Administracinė byla Nr. eAS-626-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04088-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2024 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 24S165673 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde taip pat prašė sustabdyti Sprendimo vykdymą iki kol įsiteisės sprendimas priimtas šioje byloje ir leisti pareiškėjai teikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) pataisos, kuriomis nuspręsta, kad atsakovo sprendimas naikinti užsieniečio turėtą leidimą gyventi nebebus automatiškai stabdomas jį apskundus teismui. Anot pareiškėjos, tai reiškia, kad užsieniečio turėtas leidimas gyventi bus skelbiamas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar užsienietis per 14 dienų teismui apskundė Migracijos departamento sprendimą naikinti jo turėtą leidimą gyventi.

Pareiškėja paaiškino, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas užkerta kelią pareiškėjai, net ir apskundus atsakovo Sprendimą, teikti atsakovui naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo (prašymą pateikiant tiesiogiai atsakovui Lietuvoje). Todėl pareiškėjai, norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, reikia išvykti iš Lietuvos ir prašymą atsakovui pateikti užsienyje per išorės paslaugų tiekėją arba gauti vizą ir atvykti vėl į Lietuvą. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu yra priimta studijuoti į Mykolo Romerio universitetą, todėl vykimas į kilmės šalį ir grįžimas į Lietuvą studijų tęsimui kelis kartus, pareiškėjai daug kainuotų ir tai būtų visiškai nelogiška, kadangi artimiausiu metu prasidės studijų sesija. Taip pat pareiškėja nori pasiruošti artėjančioms studijoms, susirasti būstą ir pan. Todėl jai ypatingai svarbu pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų pagrindu būnant Lietuvoje.

Migracijos departamentas su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu nesutiko. Atsakovas paaiškino, kad tam tikrų neigiamų pasekmių kilimas pats savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėja dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje gali kreiptis ir iš užsienio per išorės paslaugų teikėjus.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjos A. T. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, nes studijos Vilniaus universitete nutrūko. Pareiškėja nurodė, kad yra įstojusi studijuoti į Mykolo Romerio universitetą 2024 / 2025 mokslo metams, taigi planuoja kreiptis dėl leidimo gyventi šiuo pagrindu, tačiau tą galės padaryti tik išvykus iš Lietuvos.

Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, jog nesustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimo, ji turės išvykti iš Lietuvos tik tam, kad pateikti prašymą dėl leidimo gyventi užsienyje tuo pagrindu, kad jau įstojo į kitą universitetą savaime nereiškia, kad pareiškėjai yra reali ar bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos pateikto el. laiško matyti, kad jame nurodytos tam tikros sąlygos, kurioms įvykus ji bus laikoma studijuojančia – mokesčio sumokėjimas ir sutarties pasirašymas. Be to, teismo vertinimu, prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su galimu skundžiamo Sprendimo neteisėtumu sukeliamomis pasekmėmis, o nukreipta į ateities planuojamus veiksmus. Teismo įsitikinimu, šios priemonės taikymas neatitiktų šios išimtinės priemonės paskirties.

III.

Pareiškėja A. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, vertina, kad ji pažeidžia jos interesus. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tapačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui, teikdama prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas. 

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad ji nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, norėdama pateikti naują prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje studijų pagrindu išdavimo, turi išvykti iš Lietuvos ir prašymą atsakovui pateikti užsienyje per išorės paslaugų tiekėją arba gauti vizą ir atvykti vėl į Lietuvą. Tai sukels pareiškėjai papildomas išlaidas ir nepatogumus, o ji nori pasiruošti artėjančioms studijoms, susirasti būstą ir pan.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 24S165673 pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes pareiškėja nutraukė studijas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir jos nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjos nurodyti argumentai nepatvirtina šios sąlygos egzistavimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, tai jog pareiškėja turės išvykti iš Lietuvos tam, kad pateiktų prašymą dėl leidimo gyventi užsienyje tuo pagrindu, kad jau įstojo į kitą universitetą, savaime nereiškia, kad pareiškėjai yra reali ar bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.

Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su galimu skundžiamo Sprendimo neteisėtumu sukeliamomis pasekmėmis (Sprendimu panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje), o nukreipta į ateities planuojamus veiksmus (pareiškėja nori gauti naują leidimą).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai, nes pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimai netenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

           Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis