Civilinė byla Nr. e2S-522-856/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03907-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.2.8.3.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-8561-841/2019, kuria atsisakyta priimti L. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. S. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) iškelti jai bankroto bylą; 2) paskirti bankroto administratoriumi R. P.; 3) patvirtinti 250 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti L. S. bankroto procedūroms atlikti; 4) patvirtinti 335 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį L. S. ir jos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti 4 mėnesių terminą nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 4 straipsnio 2 dalį, asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ketindamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Kadangi byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėja L. S. pranešė savo buvusiam sutuoktiniui L. S., kad ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ką, teismo nuomone, pareiškėja privalėjo padaryti, nes jos ir buvusio sutuoktinio 15 862,87 Eur skola UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra solidari, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja L. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodo, kad informavo apie ketinimą kelti bankroto bylą visus savo kreditorius, kurie nurodyti pareiškime. Buvęs sutuoktinis L. S. nėra jos kreditorius, todėl ir neturėjo pareigos jo informuoti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kuris sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, arba savo iniciatyva įtraukti buvusį sutuoktinį L. S. trečiuoju asmeniu.
Skundžiama nutartis pažeidžia pareiškėjos teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.), priimta netinkamai pritaikius FABĮ nuostatas ir civilinio proceso normas, todėl ši nutartis turėtų būti panaikinta.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 straipsniai).
7. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti fizinio asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pareiškėja nepranešė visiems kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. vienam iš jų - buvusiam sutuoktiniui, su kuriuo pareiškėja yra solidari UAB „Būsto paskolų draudimas“ skolininkė.
9. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė teigia, jog ji neturi pareigos pranešti buvusiam sutuoktiniui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes buvęs sutuoktinis nėra jos kreditorius. Su šiuo pareiškėjos argumentu apeliacijos teismas iš esmės sutinka.
10. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 4 straipsnio 2 d
alį, asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ketinantis pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos turi informuoti apie tai raštu visus kreditorius.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo informavo kreditorius: antstolį A. B., antstolį T. U., antstolę V. Š., VMI prie Finansų ministerijos, AB „Šiaulių energija“, UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kitų kreditorių, kuriuos pareiškėja turi, bet jų neinformavo, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėja turėjo pranešti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir buvusiam sutuoktiniui L. S.. Tačiau tai, kad pareiškėja kartu su buvusiu sutuoktiniu yra solidariai skolingi UAB „Būsto paskolų draudimas“, apeliacinio teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo šiuo metu vertinti pareiškėjos buvusio sutuoktinio kaip pareiškėjos kreditoriaus, o tik kaip bendraskolį, kuriam pagal FABĮ nuostatas nėra privaloma pranešti prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
12. Papildomai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas pareiškime turi nurodyti skolininkų sąrašą, ką pareiškėja L. S. ir nurodė - buvęs sutuoktinis L. S. yra nurodytas kaip pačios pareiškėjos skolininkas. Tačiau vėlgi, FABĮ nuostatos nenumato, kad skolininkams turi būti pranešta apie jų kreditoriaus, šiuo atveju pareiškėjos, ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, nesant FABĮ nurodyto konkretaus ir imperatyvaus teisinio pagrindo dėl buvusio sutuoktinio, kuris pareiškėjos atžvilgiu vienu atveju yra bendraskolis, kitu – skolininkas, informavimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareigos, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiuo atveju atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimo.
13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus, tame tarpe, ir gauti buvusio sutuoktinio bendraskolio atsiliepimą ar nuomonę, teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti. Taigi, šiuo atveju, siekdamas teisingai nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai nagrinėti, teismas, manydamas, kad jam reikšminga pareiškėjos buvusio sutuoktinio atsiliepimas ar nuomonė dėl to, kad pareiškėja kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų savo iniciatyva įtraukti į bylą buvusį sutuoktinį bendraskolį L. S. (CPK 47 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina atskirajame skunde nurodytais argumentais, ir klausimas dėl pareiškėjos pareiškimo priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir L. S. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė