Baudžiamoji byla Nr. 1-116-317/2021

                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15561-2020-5 

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                1.2.22.1.2.; 2.3.6.4.4.;

                                                        (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, 

kaltinamajam N. P.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

specialistui T. K. (dalyvaujant per Zoom platformą)

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

N. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalyje

n u s t a t ė:

N. P. kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo, laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020-06-09 savo namuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė „A“ kategorijos šaudmens dalį – pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti, tikėtina kilmės šalis – buvusi TSRS), 23 mm kalibro šovinio išautą, bet nesprogusį skeveldrinį-padegamąjį sviedinį, kuriame buvo 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindinis komponentas sprogstamoji medžiaga heksogenas (RDX), su „K-20“ markės sprogdiklio detonaciniu mazgu, kol kratos metu 2020-06-09 7.30 val., šaudmens dalį su joje esančia didelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiaga, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Kaltinamasis N. P. teisme prisipažino laikęs savo namų sandėliuke šaudmenį, kuriame galėjo būti didelės galios sprogstamos medžiagos, tačiau paaiškino, jog nežinojo, jog jo rastame šaudmenyje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamos medžiagos. Jis nurodė, jog maždaug prieš du mėnesius iki kratos, iš darbovietės atsivežtu metalo detektoriumi tikrindamas savo tėvo miško teritoriją (duomenys neskelbtini), jis aptiko žemės grumstą, kurio viduje buvo metalo. Jį aptiko tvarkydamas tėvo miško plotą, ieškodamas metalinių daiktų žemėje, kadangi tvarkant miško išvartas bei pjaunant medžius, visada aplink šaknis tikrindavo, ar nėra kokio metalo, kad nesugadinti pjūklo. Surastą grumstą parsinešė į namus, patalpino į vonelę su vandeniu. Po kurio laiko nuo grumsto atsiskyrė žemių sluoksnis ir jis pamatė, kad jame yra metalinis labai aprūdijęs daiktas, panašus didelę į kulką. Nesuprato kokia tai kulka, todėl padarė surasto šaudmens nuotrauką ir ją įkėlė į "Facebook", klausdamas šiame socialiniame tinkle bendraujančios grupės žmonių, gal kas žino, koks tai daiktas. Kažkas parašė komentarus, kad tai gali būti kokio nors šovinio dalis ir patarė juo atsikratyti. Jis tą šaudmenį pasidėjo namo sandėliuke ir ketino vėliau perduoti policijos pareigūnams. Kadangi buvo užsiėmęs įvairiais darbiniais reikalais, be to, buvo karantino laikotarpis, tiesiog šį šaudmenį pamiršo. Vėliau tame pačiame miške, metalo ieškikliu rado dar ir  korozijos paveiktų 11 vnt. šovinių, kuriuos taip pat parsinešė namo ir padėjo sandėliuke. Matė, kad jie yra netinkami naudoti, kadangi labai buvo paveikti korozijos. Juos rengėsi kartu su rastu neaiškios rūšies dideliu šoviniu perduoti policijos pareigūnams, bet tiesiog užmiršo per savo užimtumą apie šiuos daiktus.

2020-06-09 pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad jo namuose atliks kratą, kadangi gavo duomenų, kad jis namuose neteisėtai laiko šaudmenis. Policijos pareigūnams paaiškino, kad namuose jokių šaudmenų neturi,  tačiau sandėliuke, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei ir kuriuo jis naudojasi, turi padėjęs metalo ieškikliu miške atrastus šovinius. Kartu su policijos pareigūnais nuėjo į sandėliuką, kur jiems pateikė korozijos paveiktus 11 vnt šovinių ir vieną didesnį neaiškios paskirties šovinį, kuris greičiau atrodė kaip šovinio dalis - kulka.  Policijos pareigūnai,  apžiūrėję tą neaiškios kilmės daiktą, panašų į kulką, pasakė, kad tai gali būti sprogstama kulka, iškvietė išminuotojus, kurie tą šaudmenį ir 11 šovinių išsivežė. Jis prisipažįsta, jog laikė sandėliuke šaudmenį, kuris nurodytas kaltinime, tačiau nežinojo, kas tai per šaudmuo, kokios jis paskirties ir tikrai nežinojo, jog tame šaudmenyje yra didelės sprogstamosios galios sprogmenų.

Iš byloje esančio kratos protokolo (1 t., b. l. 38-41) matyti, jog 2020-06-09 kratos metu (duomenys neskelbtini) N. P. savanoriškai pateikė 9 vnt. iš žemės iškastų, korozijos paveiktų šovinių (apie 7,5 cm. ilgio), 2 vnt. korozijos paveiktų (apie 3 cm. ilgio) šovinių bei korozijos paveiktą apie 10 cm. ilgio sviedinį.

2020-04-21 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atlikus gautos informacijos patikrinimą, buvo nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios nuoroda https://www.facebook.com/groups/(duomenys neskelbtini)/, socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas pasivadinęs „N. P.“ (nuoroda į profilį https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini)), 2020-04-06 įkėlė pranešimą ir fotonuotraukas su galimai karo laikų sprogmenimis bei tekstais: „Nepatinka rast tokius radinius, bet tenka. Kokia kulka gal numanot?“ „Tai vienas granatos sprogdiklis (pavojingas) o kita įtariu sprogstama kulka, bet didele ir butu idomu suzinoti kokio ginklo.“ (nuoroda į pranešimą (https://www.facebook.com/groups/(duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyros pavadinimu „N. P.“ (nuoroda į profilį https://www.facebook.com/(duomenys neskelbtini) naudotojas yra N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-11, pridedama fotonuotrauka).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistas 2020-06-22 išvadoje Nr. IBPS-V-146438-20 patvirtino (1 t., b.l. 63-70), kad kratos metu pas N. P. surasti ir tyrimui pateikti 11 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos šaudmenys: 7 vnt. šovinių yra 7,62 mm (7,62x53mmR) kalibro centrinio įskėlimo šaudmenys, skirti to kalibro šautuvams (Mosino sistemos) ir kulkosvaidžiams (????); vienas šovinys yra 7 mm (7x57mm) kalibro centrinio įskėlimo šaudmuo, skirtas to kalibro šautuvams (Mauser, Winchester sistemų); vienas šovinys yra 7,62 mm (7,62x53mmR) kalibro centrinio įskėlimo šovinys, skirtas to kalibro šautuvams (Mosino sistemos); 2 vnt. šovinių yra 1930 metų pavyzdžio, 7,62 mm kalibro, centrinio įskėlimo, TT tipo šaudmenys, skirti Tokarevo konstrukcijos pistoletams TT (CZ-52, OC-27 BERDYŠ) ir pistoletams-kulkosvaidžiams (PPD-40, PPŠ-41, PPS-43, PP-19 BIZON, CZ 24, CZ 26). Visi 11 vnt. šaudmenų šaudymui netinkami, nes jų paviršiai stipriai pažeisti korozijos.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistas 2020-08-18 išvadoje Nr. IBPS-V-1960424-20 patvirtino (1 t., b. l. 52-55), jog kratos metu surastas ir jam tirti pateiktas šovinio sviedinys, nėra sprogmuo. Tai yra „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos (gamybos metai - nenustatyti, tikėtina kilmės šalis yra buvusi TSRS) 23 mm kalibro šovinio iššautas, bet nesprogęs skeveldrinis-padegamasis sviedinys. Šios rūšies šaudmenys yra skirti analogiško kalibro automatinėms aviacinėms patrankoms nešarvuotų oro, vandens ir žemės taikinių bei gyvosios jėgos naikinimui, nešarvuotose talpose esančio kuro uždegimui. Tyrimui pateiktas šovinio sviedinys šaudymui netinkamas dėl konstrukcijos elementų korozinių pažeidimų bei nepilnos komplektacijos (nėra sprogdiklio mechaninės dalies, nėra tūtelės su parako užtaisu ir kapsule, pakitęs kulkos diametras).

Specialistas taip pat nurodė, jog jam tirti pateikto šovinio sviedinyje yra 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos bei „K-20“ markės sprogdiklio detonacinis mazgas. Šovinio sviedinyje bei sprogdiklio detonaciniame mazge esančias sprogstamąsias medžiagas galima panaudoti gaminant savadarbį sprogmenį arba kaip sudėtinius komponentus, gaminant savadarbę sprogstamąją medžiagą.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vadovo rašte Nr. 140-S-2306 (1.14E) nurodoma (1 t., b. l. 58), kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-15561-20 (2020-06-10 užduotis Nr. IBPS-V-1345937-20) atlikus sprogmenų techninį tyrimą, buvo nustatyta, kad tirti pateikto iššauto, bet nesprogusio, 23 mm kalibro, skeveldrinio-padegamojo šovinio sviedinyje yra 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos bei „K-20“ markės sprogdiklio detonacinis mazgas. Šio tipo šovinių sviediniuose esančios didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos pagrindinis komponentas yra heksogenas (RDX).

Apklaustas teisme, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistas T. K. paaiškino, jog atlikdamas pateikto objekto - šovinio sviedinio tyrimą, pagal jo skersmenį, dydį ir pagal šovinio operacinę juostą nustatė, kad tai yra 23 mm kalibro šovinio sviedinys, kuris jau iššautas, bet nesprogęs, todėl maksimalus buvo to objekto pavojingumas. 23 mm kalibro šoviniai gali būti trijų rūšių - skeveldriniai padegamieji, kaip šiuo atveju, skeveldriniai padegamieji trasuojantys ir šarvamušiai padegamieji. Tirtu atveju trasuojantis ir šarvamušis negalėjo būti šovinys dėl to, kad šarvamušis turėtų turėti šerdį. Tos šerdies tirtame šovinyje nebuvo. Trasuojančio šovinio galinėje sviedinio dalyje turėtų būti įmontuotas traseris. To irgi nebuvo. Todėl ir buvo jo padaryta išvada, kad tirtas šovinio sviedinys yra padegamasis ir skeveldrinis. Tokiuose šoviniuose priekinėje dalyje montuojami įvairių modelių sprogdikliai. Sprogdiklio mechaninės dalies tirtame sviedinyje nebuvo, ji buvo jau suirusi, likęs tik detonatorius, kuris dar nebuvo suiręs. Specialistas taip pat paaiškino, jog tiriamo objekto viršūnėlę jis bandė tyrimo metu  nupjauti, bet pjaunant pamatė, kad iš sprogdiklio yra likęs tik detonatorius, todėl tiriamas objektas buvo maksimaliai pavojingas. Kadangi sprogdiklio mechaninės dalies nebuvo, o liko tik detonatorius, jis, toliau ardant, galėjo sužadinti sprogstamosios medžiagos, esančios pačiame sviedinyje, sprogimą. Sviedinys buvo specialist demontuotas tik nupjaunant jo viršūnėlę, o pamačius, kad nėra mechaninės dalies, padaryta išvada, kad toliau ardyti pavojinga. Pasirinkta buvo jo daugiau neardyti vien dėl to, kad jis jau buvo iššautas, tačiau nesprogęs buvo maksimalus pavojingumas jį ardyti.

Specialistas apklausoje nurodė, kad iš turimos centre ankstesnių tyrimų dokumentacijos bei internete rastos informacijos buvo nustatyta, kad tokiuose šoviniuose gali būti dviejų rūšių sprogstamoji medžiaga: arba mišinys sprogstamosios medžiagos – HTT (tai yra heksogenas, trotilas, tetrilas) arba A1X2 (heksogenas, sudarantis 80 procentų, bei aliuminio pudra). Jo teigimu, tirtame šovinyje didžioji dalis sprogstamosios medžiagos (75 arba 85 procentai) sudaro heksogenas, kuri yra didelės sprogstamosios galios medžiaga. Kokia kita šio sprogstamo mišinio medžiaga, negalima buvo nustatyti neardant sviedinio, o ardyti jį, kad išimti sprogstamąją medžiagą bei ją ištirti, nebuvo galima dėl sprogimo pavojaus. 

Specialistas taip pat paaiškino, jog heksogenas yra pakankamai stabili medžiaga, ji ištekėti ar kitaip pasišalinti iš šaudmens negalėjo, o patekus į šaudmenį drėgmės, jis nepraranda savo sprogstamosios galios. Jei įtrūkus tiriamam sviedinio korpusui ir būtų patekusi į jo vidų drėgmė, sviedinio ji nebūtų paveikusi, jis vis vien galėjo sprogti. Trotilas taip pat yra labai stabili medžiaga, kuri gali net vandenyje sprogti. Tik nedideli sprogmenys - tokie kaip pirotechniniai mišiniai, parakai, praranda sprogstamąsias galias, jeigu patenka į juos vandens, o didelės sprogstamosios galios medžiagos yra stabilios, o sprogti jos gali ir išbuvusios ilgą laiką drėgmėje.

Taigi, specialistas nurodė, jog pagal surinktą ir turimą tyrimo centre dokumentaciją iš ankstesnių centro tyrimų, kuriais jis ir vadovavosi, jam yra žinoma, kokios tokio pobūdžio sviediniuose gali būti sprogstamos medžiagos, tačiau neišėmus sprogstamų medžiagų ir jų neištyrus, negalima buvo pasakyti, kuri tiksliai medžiaga buvo tiriamame sviedinyje. Jo turima informacija, tokiuose rusų gamybos sviediniuose montuodavo tokią medžiagą, kokią tuo metu gamintojai turėjo. Kriminalistinio tyrimo centre yra kataloguota medžiaga pagal kitus tyrimus, kuria ir buvo aptariamo tyrimo metu vadovautasi, be to, vadovautasi ir internete surasta informacija apie 23 mm kalibro šovinius. Tinklalapiuose yra pateikiama visa rusų gamintojų informacija ir lentelės, kokiame sviedinyje, kokia medžiaga buvo įmontuojama. Specialistas taip pat paaiškino, jog remdamasis centro surinkta medžiaga jis išvadoje parašė, kad tirto sviedinio gamintojas tikėtina yra TSRS, o jo gamybos metai nenustatyti, nes gamybos metus rašo ant sviedinio tūtelės arba ant korpuso. Korpusas šiuo tirtu atveju buvo stipriai pažeistas korozijos, todėl sviedinio gamybos metus jis negalėjo nurodyti. Kad tirtame sviedinyje yra būtent 15,6 gr. sprogstamosios medžiagos, specialistas nustatė iš lentelės, rastos internete. Paaiškino, jog buvo galima dvejopai nustatyti - iš internete patalpintos lentelės ir iš ankstesnių tyrimų, kuriuos jo kolegos darė.

Specialistas teisme taip pat nurodė, jog tais tyrimo atvejais, kuomet sprogdiklius iš sprogmens galima išsukti, detonatorius išsitraukia iš sviedinio ir galima sviedinį saugiai ardyti, kadangi jautriausia medžiaga būna detonatoriuje. Taigi, tik ištraukus detonatorių, galima ardyti sprogmenį, išimti sprogstamą medžiagą bei ją pasverti ir ištirti, koks tiksliai joje mišinys. Tiriamu atveju detonatorius nebuvo išimamas - to daryti be pavojaus nebuvo galima, nes suveikus detonatoriui, būtų kilęs detonatoriaus sprogimas, kuris sužadintų sviedinyje buvusios sprogstamosios medžiagos sprogimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

2003-01-28 priimtame Lietuvos Respublikos Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme IX-1315 (2016-06-29 redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) nurodoma, jog sprogmuo – tai sprogstamosios medžiagos ir sprogdinimo priemonės, kurios sprogmenimis laikomos Jungtinių Tautų rekomendacijose dėl pavojingų prekių, priskiriamų tų rekomendacijų ST/SG/AC.10/1 pirmajai klasei, pervežimo, taip pat įtaisas su sprogstamąja medžiaga (ar iš sprogstamosios medžiagos), specialiai pagamintas sprogdinti ar tam tikromis sąlygomis sprogti. Sprogstamoji medžiaga – tai sprogimui atlikti skirtas cheminis junginys ar jų mišiniai, kurie, paveikti išorinio poveikio (trinties, šilumos, smūgio, kibirkšties ir kita), gali staigiai išskirti didelį energijos kiekį.

Teismas, įvertinęs visumą ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų, daro išvadą, jog kaltinamasis N. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl jis išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1p.)

Nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą veiksmų neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai kaltininko veiksmuose nustatomi visi nusikalstamos veikos požymiai, o disponavusio nurodytais šiame BK straipsnyje objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. 

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ir kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Įrodinėjant asmens tiesioginę tyčinę kaltę padarius LR BK 253 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kaltės buvimą būtina spręsti pagal veikos objektyviuosius požymius – veiksmų pobūdį ir turinį, mąstą, kryptingumą, asmens patirtį su šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ir pan. 

Kad N. P. pripažinti kaltu dėl BK 253 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo, be objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, būtina nustatyti ir subjektyviuosius, tarp jų – kaltę. Pripažįstant jį kaltu pagal BK 253 str. 2 d., būtina įrodyti, kad  jis suvokė, jog įgijo ir laikė be leidimo būtent sprogstamas medžiagas, žinojo apie tai, kad laiko didelės sprogstamosios galios medžiagas ir, kad jis norėjo taip veikti. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai apibūdina žmogaus vidinę – psichinę, savo elgesį suvokiančią, pateisinančią, nukreipiančią ir kontroliuojančią pusę. Subjektyvusis nusikalstamos veikos, įtvirtintos LR BK 253 straipsnyje, sudėties požymis – kaltė turi būti įrodyta ne prielaidomis bei samprotavimais, o neginčijamais įrodymais.

Kaltė - tai padariusio pavojingą veiką asmens vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. LR BK 16 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai numatytais atvejais. LR BK 253 straipsnyje nėra numatyta, kad ši veika padaroma dėl neatsargumo, todėl darytina išvada, kad ši veika padaroma LR BK 15 straipsnyje numatyta tyčinės kaltės forma. BK 253 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, jog ginklus, šaudmenis ar sprogstamas medžiagas jis įgyja, laiko be leidimo ir nori taip veikti.

Iš N. P. pareikšto kaltinimo matyti, jog jis kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo, laikė 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindinis komponentas sprogstamoji medžiaga heksogenas (RDX).

Padarant nusikalstamas veikas, kurių sudėtys yra formalios, tyčia gali būti tik tiesioginė. Taigi, LR BK 253 straipsnio subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti. Tai, kad LR BK 253 straipsnyje numatyta veika padaroma tyčine kaltės forma, patvirtina ir teismų praktika (pvz. Lietuvos Apeliacinio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47/2009). 

Taigi, tam, kad N. P. būtų galima pripažinti kaltu dėl BK 253 str. 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, be objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, buvo būtina nustatyti ir subjektyviuosius, tarp jų – kaltę t. y. būtina buvo įrodyti, kad  jis suvokė,  jog laiko būtent sprogstamąją medžiagą, ir žinojo, jog laiko būtent didelės sprogstamosios galios medžiagą. Dar konkrečiau aiškinant jo kaltės turinį ir susiejant ją su šios bylos  faktinėmis aplinkybėmis, būtina buvo nustatyti, kad kaltinamasis žinojo ir suprato, kad jo surastame 23 mm kalibro šovinio iššautame, bet nesprogusiame skeveldriniame - padegamajame sviedinyje, buvo didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindinis komponentas sprogstamoji medžiaga heksogenas (RDX), o tai žinodamas, laikė tą sprogstamą medžiagą be leidimo t. y. būtina atskleisti intelektualųjį kaltės momentą – psichinį santykį su veika, o būtent, kad kaltinamasis suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, bei valinį tiesioginės tyčios momentą, pabrėžiant ne padarinių, kadangi jie nėra sudėties elementas, siekimą, norėjimą, o patį veikos siekimą.

Iš kaltinamojo parodymų tiek tyrimo metu, tiek ir teisme, galima daryti išvadą, jog N. P. nesuvokė, kad jo rastame jau iššautame 23 mm kalibro nesprogusiame skeveldriniame-padegamąjame sviedinyje, buvo didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindinis komponentas  yra sprogstamoji medžiaga heksogenas. Tokią išvadą galima daryti ne tik įvertinus paties kaltinamojo parodymus, bet ir kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisme ištirtus duomenis.

Kaip matyti iš jau aptarto socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini))“ 2020-04-06 įkelto N. P. pranešimo su nuotraukomis, kaltinamasis, įkėlęs fotonuotrauką surasto sviedinio, klausė šioje grupėje bendraujančių asmenų: „Nepatinka rast tokius radinius, bet tenka. Kokia kulka gal numanot?“. Taigi, suradęs sviedinį, jis nesuvokė, kokio tai pobūdžio sviedinys, kokia medžiaga yra jo viduje ir, ar apskritai, yra jame kokia tai sprogstama medžiaga.

 Toliau kaltinamasis įkėlė įrašą: „Tai vienas granatos sprogdiklis (pavojingas) o kita įtariu sprogstama kulka, bet didele ir butu idomu suzinoti kokio ginklo“. Taigi, nežinodamas , kokio pobūdžio sviedinį surado, jis klausinėjo socialiniame tinkle su juo bendraujančių asmenų, kokio pobūdžio jo surastas sviedinys (kulka). Į pateiktą klausimą jis negavo atsakymo - jam nebuvo pateikta jokia konkreti informacija, kad rastame sviedinyje yra sprogstamos medžiagos, kad jame yra didelės sprogstamosios galios sprogstama medžiaga. Ta aplinkybė, kad pateiktame įraše jis teigia - „o kita įtariu sprogstama kulka“ neduoda teismui pagrindo išvadai, jog jis tikrai suvokė, kad rastame sviedinyje yra ne tik sprogstamos medžiagos, bet kad būtent didelės sprogstamosios galios medžiagos, juo labiau - heksogeno. Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog iš aptariamų įrašų matyti, kad klausdamas socialiniame tinkle bendraujančių asmenų, kokio pobūdžio yra jo surastas sviedinys (kulka), jis neturėjo jokios informacijos apie rastą sviedinį, ir tik pasidalino įtarimais, jog surastas sviedinys (kulka) gali būti sprogstamas. Tikslios ar bent jau bendro pobūdžio informacijos, duodančios pagrindą jam manyti, kad surastame sviedinyje neginčijamai yra sprogstamos medžiagos - heksogeno, jis iš socialinio tinklo lankytojų negavo.Todėl daryti išvadą, jog kaltinamasis iki susirašinėjimo, ar po tokio susirašinėjimo socialiniame tinkle, tikrai suvokė, kad jo rastas daiktas (sviedinys) yra užpildytas sprogstama medžiaga, ir, kad užpildytas konkrečia didelės sprogstamos galios medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra heksogenas, nėra objektyvaus pagrindo. Negalima daryti neginčijamos išvados, kad kaltinamasis suprato, jog jis neteisėtai laiko būtent didelės sprogstamos galios sprogstamąsias medžiagas, ir norėjo taip veikti.

Tokią išvadą teismas daro ne tik dėl to, kad kaltinamasis nurodė, jog nesuvokė apie rasto sviedinio turinį, bet ir dėl to, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis turėjo specialių žinių apie šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamas medžiagas, kad jis yra tokios srities specialistas ar, kad yra kada rinkęs bei gavęs tokią informaciją apie juos, yra domėjęsis BK 253 straipsnyje numatytais objektais, kad suvokė, kokį pavojingą sviedinį jis surado, o tai suvokdamas, tyčia jį laikė savo namų sandėliuke. Pažymėtina, kad atvykus policijos darbuotojams daryti kratą jo namuose ir sprogmens neradus, o tik pareikalavus pateikti sprogstamas medžiagas t. y. objektą, turintį savo sudėtyje didelės sprogstamosios galios medžiagų, N. P. nenuslėpė, jog tokį daiktą yra radęs, kad jį turi. Priešingai, jis nuvedė policijos darbuotojus į patalpą – sandėliuką, kuris jam net nepriklauso (yra savivaldybės turtas, o kaltinamasis juo tik naudojasi), ir kuris yra ne gyvenamajame name, o visiškai kitame pastate. Jis pateikė sviedinį policijos darbuotojams, dariusiems kratą, nors pastarieji apie tokios pagalbinės patalpos buvimą net neturėjo informacijos. Taigi kaltinamasis ne tik kad neslėpė aplinkybės, jog turi sviedinį (kulką), bet ir pats, nieko neslėpdamas, jį perdavė pareigūnams, nors turėjo galimybę nuslėpti sviedinio laikymo faktą ar pateikti melagingus duomenis (kad jį išmetė, užkasė, susprogdino ar pan.). Ši aplinkybė tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog N. P. nuo pat pradžių nesuvokė, kokio pavojingumo objektą yra radęs ir kokį pavojingą daiktą jis laiko, o juo labiau nesuvokė, kad tas daiktas turi savo sudėtyje didelės sprogstamosios galios sprogmenų. 

Tokią išvadą teismas daro ne tik įvertinęs kaltinamojo parodymus, aptartą susirašinėjimą socialinio tinklo „Facebook“ grupėje bei aukščiau aptartas aplinkybes, bet ir atsižvelgęs į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto T. K. išvadą bei jo paaiškinimus teisme.

Tiek iš specialisto išvados, tiek ir iš jo apklausos teisme, matyti, jog N. P. rastas sviedinys nebuvo galutinai ištirtas jį išardant bei nustatant jame rastų medžiagų turinį bei pobūdį. Išvada, kad pas N. P. rastame sviedinyje yra būtent 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, yra duota remiantis ne tiesiogiai ištiriant medžiagas (jas išėmus, pasvėrus, ištyrus jų cheminę sudėtį), o tik remiantis turimais tyrimų centre anksčiau atliktų tyrimų duomenimis, taip pat internete rastų duomenų pagrindu. Pažymėtina, jog specialistas teisme nurodė, jog pas N. P. rasto sviedinio gamybos metai bei tiksli kilmės šalis nebuvo nustatyti (nurodyta tik tikėtina kilmės šalis - buvusi TSRS), o išvada, jog rastas sviedinys yra būtent 23 mm kalibro šovinio iššautas, bet nesprogęs skeveldrinis-padegamasis sviedinys, skirtas analogiško kalibro automatinėms aviacinėms patrankoms nešarvuotų oro, vandens ir žemės taikinių bei gyvosios jėgos naikinimui, nešarvuotose talpose esančio kuro uždegimui - duota remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais bei internete rasta informacija apie tokios pobūdžio sviedinius. Specialistas, remdamasis tyrimo metu tiesiogiai ištirtais duomenimis, savo išvadoje pažymėjo, jog jam tyrimui pateiktas šovinio sviedinys šaudymui netinkamas dėl konstrukcijos elementų korozinių pažeidimų bei nepilnos komplektacijos (nėra sprogdiklio mechaninės dalies, nėra tūtelės su parako užtaisu ir kapsule, pakitęs kulkos diametras), tačiau sviedinyje bei sprogdiklio detonaciniame mazge esančias sprogstamąsias medžiagas galima panaudoti gaminant savadarbį sprogmenį arba, kaip sudėtinius komponentus, gaminant savadarbę sprogstamąją medžiagą. Tokiuose sviediniuose (šoviniuose) gali būti dviejų rūšių sprogstamoji medžiaga - mišinys sprogstamosios medžiagos HTT (tai yra heksogenas, trotilas, tetrilas), arba A1X2 (tai yra heksogenas, sudarantis 80 procentų, plius aliuminio pudra), kad didžioji dalis sprogstamosios medžiagos sudaro heksogenas, kuri yra didelės sprogstamosios galios (75 arba 85 procentai). Taigi, tiksli sprogstamosios medžiagos sudėtis, nebuvo tiesiogiai tiriama, nes to padaryti nebuvo galima neardant sviedinio. Specialistas tai patvirtino ir nurodė, jog tik pagal iš ankstesnių centro tyrimų surinktą ir turimą tyrimo centre dokumentaciją bei iš informacijos, surastos internetiniuose puslapiuose, jam tapo žinoma, kokio pobūdžio sprogstamoji medžiaga gali būti sviedinyje, kuris buvo paimtas pas N. P.. Specialistas nurodė, jog neišardęs sviedinio, neišėmęs sprogstamos medžiagos ir jos neištyręs, jis negalėjo pasakyti, kuri tiksliai medžiaga buvo tiriamame sviedinyje, o ardyti sviedinį (šovinį) buvo pavojinga.

Akivaizdu, jog susipažinti su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriuje katologuota medžiaga apie sprogmenis, kaltinamasis neturėjo galimybės, kadangi su tokio pobūdžio medžiaga gali susipažinti ir informaciją gauti turi galimybę tik šioje įstaigoje dirbantys asmenys. Nėra surinkta byloje ir duomenų apie tai, kad N. P. iš kitų šaltinių būtų gavęs informaciją apie sprogmenis, sprogstamas medžiagas sviedinius(šovinius), ir , konkrečiai, apie jo rastą sviedinį (šovinį) . Pats jis rasto sviedinio(šovinio) neardė ir nežinojo, kas yra po jo išorine dalimi - metalo apvalku t. y. kokios medžiagos (sprogstamos ar ne, didelės sprogstamos galios ar ne) yra sudėtos į jo rastą sviedinį. Tai patvirtina ir jo susirašinėjimas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio matyti, jog kaltinamasis tik pasidalino įtarimais, kad rastas sviedinys gali būti sprogstamas, tačiau jokio patvirtinimo, o juo labiau, konkrečių duomenų apie sviedinio turinį, jis negavo. Todėl daryti išvadą, jog jis galėjo bent bendrais bruožais žinoti ir žinojo, kad jo surastame sviedinyje yra didelės sprogstamos galios sprogstamos medžiagus, nėra objektyvaus pagrindo. 

Apibendrindamas tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog kaltinamasis tikrai žinojo ir suprato, kad  jo įsigytame sviedinyje yra sprogstamos medžiagos, kad jis jas įgijo ir laikė neteisėtai - neturėdamas tam leidimo, tačiau vis tiek norėjo veikti ir veikė neteisėtai, t. y. sprogstamas medžiagas tyčia įgijo ir laikė. Taigi, jo veiksmuose nėra nustatyta kaltė padarant nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalyje. Tam, jog būtų galima konstatuoti, kad žmogus padarė nusikalstamą veiką, reikia jo veiksmuose nustatyti visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nenustačius N. P. veiksmuose vieno iš esminių nusikalstamos veikos sudėties požymių – kaltės, kuri kaip subjektyvusis veikos požymis, veiką charakterizuoja kaip nusikalstamą, kaltinamasis išteisintinas Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje požymių.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 307 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

N. P., kaltintą nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus:

- panaikinti N. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020-06-09 nutarimu jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 85-86).

- sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 11 vnt. šovinių, kurie balistinio tyrimo metu buvo pripažinti šaudmenimis, bet netinkamais šaudyti (perduotus saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių (1 t., b. l. 71-74).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas