Civilinė byla Nr. e2-807-608/2024

Proceso Nr. 2-68-3-07793-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.27;

3.2.6.1 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,

sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ atstovui advokatui Tomui Petkevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litmet“ atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litmet“ ir trečiajam asmeniui ieškovės pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „LTG Cargo“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ferogama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Litmet“67285,26 EUR skolą, 3633,40 EUR delspinigių, 11,75 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m birželio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Litmet“ buvo sudaryta eksporto, importo ir tranzitinių krovinių sandėliavimo, ekspedijavimo ir muitinio tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. FER/M-008, pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti atsakovei eksporto, importo bei tranzitinių krovinių muitinį sandėliavimą ir ekspedijavimą bei su teikti su tuo susijusias paslaugas (Sutarties 1.1 p.). Ieškovė taip pat įsipareigojo teikti muitinės tarpininkavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti pagal Sutartyje nustatytus terminus ir įkainius (Sutarties 1.2 p.). Sutartis tarp šalių pasibaigė nuo 2022 m. liepos 29 d. Iki šio ieškinio teikimo dienos atsakovė neapmokėjo ieškovei 2022 m. birželio 9 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros FER/M Nr. 023064 už vagonų prastovas ir saugojimą už 2022 m. gegužės mėnesį, neapmokėtos sąskaitos suma – 67 285,26 EUR. Šios sąskaitos apmokėjimo termino pagal Sutarties 4.6 punktą baigėsi 2022 m. birželio 14 d. Ieškovė 2022 m. birželio 9 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą FER/M Nr. 023064 už vagonų prastovas ir saugojimą 2022 m. gegužės mėnesį, kuri turėjo būti apmokėta iki 2022  m. birželio 14 d. Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovė ne laiku sumokės ieškovei pinigų sumas pagal sąskaitas už faktiškai įvykdytas paslaugas, taip pat priemokas už krovinio masės viršijimą bei priimtų vykdyti užsakymų kiekio padidinimą, atsakovė įsipareigoja sumokėti delspinigius, skaičiuojant po 0,03 proc. nuo uždelstos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną Atsakovės pareiga apmokėti 2022 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija FER/M Nr. 023064 atsirado 2022 m. birželio 10 d., o apmokėjimo terminas baigėsi 2022 m. birželio 14 d. Taigi, nuo 2022 m. birželio 15 d. atsakovė laikoma pažeidusia 2022 m. birželio 9 d. PVM sąskaitos faktūros FER/M Nr. 023064 apmokėjimo terminą, todėl jai atsirado pareiga sumokėti ieškovei 0,03 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo uždelstos mokėti sumos (67 285,26 EUR) už kiekvieną uždelstą dieną, kurie už 180 dienų sudaro 3 633,40 EUR.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė 2022 m. kovo 14 d. raštu Nr. SD-22/008 patvirtino atsakovei, kad ji turi galimybę priimti geležinkelio vagonais ir autotransportu, o taip pat saugoti 20 000 MT (metrinės tonos) armatūros. Atsakovė 2022 m. kovo 25 d. sudarė su NLMK Trading SA sutartį Nr. NT-LITMET-RB-2022-3, kuria pirko 15 000 MT (metrinės tonos) metalo gaminių DAP (Incoterms 2000) sąlygomis su pristatymu į Gudogai (Lietuva). Atsakovė 2023 m. kovo 25 d. sudarė sutartį su NLMK Trading SA sutartį Nr. NT-LITMET-RB-2022- 4, kuria pirko 2 000 MT (metrinės tonos) metalo gaminių DAP (Incoterms 2000) sąlygomis su pristatymu į Draugystė (Lietuva). Ieškovė 2022 m. balandžio 15 d. patvirtino, kad ji laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m gegužės 31 d. priims 3 vagonus, 2022 m balandžio 19 d. patvirtino, kad tuo pačiu laikotarpiu priims 147 vagonus, taip pat 2022 m. balandžio 19 d. patvirtino, kad tuo pačiu laikotarpiu priims 116 vagonų. Vadovaujantis į bylą kartu su pareikštu ieškiniu pateikta Vagonų prastovų išklotine ieškovė, vykdydama 2014 m. birželio 4 d. sutartį su atsakove, tikėtina sudarė sutartį (tikėtina Vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis) su AB „LTG Cargo“, kuri buvo atsakinga už atsakovės krovinių transportavimą į ieškovės teritorijoje esantį muitinės sandėlį. Atsakovė nėra šios sutarties šalimi ir jai nėra žinomas šios sutarties turinys ir šalių tarpusavio įsipareigojimai, inter alia ir susitarimai dėl geležinkelio vagonų prastovų bei saugojimo. 2022 m. gruodžio 14 d., po tarp atsakovės ir ieškovės vykusių derybų, atsakovė pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad 2022 m. gegužės mėn. ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 28 d. iškrovė 178 užsakovės vagonus. Pateikiamoje padavimo į ieškovės teritoriją ir iškrovimo lentelėje yra nurodoma, kad per visą 2022 m. gegužės mėn. tik 1 dieną (gegužės 20 d.) Ieškovė iškrovė daugiau nei 10 geležinkelio vagonų su atsakovės siųstomis prekėmis. Atsakovė atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad vadovaujantis Sutarties 2021 m. sausio 29 d. priedo Nr. 5 3 punktu ieškovė buvo įsipareigojusi per dieną iškrauti iki 10 geležinkelio vagonų su atsakovės prekėmis - metalo produkcija. Vadovaujantis 2021 m. sausio 29 d. Sutarties priedu Nr. 5, per 2022 m. gegužės mėnesį ieškovė per šio mėn. 22 darbo dienas (kaip nurodoma ieškovės pateiktoje lentelėje) turėjo iškrauti ne mažiau kaip 220 užsakovei siunčiamų vagonų. Toks kiekis atsakovės vagonų ieškovei net nebuvo siunčiamas, todėl neturėjo būti jokių kliūčių priimti ir iškrauti visus atsakovės vagonus bei nebuvo priežasčių atsirasti vagonų prastovoms ir iškilti būtinybei juos saugoti AB „LTG Cargo“ teritorijoje, jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutarties priede Nr. 5 prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su vaizdo konferencijos metu ieškovės darbuotojų išsakytu vertinimu, kad Sutarties priedo Nr. 5 punkte Nr. 3 esanti formuluotė „iki 10 vagonų“ galėtų būti aiškinama kaip ieškovės teisė krauti bet kokį vagonų kiekį per dieną iki 10 vagonų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Sutarties Priedo Nr. 5 punktu Nr. 3 ieškovė įsipareigojo iškrauti per dieną ne mažiau kaip 10 ieškovei siunčiamų geležinkelio vagonų su atsakovės prekėmis. Tai patvirtina ir Sutarties Priedo Nr. 5 punktas 5, kuriame nurodoma, kad ieškovė neatsisako iškrauti ir daugiau transporto priemonių su metalo produkcija. Sutarties Priedo Nr. 5 punktu ieškovė pripažįsta, kad ji buvo įsipareigojusi iškrauti per dieną ne mažiau kaip 10 geležinkelio vagonų su atsakovės prekėmis. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai yra žinoma, kad ieškovė pateikė patvirtinimus atsakovės prekių pervežėjui Rusijos federacijoje, kad ji patvirtina šių prekių priėmimą. Ieškovė taip pat yra 2022 m. kovo 14 d. raštu Nr. SD-22/008 patvirtinusi atsakovei, kad ji turi galimybę priimti ir saugoti ne mažiau kaip 20 tūkst. tonų armatūros gaminių. Dėl šių priežasčių atsakovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovė nesieja įsipareigojimas ieškovei atlyginti vagonų prastovų ir saugojimo išlaidas, ieškovei nevykdant Sutarties priedo Nr. 5 nustatytos savo pareigos priimti į savo teritoriją ir iškrauti per dieną ne mažiau kaip 10 vagonų su metalo produkcija. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovė iki šiol nėra paaiškinusi, vadovaujantis Sutarties priedo Nr. 5 nuostatomis, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu ji siekia šias vagonų prastovų išlaidas, kurias jai pateikė AB „LTG Cargo“ perkelti atsakovei. Vadovaujantis Sutarties Priedu Nr. 5 punktu Nr. 6 šalys susitarė, kad nuostoliai ar papildomos išlaidos yra vykdytojo patirti nuostoliai dėl užsakovo autotransporto prastovų ar vagonų prastovų. Ieškovė apie vagonų prastovas atsakovės niekada neinformavo. Apie šias prastovas atsakovė sužinojo tik tada, kai ieškovė išsiuntė atsakovei ginčo sąskaitą faktūrą. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų iš karto informavusi apie gręsiančias vagonų prastovas, kurios atsakovei nėra žinomos iki šiol, atsakovė turėdama realias galimybes persiųsti iškrauti vagonus pasitelkiant kitas įmones, dėl ko vagonai nebūtų prastovose. Tokiu būdu ieškovė pažeidė pareigą informuoti atsakovę apie Sutarties vykdymo eigą dėl ko ieškovė patyrė nuostolius, kurių nebūtų patyrusi, jeigu ji būtų tinkamai informavusi atsakovę apie vagonų prastovas. Jei būtų laikoma, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti už ieškovės ginčo sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas, atsakovės prašoma pateikti informaciją, kaip buvo apskaičiuota 67 285,26 EUR suma už vagonų prastovą (atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad teiktos paslaugos už 2023 m. gegužės mėn., tačiau su ieškiniu pateiktuose duomenyse yra pateikiamos prastovos ir saugojimas ir 2023 m. birželio mėn.) ir saugojimą, kodėl ieškovė nevykdė savo pareigos krauti per dieną ne mažiau kaip 10 atsakovės prekių, ir su pareikštu ieškiniu nėra pateikta. Taip pat nėra pateikti jokie ieškovės dokumentai, kurie aiškiai detalizuotų kaip buvo apskaičiuota ši suma ir kodėl susidarė minimos vagonų prastovos ir buvo būtina juos saugoti, dėl ko atsirado ieškovės nuostoliai. Dėl šių priežasčių atsakovė negalėjo ir nepriėmė apmokėti ginčo sąskaitos faktūros, kuri nėra aiškiai pagrįsta šalis siejančiomis prievolėmis, o pagal ieškovės pateiktą informaciją neįmanoma patikrinti už ką konkrečiai yra reikalaujama atsiskaityti. Atsakovės turimais duomenimis ir jų vertinimu ieškovė dėl netinkamo darbo organizavimo per ilgai laikė geležinkelio vagonus AB „LTG Cargo“ teritorijoje ir tikėtina prisiėmusi įsipareigojimus apmokėti geležinkelio vagonų prastovas bei jų saugojimą, patyrė nuostolius. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už jos krovinių transportavimą ir jo metu patirtas ieškovės papildomas išlaidas, kadangi iki Lietuvos Respublikos sienos prekių transportavimą atliko prekių pardavėjas, o nuo Lietuvos Respublikos sienos prekių transportavimą į ieškovės teritoriją (jos muitinės sandėlį) pagal sudaryta ieškovės ir atsakovės sutartį atliko ieškovė. Ieškovė nėra pateikusi atsakovei ir jos supažindinusi su jos sudaryta vežimų organizavimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartimi su AB „LTG Cargo“. Atsakovė nėra šios sutarties šalis. Atsakovei nėra žinomas ieškovės ir jos pasamdytos krovinių pervežimo bendrovės AB „LTG Cargo“ sutartiniai įsipareigojimai dėl krovinio pervežimo į ieškovės teritorijoje esantį muitinės sandėlį, taip pat nėra žinomos aplinkybės, kodėl ieškovė nepriėmė į savo teritoriją jos patvirtintų krovinių kiekių. Sutarties priedo Nr. 5 punkte Nr. 6 yra susitarta, kad užsakovas (šiuo atveju atsakovė) padengia Vykdytojo patirtus nuostolius ar papildomas išlaidas, tik tuo atveju, kai jos susidaro dėl didesnio užsakovo automobilių ar vagonų kiekio, negu yra nurodyta šio Priedo Nr. 2 ir Nr. 3, kai tai viršija vykdytojo gamybinius pajėgumus ir galimybes. Pagal pridedama atsakovės krovinių krovimo suvestinę, visas 2023 m. gegužės mėn. dienas, išskyrus vieną (gegužės mėn. 20 d.), ieškovė nepriėmė ir nekrovė Sutarties Priedo Nr. 5 punkte Nr. 3. sutarto vagonų kiekio, todėl pagal Sutarties Priedo Nr. 5 punktą Nr. 6 atsakovei nekyla pareiga mokėti ieškovės patirtus nuostolius krovinių prastovų ir saugojimo mokesčiai gali būti skaičiuojami tik tuo atveju, jei vagonai ne dėl AB „LTG Cargo“ kaltės nėra varomi į ieškovės privažiuojamuosius kelius. Atsakovei šiuo atveju nėra žinoma dėl kieno kaltės vagonai su jos prekėmis nebuvo vadovaujantis sutarties Priede Nr. 5 punkto Nr. 3 varomi į ieškovės privažiuojamuosius kelius bei į jos muitinės sandėlį.

Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „LTG Cargo“ atsiliepime į ieškinį prašė teismą ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Ferogama“ ir atsakovė UAB „Litmet“ 2014 m. birželio 4 d. sudarė Eksporto, importo ir tranzitinių krovinių sandėliavimo, ekspedijavimo ir muitinio tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. FER/M-008 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė kaip užsakovas pavedė ieškovei kaip vykdytojui organizuoti eksporto, importo bei tranzitinių krovinių muitinį sandėliavimą ir ekspedijavimą bei su tuo susijusias paslaugas NVS, Baltijos ir Europos šalių teritorijose (e.b.l. 6-24, tomas 1). Pagal Sutartį ieškovės teikiamų paslaugų sąrašas, paslaugų mastas ir įkainiai nustatyti Sutarties prieduose Nr. 1 – Nr. 5. Sutartis pasibaigė 2022 m. liepos 29 d. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės sumokėti 67285,26 EUR už ieškovės prastovas pagal 2022 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą FER/M Nr. 023064.

Krovinių ekspedijavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XLI skyriaus normos. Pagal šio skyriaus 6.284 straipsnio, įtvirtinančio krovinių ekspedijavimo ir krovinių ekspedijavimo sutarties sąvokas, 1 dalies nuostatą krovinių ekspedijavimas – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje; krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.284 straipsnio 3 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-415/2016, yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje nurodytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nesuponuoja, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedicijos sutartį užsakovo turi būti atlyginamos. Ekspeditoriaus patirtos išlaidos, priklausomai nuo aplinkybių, teisiškai gali būti kvalifikuojamos skirtingai. Gali būti išlaidų, kurios nebuvo nurodytos sudarant sutartį, tačiau dėl kurių ekspeditorius ir užsakovas susitarė jau vykdydami sutartį. Ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedicijos sutartį gali būti kvalifikuojamos kaip ekspeditoriaus nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė ekspedicijos sutartį. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, kurių pagrindu atlygintinos ekspeditoriaus patirtos išlaidos, yra nurodęs, kad vertinant ekspeditoriaus patirtas išlaidas šiuo aspektu svarbi yra CK 6.824 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos ekspedicijos sutarties sampratos analizė. Šios nutarties 16 punkte minėta, kad pagal šią sampratą ekspeditorius teikia arba organizuoja sutartyje nurodytas paslaugas užsakovo lėšomis. Ši esminė ekspedicijos sutarties savybė suponuoja ekspeditoriaus pareigą veikti naudingiausiomis užsakovui sąlygomis pagal jo nurodymus, o kai šių nėra, – pagal įprastos verslo praktikos reikalavimus. Kartu tai reiškia ekspeditoriaus pareigą informuoti užsakovą apie visas aplinkybes, kurios turi reikšmės užsakovo išlaidoms, nebent tokios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos užsakovui. Prisiimtiems ekspeditoriaus įsipareigojimams tiesioginę reikšmę gali turėti užsakovo veiksmai ar neveikimas, todėl užsakovas pagal ekspedicijos sutartį turi elgtis taip, kad savo veiksmais (ar neveikimu) nepadarytų nuostolių ekspeditoriui. Nustačius, kad užsakovas netinkamai vykdė sutartį, svarbu būtų nustatyti nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Ekspedicijos sutartis sudaroma verslo tikslais, todėl kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga nėra teisiškai reikšminga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Be to, sutartinės civilinės atsakomybės taikymui reikšmingos ir kitos CK šeštosios knygos XXII skyriaus antrame skirsnyje išdėstytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3462/2010).

Ekspeditorės patirtos išlaidos teisiškai galėtų būti kvalifikuotos kaip papildomos išlaidos, atlygintinos pagal ekspedicijos sutarties numanomą sąlygą ir tada, kai šalys dėl tokių išlaidų aiškiai nebuvo susitarusios. Tačiau kaip tokios gali būti kvalifikuojamos tik papildomos savo prigimtimi išlaidos, t. y. neaptartos sutartyje išlaidos, kurių šalys protingai negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, nepriklausančios nuo šalių elgesio vykdant sutartį bei susijusios su krovinio gabenimo procesu nuo išsiuntimo iki paskirties vietos ir būtinos tam, kad ekspedicijos sutartis būtų įvykdyta.

Kiekviena sutartis, iš kurios kyla teisminis ginčas, teismo aiškinama ir teisiškai kvalifikuojama pagal jos turinio sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pareiga bendradarbiauti, vykdant sutartį, įstatyme yra įtvirtinta kaip vienas iš sutarčių vykdymo principų, nustatytų CK 6.200 straipsnyje. Prie tokių principų priskiriamas ir reikalavimas sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, kurių pagrindu atlygintinos ekspeditoriaus patirtos išlaidos, yra nurodęs, kad vertinant ekspeditoriaus patirtas išlaidas šiuo aspektu svarbi yra CK 6.824 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos ekspedicijos sutarties sampratos analizė; pagal šią sampratą ekspeditorius teikia arba organizuoja sutartyje nurodytas paslaugas užsakovo lėšomis; ši esminė ekspedicijos sutarties savybė suponuoja ekspeditoriaus pareigą veikti naudingiausiomis užsakovui sąlygomis pagal jo nurodymus, o kai šių nėra, – pagal įprastos verslo praktikos reikalavimus; kartu tai reiškia ekspeditoriaus pareigą informuoti užsakovą apie visas aplinkybes, kurios turi reikšmės užsakovo išlaidoms, nebent tokios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-415/2016). Taigi, kasacinio teismo praktika patvirtina ekspeditorės bendradarbiavimo su klientu pareigą vykdant krovinių ekspedijavimo sutartį, siekiant užtikrinti sutarties įvykdymą kuo naudingesnėmis klientui sąlygomis, kartu ir užtikrinant kuo mažesnes jo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-421/2017).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad apmokėjimo už vykdytojo teikiamas paslaugas suma susideda iš mokesčių už muitinį sandėliavimą bei kitas šioje sutartyje numatytas paslaugas, kitų išlaidų, susijusių su pareikštais muitiniam sandėliavimui krovinio vertės ir ekspedicinio aptarnavimo paslaugų vertės. Sutarties 4.3 punktu užsakovas įsipareigojo apmokėti vykdytojui už muitinės sandėliavimą, ekspedijavimo ir muitinės tarpininko paslaugas.

Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad užsakovas atsako už bet kokį transporto priemonių /konteinerių užlaikymą, prastovas ir grąžinimą atgal dėl neteisingo vežimo dokumentų įforminimo (nesilaikant vežimo dokumentų (SMGS, CMR važtaraščių) pildymo instrukcijos (p. 2.3), dėl lydinčių dokumentų, reikalingų krovinių vežimui garantuoti pagal veikiančių įstatymų ir valstybinių institucijų reikalavimų nebuvimo ir įsipareigojo kompensuoti vykdytojui dėl to patirtus išlaidas ir nuostolius. Iš sutarties 5.2 punkto matyti, kad užsakovas taip pat prisiėmė pareigą sumokėti vykdytojui pinigų sumas pagal sąskaitas ne tik už faktiškai įvykdytas paslaugas, tačiau ir priemokas už krovinio masės viršijimą bei priimtų vykdyti užsakymų kiekio padidinimą.

Sutarties 2014 m. birželio 4 d. priede Nr. 1 numatyta, kad vykdytojas įsipareigoja per dieną pakrauti ne mažiau kaip 12 sunkvežimių bei iškrauti ne mažiau kaip 8 vagonus su produkcija (mašinos kraunamos iš užsakovo nurodytų vagonų) (2 punktas). Minėto Sutarties priedo 5 punkte numatyta, kad užsakovui taikomas tik pirmame punkte nurodytas mokestis (krovinių ekspedijavimą, muitinį tarpininkavimą, geležinkelių dokumentų tvarkymą, krovos darbus – po 7 EUR už toną), papildomo apmokestinimo už paslaugas neįvardintas pirmuose keturiuose punktuose nėra (e.b.l. 9, tomas 1).

Sutarties 2021 m. sausio 29 d. priedo Nr. 5 6 punktu užsakovas (atsakovė) taip pat įsipareigojo padengti vykdytojo patirtus nuostolius ar papildomas išlaidas, susidariusias dėl didesnio užsakovo automobilių ar vagonų kiekio, negu nurodyta šio priedo punkte Nr. 2 ir Nr. 3 (17 sunkvežimių per vieną darbo dieną, pateiktų iškrovimui iki 16 val., arba 10 vagonų su metalo produkcija/30 sunkvežimių su metalo produkcija, įskaitant priedo 2 punkte numatytus 17 sunkvežimių, per 24 valandas priimti į savo privažiuojamąjį kelią). Šalys susitarė, kad tokie nuostoliai ar papildomos išlaidos be kita ko yra ir vykdytojo patirti nuostoliai dėl užsakovo autotransporto prastovų ar vagonų prastovų (vagonų naudojimas, vagonų buvimas LG infrastruktūros keliuose, vagonų saugojimas LG keliuose), kai užsakovas pateikia krovai didesnį mašinų ar vagonų kiekį, nei numatyta punktuose Nr. 2 ir Nr. 3.

Taigi, aiškinant aukščiau nurodytas Sutarties ir jos priedų nuostatas kompleksiškai darytina išvada, jog atsakovė kaip užsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovės patirtas išlaidas ne tik už ieškovės transporto prastovas Lietuvos geležinkelių infrastruktūros keliuose, kilusias dėl užsakovo kaltės (Sutarties 5.1 punktas), tačiau ir tuo atveju, jeigu atsakovės užsakytas krovinių kiekis viršija Sutarties 2021 m. sausio 29 d. priedo Nr. 5 2 ir 3 punktuose nustatytą automobilių ar traukinio vagonų kiekį per dieną: 10 vagonų su metalo produkcija/30 sunkvežimių su metalo produkcija.

Sutarties 2016 m. lapkričio 22 d. priedo Nr. 2 2 punktu užsakovas įsipareigojo raštiškai informuoti vykdytoją prieš 3 dienas apie vagonų išsiuntimą iš gamyklos ir kur jie išsikraus (e.b.l. 13). Sutarties 2021 m. sausio 29 d. priedo Nr. 5 4 punktu užsakovas įsipareigojo informuoti vykdytoją apie atvykstančias transporto priemones prieš 12 valandų ik jų atvykimo, pakrovimo laiką visada suderinti su atsakingu vykdytojo darbuotoju (e.b.l. 17-18, tomas 1). Ieškovė 2022 m. balandžio 15 d. patvirtino, kad ji laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. priims 3 vagonus, 2022 m. balandžio 19 d. patvirtino, kad priims 147 vagonus, 2022 m. balandžio 19 d. patvirtino, kad priims 116 vagonų (e.b.l. 104-116, tomas 1), t. y. vagonų kiekis ir jų išsiuntimo bei pristatymo laikas buvo suderintas su ieškove. Tai sudaro vidutiniškai 4 vagonus per dieną, o pagal Sutarties 2021 m. sausio 29 d. priedo Nr. 5 3 punktą ieškovė įsipareigojo priimti iki 10 atsakovės vagonų su metalo produkcija į savo privažiuojamąjį kelią per 24 valandas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po užsakymo priėmimo vykdyti atsakovė būtų padidinusi krovinio masę ar užsakymų kiekį.

Ieškovė nurodo, kad 2018 m. vasario 20 d. sutarties pagrindu AB „LTG Cargo“ 2022 m. gegužės 31 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Serija 900 Nr. 0004666, 178 766,66 EUR sumai, o ieškovė šią sąskaitą apmokėjo, taigi patyrė išlaidas dėl atsakovės vagonų prastovų ir saugojimo. 67 285,26 EUR sumos dalis (kuri nurodyta ir ginčo Sąskaitoje) buvo paskaičiuota už vagonų, gabenusių atsakovei priklausančius krovinius, prastovas ir saugojimą viešuosiuose geležinkelio keliuose. Tai, kad ginčo Sąskaitoje nurodyta 67 285,26 Eur suma patenka į 178 766,66 Eur sumą, patvirtina abiejų sąskaitų detalizacijos numeris CAP1037251.

Iš AB „LTG Cargo“ priedo prie PVM sąskaitos – faktūros Serija CAP1 Nr. 037251 (2022 m. gegužės 31 d.) matyti, kad 2022 m. gegužės 3 d. viešosios geležinkelių infrastuktūros keliuose buvo 7 UAB „Litmet“ vagonai, 2022 m. gegužės 5 d. – 10 vagonų, 2022 m. gegužės 6 d. – 2 vagonai, 2022 m. gegužės 7 d. – 2 vagonai, 2022 m. gegužės 8 d. – 4 vagonai, 2022 m. gegužės 9 d. – 4 vagonai, 2022 m. gegužės 10 d. – 10 vagonų, 2022 m. gegužės 11 d. – 15 vagonų, 2022 m. gegužės 12 d. – 8 vagonai, 2022 m. gegužės 13 d. – 11 vagonų, 2022 m. gegužės 14 d. – 13 vagonų, 2022 m. gegužės 15 d. – 9 vagonai, 2022 m. gegužės 17 d. – 2 vagonai, 2022 m. gegužės 19 d. – 13 vagonų, 2022 m. gegužės 20 d. – 9 vagonai, 2022 m. gegužės 21 d. – 17 vagonų, 2022 m. gegužės 22 d. – 5 vagonai, 2022 m. gegužės 24 d. – 8 vagonai, 2022 m. gegužės 26 d. – 2 vagonai, 2022 m. gegužės 27 d. – 10 vagonų, 2022 m. gegužės 28 d. – 16 vagonų, 2022 m. gegužės 29 d. – 4 vagonai, 2022 m. birželio 1 d. – 6 vagonai (e.b.l. 32-50, tomas 1). Iš viso už minėtu laikotarpiu UAB „Litmet“ vagonų naudojimąsi Lietuvos geležinkelių infrastruktūra priskaičiuota 67285,26 EUR.

Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad per 2022 m. gegužės mėnesį buvo paduota į UAB „Ferogama“ teritoriją ir iškrauta iš viso 178 UAB „Litmet“ vagonų (e.b.l. 127-128, tomas 1). 2022 m gegužės 2 d. iškrauta 7 vagonai, 2022 m. gegužės 3 d. – 1 vagonas, 2022 m. gegužės 4 d. – 6 vagonai, 2022 m. gegužės 5 d. – 5 vagonai, 2022 m. gegužės 6 d. 2 vagonai, 2022 m. gegužės 7 d. – 8 vagonai, 2022 m. gegužės 9 d. – 10 vagonų, 2022 m. gegužės 10 d. – 8 vagonai (paduota 16 vagonų), 2022 m. gegužės 11 d. – 10 vagonų (paduota 7 vagonai), 2022 m. gegužės 12 d. – 10 vagonų (paduota 5 vagonai), 2022 m. gegužės 13 d. – 9 vagonai (paduota 13 vagonų), 2022 m. gegužės 14 d. – 10 vagonų (paduota 6 vagonai), 2022 m. gegužės 16 d. – 9 vagonai (paduota 14 vagonų), 2022 m. gegužės 17 d. – 8 vagonai (paduota 3 vagonai), 2022 m. gegužės 18 d. – 7 vagonai, 2022 m. gegužės 19 d. – 10 vagonų (paduota 20 vagonų), 2022 m. gegužės 20 d. – 18 vagonų (paduota 8 vagonai), 2022 m. gegužės 21 d. – 5 vagonai, 2022 m. gegužės 23 d. – 6 vagonai, 2022 m. gegužės 24 d. – 2 vagonai, 2022 m. gegužės 25 d. – 2 vagonai, 2022 m. gegužės 26 d. – 10 vagonų, 2022 m. gegužės 27 d. – 10 vagonų, 2022 m. gegužės 28 d. – 5 vagonai.

Įvertinus 2022 m. gegužės mėnesį Lietuvos geležinkelių infrastruktūros kelyje buvusių UAB „Litmet“ vagonų kiekio ir į UAB „Ferogama“ teritoriją paduotų bei iškrautų vagonų kiekio santykį darytina išvada, jog ieškovės išlaidų už prastovas susidarymo priežastimi buvo ne Sutartyje numatyto užsakovo atsiųstų vagonų (krovinių) kiekio perviršis, o ieškovės netinkamas krovinių ekspedijavimo paslaugų organizavimas, priimant vykdyti užsakymus dėl tokio klientų vagonų kiekio, kuris negalėjo būti laiku paduotas į UAB „Ferogama“ teritoriją iškrovimui ir turėjo būti saugomas už užmokestį Lietuvos geležinkeliuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės 2022 m. gegužės mėnesį pateiktų krovinių (automobilių ar vagonų) kiekis būtų viršijęs Sutarties 2021 m. sausio 29 d. priedo Nr. 5 2 ir 3 punktuose numatytą kiekį (17 sunkvežimių per vieną darbo dieną, pateiktų iškrovimui iki 16 val., arba 10 vagonų su metalo produkcija/30 sunkvežimių su metalo produkcija, įskaitant priedo 2 punkte numatytus 17 sunkvežimių, per 24 valandas priimti į privažiuojamąjį kelią). Pagal minėtame Sutarties priede nustatytą maksimalų vagonų kiekį per 22 darbo dienas iškrovimui galėjo būti pateikta 220 vagonų. Tik už tokio kiekio viršijimą ir tik tuo atveju, kai toks kiekio viršijimas yra prastovos priežastimi, atsakovei tenka prievolė padengti dėl tokių prastovų atsiradusias ieškovės papildomas išlaidas.

Iš AB “LTG Cargo” 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija 900 Nr. 0004666 matyti, kad AB “LTG Cargo” priskaičiavo UAB “Ferogama” 187866,66 EUR už paslaugas (su PVM). AB “LTG Cargo” atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad PVM sąskaitą faktūrą Serija 900 Nr. 0004666 (toliau – Sąskaita) 178 766,66 Eur sumai, mokesčiai už paslaugas buvo apskaičiuoti vadovaujantis AB „LTG Cargo“ valdybos nutarimais patvirtintais „AB „LTG Cargo“ krovinių vežimo knygoje“ nustatyta tvarka ir „AB „LTG Cargo“ papildomų paslaugų kainyne“ nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo neturi duomenų, susijusių su prašymais dėl išskirtinai atsakovo UAB „Litmet“ vagonų padavimo. Visi vykdyti vagonų padavimai AB „LTG Cargo“ sistemoje nurodyti ieškovo UAB „Ferogama“ vardu, neišskiriant jo subklientų.

Vagonų varymo iš Panerių geležinkelio stoties į pravažiuojamuosius kelius ir atgal į stotį tvarka reglamentuota ieškovės ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (teisių perėmėjas AB LTG Cargo“) 2018 m. vasario 20 d. vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią sutartyje Nr. 316V/SV(DK)-44, kurios 5.1 punkte numatyta, kad bendrovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ gali teikti paslaugas subklientams, su kuriais sudarytas trišalis susitarimas dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią, pasirašytas bendrovės, kliento ir subkliento įgaliotų atstovų. Nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo sudariusi tokio susitarimo, taigi vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią paslaugos buvo teikiamos tik ieškovei, kuri laikoma krovinio gavėju minėtos sutarties prasme. 2018 m. vasario 20 d. vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią sutarties Nr. 316V/SV(DK)-44 4.1.1 – 4.1.2 punktuose numatyta, kad vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose ir vagonų naudojimo privažiuojamuose keliuose mokesčiai pradedami skaičiuoti, praėjus galiojančiame kainyne nurodyta neapmokestinamam laikui. Taigi, pagal aukščiau nurodytas sutarties nuostatas tik ieškovas galėjo įvertinti mokesčių skaičiavimo riziką, atsižvelgiant į jo priimtų vykdyti atsakovės ir kitų klientų užsakymų kiekį bei apimtį. Atsakovė nėra minėtos sutarties šalis ir savo krovinių ekspedijavimą buvo pavedusi vykdyti ieškovei pagal Sutartį.

Ieškovė į bylą nepateikė duomenų apie iš kitų klientų gautų iškrovimui vagonų kiekį, atsakovės vagonų atvykimo į paskirties vietą laiką, apie atitinkamos geležinkelio infrastruktūros užpildymą atsakovės krovinių atvykimo laiku bei kitokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar ieškovė galėjo numatyti ir įvertinti prastovų susidarymo tikimybę bei jų mastą. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų iš anksto pranešusi atsakovei apie tai, kad negalės priimti atsakovės krovinių be papildomų išlaidų, kai krovinius dar buvo galimybė nukreipti į kitą stotį ar pakeisti jų išsiuntimo laiką. Byloje esantys įrodymai liudija, kad apie prastovas atsakovei buvo pranešta tik po krovinių atvykimo į stotį.

Iš liudytojo ieškovės darbuotojo prastovų susidarymo laikotarpiu R. G. parodymų, duotų teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 30 d. 9.00 val., matyti, kad tik po atsakovės krovinių atvykimo į paskirties vietą buvo atsakovei pranešta apie transporto kamštį geležinkelio stotyje, trukdantį paduoti vagonus į ieškovės teritoriją iškrovimui. Liudytojas patvirtino, kad atsakovės kroviniai nebuvo iškrauti ne dėl ieškovės darbuotojų pajėgumų trūkumo, o dėl susidariusio kamščio, dėl kurio nebuvo galimybės paduoti vagonų į iškrovimo vietą, taip pat ir transportuoti į kitą stotį. Liudytojas R. G. taip pat paaiškino, kad ieškovė buvo suinteresuota iškrauti kuo daugiau vagonų, buvo žodinis susitarimas, kad ne mažiau, negu 10 ir ne daugiau, negu 23 vagonus per parą. Tokias pačias aplinkybes 2024 m. sausio 4 d. 9.00 val. teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas J. S., kuris buvo ieškovo darbuotojas, palaikęs ryšį su atsakove dėl atsakovės krovinių iškrovimo.  

Ieškovė 2022 m. balandžio 15 d. patvirtino, kad ji laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. priims 3 vagonus, 2022 m. balandžio 19 d. patvirtino, kad priims 147 vagonus, 2022 m. balandžio 19 d. patvirtino, kad priims 116 vagonų (e.b.l. 104-116, tomas 1). Tai sudaro vidutiniškai 4 vagonus per dieną, o pagal Sutarties 2021 m. sausio 29 d. priedo Nr. 5 3 punktą ieškovė įsipareigojo priimti iki 10 atsakovės vagonų su metalo produkcija į savo privažiuojamąjį kelią per 24 valandas. Taigi, atsakovės krovinių kiekis neviršijo Sutartyje numatyto kiekio per atitinkamą laikotarpį. Sutarties 3.1 punktu ieškovė įsipareigojo organizuoti eksporto, importo bei tranzitinių krovinių muitinės sandėliavimą ir ekspedijavimą bei kitas su tuo susijusias paslaugas pagal šalių suderintus tarifus. Organizuoti krovinių pristatymą taip, kad nesusidarytų prastovų, yra ieškovės kaip ekspeditoriaus pareiga. Nagrinėjamu atveju ieškovė šią pareigą vykdė netinkamai, dėl ko patyrė papildomas išlaidas už naudojimąsi Lietuvos geležinkelių infrastruktūra.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad prastovų ir jų sąlygotų papildomų išlaidų priežastimi yra ieškovės netinkamas ekspedijavimo paslaugų vykdymas. Ieškovė galėjo išvengti šių išlaidų, jeigu būtų kontroliavusi priimamų vykdyti užsakymų kiekį ir jų periodiškumą, atsižvelgiant į geležinkelio infrastruktūros užimtumą. Atsakovės veiksmai atitiko šalių sudarytos krovinių ekspedicijos sutarties sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ekspeditorės patirtos papildomos išlaidos yra jos nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovė nevykdė ekspedicijos sutarties ar ją vykdė netinkamai. Ieškovė tai pat neįrodė, jog šalių buvo susitarta dėl atsakovės kaip užsakovo pareigos atlyginti šias išlaidas. Atsakovei nekyla pareiga padengti dėl prastovų kilusias išlaidas, todėl ieškinys atmetamas.

          Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 5808,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės atsakovei; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 39,84 EUR, priteisiamos iš ieškovės valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ferogama“, juridinio asmens kodas 301133896, atsakovei UAB „Litmet“, juridinio asmens kodas 302481934, 5808,00 EUR (penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ferogama“, juridinio asmens kodas 301133896, valstybei 39,84 EUR (trisdešimt devynis eurus, aštuoniasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Lidija Valentukonytė