Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-300/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2., 1.2.20.11., 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vaclovo Iždono,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,
gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
nuteistajam A. T.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010-02-02 nuosprendžio, kuriuo:
A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 241 str. 1 d. - laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2007-10-15 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
A. T. nuteistas už tai, kad būdamas teismo suimtas, pasikėsino pabėgti iš teismo salės, tai yra 2010-01-15 apie 10.15 val. N. A., (duomenys neskelbtini) teisme, būdamas suimtas kaltinamasis, teismo posėdžio metu peršoko teismo salėje esančią užtvaro sienelę, skirtą suimtiems kaltinamiesiems ir pasikėsino pabėgti iš teismo posėdžių salės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes netoli išėjimo iš posėdžių salės buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę.
Skunde nurodo, jog nusikaltimo, kurio padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu nepadarė ir jo įvykdyti nenorėjo. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo tuo metu buvusią psichinę būklę, kuri, pasak apelianto, tuo metu buvo nestabili, dėl jo mamos ir draugo mirties. Teigia, jog tuo metu, kai draugas norėjo posėdžio metu jam perduoti kompaktinį diską su mamos laidotuvių įrašu, o pareigūnui neleidus jo paimti, jis nebekontroliavo savęs ir nesuvokė, ką daro. Nurodo, kad jis tik norėjo pasiimti kompaktinį diską, o nusikaltimo įvykdyti nenorėjo.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kitų apeliacinio skundo argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. T. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojų J. K., L. T., E. S., G. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. , 241 str. 1 d.
Apeliantas A. T. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo, tačiau prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę. Apelianto skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys prieštarauja apelianto skundo argumentams ir jo deklaruojamam nekaltumui.
Nuteistojo A. T. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia nuoseklūs ir tapatūs liudytojų J. K., E. S., L. T., G. J. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 13-14, 16-17, 19-20, 23-24), tiek teisme (1 t. b. l. 89-91), kur jie parodė, kad A. T., teismo posėdžio metu, iššokęs iš suimtųjų užtvaro, iš karto bėgo prie salės durų. Be kita ko, minėti liudytojai parodė ir tai, jog nuteistasis parvestas į konvojaus automobilį apgailestavo, kad negalėjo net durų pasiekti. Be to, liudytojai L. T. ir E. S. parodė tai, kad A. T. buvo sulaikytas 1.5 metro atstumu nuo išėjimo iš salės durų ir, kad jis bėgdamas net nebuvo atsisukęs į salės kairėje pusėje sėdėjusius savo draugus. Taigi, analizuojant minėtas aplinkybes ne atskirai, o jų visumą, susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kad nuteistasis A. T. Akmenės rajono apylinkės teisme, būdamas suimtas kaltinamasis, teismo posėdžio metu peršoko teismo salėje esančią užtvaro sienelę, skirtą suimtiems kaltinamiesiems ir pasikėsino pabėgti iš teismo posėdžių salės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes netoli išėjimo iš posėdžių salės buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Liudytojų parodymai abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie siejasi vieni su kitais ir su byloje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, priešingai nei nuteistojo parodymai (1 t. b. l. 76, 89), kurie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kas rodo, A. T. bandymą suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. T. parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę, vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, kaip jo teisę duoti vienokius ar kitokius parodymus.
Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. T. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. T. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 241 str. 1 d.
Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad tuo metu, kai draugas norėjęs posėdžio metu jam perduoti kompaktinį diską su mamos laidotuvių įrašu, o pareigūnui neleidus jo paimti, jis nebekontroliavęs savęs ir nesuvokęs, ką daro bei tai, jog jis tik norėjęs pasiimti kompaktinį diską, o nusikaltimo įvykdyti nenorėjęs, deklaratyvūs teiginiai, kurie neeliminuoja nustatytų faktų, kad visgi A. T. norėjo pabėgti iš teismo posėdžių salės, ką patvirtina ir liudytojų L. T. ir E. S. parodymai, kad A. T. buvo sulaikytas 1.5 metro atstumu nuo išėjimo iš salės durų ir, kad jis bėgdamas net nebuvo atsisukęs į salės kairėje pusėje sėdėjusius savo draugus.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Paskirdamas nuteistajam A. T. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis nesunkus nusikaltimas, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Vertinant A. T. asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, padarė 1 tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl visiškai pagrįstai apylinkės teismas paskyrė A. T. laisvės atėmimo bausmę.
Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės, nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikalstamą veiką paskyrimas, nepakeis A. T. nusikalstamų polinkių. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta A. T. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog teismas neatsižvelgė į jo tuo metu buvusią psichinę būklę, kuri, pasak apelianto, tuo metu buvo nestabili, dėl jo mamos ir draugo mirties, atmestini. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio, teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir situaciją, kurioje buvo padarytas nusikaltimas ir skyrė bausmę žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų) arčiau minimalios (3 mėnesiai) ribos.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nusikaltimo jis nebaigė, nors ir ne nuo jo priklausančių priežasčių, teismas visiškai teisingai paskyrė A. T. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veiką, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę, todėl švelninti ją, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a:
Nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Vidmantas Mylė
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Vaclovas Iždonas
Kopija tikra
Teisėjas
Vidmantas Mylė