Baudžiamoji byla Nr. 1-1306-806/2015

Teisminio proceso Nr.  1-01-1-15258-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 25 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,

dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,

kaltinamajam R. Z.,

gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagreitinto proceso tvarka,

n u s t a t ė:

R. Z. 2015-03-15, apie 20.11 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad  konflikto su savo žmona A. Z. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajai 4 smūgius į galvą ir 6 smūgius į šonkaulių sritį ir tokiais savo veiksmais sukėlė savo žmonai A. Z. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Z. parodė, kad dėl pareikšto kaltinimo prisipažįsta. Parodė, kad prieš pietus žmona išvažiavo susitikti su giminaite, paskambino po poros val. žmonos dar nebuvo, ji ilgai negrįžo, grįžo vakare, buvo išgėrusi, pradėjo bartis. Jis, R. Z. sudavė žmonai kaip nurodyta kaltinime. Tik mano, kad smūgių buvo mažiau nei nurodyta. Sudavė į šoną ir per pakaušį. Vaikų turi 2 mažamečius vaikus. Jis, dirba nuo 8 iki 6 val., uždirba 100 Lt per dieną, vaikus žmona prižiūri. Sūnui 8 m., dukrai bus balandžio mėn. 2 m. Būdavo kad pasibardavo su žmona. Šiuo metu viskas tvarkoje šeimoje, jam reikia išlaikyti šeimą, žmonai baigiasi motinystės atostogos. Pasak R. Z., po konflikto su žmona buvo susinervinęs ir išgėrė mažą bokalą alaus. Iki to nebuvo gėręs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Apklausta nukentėjusioji A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, kartu su savo vyru R. Z. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu apytiksliai 13 metų, anksčiau smurto atvejų šeimoje nebuvo, tačiau paskutiniu metu šeimoje įtempta ekonominė situacija ir laikas nuo laiko įvyksta konfliktai. 2015-03-15, A. Z. apie 12.00 val. išėjo pasivaikščioti ir susitikti savo pussesere, kadangi seniai matėsi, kartu su ja nuėjo išgerti vyno. A. Z. pradėjo skambinėti jos sutuoktinis R. Z. vis priekaištaudamas ir klausinėdamas kada grįš. Po to, jos su pussesere nuėjo į kitą kavinę ir išgėrė dar vyno, po to į sekančią ir vėl išgėrė, taip besišnekučiuojant ir gurkšnojant vyną  praėjo diena ir A. Z. apie 19.00 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Jai vos grįžus namo  vyras pradėjo ant jos rėkti, priekaištauti, kur ji buvo, taip tarp jų kilo konfliktas, tada vyras priėjo prie A. Z. ir dešinės rankos kumščiu keturis kartus sudavė į galvą, pakaušio sritį, bei apie 6 kartus sudavė į dešinės pusės šoną, dėl to A. Z. pajuto didelį fizinį skausmą, bei labai išsigando, todėl paėmusi telefoną išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko greitai ir ji kartu su pareigūnais nuėjo į jos butą, kur rado A. Z. sutuoktinį, policijos pareigūnai jį sulaikė, o ji parašė pareiškimą. Dėl suduotų smūgių į teismo medikus nesikreips, nes mano, kad žymių jau nebėra, taip pat nepageidauja, kad būtų pranešta jokiems specializuotiems pagalbos centrams. Jų mažamečiai vaikai konflikto tikrai nematė, nes buvo vonios kambaryje ir prausėsi. Taip pat nori pažymėti kad taikytis su savo vyru nesutinka, supranta, kad užtruko su pussesere, tačiau mušti A. Z. jis neturi teisės.

             Įtariamuoju apklaustas R. Z. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, nusikaltimo padarymu prisipažįsta visiškai, bei nori parodyti, kad su žmona A. Z. gyvena kartu jau 13 m., paprastai sutaria gerai, tačiau šiuo metu jų šeimoje pakankamai įtempta ekonomine situacija, ko gero dėl to, laikas nuo laiko kyla konfliktai. 2015-03-15 jo žmona A. Z. apie 12.00 val. dienos išvyko susitikti su pussesere, R. Z. liko namuose adresu (duomenys neskelbtini), išeidama žmona pasakė, kad užtruks tik porą valandų. Tačiau ji vis negrįžo, R. Z. jai paskambino apie 15.00 val. ir paklausė kada grįš, ji pasakė, kad jau važiuoja namo, tačiau vis tiek negrįžo. R. Z. jai skambino kelis kartus, nes jaudinosi, kad jai kažkas atsitiko, tačiau ji arba nekėlė ragelio, arba vis žadėjo, kad jau tuoj grįš. Galų gale apie 19.00 val. ji grįžo namo anksčiau minėtu adresu, buvo neblaivi, R. Z. labai supyko, kad negana to, kad jos nebuvo visą dieną, grįžo namo dar ir girta, pradėjo jai dėl to priekaištauti, ji R. Z. kažką atsakė, taip kilo konfliktas ir R. Z. nesusivaldė ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai kelis kartus į galvą, bei kelis kartus į šoną. Kiek tiksliai smūgių sudavė nežino, neskaičiavo, tačiau gali būti tiek, kiek nurodė žmona. Žmona, pradėjo verkti, bei pasiėmusi telefoną išbėgo iš namų. Po keliolikos minučių ji grįžo jau kartu su policijos pareigūnais, kurie R. Z. sulaikė ir pristatė į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pasižada, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartos.

Pats kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. K. R. Z. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiosios A. Z. parodymai, kuriuos patvirtino kita byloje surinktų įrodymų visuma. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis smurtaudamas prieš šeimos narį – žmoną sukėlė jai fizinį skausmą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad kaltinamasis R. Z. veikos padarymo metu buvo neblaivus, nes tokios aplinkybės byloje nenustatytas, kaltinamasis paaiškino, kad išgėrė alaus po konflikto su žmona.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsakomybę sunkinančiu aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę R. Z., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, R. Z. padarė nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis 1 kartą teistas, administracine tvarka baustas, dirbantis. R. Z. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis  BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra R. Z. atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad R. Z. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį. 

              Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, R. Z. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina. 

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikino sulaikymo metu nuo 2015-03-15 21.20 val. (b.l. 15), paleistas 2015-03-16 11.20 val. (b.l. 26) (2 dienas).

Kadangi R. Z. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, pastarajam paskirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas LR BK 641 str., numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios (LR BPK 51 sttr. 1 d. 9 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokato užmokesčio 23,16 eurų netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti R. Z. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 9 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2 dienas vieną sulaikymo dieną prilyginant kaip atliktą 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.

              Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, R. Z. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                       Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė