Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-14-630/2011
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00503-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2; 63; 73 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 8 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė sekretoriaujant Z.Gauzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B., jo atstovei advokatei R.Malinauskienei, institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui J. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,
n u s t a t ė :
A. B. pateikė skundą, kuriuo prašo Marijampolės AVPK Šakių r. PK 2011-08-24 nutarimą, kuriuo yra pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 2 str. 1 d., ir nubaustas 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn., panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodoma, kad jis pripažintas kaltu nepagrįstai, nes lenkdamas E. Č. automobilį jis nesudarė jokios avarinės situacijos, pavojingai nemanevravo ir eismo taisyklių nepažeidė, tai patvirtina kartu su juo buvę du liudytojai. Be to administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinė byla išnagrinėta tą pačią dieną, todėl jis neturėjo jokių galimybių surinkti duomenis, įrodančius jo nekaltumą, pateikti asmenybę charakterizuojančius duomenis, pakviesti liudytojus ir taip buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 str.
Atsiliepime į A. B. apeliacinį skundą nurodoma, kad pažeidėjo kaltė įrodyta remiantis nukentėjusiosios E. Č., jos nepilnamečio sūnaus D. Č. ir paties A. B. rašytiniais paaiškinimais, iš kurių nustatyta, jog A. B. 2011 m. liepos 26 d. apie 19.00 val. Šakių rajono, Daukantiškių k., vairuodamas automobilį Mitsubishi L200, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkęs automobilį Renault Megane Scenic, valstyb. Nr. DTP 4902, kuri vairavo E. Č., baigdamas lenkimo manevrą, blokavo lenkiamąjį automobilį bei jį aplenkęs staiga stabdė, tuo priversdamas E. Č. staiga stabdyti vairuojamą automobilį, keisti jo judėjimo greitį ir kryptį. Tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek skiriant nuobaudą, A. B. buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis, kurios numatytos ATPK 272 str., jokių papildomų prašymų jis nepareiškė, apie kartu važiavusius liudytojus nenurodė, dėl užimtumo pageidavo, kad byla būtų išnagrinėta tą pačią diena, tik paskyrus nuobaudą – vairavimo teisės atėmimą, pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Remiantis išdėstytais motyvais prašo A. B. skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės AVPK Šakių r. PK 2011-08-24 nutarimą.
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog Marijampolės AVPK Šakių r. PK 2011-08-24 nutarimu A. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 2 str. 1 d., ir nubaustas 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn., už tai, jog jis 2011 m. liepos 26 d. apie 19.00 val. Šakių rajono, Daukantiškių k., vairuodamas automobilį Mitsubishi L200, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiavusį automobilį Renault Megane Scenic, valstyb. Nr. DTP 4902, kuri vairavo E. Č., išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir baigdamas lenkimo manevrą, blokavo lenkiamąjį automobilį bei jį aplenkęs staiga stabdė, tuo priversdamas E. Č. staiga stabdyti jos vairuojamą automobilį, keisti jo judėjimo greitį ir kryptį, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusį ir staiga stabdžiusį automobilį Mitsubishi L200, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra sukėlė pavojingą situaciją, keliančią grėsmę eismo saugumui ir pažeidė KET 5,6, 9, 106, 141.4 p. reikalavimus.
Nagrinėjant skundą A. B. paaiškino, jog 2011 metų liepos 26 dieną su savo darbininkais A. S. ir T. K. važiavo automobiliu „Mersedes Benz" ir prasilenkiant su automobiliu „Renault Megane Scenic", kurį vairavo E. Č. per atvirą automobilio langą išgirdo, kaip E. Č. jo atžvilgiu pasakė „gaidys". Tada jis kartu su važiavusiais asmenimis V. žemės ūkio bendrovės mechaninių dirbtuvių teritorijoje persėdo į kitą automobilį Mitsubishi L200 ir važiavo link Gelgaudiškio, nes norėjo nusipirkti ledų. Netoli Gelgaudiškio miestelio, Šakių rajone, Daukantiškių kaimo ribose, pamatė E. Č. automobilį ir norėdamas išsiaiškinti, aplenkė ją bei, pavažiavęs į priekį, parodė posūkio signalą, sustojo kelkraštyje ir įjungė avarinį signalą. Už jo automobilio sustojo ir E. Č. automobilis. Jis neturėjo tikslo pasivyti E. Č. automobilį. Jis išlipo iš mašinos ir nuėjęs prie E. Č. paklausė, kodėl jį taip pavadino, o sužinojęs, kad šis žodis buvo nukreiptas ne jo atžvilgiu, nuvažiavo. Jis aplenkė minėtą automobilį normaliai, staigiai nestabdė, E. Č. sustojo pati, matyt norėjo išsiaiškinti, ji turėjo galimybę nuvažiuoti nesustodama. Tiriant šį įvykį jį apklausinėjo dėl žmogaus sumušimo, o apie eismo įvykį jo neklausė. Vėliau, kai surašė protokolą, jokių teisių neaiškino, jo paaiškinimų nerašė, nors jis minėjo, kad yra liudytojai.
Nukentėjusioji E. Č. parodė, jog 2011 metų liepos 26 dieną ji su savo sūnumi ir kitu berniuku važiavo link Gelgaudškio ir prasilenkė su A. B. vairuojamu automobiliu. Gal ir sakė žodį „gaidys“, tačiau tikrai ne A. B. atžvilgiu. Daukantiškių gyvenvietės ribose pro ją dideliu greičiu pravažiavo kitas automobilis, kuri vairavo A. B., jį pamatė tik tada, kai ją lenkė. Ją aplenkęs A. B. pradėjo staigiai stabdyti ir sustojo jos važiavimo juostoje, o ne kelkraštyje. Norėdama išvengti susidūrimo ji taip pat staigiai stabdė ir sustojo už A. B. automobilio. A. B. iššoko iš automobilio ir priėjęs prie jos automobilio atidaryto lango paklausė, kodėl jį taip pavadino ir trenkė su ranka per veidą. Ji neturėjo galimybės nesustoti, nes jeigu būtų lenkusi, būtų kliudžiusi iš vairuotojo pusės iššokusį A. B., be to viskas įvyko staiga ir ji neturėjo kitos galimybės, tik sustoti. Tada A. B. grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo, o ji paskambino policijai ir pranešė apie įvykį, be to pati nuvažiavo į komisariatą ir parašė pareiškimą. Nematė, kad A. B. automobilyje buvo keleivių.
Liudytojas S. P. parodė, jog jis tyrė įvykį pagal E. Č. pareiškimą ir per apklausas paaiškėjus, jog A. B. su visureigiu pasivijo E. Č. automobilį, jį blokavo, priverstinai stabdė, tai yra pavojingai vairavo, todėl medžiaga buvo perduota kelių policijai, o dėl nežymaus sužalojimo tyrimas nutrauktas ir pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Apklausiant A. B. jis pats nurodė aplinkybes, jog vijosi E. Č. automobilį, jį stabdė, nes norėjo išsiaiškinti.
Liudytojas G. V. parodė, jog surašė protokolą dėl pavojingo vairavimo ir priėmė nutarimą. Priimant nutarimą jis remėsi ankstesniais A. B. paaiškinimais, kurie buvo išdėstyti nutarime, išaiškino A. B. teises. A. B. sutiko su visomis protokole nurodytomis aplinkybėmis, prašė bylą išnagrinėti tą pačią dieną, nes neturi laiko, ūkininkauja, sezono darbai. Tik paskyrus nuobaudą – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, jis pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Nagrinėjant bylą nebuvo minėti jokie liudytojai, A. B. prisipažino. Ši aplinkybė nebuvo pripažinta atsakomybę lengvinančia, nes A. B. nuoširdžiai nesigailėjo, jis reiškė neigiamas emocijas.
Liudytojas T. K. parodė, jog A. B. pažįsta kaip buvusį darbdavį. Liepos 26 d. važiavo kartu su A. B. pirkti ledų ir prasilenkė su kita mašina, kurią vairavusi moteris A. B. pavadino „gaidžiu“. Tada jie grįžo į dirbtuves, persėdo į kitą mašiną ir nutarė važiuoti į Gelgaudiškį ledų. Daukantiškių kaime jie pasivijo E. Č. automobilį, A. B. ją aplenkė ir įjungęs avarinį signalą, sustojo kelkraštyje. Iš paskos sustojo E. Č., atstumas tarp mašinų galėjo būti 15 metrų. A. B. manevravo normaliai, lenkė nepavojingai, jis važiavo leistinu greičiu.
Liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta A. B., įvykio dieną jie važiavo iš laukų. Prasilenkiant su kita mašina išgirdo žodį „gaidys“. Tada jie persėdo į kitą mašiną ir nutarė važiuoti į Gelgaudiškį. Jis sėdėjo priekyje, gale sedėjo T. K.. Daukantiškių kaime jie pasivijo E. Č. automobilį, A. B. parodė posūkį, ją aplenkė ir įjungęs avarinį signalą sustojo kelkraštyje. E. Č. taip pat sustojo, atstumas tarp mašinų buvo virš 10 metrų.
Nepilnametis liudytojas D. Č. parodė, kad tą dieną su mama ir A. S. važiavo iš Voniškių kaimo. Prasilenkė su A. B. vairuojamu automobiliu. A. B. pasivijo juos Daukantiškiuose, „užkišo“ mašiną ir atėjęs mamai trenkė per veidą. Jis lenkė mamos automobilį, posūkio nerodė ir iš karto sustojo. Mama staigiai stabdė ir sustojo už kelių žingsnių nuo A. B. mašinos. Jis sėdėjo priekyje, Aurimas sėdėjo gale. Jis buvo prisisegę saugos diržą, todėl, kai mama stabdė, jis išsigando. Viskas vyko labai greitai, mama nieko nesakė, jog reikia sustoti, išsiaiškinti su A. B.. Jis suprato, kad džipo vairuotojas jo mamą stabdė.
Nepilnametis liudytojas A. S. parodė, kad E. Č. yra jo „podė“ (krikšto mama). Tą dieną jis važiavo su „pode“ ir jos sūnumi pas juos į namus. Jie prasikeitė su Mersedes markės automobiliu. Netoli Gelgaudiškio „podė“ pradėjo staigiai stabdyti ir jis pamatė, kaip Mitsubishi užstojo kelią ir sustojo. Jis išsigando dėl staigaus stabdymo. „Podei“ užstatė kelią, todėl ji turėjo sustoti, ji sustojo ne savo noru. Negali pasakyti, kiek metrų buvo tarp mašinų.
A. B. inkriminuotas ATPK 124 2 str. 1 d. numatytas pažeidimas. ATPK 1242 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pavojingą transporto priemonės vairavimą – tai transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Šio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 106 p. numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 141.4 p. numato, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų, liudytojų S. P., G. V., nepilnamečių liudytojų D. Č., A. S. parodymų, nukentėjusiosios E. Č. paaiškinimų turinio nustatyta, kad A. B. 2011 m. liepos 26 d. apie 19.00 val. Šakių rajono, Daukantiškių k., vairuodamas automobilį Mitsubishi L200, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiavusį automobilį Renault Megane Scenic, valstyb. Nr. DTP 4902, kuri vairavo E. Č., išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir baigdamas lenkimo manevrą, blokavo lenkiamąjį automobilį bei jį aplenkęs staiga stabdė, tuo priversdamas E. Č. staiga stabdyti jos vairuojamą automobilį, keisti jo judėjimo greitį ir kryptį, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusį ir staiga stabdžiusį automobilį Mitsubishi L200, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra sukėlė pavojingą situaciją, keliančią grėsmę eismo saugumui. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nukentėjusiosios automobilis buvo blokuojamas, nes skundą padavusio asmens automobilis staiga sustojo kelio važiuojamojoje dalyje ir to pasėkoje privertė nukentėjusiąją, siekiant išvengti susidūrimo su pareiškėjo vairuojamu automobiliu, staigiai stabdyti, siekiant užtikrinti savo ir kitų eismo dalyvių – kartu buvusių nepilnamečių vaikų saugumą. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai prieštaravo KET 9 p., 106 p., 141.4 p. reikalavimams. Duotoje situacijoje teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų nurodytoms aplinkybėms, nepilnamečiai liudytojai aiškiai ir logiškai nurodė tas pačias aplinkybes, jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, ankstesniems rašytiniams parodymams (b.l. 8), nukentėjusiosios paaiškinimams (b.l. 9) ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Iš policijos komisariato budėtojų dalyje užfiksuoto pranešimo matyti, jog E. Č. iš karto pranešdama telefonu apie įvykį nurodė aplinkybes dėl galimo A. B. pavojingo vairavimo, priverstinai sustabdant jos vairuojamą automobilį (b.l.33-34). Tos pačios aplinkybės, jog A. B. ją sustabdė priverstinai buvo nurodytos ir 2011-07-27 užregistruotame rašytiniame pareiškime (b.l. 5). Apklausiant A. B. 2011-08-23 dėl E. Č. pareiškimo, jis pats parodė, jog pasivijo E. Č. automobilį ir aplenkęs jį sustabdė (b. l. 10). Tai, jog A. B. prisipažino pavojingai vairavęs, patvirtino ir policijos pareigūnas S. P., apklausęs A. B. pagal E. Č. pareiškimą, ir policijos pareigūnas G. V., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmęs nutarimą. Teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų parodymais, todėl laiko nustatyta, jog A. B. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nepažeidžiant ATPK reikalavimų, jam išaiškintos procesinės teisės, be to ATPK 272 str. nurodytos teisės pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus yra išvardintos protokole, kurį A. B. pasirašė. Tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnas G. V. remėsi ankstesniais A. B. paaiškinimais, nelaikytina proceso pažeidimu, dėl kurio reikėtų naikinti priimtą nutarimą. Surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą tą pačią dieną nėra draudžiama, remiantis G. V. parodymais, tai buvo padaryta atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn trauktino asmens prašymą, A. B. nepateikė jokių prašymų, nenurodė apklaustinų liudytojų duomenų, su protokole nurodytomis aplinkybėmis sutiko. Atkreiptinas dėmesys, jog apie įvykį mačiusius liudytojus A. B. nenurodė nei duodamas paaiškinimus 2011-08-23, liudytojų duomenys nenurodyti ir apeliaciniame skunde. Tai, jog A. B. pasikeitė automobilį į galingesnį visureigį, tai, jog jis pasivijo E. Č. automobilį ir atliko lenkimo manevrą gyvenvietės ribose, kur ribojamas greitis iki 50 km/h, tai, jog E. Č. važiavo minėtu greičiu, o jis teigia taip pat greičio neviršijęs, tik paneigia A. B. paaiškinimus ir liudytojų T. K., A. S. parodymus, jog lenkimas nebuvo pavojingas, aplenkęs tokiu pačiu greičiu važiuojantį automobilį, A. B. vairuojamas automobilis saugiai sustojo kelkraštyje, E. Č. automobilis sustojo 15 metrų atstumu nuo sustojusio A. B. automobilio. Įvertinęs šias aplinkybes ir liudytojų T. K., A. S. parodymų turinį, teismas nesiremia šiais įrodymais ir vertina juos kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems objektyviems duomenims.
ATPK 256 str. straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai dėl A. B. kaltės padaryti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d. – 6 d., teismas
n u t a r i a :
A. B. skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Lina Antanaitienė