Baudžiamoji byla Nr. 2K-110/2010 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.2; 2.1.13.8;
2.6.4.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios
Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. D. (O. D.) kasacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21
d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutarties bei R. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutarties.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d.
nuosprendžiu O. D. nuteistas pagal
BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo
Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems
mėnesiams. R. N. nuteistas pagal
BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo
Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems
mėnesiams. Priteista solidariai: iš O.
D., J. N. ir Dž. S. 500 Lt I. S., iš O. D.
ir R. N. – 710 Lt J. M., 700 Lt
R. P., 740 Lt M. G. K., iš O. D.,
R. N. su kitais – 550 Lt A. J.,
12 300 Lt V. B., 100 Lt Z. J., 200 Lt A. O. J., 800 Lt B. D., 320 Lt
A. P. Šiuo nuosprendžiu nuteistos ir R. P., J. N., D.
L., L. Ž., J. R., A. K., Dž. S., L. F., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių
skundų nepaduota.
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 2
d. nutartimi nuteistųjų O. D. ir R. N. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
O. D. nuteistas už tai, kad, subūręs organizuotą grupę ir jai vadovaudamas, apgaule įgijo savo ir organizuotos grupės narių naudai didelės vertės svetimą turtą.
Nuo 2002 m. sausio mėn. nenustatytos datos iki 2004 m. rugsėjo 23 d., turėdamas tikslą suburti organizuotą grupę siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą, veikdamas kartu su asmenimis, dėl kurių tyrimas išskirtas, sukūrė nusikalstamos veiklos planą, organizuotos grupės narių vaidmenis ir kiekvienam iš jų nustatė užduotis; surinko asmenų grupę, kuriems žodžiu tiesiogiai ar telefonu paskirstė vaidmenis, paskyrė „įgaliotuosius vadovus“, paskyrė ar „įgaliotuosius vadovus“ įpareigojo paskirstyti „momentinės loterijos bilietų platintojų“, lošimo „vedėjų–operatorių“, „tariamų žaidėjų“, „pinigų skolintojų“, „kurstytojų“, „lydėtojų“ vaidmenis, išdavė ar „įgaliotuosius vadovus“ įpareigojo išduoti nesąžiningam lošimui reikalingų pinigų, mokėjo ar organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“ – pavedė mokėti piniginį atlygį kiekvienam organizuotos grupės nariui – vykdytojui, atlikusiam paskirtą vaidmenį, bei vedė nusikalstamu būdu gautų pinigų apskaitą.
Organizuotos
grupės narius – vykdytojus R. P., J. N., R. N. ir D. L. – paskyrė
„įgaliotaisiais vadovais“ bei nurodė įkurti individualias įmones nusikalstamai
veiklai pridengti, šių įmonių vardu įgyti momentinės loterijos bilietus,
įmonėse įdarbinti dalį organizuotos grupės narių, įmonių vardu išnuomoti
nusikalstamai veiklai vykdyti reikalingas patalpas – prekybos kioskus Vilniuje,
(duomenys neskelbtini) ir prekybinį
vagonėlį Utenoje, (duomenys neskelbtini);
nesant organizuotos grupės vadovų, suteikti kitiems organizuotos grupės nariams
darbo priemones, mokėti šiems atlygį bei prisidengiant įmonės interesų
atstovavimu spręsti nukentėjusiųjų pretenzijas dėl patirtos apgaulės, kad
nukentėjusieji nesikreiptų į teisėsaugos institucijas.
Oganizuotos
grupės narius – vykdytojus – asmenį, kuris yra miręs, asmenį, dėl kurio tyrimas
išskirtas, asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, ir L. Ž. paskyrė ar
organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“ pavedė paskirti
momentinės loterijos „bilietų
platintojais“, suteikė ar įgaliotuosius vadovus įpareigojo suteikti momentinės
loterijos bilietus ir nurodė prie prekybos kiosko ar prekybinio vagonėlio
nemokamai dalyti loterijos bilietus praeiviams ir taip šiuos vilioti užeiti į
prekybos kiosko ar prekybinio vagonėlio vidų, ten organizuotos grupės nariai –
lošimo vedėjai–operatoriai, naudodami kompiuterio vartotojo programos
„nesąžiningo“ žaidimo režimą, nesudarantį galimybių įviliotam į lošimą asmeniui
laimėti, vedė lošimą iš pinigų.
Organizuotos
grupės narius – vykdytojus – asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, ir
A. K., L. F., J. R. paskyrė ar organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems
vadovams“ pavedė paskirti „lošimo vedėjais–operatoriais“, šiems suteikė
kompiuterius, kuriuose įdiegta vartotojo programa su „nesąžiningo“ žaidimo
režimu, bei nurodė organizuotos grupės nariams – „bilietų
platintojams” į kioską ar prekybinį vagonėlį atvedus nukentėjusįjį bei ten
atėjus organizuotos grupės nariams – „tariamiems žaidėjams“, įjungti
kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo“ žaidimo režimą, kuris įviliotam į
lošimą nukentėjusiajam nesuteikia galimybių laimėti, vesti lošimą kompiuteriu
ir imti iš nukentėjusiųjų pinigus.
Organizuotos
grupės narius – vykdytojus – asmenį, dėl kurio tyrimas išskirtas, asmenis, dėl
kurių tyrimas nutrauktas, bei Dž. S., D. L., L. Ž. paskyrė ar organizuotos
grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams” pavedė paskirti „tariamais
žaidėjais”, šiems išdavė ar „įgaliotuosius vadovus” įpareigojo išduoti pinigų,
nurodė paskui nukentėjusįjį užeiti į prekybos kioską ar prekybinį vagonėlį, kur
organizuotos grupės nariai – „lošimo vedėjai–operatoriai”, naudodami
kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo”
žaidimo režimą, nesudarantį galimybių įviliotam į lošimą asmeniui laimėti, vedė
lošimą iš pinigų, nurodė melagingai prisistatyti atsitiktiniu žaidėju, lošti su
nukentėjusiuoju, kol šis praloš pinigus, tuomet pasiimti laimėjimą, nedelsiant
pasišalinti iš prekybos kiosko ar prekybinio vagonėlio ir laimėjimą perduoti
netoliese esančiam organizuotos grupės vadovui ar šio įgaliotam vadovui.
Organizuotos
grupės narius – vykdytojus – asmenį, kuris yra miręs, asmenį, dėl kurio tyrimas
išskirtas, asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, ir L. Ž., D. L. paskyrė ar
organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“ pavedė paskirti
„skolintojais“, šiems išdavė ar „įgaliotuosius vadovus“ įpareigojo išduoti pinigų,
nurodė paskui nukentėjusįjį ir „tariamą žaidėją“ įeiti į prekybos kioską ar
prekybinį vagonėlį, kur organizuotos grupės nariai – „lošimo
vedėjai–operatoriai“, naudodami kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo“
žaidimo režimą, nesudarantį galimybių įviliotam į lošimą asmeniui laimėti, vedė
lošimą iš pinigų, ir, nukentėjusiajam pritrūkus pinigų, jų paskolinti paimant
asmens dokumentą, pinigų ar kitų vertybių kaip užstatą, o pasibaigus lošimui
važiuoti su nukentėjusiuoju atsiimti skolintos pinigų sumos.
Organizuotos
grupės narius – vykdytojus – asmenį, dėl kurio tyrimas išskirtas, asmenis, dėl
kurių tyrimas nutrauktas, ir Dž. S., L. Ž., D. L. paskyrė ar organizuotos
grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“ pavedė paskirti „kurstytojais“;
šiems nurodė paskui nukentėjusįjį bei „tariamą žaidėją“ įeiti į prekybos kioską
ar prekybinį vagonėlį, kur organizuotos grupės nariai – „lošimo
vedėjai–operatoriai“, naudodami kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo“
žaidimo režimą, nesudarantį galimybių įviliotam į lošimą asmeniui laimėti, vedė
lošimą iš pinigų, ir įkalbinėti nukentėjusįjį tęsti lošimą ar lošti kuo
didesnėmis pinigų sumomis.
Organizuotos
grupės narius – vykdytojus – asmenį, kuris yra miręs, asmenį, dėl kurio tyrimas
nutrauktas, paskyrė ar organizuotos grupės nariams – „įgaliotiesiems vadovams“
pavedė paskirti „lydėtojais“, šiems nurodė iš prekybos kiosko ar prekybinio
vagonėlio, kur organizuotos grupės nariai – „lošimo vedėjai–operatoriai“,
naudodami kompiuterio vartotojo programos „nesąžiningo“ žaidimo režimą,
nesudarantį galimybių įviliotam į lošimą asmeniui laimėti, vedė lošimą iš
pinigų, išėjusį pralošusį nukentėjusįjį sekti ir, pastebėjus, kad šis kreipėsi
į policiją, nedelsiant apie tai pranešti organizuotos grupės vadovui ar šio
įgaliotajam vadovui.
Taip O. D.
subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, apgaule įgydamas savo bei
organizuotos grupės narių naudai iš A. K., S. Š., J. J., Ž. B., A. L., J. B.,
I. S., L. J., E. P., J. M., R. P., M. G. K., D. D. ir V. D., T. Š., G. B., L.
M., R. M., J. Č., L. K., A. J., V. B., M. P., Z. J., R. B., A. C., A. O. J., B.
D., A. P. ir kitų ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytų asmenų didelės
vertės – iš viso 277 874,8 Lt –
svetimą turtą.
R. N. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, apgaule įgijo savo ir organizuotos grupės narių naudai iš J. M., R. P., M. G. K., D. D. ir V. D., T. Š., G. B., L. M., R. M., J. Č., L. K., A. J., V. B., M. P., Z. J., R. B., A. O. J., B. D., A. P. ir kitų ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytų asmenų didelės vertės – 138 689,8 Lt – svetimą turtą.
Nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2004 m. rugsėjo 23 d. vykdydamas organizuotos grupės vadovų O. D. ir asmenų, dėl kurių tyrimas išskirtas, sukurtą nusikalstamos veiklos planą, suburti organizuotą grupę siekiant užvaldyti svetimą turtą, 2004 m. vasario 12 d. įkūrė R. N. individualią įmonę nusikalstamai veiklai pridengti, įmonės vardu įgijo momentinės loterijos bilietų, įdarbino dalį organizuotos grupės narių – asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, reklamos agentais, asmenis, dėl kurių tyrimas nutrauktas, – operatorėmis pardavėjomis, įmonės vardu išnuomojo nusikalstamai veiklai vykdyti reikalingas patalpas – prekybos kioską, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir prekybinį vagonėlį, esantį Utenoje, (duomenys neskelbtini), prisidengdamas įmonės interesų atstovavimu sprendė nukentėjusiųjų pretenzijas dėl patirtos apgaulės, kad nukentėjusieji nesikreiptų į teisėsaugos institucijas bei, nesant organizuotos grupės vadovų, jų pavedimu suteikė kitiems organizuotos grupės nariams darbo priemones ir mokėjo šiems atlygį.
Kasaciniu
skundu nuteistasis R. N. prašo
pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. spalio 2 d. nutartį: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 182
straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis arba BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirti
švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausmės atlikimu.
Kasaciniame
skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas
netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak kasatoriaus, pagrindinė jo 2004
m. balandžio 30 d. pradėjusios veikti ir 2007 m. rugpjūčio 10 d. veiklą
nutraukusios įmonės veikla buvo momentinės loterijos bilietų platinimas,
prekyba alumi, sidru, greitai negendančiais maisto produktais, tabako
gaminiais; tai, kad jis įgijo momentinės loterijos bilietų, išnuomojo patalpas
įmonės veiklai, suteikė darbuotojams darbo priemones bei mokėjo jiems
atlyginimą, yra teisėta įmonės veikla, nusikalstami veiksmai inkriminuojami nuo
2004 m. vasario 12 d. iki 2004 m. rugsėjo 23 d., tad dėl tokio neaiškaus
kaltinimo suvaržytos gynybos teisės. Kasatorius teigia, kad, prieš jam
pradedant įmonės veiklą, nusikalstama veikla galėjo užsiimti R. P. (J.) ir iki
2004 m. balandžio 30 d. padaryta nukentėjusiesiems žala turėtų būti priteista
atlyginti iš jos ir jos vadovaujamų darbuotojų. Nuteistasis R. N. taip pat
pažymi, kad iš jo negali būti priteista žala, padaryta nenustatytiems
nukentėjusiesiems. J. M., J. G., R. D., M. S., I. K., K. L., D. K., D. M., J.
L., S. Š. neidentifikuoti. Nuteistasis R. N. taip pat ginčija 2004 m. rugsėjo
29 d. kratos Vilniuje, (duomenys
neskelbtini) esančiame bute, kuriame jis teigia niekada nesilankęs, metu
rastų raštelių su 2003 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesių datomis,
kuriuose surašyti skaičių, galimų išlaidų ir pajamų, stulpeliai, kaip įrodymų,
tinkamumą; šiuose lapeliuose esantys skaičiai, parodantys neva iš nusikalstamos
veiklos gautas lėšas, negali būti siejami su kasatoriaus veikla, nes iki
2004 m. balandžio 30 d. jis savo įmonės veiklos nepradėjo. Rašteliai
be datų, nesant duomenų, kada jie surašyti, neturi būti laikomi tinkamais jo
kaltės įrodymais, nes jie nei patvirtina, nei paneigia turinčių reikšmės bylai
aplinkybių. Anot kasatoriaus, jam neteisėtai inkriminuoti 54 didelės vertės
svetimo turto įgijimo apgaule iš nenustatytų asmenų, kuriems buvo padaryta
bendra 109 419 Lt žala, epizodai. Kadangi kasatorius teigia 138 689,8 Lt vertės
turto neįgijęs, jam gali būti inkriminuotas likęs iš kitų nustatytų
nukentėjusių asmenų neteisėtai įgytas turtas – 29 270,8 Lt. Ši suma neviršija
250 MGL dydžio sumos, tad jo veika perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio
1 dalį.
Nuteistasis
R. N., be to, nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, visiškai nevertino
padarytos veikos pavojingumo, teigia pats loterijos bilietų platintoju
nedirbęs, savo įmonę įkūręs legaliai, ne kaip priedangą, padedančią kitiems
asmenims apgaudinėti žmones, apie sukčiavimą lošiant kompiuteriu sužinojo tik
iš savo žmonos J. N., perėjus dirbti R. P. ir jos darbuotojams į jo įmonę.
Kasatoriaus nuomone, tai, kad jam nebuvo išnykęs teistumas, neturėjo nulemti
teismų nuostatos, jog negalima paskirti jam švelnesnės bausmės nei laisvės
atėmimas. Nuteistasis R. N. pažymi, kad turi nuolatinį darbą, išlaiko šeimą,
todėl realus laisvės atėmimas pakenks jo vaikų galimybėms normaliai augti ir
vystytis, nes jis vienintelis išlaiko šeimą. Neatliekant jam realios laisvės
atėmimo bausmės būtų paprasčiau atlyginta ir padaryta žala nukentėjusiesiems.
Pasak
kasatoriaus, teisingumo ir protingumo principams neprieštarautų ir BK 75
straipsnio taikymas. Teismas turėjo apsvarstyti šio straipsnio taikymo
klausimą, tačiau to nepadarė. Teismas, be to, nesvarstė galimybės už nesunkaus
nusikaltimo padarymą skirti kitą sankcijoje nurodytą bausmę, nesusijusią su
laisvės atėmimu, nevertino, kaip laisvės atėmimo bausmė paveiks jo socialinius
ryšius.
Kasaciniu
skundu nuteistasis O. D. prašo
panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d.
nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasaciniame
skunde teigiama, kad Europos arešto orderis jam buvo išduotas dėl nusikalstamos
veikos, kuria padaryta 228 374 Lt žalos 810 nukentėjusiųjų, organizavimo. Pasak
kasatoriaus, byloje nėra duomenų apie tai, kad toks kaltinimas jam būtų buvęs
pareikštas – pagal kaltinimą buvo išviliota 277 874,80 Lt suma, o realių ir
nustatytų nukentėjusiųjų skaičius – 29 žmonės, vadinasi, pasak kasatoriaus,
buvo pateiktas kaltinimas, neatitinkantis Europos arešto orderio reikalavimo.
Teismas turėjo nutraukti baudžiamąją bylą nuteistajam O. D. dėl tariamų
nukentėjusiųjų, kurie byloje nenustatyti. Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį
ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas O. D., gali
būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas; kai tokio
skundo nėra, tyrimas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas;
iš esmės pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas jo byloje. Jei
O. D. būtų tinkamai vykdomi įstatymo reikalavimai, jo veika galėjo būti
kvalifikuojama tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes tik
tokiai sumai civilinius ieškinius byloje pareiškė realūs ir nustatyti
nukentėjusieji. O. D. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija neteisinga ir
turėtų būti panaikinta. Teismo išvados nuosprendyje neteisingos dar ir dėl to,
kad dalis epizodų apskritai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tik
administracinę.
Kasatorius,
pakartodamas savo apeliacinio skundo argumentus ir kasaciniame skunde, teigia,
kad M. G. nebuvo apklausta teismo posėdžio metu, tad teismas negalėjo remtis
jos anksčiau duotais parodymais – taip pažeistas BPK 7 straipsnis, teisė į
gynybą, nes nebuvo suteikta galimybė pateikti ir užduoti klausimų liudytojai;
taip pat skunde nurodoma, kad byloje esantys garso įrašai, neatlikus
fonoskopinės ekspertizės, nelaikytini patikimais įrodymais byloje; specialisto
išvada (duomenys neskelbtini)
nelaikytina įrodymu, nes ji neišsami, neaiški, specialistui pateikti abstraktūs
klausimai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu O. D. prašymas apklausti
specialistą daug kartų buvo nemotyvuotai atmestas; teismas spėlionėmis grindžia
aplinkybę, kad neva kasatorius gautus iš nusikalstamos veiklos pinigus siųsdavo
į Rygą; nuteistasis O. D. taip pat mano, kad nepagrįstai buvo remtasi liudytojų
parodymais byloje, nes jie prieštaringi, be to, keletui iš jų buvo nutraukta
baudžiamoji byla. Liudytoja M. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius
parodymus, tačiau juose nenurodė O. D. kaip asmens, atlikusio kokį nors
vaidmenį tiriamoje byloje; tą pačią dieną, asmens atpažinimo metu, ši liudytoja
jau atpažino O. D. kaip asmenį, kuris vadovavo. Parodymų atpažinimas taip
pat kelia abejonių. Teismas, pasak kasatoriaus, vertino tik tuos įrodymus,
kurie pagrindžia jo kaltę, tačiau nepagrįstai atmetė kitus įrodymus byloje.
Kasatorius nurodo, kad liudytoja D. T. asmens parodymo atpažinti metu neva
atpažino O. D., tačiau iš protokolo matyti, kad atpažinimas netikslus –
protokole tiksliai nenurodyta, iš kurios „trečios“ nuotraukos buvo atpažintas
O. D., jame yra dvi eilės nuotraukų, numeruotų tais pačiais skaičiais, todėl
neaišku, iš kurios eilės ši liudytoja neva atpažino parodytą jai asmenį. Be to,
anot kasatoriaus, pažeista šių veiksmų atlikimo tvarka, numatyta BPK 192 ir 194
straipsniuose, nes pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti tik
tada, kai parodyti asmens negalima, tačiau šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių iš
karto atlikti asmens atpažinimo veiksmą, neatliekant jokių tarpinių atpažinimo
veiksmų. Kasatorius tvirtina, kad pagal visus epizodus, kuriuose nenustatyti
nei vykdytojai, nei nukentėję asmenys, baudžiamoji byla O. D. turi būti
nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio
3 dalį, 332 straipsnio 3 dalį, t. y. nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo
prašoma apeliaciniame skunde. Kasatorius taip pat nesutinka dėl jo veikos
kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos, nes aprašytos
kaltinamajame akte veikos buvo padarytos įvairių žmonių, įvairiose vietose arba
nenustatytų asmenų. Liudytojai nurodė, kad visais atvejais buvo analogiškas
sukčiavimo mechanizmas, todėl šioje byloje, skiriant bausmę, turi būti taikomi
BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas. Taip pat, pasak
kasatoriaus, pažeistos ir BPK normos dėl įrodymų priimtinumo: 2004 m. rugpjūčio
3 d. protokolas apžiūrėtas ir prie bylos pridėtas tik 2006 m. birželio 19 d.,
2004 m. birželio 15 d. protokolas apžiūrėtas ir prie bylos pridėtas tik
2006 m. rugpjūčio 14 d. taip pat klausimų kelia ir 2006 m. birželio 15 d., 2006
m. birželio 16 d. apžiūros. Teismas nenustatė, kad būtent kasatorius įgijo
pinigines lėšas. Nuteistasis O. D. pabrėžia, kad jei teismas laiko, kad jis
padarė turtinės žalos, tai nuosprendyje turėjo būti nurodyta padarytos žalos
suma. Kasatorius, be to, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio
sprendimo išvados neatitinka ne tik BPK normų reikalavimų, bet ir prieštarauja
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1
daliai, kurioje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per
įmanomai trumpiausią laiką objektyviai išnagrinėtų nešališkas teismas,
suteikiant kaltinamajam realią teisę į gynybą, vadovaujantis nekaltumo
prezumpcija.
Atsiliepime
į nuteistųjų R. N. ir O. D. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Meška prašo
nuteistųjų R. N. ir O. D. kasacinius skundus atmesti.
Atsiliepime
nurodoma, kad R. N. argumentas dėl jo veikos perkvalifikavimo
iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį
nepagrįstas. Byloje yra tik nedidelė dalis asmenų, iš kurių kaltinamieji
nusikalstamais veiksmais apgaule įgijo turtą, kreipėsi į policijos įstaigas ir
ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti; pakanka duomenų, kurie įrodo
kasatoriui inkriminuotų visų veikų apimtį; baudžiamojoje byloje nustatyta, kad
nukentėjusiesiems kreipiantis į policijos įstaigą, R. P., R. N. įmonių
darbuotojai buvo pristatomi į Gariūnų policijos nuovadą, tada R. P., R. N. arba
D. L. eidavo aiškintis, su kai kuriais asmenimis būdavo atsiskaitoma, ir jokie
tolesni veiksmai inicijuojant tyrimą Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta
tvarka nebuvo atliekami. Šias aplinkybes patvirtino tiek D. L., J. R., D.
S., tiek liudytojai, kurie dalyvavo darant nusikalstamas veikas, tačiau buvo
atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl
kasatoriaus R. N. prašymo taikyti jam BK 54 straipsnio nuostatas, prokuroras
pažymi, kad šis prašymas nepagrįstas, nes straipsnio nuostatos buvo taikytos jo
sutuoktinei, nurodant, kad vienas iš tėvų galėtų likti laisvėje ir prižiūrėti
vaikus. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai,
tinkamai vertino įrodymus byloje.
Dėl
kasatoriaus O. D. kasacinio skundo atsiliepime nurodoma, kad jo nusikaltimas
tinkamai pripažintas tęstiniu, jis truko ilgą laiką, susidėjo iš tapačių
veiksmų, siekiant vieningo rezultato, esant vieningai tyčiai. Baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimų taip pat nepadaryta: jis nuteistas pagal tą patį BK
straipsnį, kuris nurodytas Europos arešto orderyje, nagrinėjant bylą privalomai
dalyvavo gynėjas, nes O. D. nemoka lietuvių kalbos, dėl įrašų bei specialisto
išvadų tikrumo nekyla jokių abejonių. Tai, kad nuteistojo O. D. pateiktą
įrodymų vertinimą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai
atmetė, negali būti laikoma apeliacinio skundo neišnagrinėjimu.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl
R. N. kasacinio skundo
R. N. kartu su kitais nuteistaisiais
byloje padaryta veika yra tęstinė, t. y. per t. t. laiką padaryti tapatūs
veiksmai siekiant vieningo rezultato, esant vieningai tyčiai – panaudojus
apgaulę – kompiuterio „nesąžiningo“ lošimo programą, iš neapibrėžto skaičiaus asmenų
pasisavinti jų pinigus. Tai, kad dalis nukentėjusiųjų tyrimo metu nebuvo identifikuoti,
nuteistojo R. N. nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi; jam
inkriminuotas 138 689,8 Lt įgijimas organizuota grupe sukčiaujant sudaro BK 190
straipsnyje numatytos didelės vertės – daugiau nei 250 MGL dydžio sumą, taigi
objektyvus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – didelės vertės
svetimas turtas – jam inkriminuotas tinkamai.
Dėl nuteistajam R. N. paskirtos
bausmės pažymėtina, kad teismas, ją skirdamas atsižvelgė į visus BK 54
straipsnio 2 dalyje numatytus svarbius momentus: padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumą, padarytas sunkus tęstinis tyčinis savanaudiškas nusikaltimas,
nuteistojo R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatymą, atsakomybę
sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą organizuota grupe; jis anksčiau
teistas, teistumas neišnykęs. Vien tik tai, kad kasatoriui nebuvo išnykęs
teistumas, nebuvo vienintelė priežastis jam paskirti laisvės atėmimo bausmę.
BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies – laisvės
atėmimo bausmė. Ji galimai skirtina iki aštuonerių metų. Kasatoriui,
atsižvelgus į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes,
paskirta mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės
vidurkis. Taip pat pabrėžtina, kad R. N. pagrįstai nuteisus pagal BK 182
straipsnio 2 dalį, t. y. už sunkaus nusikaltimo padarymą, BK 75 straipsnio
taikymo galimybė nesvarstyta, nes BK 75 straipsnyje nenumatyta
bausmės vykdymo atidėjimo galimybė nuteisimo už sunkaus nusikaltimą padarymo
atveju. Įstatymo pažeidimų nepadaryta ir nesušvelninus kasatoriui bausmės BK 54
straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Taip pat pabrėžtina, kad, pagal tą patį
straipsnį nuteisus R. N. žmoną J. N., jai buvo pritaikyta BK 54 straipsnio 3
dalis, nepaskirta reali laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į mažamečių jos
ir kasatoriaus vaikų interesus.
Iš kasatoriaus R. N. nepriteisti
civiliniai ieškiniai nenustatytiems asmenims, todėl nepagrįstu laikytinas
kasatoriaus teiginys, kad jis privalo atlyginti žalą nenustatytiems
nukentėjusiesiems.
Dėl
O. D. kasacinio skundo
Pagal BPK 70 straipsnį užsienio
valstybės išduotas ar perduotas asmuo negali būti Lietuvos Respublikoje
patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas, taip pat išduotas ar
perduotas trečiajai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui už iki
išdavimo ar perdavimo padarytą nusikalstamą veiką, už kurią asmuo nebuvo
išduotas ar perduotas, išskyrus BPK 70 straipsnio 1 dalyje numatytas situacijas.
Nuteistasis O. D. Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį perduotas
įtariant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Už šios veikos padarymą jis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo
nuteistas būtent pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tai, kad nuteistųjų
skaičius ir padarytos jiems žalos dydis tyrimo metu buvo koreguojamas, nėra BPK
70 straipsnio pažeidimas. Atliekant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylą
teisme nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės gali būti tikslinamos.
Faktinių aplinkybių patikslinimas nereiškia, kad asmuo yra traukiamas
baudžiamojon atsakomybėn ne už tą veiką, dėl kurios padarymo jis buvo perduotas
ar išduotas. Įstatymai nenumato draudimo reikšmingus bylai duomenis rinkti po
Europos arešto orderio išdavimo, todėl nepagrįstais laikytini kasatoriaus
argumentai dėl dalies įrodymų (gautų kasatoriaus nurodomu metu) neleistinumo.
Kasatoriaus nuoroda dėl BK 182
straipsnio 4 dalies šioje situacijoje nepagrįsta, nes pagal BK 182 straipsnio 4
dalį už BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas asmuo
atsako tik tada, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo
pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto
atstovo pareiškimo ar prokuroro reikalavimo nebuvimas nėra kliūtis patraukti
baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kasatorius O. D.
nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tęstinės nusikalstamos veikos
padarymą. Apgaule įgyto svetimo turto vertė tęstinės nusikalstamos veikos
padarymo atveju apskaičiuojama nustatant bendrą iš visų nukentėjusiųjų gautą
turto sumą. Tęstinės veikos padarymo atveju, kai visi atlikti veiksmai laikomi
vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, tai, kad iš vieno ar kelių
nukentėjusiųjų atskirai gauta turto suma neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės,
jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi.
Kasacine tvarka apskųstuose
sprendimuose jokios išvados nėra grįstos, ypatingą svarbą teikiant M. G.
parodymams. M. G. yra minima tik kaip vienas iš daugelio proceso metu apklaustų
asmenų, todėl kasatoriaus O. D. kasaciniame skunde nurodomas negalėjimas M. G.
užduoti klausimų negali būti pripažintas kasatoriaus teisių suvaržymu.
Dėl
bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir nenagrinėtinų kasacinių skundų
argumentų
BPK 376 straipsnio 1 dalyje
numatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu
patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis
skundas, t. y. iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ištirtų
įrodymų nevertina, bylos faktinių aplinkybių iš naujo nenustatinėja.
Nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, padarytos žalos dydis yra bylos
faktinės aplinkybės, kurios nustatomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos
bei apeliacinės instancijos teismuose. Dėl šios priežasties nenagrinėtinais
laikytini kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas ankstesnėse proceso
stadijose nustatytas veikos padarymo laikas, žalos dydis ir kitos aplinkybės.
Nagrinėjant bylą kasacine tvarka taip pat nenagrinėjami kasacinių skundų
teiginiai apie liudytojų parodymų ar kitų įrodymų melagingumą, neišsamumą,
nepatikimumą ir pan., jei kasaciniame skunde nenurodoma, kokius įstatymų
pažeidimus padarė žemesnės instancijos teismai, tirdami ir vertindami tam
tikrus įrodymus. Kasacinio proceso metu gali būti tik tikrinama, ar nustatant
faktines aplinkybes nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Nagrinėjamoje
byloje teismai išskirtinės, kaltinamųjų pripažinimą kaltais lemiančios
reikšmės, nė vienam atskiram įrodymui (atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės
asmenų parodymams, specialisto išvadai, parodymų atpažinti, kurie atlikti
nepažeidžiant BPK nustatytų įtariamojo (kaltinamojo) teisių, protokolams ar
kitiems duomenims) nesuteikė, visus įrodymus vertino kaip visumą ir taip grindė
teismų sprendimuose daromas išvadas. Vertinant įrodymus BPK 20 straipsnio
nuostatos nebuvo pažeistos, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad
kasatorių teisės, proceso metu nustatinėjant reikšmingas bylai aplinkybes, būtų
suvaržytos.
Kasacinio skundo teiginiai dėl
netinkamo baudžiamojo įstatymo taip pat gali būti nagrinėjami, jei kasaciniame
skunde, kaip to reikalauja BPK 368 straipsnio 2 dalis, yra nurodyti teisiniai
argumentai, kuriais grindžiamas kasacinio pagrindo buvimas. Kasaciniame skunde
nepakanka paminėti, kasatoriaus manymu, pažeistų įstatymų nuostatų. Kasatorius
privalo nurodyti konkrečius argumentus, pagrindžiančius teiginius apie
netinkamą įstatymo taikymą. Teisiniais argumentais pagrindžiamas turi būti
kiekvienas kasatoriaus nurodomas netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo
atvejis. Nagrinėjamoje byloje paduotuose kasaciniuose skunduose yra minimos kai
kurios BK nuostatos (pavyzdžiui, kasatoriaus O. D. skunde nurodomi BK 25
straipsnio 3 dalis, 63 straipsnis, abejojama, ar pritaikyta tinkama BK 182
straipsnio redakcija), tačiau nėra dėstomi aiškūs teisiniai argumentai dėl
netinkamo šių nuostatų taikymo, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės
kasacine tvarka išnagrinėti ir šias kasacinių skundų dalis.
Kasacinės instancijos teismo
kolegija neturi pagrindo tikrinti ir ar apeliacinio proceso metu nebuvo
pažeisti BPK 320, 332 straipsnių reikalavimai, nes kasatoriaus O. D. teiginiai
dėl pažeidimų, padarytų nagrinėjant nuteistojo O. D. apeliacinį skundą, taip
pat nėra sukonkretinti. Kasaciniame skunde nenurodyta, į kokius konkrečius
apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo nutartyje,
kasatoriaus manymu, nėra atsakyta ar atsakyta netinkamai.
Kasatoriaus O. D. nurodomas Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies
pažeidimas nėra aiškiai motyvuotas, neaišku, kaip pasireiškė kasatoriaus
nurodomas teismų šališkumas. Vien tik tai, kad įvertinus įrodymus buvo
padarytos nepalankios kasatoriui išvados, nerodo teismų šališkumo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų R. N. ir O. D. kasacinius
skundus atmesti.
Teisėjai
Dalia Bajerčiūtė
Rimantas Baumilas
Gintaras Goda