus „vaiko pinigų“ sumą) kiekvienam vaikui užtikrintų, kad tokio amžiaus vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Teismas neturi duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, kitas svarbias aplinkybes, kurios sąlygotų nustatyti, kad šalių dalys vaiko išlaikymo prievolėje galėtų būti nevienodos. Nors atsakovas

pateikė įrodymus, kad jo pajamos sudaro tik kiek daugiau nei 600 Eur, o teismo posėdyje tvirtino, kad sumokėjęs išlaikymą ir kitus būtinus mokėjimus, pragyvena tik maždaug iš 100 Eur per mėnesį, tačiau teismo nuomone, atsakovas sąmoningai neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl visos abejonės vertinamos vaikų naudai. Pažymėtina, kad jei atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu neleidžia teikti vaikų išlaikymui reikalingų sumų, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti būtiną aprūpinimą savo nepilnamečiams vaikams.  Atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi galimybę dirbti ir užsidirbti, todėl teismas laiko, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia prisidėti prie vaikų išlaikymo po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į ilgą proceso trukmę, šio reikalavimo pokytį lyginant su pirminiu, išlaikymas priteistinas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams ne nuo kreipimosi į teismą dienos, tačiau nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės.

Teismas, priteisdamas kiekvienam vaikui iš atsakovo po 300,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent atsakovei, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka (teko) pareiga ne tik vaikus išlaikyti, bet ir pasirūpinti jų kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). 

Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatytina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarko jų motina A. G. uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 1100 Eurų nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos.

Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Nors ieškovė nurodė, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas, tačiau atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko ir paaiškino, kad šalys atskirai pradėjo gyventi tik nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, o iki tol jie gyveno kaip šeima. Tuo tarpu nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio jis pradėjo teikti išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui ir jį teikė iki 2018-12-28, kol buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas tinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaikus, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/2003).

Kiekviena šalis pateikė teismui detalaus atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos variantus. Ieškovės teigimu, jos siūloma tvarka orientuota į tai, kad tėvas kuo daugiau laiko praleistų su jais, nes to nori vaikai. Tuo tarpu atsakovo nuomone, ieškovės siūloma tvarka neužtikrintų vaikams stabilios aplinkos, bei jo darbo pobūdis neleistų tokios tvarkos sklandžiai įgyvendinti.

Nors šalys pateikė skirtingus bendravimo su vaikais tvarkos variantus, tačiau siekiant išsaugoti socialiai reikšmingų vaikų poreikių tenkinimo galimybes, bei sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir siekiant užkirsti kelią galimiems vaikų interesų pažeidimams, įvertinus siūlomų bendravimo tvarkų įgyvendinimo galimybes, tvirtintina atsakovo siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Tačiau atsižvelgiant į ieškovės pastabą, kad ji ir taip praleidžia didesnę dalį su vaikais ir siekiant užtikrinti jos teisės į asmeninį gyvenimą realizavimą, tikslintinas bendravimo tvarkos punktas, numatant jog E. G. su sūnumi D ir dukra E bendrauja pirmą mėnesio savaitgalį ir vaikus pasiima ne šeštadienį, kaip siūloma, o penktadienį iki 17 val. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad vaikams augant bendravimo poreikiai gali kisti, todėl jų realizavimui nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas galimas pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų turtinių teisių ir pareigų

Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje jie buvo įsigiję šį kilnojamąjį turtą: lengvąjį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 3000 Eur, 2 televizorius, kurių vertė 1500 Eur, lovą- 600 Eur vertės, odinius baldus (kampą) – 1000 Eur vertės, žurnalinį staliuką – 500 Eur vertės, valgomojo stalą su 6 kėdėmis – 2500 Eur vertės, duris, žaliuzes, rūbinę – 3200 Eur vertės, buitinę techniką – 600 Eur vertės, šaldytuvą- 300 Eur vertės, špyžinę šildymo krosnelę – 900 Eur vertės, bendra turto vertė 14100 Eur.

Ieškovė prašė priteisti jai automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo ji šiuo metu naudojasi, o visą likusį kilnojamąjį turtą siūlo priteisti atsakovui. Kadangi santuokoje įgyto turto vertė – 14 100 Eurų, kiekvienam iš jų priklausytų po ½ dalį turto, t.y. už 7050 Eurų. Padalijus turtą ieškovės prašomu būdu, jai iš atsakovo prašo priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį – 4050 Eur.

            Atsakovas su ieškovės siūlomu kilnojamo turto padalijimo būdu sutinka tik iš dalies. Sutinka, jog ieškovei būtų priteistas automobilis HONDA CIVIC, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 3000 Eur, o jam būtų priteistas odinis baldų komplektas ( kampas), kurio vertė 300 Eur. Kadangi ieškovei bus priteistas didesnės vertės santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas, jis prašo priteisti iš ieškovės 1350 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovo teigimu, visas likęs ieškovės nurodytas kilnojamasis turtas yra ne jų santuokinis turtas, bet turtas, kuris priklauso  (duomenys neskelbtini) , K. G. ir turtas įgytas iki šalių santuokos, todėl atsakovas nesutinka, jog jis būtų dalijamas tarp sutuoktinių.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos  sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92–3.95 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės nurodyti kilnojamieji daiktai (televizoriai, šaldytuvas, valgomojo stalas su 6 kėdėmis, žurnalinis staliukas) niekada nepriklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o nuosavybės teise buvo įsigyti (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo jų laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto balansą.

Be to, atsakovo teigimu,  į dalintino turto balansą nepagrįstai įtrauktas dar iki santuokos sudarymo jam ir jo tėvams priklausęs turtas – lova, durys, žaliuzės. Tuo tarpu sena rūbinė dėl nusidėvėjimo buvo išmontuota, o 2019 metais, šalims jau gyvenant skyriumi, buvo sumontuota iš naujo, o špyžinė šildymo krosnelė yra išdegusi ir bevertė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pagrindas pripažinti po santuokos sudarymo jų įsigytą kilnojamąjį turtą: automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 Eur ir odinį baldų komplektą ( kampas), kurio vertė 300 Eur, ir šis turtas dalintinas tarp sutuoktinių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka didesnės vertės turtas, iš jos atsakovui priteistina 1350 Eur piniginė kompensacija.

Tuo tarpu turtas, t. y. butas (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, ir butas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, asmeninės nuosavybės teise priklausantys E. G. nedalintinas ir paliktinas atsakovui. 

 Dėl piniginių kompensacijų ieškovei ir šalių prievolių pobūdžio

 Ieškovė nurodė, jog 2005-11-08 AB SEB bankas suteikė atsakovui 65000 Eurų kreditą būstui pirkti. Už gautą kreditą atsakovas iki santuokos įsigijo asmeninį turtą - vieno kambario butą esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Atsakovo prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį atsirado šios sutarties sudarymo metu – t. y. iki santuokos, tačiau jos buvo vykdomos ir santuokos metu. Prievolės vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti atsakovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Ginčo lėšų, skirtų kreditui grąžinti, apimtimi sumažėjo atsakovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis, todėl reikalauja priteisti 9016,23 Eur kompensaciją.

Be to, 2015-02-19 atsakovas dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į dar vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Abu butai yra tame pačiame name. 2015-02-11 sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis su AB SEB banku, (duomenys neskelbtini) namas buvo renovuotas,  atsakovas iš bendrų santuokoje įgytų lėšų mokėjo kreditą už gyvenamojo namo renovaciją, todėl reikalauja priteisti 1005,95 Eur kompensaciją.

Atsakovas su šiais ieškovės reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad nuo pat santuokos sudarymo šalys gyveno minėtuose butuose, kurie yra sujungti, jiems nereikėjo mokėti nuomos už gyvenamąjį būstą, todėl minėtos išlaidos laikytinos būtinomis šeimos poreikių tenkinimo išlaidomis.

Iš byloje esančios 2005-11-08 kredito sutarties Nr. 0650518010994-16, matyti jog buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, pirkimui buvo suteiktas 18872,31 Eur kreditas. Pateikti įrodymai dėl kredito grąžinimo patvirtina, kad didžiąją dalį kredito, t. y. 15 836,43 Eur (14091,94 Eur + 1744,49 Eur) AB SEB bankui už atsakovą padengė atsakovo tėvas K. G.. Iš to seka, kad kreditas buvo grąžintas dėl atsakovo tėvo suteiktos tikslinės materialinė paramos, kurią yra pagrindas pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.98 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo padengta  2289,24 Eur  kredito, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1144,62 Eur kompensacija. 

Tuo tarpu iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas pagal kreditavimo sutartį Nr. DNKS-2015-4413-00 už butą (duomenys neskelbtini) Šiauliai, iš viso sumokėjo 1206,27 Eur, o už butą (duomenys neskelbtini) Šiauliai sumokėjo 753,11 Eur. Taigi, gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų už (duomenys neskelbtini) namo renovaciją buvo sumokėta 2 011,90 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1005,95 Eur kompensacija.

2015-02-11 sudaryta Daugiabučio namo kreditavimo sutartis su AB SEB banku dėl butų Nr. 10 ir Nr. 3, esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių m, renovacijos. Kadangi butai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, įsipareigojimai pagal minėtą sutartį pripažintini atsakovo asmenine prievole, vykdytina iš jo asmeninio turto.

2018-04-29 ieškovė su UAB „SB lizingas“ sudarė kredito sutartį Nr. C804049382, pagal kurią gavo 2460 Eur kreditą asmeninėms odontologijos paslaugoms apmokėti, ši sutartis pripažintina ieškovės asmenine prievole, nes buvo atlikta estetinė procedūra ieškovei.

Dėl atsakovo reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją (1/2 dalį šeimos negautų pajamų sumos)

Atsakovas prašo  iš ieškovės priteisti pusę šeimos negautų pajamų sumos t. y. 5 743,44 Eur. Jo teigimu, 5686,88 Eur buvo negauta šeimos pajamų dėl A. G. nepanaudotų atostogų, o 5800 Eur šeimos pajamų A. G. pervedė savo mamai I. S.. Atsakovo teigimu, sumažindama bendrą turtą, ieškovė privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, todėl prašo  priteisti jam piniginę kompensaciją.  

Ieškovė su šiais reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad nepasinaudojus atostogomis, atostoginiai jai nebuvo išmokėti, o iš mamos yra gavusi panašią sumą pinigų, kurią jai buvo pervedusi, tad šeimos turtas nesumažėjo.

Įvertinus tai, kad pasinaudoti atostogomis yra darbuotojo teisė, o ne pareiga ir ieškovei nepasinaudojus atostogomis atostoginiai išmokėti nebuvo, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Tuo tarpu iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nors ieškovė savo motinai I. S. pervedė 5800 Eur sumą, tačiau į ieškovės sąskaitą jos motina pervedė labai panašią, t. y. 5615 Eur sumą, kas sudaro pagrindą išvadai, kad šeimos turtas praktiškai nesumažėjo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes atsakovo reikalavimas kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

              Teismas 2018-12-31, 2020-10-08 nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovės A. G. bylinėjimosi išlaidas sudarė 145,00 Eur žyminis mokestis, 2030,00 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 2175,00 Eur. Šios išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti sumų.

A. E. G.  bylinėjimosi išlaidas sudarė: 190,13 Eur žyminis mokestis, 5700 Eur advokatės pagalbos išlaidos, iš viso 5890,13 Eur. Šios išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti sumų.

Teismo vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimai ir atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti apie 50 procentų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1087,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės atsakovui priteistinos 2945,01 Eur bylinėjimosi išlaidos. Įskaičiavus ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteistinos 1857,56 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Byloje teismo patirtos 82,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos valstybei iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovės 41,05 Eur, iš atsakovo 41,05 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės A. G. ieškinį ir atsakovo E. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 706) tarp A. G. (S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. G..

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur  (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią E. G. bendravimo su D. G. ir E. G. tvarką:

-E. G. su sūnumi D ir dukra E bendrauja pirmą mėnesio savaitgalį, tai yra penktadienį 17 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą.

-E. G. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi D ir dukra E pirmąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 11.00 val.

-E. G. lyginiais metais bendrauja su sūnumi D ir dukra E antrąją Šv. Velykų dieną, 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17.00 val.

-E. G. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi D ir dukra E. K. (gruodžio 24 d.) bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 17.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 11.00 val.

-E. G. lyginiais metais bendrauja su sūnumi D ir dukra E antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17.00 val.

-E. G. su sūnumi D ir dukra E turi teisę vasaros atostogų metu praleisti 14 (keturiolika) dienų iš eilės nuo birželio 1 d. iki birželio 14 d.

-E. G. su sūnumi D ir dukra E turi teisę žiemos atostogų metu praleisti 14 (keturiolika) dienų iš eilės nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 14 d.

-E. G. kasmet su sūnumi D ir dukra E praleidžia Tėvo dieną.

-A. G. kasmet su sūnumi D ir dukra E praleidžia Motinos dieną.

-Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. G. negali atvykti bendravimui su vaikais, jis apie tai informuoja A. G. telefonine trumpąja sms žinute.

-Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. G. bendravimas su vaikais negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) A. G. apie tai informuoja E. G. trumpąja sms žinute.

-E. G. gali bendrauti su sūnumi D ir dukra E ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai.

Nustatyti, kad E. G. asmeninis turtas, todėl nedalintinas yra vieno kambario (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas E. G. vardu, ir dvejų kambarių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas E. G. vardu.

Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą:

-priteisti ieškovei A. G. lengvąjį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą A. G. vardu, 3000 Eur ( trijų tūkstančių eurų) vertės.

-priteisti atsakovui E. G. odinius baldus (kampą) – 300 Eur (trijų šimtų eurų) vertės.

Priteisti atsakovui E. G. iš ieškovės A. G. 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti ieškovei A. G. iš atsakovo E. G. 1144,62 Eur (vieno tūkstančio vieną šimto keturiasdešimt keturių eurų 62 ct) piniginę kompensaciją, t. y. 1/2 dalį kredito, suteikto kreditoriaus AB SEB banko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, renovacijai, E. G. išmokėtą kreditoriui AB SEB bankas nuo kredito suteikimo dienos iki ieškinio teisme pareiškimo dienos.

 Priteisti iš atsakovo E. G. ieškovei A. G. 1005,95 Eur (vieną tūkstantį penkis eurus 95 ct) už 2015-02-11 sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartį su AB SEB banku dėl butų (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, renovacijos.

Pripažinti ieškovės A. G. asmenine prievole, vykdytina iš jos asmeninio turto, kreditorinį įsipareigojimą pagal 2018-04-29 su UAB „SB lizingas“ sudarytą kredito sutartį Nr. C804049382. 

Pripažinti atsakovo E. G. asmenine prievole, vykdytina iš jo asmeninio turto, kreditorinį įsipareigojimą pagal 2015-02-11 sudarytą daugiabučio namo kreditavimo sutartį su AB SEB banku dėl butų (duomenys neskelbtini) Šiaulių m, renovacijos.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. G. atsakovui E. G. 1857,56 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. G. 41,05 Eur (keturiasdešimt vieno euro 5 ct), o iš atsakovo E. G. 41,05 Eur (keturiasdešimt vieno euro 5 ct) proceso išlaidas valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-31 ir 2020-10-08 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                    Gražina Mataitienė