Civilinė byla Nr. e2-12499-722/2018

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00436-2018-7                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.2.6.10

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 30 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,

sekretoriaujant Ramintai Pranckevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

atsakovės atstovams valdybos pirmininkei L. A. ir advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui,

trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Ž. Z., 

tretiesiems asmenims J. Ž., J. M., J. M., trečiųjų asmenų įgaliotam atstovui A. D.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims: P. D., V. B., R. M., B. P., A. R., A. P., A. G., V. Ž., A. R., S. P., B. G., A. B., R. T., V. Ž., K. V., D. V., J. G., A. M., V. P., A. L., L. P., D. P., D. A., N. M., A. L., S. Ž., E. Š., I. L. K., O. Z., A. K., M. P., J. Ž., S. K., O. P., A. D., I. D., R. Ž., N. Ž., K. A., K. P., V. M., R. G., D. S., A. R., I. K., L. N., D. S., D. G., V. R., E. M., V. B., I. – B. Š., L. S., V. Š., G. V. Š., A. K., O. T., R. G., A. A., A. M., V. S., O. B., S. J., A. – K. A., G. A., G. B., K. B., A. Š., V. M., M. M., I. B., R. K., G. T., G. G., A. G., S. – V. M., L. M., T. K., G. L., T. B., G. S., S. B., G. B., G. V., D. V., D. A., M. B., H. K., V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai „Žilvitis“ dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo; tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Jonavos rajono savivaldybės administracija, A. D., P. D., V. B., R. M., B. P., A. R., A. P., A. G., V. Ž., A. R., S. P., B. G., A. B., R. T., V. Ž., K. V., D. V., J. G., A. M., V. P., A. L., L. P., D. P., D. A., N. M., A. L., S. Ž., E. Š., I. L. K., O. Z., A. K., M. P., J. Ž., S. K., O. P., A. D., I. D., R. Ž., N. Ž., K. A., K. P., V. M., R. G., D. S., A. R., I. K., L. N., D. S., D. G., V. R., E. M., V. B., I. – B. Š., L. S., J. Ž., V. Š., G. V. Š., A. K., O. T., R. G., J. M., J. M., A. A., A. M., V. S., O. B., S. J., A. – K. A., G. A., G. B., K. B., A. Š., V. M., M. M., I. B., R. K., G. T., G. G., A. G., S. – V. M., L. M., T. K., G. L., T. B., G. S., S. B., G. B., G. V., D. V., D. A., M. B., H. K., V. J..

Teismas 

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Žilvitis“ (toliau – SB „Žilvitis“) 615,03 Eur įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-03-01, 2,70 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys 2015-04-28 pasirašė sutartį Nr. 111-1 dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį atsakovė – SB „Žilvitis“ įsipareigojo mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pateikiamas sąskaitas iki sekančio mėnesio paskutinės darbo dienos (sutarties 2.2.1. punktas), sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), įsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) (2.2.2 punktas). Laiku neapmokėjus sąskaitų, mokėti delspinigius (sutarties 4.2 punktas) nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos atsakovei buvo teikiamos nuolatos ir nepertraukiamai, teisės aktų nustatyta tvarka priskaityti mokėjimai už suteiktas paslaugas. Atsakovė savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugą nevykdė, todėl per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-03-01 susidarė 617,73 Eur skola, tame skaičiuje: 615,03 Eur skola už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas bei 2,70 Eur delspinigiai. Komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kaina yra paskaičiuota remiantis 2016-12-22 Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais Nr. 1TS-322, Nr. 1TS-323 bei jį pakeitusių 2017-04-27 sprendimo Nr. 1TS-113 ir 2017-11-30 sprendimų Nr. 1TS-265, Nr. 1TS-266 nuostatomis, kurios detalizuoja Aplinkos apsaugos įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymus. Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. 1TS-321, bei jį pakeitusio 2017-11-30 sprendimu Nr. 1TS-264,  nuostatos galioja Jonavos rajono savivaldybėje ir yra privalomos visiems komunalinių atliekų turėtojams. Jonavos rajono savivaldybės taryba priimdama minėtus sprendimus, rėmėsi ir LR Aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 nustatančiu nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą. Šis įsakymas aiškiai apibrėžia sodų paskirties objektus, tai „naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai ir (ar) sodo sklypai, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje, su pastatais arba be jų“. Šalių sudarytos 2015-04-28 sutarties 2.1.2 punktas numato, jog atsiskaitymui už suteiktas paslaugas taikomi tik Jonavos rajono savivaldybės tarybos patvirtinti įkainiai (tarifai). Atsakovui paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku, todėl jis turi pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina įsiskolinimo suma už suteiktas paslaugas. Sutarties 4.2 punkte nustatyti 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai. Ieškovės paskaičiuoti delspinigiai – 2,70 Eur yra priteistini iš atsakovės ieškovės naudai.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Inesa Arbočienė papildomai paaiškino, kad savivaldybės patvirtintų rinkliavų sąraše tokios rinkliavos nėra, nes tai yra įmoka, kuri mokama pagal paslaugų sutartį. Delspinigiai – 2,70 Eur apskaičiuoti pagal programą įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovę apie pasikeitusius tarifus informavo su 2017-06-30  sąskaita (2 t., b. l. 25). Atsakovė įmokos kintamąją dalį iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio mokėjo. Įmokos dydis kito ne vieną kartą, tačiau ginčas kilo tik po to, kai buvo įvesta dvinarė įmoka. Atsakovei problema dėl pastoviosios įmokos dalies. Mokestis skaičiuojamas už 66 objektus, pagal bendrijos pateiktus duomenis apie bendrijoje esančius turto objektus ir atėmus individualias sutartis sudariusius asmenins(93-4-23) (2 t., b. l.79). Sąskaitos atsakovei pateikiamos, jas išrašius ir siunčiamos elektroniniu paštu. Naujos sutarties su atsakove nėra, buvo siunčiama elektroniniu paštu ir paštu, tačiau sutarimo su atsakove nebuvo. Aprašo 20 p. numato, kad galima tartis dėl individualių sutarties sąlygų, tačiau kaina nėra laikoma individualia sąlyga, dėl kurios šalys gali tartis. Sąskaitos iki 2017 m. gegužės 31 d. nebuvo išrašomos, nes ieškovas neturėjo objektyviai galimybių paskaičiuoti pastoviosios įmokos dalies. Nuo 2017 m. gegužės 31 d. buvo išrašomos sąskaitos kintamajai daliai, o nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. apskaičiavus pastovią dalį, buvo išrašomos sąskaitos ir šiai daliai. Iki 2017 m. gegužės mėn. sąskaitos nebuvo išrašomos, tačiau mokesčiai turėjo būti ir buvo skaičiuojami nuo 2017-01-01. Remiasi 2015 m. sutartimi, nes dėl kitų sąlygų šalys nesusitarė, o įkainius ir jų skaičiavimo tvarką nustato savivaldybė. Patikslinta sutartis su atsakove pagal savivaldybės tarybos patvirtintas taisykles nebuvo sudaryta dėl pačios atsakovės kaltės.    

Atsakovė SB „Žilvitis“ su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepime atsakovė nurodė, kad sutinka su faktine aplinkybe, kad šalys 2015-04-28 buvo sudarė sutartį Nr. 111-1 ir ji yra pratęsiama kiekvienais metais ir galioja šiai dienai. Sutinka su faktine aplinkybe, kad atsakovė pagal aukščiau minėtą sutartį įsipareigojo mokėti už faktiškai suteiktą paslaugą - komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pateikiamas sąskaitas iki sekančio mėnesio paskutinės dienos ir sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams, įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas pagal naujus įkainius, o laiku neapmokėjus sąskaitų mokėti delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutinka su faktine aplinkybe, kad ieškovė nuolatos ir nepertraukimai teikė paslaugas. Nesutinka su faktine aplinkybe, kaip buvo paskaičiuoti mokesčiai. Ieškovė sau palankiai interpretuodama teisės aktų nuostatas naujai įvestą rinkliavos mokestį priskaitė kaip mokestį už suteiktas paslaugas. Nesutinka su faktine aplinkybe, kad atsakovė savo prievolės mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugą nevykdė. Nesutinka su faktine aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-03-01 susidarė 617,73  Eur skola. Nesutinka su faktinės aplinkybės traktavimu (išaiškinimu), kad nauja kaina nustatoma nuo 2017-01-01 pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimą Nr. 1TS-323, kuriame numatyta, kad sodininkų bendrijos privalo imperatyviai, be bendrijos narių sutikimo, mokėti nuo 2017-01-01 dvinarę įmoką už bendrijos narius, ne bendrijos narius ir kitus asmenis, kurių nuosavas turtas yra bendrijos teritorijoje, neišsprendus kaip bus administruojami asmenų, sudariusių tiesiogines sutartis su UAB „Jonavos paslaugos“, mokesčiai, todėl pagal 2015-04-28 sutarties Nr. 111-1 2.2.2 punktą atsakovei kyla prievolė imperatyviai, nepakeitus ar nepapildžius 2015-04-28 sutarties mokėti už paslaugas pagal aukščiau minėtame norminiame akte nustatytus įmokų dydžius. Pagal minimą sutartį atsakovė už paslaugas kiekvieną mėnesį moka pagal pateiktas sąskaitas už faktiškai suteiktas paslaugas, t. y. pagal išvežtų konteinerių skaičių. 2016-12-22 Jonavos rajono savivaldybė sprendimu Nr. 1TS-323 priėmė norminį administracinį aktą, kuriuo nustatė nuo 2017-01-01 sodininkų bendrijoms privalomą mokėti dvinarę įmoką, kaip rinkliavą, o ne naują paslaugų įkainį. 2017-08-28 ieškovė atsiuntė PVM sąskaitą faktūrą Nr. JPV77454 sumai 350,37 Eur, išrašyta 2017-08-25 data nurodydama, kad neva atsakovei yra suteiktos paslaugos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-30, t. y. neinformavusi priskaičiavimus vykdė atbuline tvarka ir kelia reikalavimą, kad būtų apmokėta. 2017-08-31 ieškovė atsiuntė 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą JPV78098, 2017-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr.JPV8670, 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą JPV79208 nesilaikant teisės aktuose šalių sutartyje nustatytų kainų nurodymo reikalavimų bei nustatydama pastoviąją dalį ir tam atvejui jeigu nebūtų išvežamos komunalinės atliekos. 2017-10-16 atsakovė išsiuntė prieštaravimus ieškovei dėl neteisėtai keliamo reikalavimo ir prašymą atnaujinti ar papildyti sutartį vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu. 2017-11-06 rašte Nr. 5A-1536 Dėl prieštaravimo pareikštam reikalavimui ieškovė nurodė, kad tęs savo siekį neteisėtai praturtėti reikalaujant užmokesčio (pastoviąją dalį) už nesuteiktas paslaugas ir nesilaikant 2015-04-28 sutartyje Nr. 111-1 nustatytų kainų. Savo rašte ji nurodo, kad nauja paslaugų kaina nustatoma nuo 2017-01-01 pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimą Nr. 1TS-323, kuriame numatyta, kad sodininkų bendrijos privalo mokėti nuo 2017-01-01 dvinarę įmoką, todėl pagal 2015-04-28 sutarties Nr. 111-1 2.2.2 punktą atsakovei kyla prievolė mokėti už paslaugas pagal aukščiau minėtame norminiame akte nustatytus įmokų dydžius. 2018-01-09 atsakovė ieškovei pareikė prieštaravimą. Atsakovė gavo ieškovės 2018-02-06 raštą Nr.5A-169, kuriuo teigė, kad laikosi taisyklių ir atsakovė be statinių savininkų sutikimo turi mokėti už juos ieškovės reikalaujamas sumas už neva suteiktas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad kaina nustatoma nuo 2017-01-01 pagal 2016-12-22 sprendimą Nr. 1TS-323, tačiau minimame savivaldybės norminiame akte kalbama ne apie paslaugų kainas, o apie įmoką, todėl darytina išvada, kad 2017-01-01 Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. 1TS-323 buvo nustatyta vietos rinkliava, o ne paslaugos kaina. Prašo atmesti ieškinį ir įpareigoti ieškovę pateikti naują paslaugos teikimo sutartį arba papildyti 2015-04-28 sudarytą sutartį (1 t., b. l. 18-22).

Atsakovės bendrijos valdybos pirmininkė L. A. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. gavusi prašymą pateikti duomenis kiek sklypų yra bendrijoje, kiek NT objektų, kiek sudaryta individualių sutarčių, nežinojo kokiam tikslui šių duomenų reikia. Sodininkų bendrija nevengė atsiskaityti ir sąžiningai mokėjo kintamąją dalį. Nuo 2017 m. įvedus dvinarę įmoką ir gavus sąskaitą atgaline data už 8 mėn. bendrija pasipiktino. Taip greitai negalima gauti narių susirinkimo pritarimo, kad iš bendrijos lėšų apmokėti už šias paslaugas. Jie ieškovės prašė pakeisti sutartį, pateikti naujos sutarties projektą. Ji nesutiko, nepateikė. Teisė pasirinkti nebuvo suteikta. Bendrija negalės išsireikalauti tų mokesčių iš nemokančių. Taip užkraunama našta pastoviai mokantiems.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Liudvikas Ragauskis papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė nesutinka, kad yra tam tikros sąlygos pakeisti paslaugų įkainius, nes konkrečios normos, kad keistųsi bendrijai apmokėjimo sąlygos nėra, o su ieškovės sisteminiu aiškinimu nesutinka, nes materialiniuose teisiniuose santykiuose, sutartiniuose santykiuose pasikeitimai turi būti aiškiai įvardinti. Todėl ieškovė neįrodė sąlygos, kad atsakovei pasikeitė apmokėjimo įkainis (sutarties 1.2.3 punktas). Jeigu sutartis rašytinė, tai ir jos pakeitimai turi būti rašytiniai. Ieškovė dėl sutarties sąlygų pakeitimo į teismą nesikreipė. Ieškovė remiasi Tarybos sprendimu, atsakovė neginčija, kad tai yra sąlyga pakeisti įkainį, tačiau tai nereiškia, kad įkainis pasikeitė. Ginčas yra kilęs dėl įkainio turinio toje apimtyje, kad bendrija turi apmokėti už paslaugas, sietinas ne su pačiu faktu, o pagal turto vienetus, nuosavybės teise priklausančius tretiesiems asmenims tam tikroje teritorijoje. Tokie veiksmai laikytini nesąžiningais, nes Taryba laikosi pozicijos, kad „teršėjas“ yra nekilnojamojo turto savininkas, o šiuo atveju atsakovė nekilnojamojo turto nevaldo, nevykdo jokios ūkinės veiklos, jos veikla – bendro naudojimo objektų priežiūra, todėl pažeidžiamas esminis atliekų surinkimo veiklos principas „teršėjas moka“. Atsakovė taip pat laiko nesąžiningu kainos pakitimą daugiau kaip dešimt kartų, tokios ieškovės pajamos yra visiškai nepagrįstos. Atsakovė neranda ir nesupranta įkainio susiejimo su nekilnojamaisiais objektais, priklausančiais kitiems asmenims. Laikosi pozicijos, kad turi būti taikomas ankstesnis įkainis, nes Taryba nėra priėmusi sprendimo dėl įkainio, kai subjektas neturi turto. Įkainis turi būti „pririštas“ prie paslaugos suteikimo, t. y. už faktiškai realiai suteiktas paslaugas ir už šešis mėnesius metuose, nes kitus šešis mėnesius paslauga neatliekama. Ieškovė neįvardijo konkrečių aktų, kur būtų numatyta atsakovei pareiga mokėti tokius įkainius, kurie „pririšti“ prie trečiųjų asmenų turto. Atsakovės teritorijos viešai registruotos nėra, todėl nėra aišku kokiose ribose turi būti skaičiuojami nekilnojamojo turto objektai.       

Šioje byloje ginčo dalykas yra susijęs su Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 ir 2017 m. priimtais sprendimais, todėl trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra įtraukta Jonavos rajono savivaldybės administracija, kuri turi juridinio asmens statusą ir būtent ji savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 2 d.). Savivaldybė, nors ji yra viešasis juridinis asmuo, tačiau įstatyme yra apibrėžiama kaip įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kuriame vietos savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldos institucijas, šiuo atveju savivaldybės administraciją.    

Trečiasis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija su ieškinio reikalavimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Savo atsiliepime į ieškinį ji nurodė, kad nuo 2015-04-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio pakeitimo įstatymui, visos savivaldybės yra įpareigotos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustatyti vadovaujantis 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytais principais, nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, vadovautis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. 2016-12-22 Jonavos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (pakeista 2017-11-30 sprendimu Nr. 1TS-265), dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (pakeistas 2017-13-30 sprendimu Nr. 1TS-265), 2016-12-22 sprendimu Nr. 1TS-323 nustatė įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams, būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos ateinantiems finansiniams metams, taip pat gali būti perskaičiuojami ir apmokestinimo parametrų dydžiai. Nuo 2017-01-01 Jonavos rajono savivaldybėje įvesta ir pradėta taikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo dvinarė įmoka (toliau - DVĮ), susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamųjų. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016-12-sprendimu Nr. 1TS-323 nekilnojamojo turto objektai buvo suskirstyti į kategorijas savivaldybės sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis, paskirtį. Savivaldybė kiekvienai nekilnojamojo turto kategorijai nustatė DVĮ pastoviosios ir kintamosios įmokos dalių dedamąsias. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2013-07-31 sprendimu Nr. 1TS-271 Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratoriumi paskyrė UAB „Jonavos paslaugos", kuriai pavedė atlikti šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas. 2012-04-02 su UAB „Jonavos paslaugos" buvo sudaryta Jonavos rajono savivaldybės viešosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo sutartis Nr. 12/03-191, kuri atnaujinta ir pratęsta nuo 2017-04-02. Atsakovė į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo dvinarės įmokos taikymo (toliau - DVĮ) nesikreipė, pretenzijų raštu savivaldybei nereiškė. Savivaldybės, pasinaudodamos teisės aktuose suteikta diskrecijos teise, galėjo pasirinkti vieną iš dviejų mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą būdų: arba savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą, arba nustatyti kitą įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą. Pasinaudodama šia teise, Jonavos rajono savivaldybės taryba nusprendė Jonavos r. savivaldybėje įvesti dvinarę įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą. Tokios įmokos įvedimo teisėtumą taip pat patvirtina Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321-383 priimta nutartis. Remiantis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, pastovioji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. Pastoviąją įmokos dalį moka visi atliekų turėtojai. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. Ją moka atliekų turėtojai, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Konkrečiu atveju savivaldybėje sodų paskirties objektams DVĮ pastovioji dedamoji nustatyta pagal parametrą - Nekilnojamojo turto objektų skaičius, turto vnt., kintamoji dedamoji (kai naudojamas kolektyvinis konteineris) nustatyta pagal parametrą-Nekilnojamojo turto objektų skaičius, turto vnt. Dvinarė įmoka savivaldybėje buvo įvesta atsižvelgiant į aukštesnę juridinę galią turinčius teisės aktus. Tiek Įstatyme, tiek Vyriausybės nutarime nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atliekų turėtoją sodininkų bendrijoje atstovauja - Sodininkų bendrija. Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 121.3. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad sodininkų bendrijos atliekų turėtojams, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, atstovauja sodininkų bendrija ir tuo vadovavosi. Pažymėtina, jog iki įsigaliojant 2017-11-30 redakcijos taisyklėms, su sodininkų bendrijomis buvo sudaromos sutartys remiantis LR atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Tokį vėlesnį Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių detalizavimą dėl sodininkų bendriją atstovaujančio asmens, paskatino kilęs sodininkų bendrijų nepasitenkinimas ir siekis savaip interpretuoti komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas. Jonavos rajono savivaldybė priimdama sprendimą komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugos teikimo sutartis sudaryti su sodininkų bendrija (juridiniu asmeniu), nepažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo Įstatymo 301 straipsnio 1 dalies nuostatų. Iki šiol komunalinių atliekų tvarkymo sutartys buvo sudaromos su sodininkų bendrija, sodininkų bendrija (juridinis asmuo) mokėjo už sodininkų bendrijoje bendro naudojimo (kolektyviniame) konteineryje pačių sodininkų sukauptas komunalines atliekas, kolektyviniai konteineriai pastatyti sodininkų bendrijos viduje, į juos atliekas meta sodininkų bendrijos nariai, asmenys nesantys bendrijos nariais, t. y. asmenys, kurie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos sodininkų bendrijoje ir neturi individualaus, jam priskirto konteinerio, tačiau pretenzijų bendrija iki DVĮ įvedimo dėl mokėtojo už sodininkų bendrijoje sukauptas atliekas nereiškė, taip pat pirmininkui nekilo dvejonių dėl jo, kaip sodininkų bendrijos pirmininko įgaliojimų sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutartis ir atstovauti sodininkų bendrijos teritorijoje mėgėjų žemės sklypą įsigijusius asmenis. Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje yra 44 sodininkų bendrijos, tai bene daugiausiai sodininkų bendrijų turinti savivaldybė. Viso sodininkų bendrijose 2017 m. rugsėjo mėn. VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra įregistruota 3 043 vnt. nekilnojamojo turto (toliau - NT) objektų, neįregistruota 1102 vnt. NT objektų. Vadinasi, sodininkų bendrijose yra toleruojami veiksmai, kuomet neįregistruotų 1102 vnt. NT objektų savininkai tiesiog išvengtų atliekų tvarkymo mokesčio, nors šie asmenys sodininkų bendrijoje naudojasi kolektyviniais mišrių komunalinių atliekų konteineriais skirtais sodininkų bendrijai, o paslaugas teikiančios įmonės, renkančios sodininkų bendrijų atliekas, veikla taptų nuostolinga: atliekų tvarkymo sąnaudos butų neproporcingos siekiamam tikslui - užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą. Nepaisant to, savivaldybė būtų priversta didinti atliekų tvarkymo mokestį, kad būtų padengti visi paslaugos administravimo, atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštai, o išaugęs atliekų tvarkymo mokestis taptų našta kitiems, savo turtą sodininkų bendrijoje įregistravusiems asmenims. Kiekvienai sodininkų bendrijai yra priskirti bendrojo naudojimo (kolektyviniai) konteineriai sodininkų buityje susidariusioms atliekoms šalinti ir kuriais naudojasi sodininkų bendrijoje esantys asmenys, t. y. asmenys, kurie savo gyvenamosios vietos nėra deklaravę sodininkų bendrijoje ir dėl šios priežasties su paslaugų administratoriumi nėra sudarę individualios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties. Sodininkų bendrijos 2017 m. spalio 11 d. įstatai taip pat aiškiai įtvirtina bendrijos pareigas: bendrija privalo laiku mokėti įstatymų nustatytus mokesčius (Įstatų 15 punktas), bendrijos narys turi šias pareigas - viena iš jų, nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį bei kitas įmokas. Neabejojama, kad sodininkų bendrijos pirmininkui yra suteikta teisė (nepateikiant atskirų įgaliojimų) sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo sodininkų bendrijoje sutartį ir atstovauti sodininkų bendrijoje esančius asmenis sodininkų bendrijos vardu. Sodininkų bendrijoje renkamas nario mokestis, taip pat mokestis renkamas iš asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, tačiau turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, gali būti padidintas/sumažintas atsižvelgiant į tuo metu galiojančius Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus komunalinių atliekų tvarkymo įmokų dydžius. Jonavos rajono savivaldybė, tvirtindama komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo Jonavos rajone taisykles, nustatė pareigą Administratoriui registruoti atliekų turėtojus Vyriausybės nustatyta tvarka bei įpareigojo tvarkyti jų registrą. Sodininkų ir garažų bendrijos naudojasi tik jų bendrijai skirtais kolektyviniais konteineriais. Gyventojai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą sodininkų bendrijoje ir su administratoriumi yra sudarę individualias atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartis, naudojasi individualiais konteineriais. Su asmenimis, deklaravusiais gyvenamąją vietą sodininkų bendrijoje, yra sudaromos individualios paslaugų teikimo sutartys, nes tokia nuostata aiškiai įtvirtinta Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 50 punkte. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad sodininkų bendrija, kurios teritorijoje esantys mėgėjų sodų sklypų savininkai šalina mišrias komunalines atliekas į tokių atliekų šalinimui skirtus bendro naudojimo (kolektyvinius) konteinerius, ir su paslaugų Administratoriumi yra sudariusi komunalinių paslaugų teikimo sutartį, laikoma, kad būtent bendrija yra teršėja/atliekų turėtoja (1 t., b. l. 126-137).

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė Ž. Z. papildomai paaiškino, kad savivaldybei aukštesniais teisės aktais buvo numatyta pareiga įvesti dvinarę įmoką, kurios pastovioji dalis skirta atliekų tvarkymo infrastruktūros išlaikymui. Įmokos už konteinerių išvežimą nepadengia visų sąnaudų. Nekilnojamojo turto objektų skaičius yra tik parametrai, reikalingi paskaičiuoti pastovią dalį, vietoje to, galėjo būti teritorijos plotas ar sodininkų skaičius. Savivaldybė ne iš karto patvirtino dvinarę įmoką, tai buvo padaryta gavus Vyriausybės atstovo raginimą. Visi aktai yra vieši, su jais galima susipažinti savivaldybės informacinėje sistemoje. Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. kintamoji dalis yra nemokama, o pastovi dalis turi būti mokama visada, nes ji susijusi su pastoviomis sąnaudomis infrastruktūros išlaikymui, trunkančiam visus metus.

Teismo posėdyje trečiųjų asmenų įgaliotas A. D. paaiškino, kad kiekvienam sodininkui turi būti suteikta teisė pasirinkti ar pačiam sudaryti sutartį ar įgalioti sodininkų bendriją sudaryti šią sutartį. Nesutinka mokėti mokesčių už tuos asmenis, kurie nieko nemoka. Bendrijos lėšos turi būti naudojamos tik įstatuose numatytais tikslais.

Trečiasis asmuo J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad ji nuolat gyvena sode, moka mokesčius už konteinerius, nenori, kad šis mokestis būtų panaudotas kitiems reikalams. Tie, kurie sode būna tik vasarą, taip pat turi mokėti mokesčius. Niekas neturi mokėti už nieko nemokančius narius. Sąskaita pateikta atgaline data, todėl ieškinys atmestinas.

Trečiasis asmuo E. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškinio reikalavimu ji nesutinka, nes gyvena Jonavoje, moka už šiukšles, sodininkų bendrijoje gyvena tik vasarą, bendrijoje yra konteineris, už kurį moka visi bendrijos nariai. Teisme ją atstovaus įgaliotas atstovas A. D. ( 2t., b.l. 16).

Trečiasis asmuo I. L. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ji nebūna sode ir nesinaudoja UAB „Jonavos paslaugs“ teikiamomis paslaugomis, su ieškove nesudariusi jokios sutarties, vasaros-rudens laikotarpiu šeimos nariai nušienauja žolę, nukerpa gyvatvorę. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (2 t., b. l. 18).

Trečiasis asmuo A. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes už atliekų išvežimą atsakovė atsiskaito. Bendrijoje ji pastoviai negyvena, naudojasi bendru konteineriu. Reikalavimą sumokėti už nesuteiktas paslaugas atbuline tvarka laiko nepagrįstu ir neteisėtu ( 1t., b.l. 9).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra sodininkų bendrija, kurios veiklos teritorija yra Jonavos rajono savivaldybėje, Salupių kaime. 2015 m. balandžio 28 d. tarp šalių (SB „Žilvitis“ ir UAB „Jonavos paslaugos“) buvo sudaryta Sutartis dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo Nr. 111-1 (toliau – 2015-04-28 sutartis), kurioje ieškovė įsipareigojo surinkti pas atliekų turėtoją susidarančias mišrias komunalines atliekas, jas išvežti į sąvartyną, surinkti antrines žaliavas, surinkti stambiagabarites ir buityje susidarančias pavojingas atliekas bei teikti kitas savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatytas paslaugas. Atitinkamai atsakovė įsipareigojo laiku, iki sekančio mėnesio pabaigos, atsiskaityti už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas pagal savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius (tarifus). Sutarties 2.2.2 punktas taip pat numatė, kad sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), atliekų tvarkytojas įsipareigoja atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis (susidarančius atliekų kiekius). Sutarties 5.1 punktas nustato, kad sutartis galioja nuo pasirašymo dienos iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir laikoma pratęsta toliau, jeigu per mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos, nebus kurios nors šalies raštiško pareiškimo dėl sutarties nutraukimo ar jos peržiūrėjimo. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad sutartis yra pasibaigusi ar nutraukta, todėl laikoma galiojančia.

Nuo sutarties sudarymo iki ginčo laikotarpio pradžios (2017 m. sausio 1 d.) ieškovės teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai keitėsi kelis kartus, tarp šalių ginčų dėl šių įkainių dydžių ar mokėjimo už paslaugas tvarkos nebuvo, kaip patvirtino ieškovė, atsakovė sutarties sąlygas tinkamai vykdė, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje nustačius ir patvirtinus dvinarės įmokos (DVĮ; kuri susideda iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios dalių) už atliekų tvarkymą mokėjimą, atsakovė atsisakė ir nesutiko mokėti pastoviąją įmokos dalį, o kintamąją įmokos dalį (už konteinerių išvežimą) mokėjo pagal pateiktas ieškovės sąskaitas faktūras ir dėl šios įmokos dalies mokėjimo ginčo byloje nėra.

Ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (2017-08-25 Nr. JPV77545, 2017-08-31 Nr. JPV78098, 2017-09-30 Nr. JPV78670, 2017-10-31 Nr. JPV79208, 2017-11-30 Nr. JPV79730, 2017-12-31 Nr. JPV80175, 2018-01-31 Nr. JPV180537, 2018-02-28 Nr. JPV181004; 2 t., b. l. 28-36) duomenimis nustatyta, kad 2017 metais atsakovei kas mėnesį buvo skaičiuojama po 39,47 Eur (be PVM) dydžio įmokos už atliekų tvarkymo pastovioji dalis, o 2018 metų sausio ir vasario mėnesiais – po 37,22 Eur (be PVM). Ieškovės paskaičiuota ir prašoma priteisti iš atsakovės įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-01-03 yra 617,73 Eur (nors iš pateiktų sąskaitų duomenų mokėtina DVĮ pastoviosios dedamosios bendra suma (įskaitant PVM) turėtų būti 663,18 Eur ((39,47 Eur x 12 mėn. + 37,22 x 2 mėn.) x 21 proc. = 663,18 Eur)).

Kaip nurodo ieškovės atstovė, sąskaitos sumokėti įmokos pastoviąją dedamąją buvo pradėtos teikti atsakovei nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio (2017-08-25 sąskaita Nr. JPV77545 pateikta už septynis praėjusius mėnesius, o vėliau sąskaitos buvo teikiamos kas mėnesį paskutinę jo dieną). Sąskaitos pateikiamos atsakovei elektroniniu paštu. DVĮ pastovioji dedamoji atsakovei pirmus 2017 m. mėnesius nebuvo skaičiuojama, nes nebuvo žinomas nekilnojamojo turto objektų, esančių bendrijos teritorijoje, skaičius. Duomenys apie nekilnojamojo turto objektų skaičių ieškovei buvo pateikti elektroniniu paštu 2017 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l. 28).  Atsakovės pateiktoje lentelėje nurodyta, kad bendrijoje yra 93 sklypai, iš jų 89 sklypai su namais ir 23 sodininkai, turintys individualias atliekų tvarkymo sutartis. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis, ieškovė pateiktose sąskaitose nurodė 66 nekilnojamojo turto objektus, kurių atžvilgiu buvo skaičiuojama DVĮ pastovioji dalis (89-23=66).

Atsakovė, gavusi 2017m. rugpjūčio 25 d. sąskaitą Nr. JPV77545, kurioje buvo paskaičiuota mokėtina (pastoviosios dedamosios) 276,28 Eur įmokos suma (be PVM) (2 t., b. l. 28), šios sąskaitos bei vėlesnių sąskaitų neapmokėjo, nes laikė, kad pastoviosios dalies (dedamosios) mokestis yra nepagrįstas. Atsakovės nuomone, komunalinės atliekos susidaro tik sodininkavimo sezono metu (nuo gegužės mėn. iki spalio mėn. pabaigos), kitu laiku atliekų nėra, todėl atsakovei buvo nesuprantamas pastoviosios dalies mokestis. Dėl pateiktos sąskaitos apmokėti įmokos kintamąją dalį, prieštaravimų nebuvo. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji ieškovei buvo pareiškusi prieštaravimus dėl įmokos skaičiavimo ir prašymą atnaujinti sutartį, bei, kad su ieškove vyko susirašinėjimas (ieškovės 2017-11-06 Nr. 5A-1536, 2018-02-06 Nr. 5A-169 raštai), tačiau byloje nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys šias atsakovės nurodytas faktines aplinkybes.  

Atsakovė savo atsikirtimuose į ieškinį neginčija paslaugų sutarties sudarymo fakto ir jos įsipareigojimo mokėti už faktiškai suteiktas paslaugas pagal pateikiamas sąskaitas, neneigia ir ieškovės paslaugų teikimo fakto (t. y. neginčija ieškovės įsipareigojimų vykdymo), tačiau nesutinka su mokesčių paskaičiavimo tvarka, nes atsakovės nuomone, ieškovė naujai įvestą rinkliavos mokestį priskaitė kaip mokestį už suteiktas paslaugas, bei nesutinka su ieškovės primesta pareiga atsakovei, kaip sodininkų bendrijai, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti DVĮ be sodininkų bendrijos narių sutikimo ne tik už sodininkų bendrijos narius, bet ir už kitus asmenis, kurių turto objektai yra bendrijos teritorijoje.

 Atsižvelgiant į tai, atsakovė laiko nepagrįsta priskaičiuotą 617,73 Eur skolą už pastoviąją DVĮ dedamąją, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl pareigos mokėti dvinarės įmokos (DVĮ) pastoviąją dedamąją pagal paslaugų sutartį.  

Atsakovės nuomone DVĮ pastovioji dedamoji turėtų būti laikoma rinkliava, kuri negali būti siejama su paslaugų teikimo sutartimi ir dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti šią įmoką remdamasi paslaugų sutarties sąlygų nevykdymu.

Šios bylos ginčo objektas – DVĮ pastovioji dedamoji ir jos dydis, yra nustatyti vietos savivaldos institucijos - Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintais dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodika ir dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašu (pakeista 2017-11-30 sprendimu Nr. 1TS-265), taip pat tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323, kuriuo patvirtinti Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai (pakeistas 2017-04-27 sprendimu Nr. 1TS-113 ir 2017-11-30 sprendimu Nr. 1TS-266). Šie teisės aktai buvo priimti vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo savivaldybėms valstybės pavestas funkcijas.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - ATĮ) 25 straipsnis nustato, kad būtent savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. ATĮ taip pat numato, kad viena, kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės gali įsteigti juridinį asmenį, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantį atliekų tvarkymo paslaugas (ATĮ 2 straipsnio 44 dalis, 30 straipsnio 1-3 dalys). Šiuo atveju Jonavos rajono savivaldybės taryba 2013 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1TS-271 komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi Jonavos rajono savivaldybėje paskyrė ieškovę UAB „Jonavos paslaugos“.

ATĮ 302 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. (ATĮ 302 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, kuriose buvo nustatyta dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (Taisyklių 22 punktas). Minėtų taisyklių 2 punkte nustatyta, kad šiomis taisyklėmis privalo vadovautis savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. 

Vadovaudamasi aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimu, Jonavos rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtino Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 25 punktas nustatė, kad savivaldybės atliekų turėtojams taikoma DVĮ, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką bei Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (pakeista 2017-11-30 sprendimu Nr. 1TS-265). 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius (pakeistas 2017-04-27 sprendimu Nr. 1TS-113 ir 2017-11-30 sprendimu Nr. 1TS-266), kurie įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., bei pripažino netekusiu galios Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 1 TS - 0202 ,,Dėl komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų įkainių (tarifų) patvirtinimo“, kurio pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo apskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymo paslaugų kainos.

ATĮ 301 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Minėtos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 patvirtintos taisyklės taip pat numato du pasirinktinus įmokų mokėjimo būdus - sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą. Tačiau abiem atvejais, tiek nustatant vietinę rinkliavą, tiek pasirinkus paslaugų teikimo sutarties variantą, turi būti mokama ta pati dvinarė įmoka (DVĮ) su pastoviąja ir kintamąja dedamosiomis. Šiomis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis privalo vadovautis visos savivaldybės, savo pasirinkimu nustatydamos vietinę rinkliavą, arba kitą įmoką tuo atveju, kai per sistemos administratorių sudaromos paslaugų sutartys su nekilnojamojo turto objektų savininkais ar įgaliotais atstovais.

Atsakovė savo atsiliepime klaidingai interpretuoja teisės aktais nustatytos įmokos sąvoką, nepagrįstai darydama išvadą, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-323 buvo nustatyta vietos rinkliava, o ne paslaugos kaina, nes savo priimtuose teisės norminiuose aktuose Jonavos rajono savivaldybės taryba aiškiai pasirinko komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų sutartį, mokant nustatytą DVĮ (Jonavos rajono savivaldybės tarybos  2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-321 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 31.3 punktas ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinto aprašo 7 punktas).

 Konkrečiu atveju Jonavos rajono savivaldybės taryba, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise (ATĮ 302 straipsnio 3 dalis), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė ne rinkliavą, o įmoką, kurios pastovioji dalis mokama neatsižvelgiant į tai, ar nekilnojamojo turto objektų savininkui teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga, o kintamoji dedamoji skirta padengti kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas ir ją moka subjektai, kuriems teikiamos komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslaugos. Šiuo atveju abiejų įmokos dalių mokėjimas negali būti atsiejamas ar vertinamas kaip skirtingos įmokos, nes tai yra vienos įmokos dalys.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad už Tvarkos taikymą atsakingas Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau - Administratorius) - Savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas. Aprašo 17 punkte taip pat nurodyta, kad DVĮ surinkimą Jonavos rajono savivaldybės tarybos pavedimu organizuoja ir tvarko administratorius. Aprašo 19 punkte nurodyta, kad DVĮ mokėtojai privalo sumokėti savivaldybės tarybos patvirtintą DVĮ už komunalinių atliekų tvarkymą pagal gautas PVM sąskaitas-faktūras ar kitus mokėjimo dokumentus iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šiuo atveju, kaip jau minėta anksčiau, tokio sistemos administratoriaus funkcijos Jonavos rajono savivaldybėje yra paskirtos ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“, kuri turi teisę ir pareigą savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti DVĮ surinkimą ir teikti įmokos mokėtojams PVM sąskaitas-faktūras, įtraukiant į jas ir pastoviąją įmokos dedamąją.

Pažymėtina, kad panašią išvadą padarė ir Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-322-634/2018, kurioje 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi SB „Žilvitis“ apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies (bylinėjimosi išlaidų dalyje). Šis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad UAB „Jonavos paslaugos“, kaip komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 įpareigotas taikyti šiuo sprendimu patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir tvarkymo taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, veikė teisėtai, tai yra tinkamai vadovaudamasis įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog UAB „Jonavos paslaugos“ pagrįstai 2017 m. rugpjūčio 25 d. išrašė sodininkų bendrijai „Žilvitis“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. JPV 77545, pagal kurią sodininkų bendrija turi sumokėti UAB „Jonavos paslaugos“ 350,37 Eur už komunalinių atliekų tvarkymo (pastovioji dalis, kintamoji dalis) paslaugų teikimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. liepos mėnesio. Taip pat teismas konstatavo, kad komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sodininkų bendrijai „Žilvitis“ buvo teikiamos nuolatos ir nepertraukiamai, minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti pastoviosios ir kintamosios dalies įmokų dydžiai ir komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų, ir jų tvarkymo paslaugų kaina apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl apeliantės (šioje byloje atsakovės atstovės) argumentai, kad UAB „Jonavos paslaugos“ nesilaikė 2015 m. balandžio 28 d. sutarties Nr. 111-1 dėl komunalinių (buitinių ir joms prilygintų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų ar atliko kitus tyčinius veiksmus, siekdama apgauti sodininkų bendrijos narius, visiškai nepagrįsti. Teismas nenustatė UAB „Jonavos paslaugos“ vadovo ar atsakingų asmenų veiksmuose klientų apgaudinėjimo požymių. 

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir valstybės bei savivaldybės nustatytą teisinį reglamentavimą, į aukštesnės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir priimtą sprendimą, laikytini nepagrįstais atsakovės nurodyti argumentai, kad atsakovė, pagal paslaugų teikimo sutartį mokėdama įmokos kintamąją dedamąją (už faktiškai teikiamas paslaugas), neturi pareigos mokėti pastoviąją dedamąją, kuri atsakovės nuomone turi būti vertinama kaip rinkliava. 

Atsakovės atstovas nurodė, kad 10 kartų padidėjęs tarifas už tą pačią paslaugą nėra sąžiningas, nes tokios ieškovės pajamos yra nepagrįstos. Šiuo atveju teismas pažymi, kad mokestis už konteinerių išvežimą padidėjo neženkliai, jis sodininkų bendrijos buvo pastoviai mokamas pagal pasikeitusius (padidėjusius) tarifus ir ginčo dėl to byloje nėra. Nuo 2017-01-01 buvo įvesta dvinarė įmoka (DVĮ) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o joje - pastovioji kainos dalis, kurios anksčiau nebuvo, todėl įkainio padidėjimas siejamas būtent su pastoviosios dedamosios įvedimu. Šiuo atveju ieškovė paskaičiavo įkainius remdamasi savivaldybės tarybos priimtais teisės aktais, kurie nėra nuginčyti, todėl nėra pagrindo teigti kad jos gaunamos pajamos iš šios veiklos yra nepagrįstos. Atsakovės atstovo argumentai, kad nėra konkrečios teisės normos, kuri nustatytų bendrijai pasikeitusias apmokėjimo sąlygas, laikytini nepagrįstais, nes DVĮ skaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra nustatyta savivaldybės tarybos priimtais bei aukštesnės galios teisės aktais   atsižvelgiant į ankstesnį aiškinimą. Be to 2015-04-28 paslaugų sutarties 2.2.2 punkte šalys susitarė, kad sutarties galiojimo metu pasikeitus veikiantiems įkainiams (tarifams), atliekų turėtojas įsipareigoja atsiskaityti už teikiamas paslaugas pagal naujus įkainius (tarifus) ir sutartyje nustatytas paslaugų apimtis, t. y. pasikeitus paslaugų įkainiams, nėra būtina tikslinti paslaugų sutarties ir atitinkamai pakeisti jos sąlygas. Ta aplinkybė, kad šiuo atveju papildomai buvo įvesta DVĮ pastovioji dedamoji, šio susitarimo nekeičia, nes ji yra paslaugų įkainio dalis.

Dėl atsakovės, kaip subjekto, pareigos mokėti įmoką už komunalinių atliekų tvarkymą. 

Atsakovė nurodo, kad jai nepagrįstai yra primesta pareiga, kaip sodininkų bendrijai, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėti DVĮ be sodininkų bendrijos narių sutikimo ne tik už sodininkų bendrijos narius, bet ir už kitus asmenis, kurių turto objektai yra bendrijos teritorijoje. Šie atsakovės argumentai taip pat laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, sudarydama 2015 m. balandžio 28 d. sutartį, kurioje ji yra laikoma sutarties šalimi ir „Atliekų turėtoju“, pati pripažino, kad ji turi teisę ir (ar) pareigą sudaryti tokio pobūdžio dvišales sutartis. Be to atsakovė ir šiuo metu, pasikeitus įmokų skaičiavimo tvarkai, savo veiksmais, t. y. faktiškai mokėdama kintamąją įmokos dalį (dedamąją) už faktiškai teikiamas paslaugas pagal jos naudojamų konteinerių kiekį, pripažįsta, kad ji bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ir (ar) pareigą šias funkcijas vykdyti be atskiro bendrijos narių jai suteikto įgaliojimo. Tačiau, atsakovės nuomone, ji negali be atskiro bendrijos narių įgaliojimo mokėti už visus sodininkų bendrijos teritorijoje esančius nekilnojamojo turto objektus įmokos pastoviąją dedamąją, kurios dydis tiesiogiai siejamas su objektų skaičiumi, bei mokėti už tuos objektus, kurių savininkai nėra bendrijos nariai.  

Šiuo atveju pažymėtina, kad ATĮ 301 straipsnio 1 dalis nustato, jog organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). Taigi jau įstatymas numato, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija. Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas, savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų taisyklių 121.3 punkte nustatė, kad sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija (juridinis asmuo).

  Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintoje DVĮ už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikoje buvo nustatyta, kad Pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi savivaldybės NT objektų savininkai, NT objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys (35.1 punktas), o 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintoje šios metodikos naujoje redakcijoje šių subjektų sąrašas buvo patikslintas ir nurodyta, kad pastoviąją DVĮ dedamąją moka visi atliekų turėtojai: nekilnojamojo turto objekto savininkai, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, t. y. sodininkų bendrija šioje metodikoje yra nurodyta kaip subjektas, turintis pareigą mokėti pastoviąją DVĮ dedamąją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (nauja redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punktas nustato, kad nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Šiuo atveju toks nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro  2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150. (pakeistas 2014-07-31 įsakymu Nr. D1-637). Šio nekilnojamo turto objektų sąrašo 18 punkte nurodyti sodų paskirties objektai, t. y. naudojami arba poilsiui ir (arba) sodininkystei ir (arba) daržininkystei sodininkų bendrijos nariams priklausantys sodo sklypai su pastatais ir (ar) sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad prie sodų paskirties objektų priskiriami ir sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams.

Minėtu Vyriausybės nutarimu Nr. 711 patvirtintų taisyklių 25 punktas nustato, kad pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas; nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; gyventojų/darbuotojų skaičius. Jonavos rajono savivaldybėje pastovioji įmokos dedamoji sodų paskirties objektams nustatoma pagal nekilnojamojo turto objektų skaičių (2016-12-22 sprendimu Nr. 1TS-322 patvirtintos metodikos 1 priedo 18 punktas). Konkrečiu atveju atsakovei skaičiuojama pastovioji DVĮ dedamoji yra nustatyta pagal bendrijos teritorijoje esančių nekilnojamojo turto vienetų skaičių, išeliminavus iš jo sodo valdas, kuriose jų savininkai yra deklaravę gyvenamąją vietą ir(ar) sudarę individualias paslaugų sutartis su ieškove. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenų matyti, kad ši įmokos dalis skaičiuojama 66 turto vienetų atžvilgiu. Pažymėtina, kad minėtas objektų (turto vienetų) skaičius buvo nustatytas pagal pačios atsakovės pateiktus duomenis, o kaip nurodė ieškovės atstovė, pasikeitus šiems duomenims, atsakovė bet kuriuo metu gali kreiptis į ieškovę dėl šių duomenų patikslinimo ir pastoviosios DVĮ dedamosios perskaičiavimo.

Atsakovės atstovai nurodė, kad bendrija neturi savo apibrėžtos ir išviešintos (įregistruotos) teritorijos bei patvirtinto plano, todėl neaišku kokiose ribose turi būti skaičiuojami apmokestinami objektai. Šiuo atveju teismas pažymi, kad kiekviena sodininkų bendrija turi savo teritorijos planą, žymintį jos ribas ir šios ribos jai yra žinomos. Byloje yra pateikta pagal atsakovės užsakymą parengto bendrijos aplinkinės ribos (teritorijos) kadastrinių matavimų plano kopija bei ištrauka iš topografinės nuotraukos (kurioje matyti sodo sklypų išdėstymas) (2 t., b. l. 48-50). Kadastrinių matavimų plane nurodytas bendrijos teritorijos plotas – 17874 kv. m. Akivaizdu, kad šie duomenys paneigia atsakovės argumentus, be to ta aplinkybė, kad ši teritorija nėra įregistruota viešame registre, nepaneigia jos egzistavimo fakto, nes teritorija nėra ir negali būti laikoma nekilnojamuoju daiktu, o Nekilnojamojo turto registre yra registruojami tik nekilnojamojo turto objektai (daiktai), bet ne teritorija, kuri apima tam tikrą nekilnojamųjų daiktų grupę.

Atsakovė, nesutikdama su jai nustatyta pareiga mokėti pastoviąją DVĮ dedamąją už visus sodo bendrijoje esančius turto objektus, papildomai remiasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-08- raštu Nr. (32.39-PVM E)RM- (I t., b. l. 110, 111), kad vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą mokėjimo prievolė turėtų būti siejama su nekilnojamojo turto objekto savininku, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas savininko įgaliotu asmeniu, ar tarp savininko ir nuomininko sudarytoje nekilnojamojo turto nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis, t. y. kad jeigu bendrija nebuvo įgaliota sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutarties, tai administratorius neturėjo pagrindo išrašyti bendrijai PVM sąskaitų faktūrų. Šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovė, pateikdama sąskaitas paslaugų sutartį sudariusiai atsakovei, vadovavosi savivaldybės teritorijoje nustatytu teisiniu reglamentavimu, ir kol šis reglamentavimas nėra pakeistas, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo kitaip interpretuoti įmokos už atliekų tvarkymą ir surinkimą skaičiavimo tvarkos ar nustatyti kitokį subjektų, turinčių pareigą mokėti DVĮ, ratą. 

Sprendžiant klausimą dėl atsakovės, kaip subjekto, turinčio pareigą sudaryti atliekų tvarkymo ir surinkimo paslaugų sutartį, svarbu paminėti, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. vasario 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. A602-279/2014) taip pat pasisakė, kad atsakovo (sodininkų bendrijos) pareigos mokėti vietinę rinkliavą negali paneigti nei Sodininkų bendrijų įstatymas, nei bendrijos steigimo dokumentai, nes šie aktai nereglamentuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemų ir vietinės rinkliavos surinkimo organizavimo klausimų, o tik nustato sodininkų bendrijų veiklos pagrindus, bendrijos ir jos narių tarpusavio santykius. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi bendrijos narių ir bendrijos tarpusavio santykiai grindžiami narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Remiantis šiais principais, turi būti sureguliuojami bendrijos ir jos narių tarpusavio atsiskaitymo klausimai, kurie negali pakeisti kitų viešosios teisės normų, būtent normų dėl  įmokos už atliekų tvarkymą. Šiuo atveju atmestini ir atsakovės atstovo nurodyti argumentai, kad bendrovės apmokestinimas pažeidžia pagrindinį principą „teršėjas moka“, nes atsakovės nuomone šis principas yra taikomas tik nekilnojamojo turto savininkams, o bendrija nėra šių objektų savininkė. Teismas dar kartą pažymi, kad bendrija šiuose santykiuose veikia ne kaip nekilnojamųjų objektų savininkė, o kaip savininkų atstovė ir būtent per ją valstybė įgyvendina mokesčių už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš objektų savininkų. Ši aplinkybė aiškiai išplaukia iš jau minėtų teisės aktų.

Dėl sodininkų bendrijos narių įgaliojimų suteikimo bendrijai sudaryti paslaugų sutartį. Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Šio Įstatymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo organas gali sudaryti, kai yra toks narių susirinkimo sprendimas, tačiau sandoriai dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir surinkimo šio Įstatymo nėra priskiriami prie išimtinų atvejų, dėl kurių sprendžia bendrijos narių susirinkimas (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), todėl bendrijos valdymo organas šiuo atveju turi teisę atstovauti bendrijos narius įstatymo pagrindu. Be to pažymėtina, kad net jei bendrijos narių susirinkimas ir priimtų atitinkamus sprendimus dėl tam tikrų įgaliojimų suteikimo ar nesuteikimo bendrijos valdymo organui santykiuose su savivaldybe ar sistemos administratoriumi, šie sprendimai neturėtų prieštarauti galiojantiems norminiams teisės aktams, reglamentuojantiems atitinkamus teisinius santykius, t. y. kaip jau minėta, bendrijos narių priimti sprendimai negali pakeisti kitų viešosios teisės normų.

Kaip nurodė atsakovė, ji nėra nekilnojamojo turto savininkė, todėl negali būti laikoma atliekų turėtoja ir teršėja, tačiau bendrija turi atitinkamą apibrėžtą teritoriją, kuri yra suskirstyta į atskirus turto vienetus, kurių savininkai būtent per bendriją (juridinį asmenį) įgyvena savo teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Tiek Įstatymas, tiek bendrijos įstatai šiuo atveju numato bendrijos nariams pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas ir mokėti bendrijos nario mokestį, todėl bendrija ir jos valdymo organai savo veiklą turi organizuoti taip, kad tinkamai ir laiku būtų surinkti mokesčiai (tikslinės įmokos), iš kurių teisės aktų ir sutarčių nustatyta tvarka bendrija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

Atsakovė ginčija taip pat jos pareigą mokėti atitinkamą įmokų dalį už asmenis, turinčius apmokestinamą turto vienetą bendrijos teritorijoje, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai. Kaip jau buvo minėta, į nekilnojamo turto objektų sąrašą yra įtraukti sodų paskirties objektai -  sodo sklypai su pastatais, nepriklausantys sodininkų bendrijos nariams, bet esantys sodo teritorijoje, t. y. įmoka skaičiuojama pagal bendrijos teritorijoje esančius sodo sklypus su pastatais, nepriklausomai nuo to ar šių sklypų savininkai yra bendrijos nariai. Teismas sutinka su trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos nurodytais argumentais, kad šie asmenys, nors ir nėra bendrijos nariai, tačiau turi tokias pat pareigas, susijusias su sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, kaip ir bendrijos nariai, taip pat ir pareigas mokėti jiems tenkančią mokesčių dalį. Jei asmenys šios pareigos nevykdo, bendrija, turi visas teises pareikšti jiems atitinkamus reikalavimus teisme. Šiuo aspektu nepagrįstais yra laikytini ir trečiųjų asmenų argumentai, kad neteisinga būtų mokėti mokesčius už bendrijos narius ar kitus asmenis, kurie piktybiškai tų mokesčių nemoka, nes DVĮ įmoka ir jos pastovioji dedamoji skaičiuojama atsižvelgiant į nekilnojamųjų objektų skaičių, todėl kiekvienam šių objektų savininkui tenka pareiga sumokėti tik jo objektui tenkančią įmokos dalį, o jeigu nekilnojamojo objekto savininkas nustatytos dalies mokesčio nemoka, tai, kaip jau minėta, bendrija turi organizuoti savo veiklą taip, kad šie mokesčiai būtų surinkti arba išieškomi teismine tvarka.

Aukščiau nurodyti teisės aktai (ATĮ, Vyriausybės nutarimas Nr. 711 ir juos įgyvendinantys savivaldybės tarybos sprendimai), kurie apibrėžia sodininkų bendrijas kaip DVĮ mokėtojas, yra norminiai administraciniai aktai, kuriais tiek ieškovė, tiek atsakovė, privalo vadovautis. Savivaldybės tarybos priimti norminiai administraciniai aktai ir jų minėtos normos dėl DVĮ nustatymo ir mokėjimo sodininkų bendrijų atžvilgiu nebuvo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovės naudai ieškinyje nurodytą įsiskolinimą už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.63 ir 6.200 straipsniai nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šioje byloje dėl skolos dydžio esminio ginčo nebuvo, ieškovės reikalaujamą priteisti sumą pagrindžia ieškovės pateiktos aukščiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros, sutarties apyvartos ataskaitos  ir pažymos-skaičiuotės duomenys (2 t., b. l. 24-39), todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina 615,03 Eur skola už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (pastovioji DVĮ dedamoji) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d.

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2015-04-28 sutarties 4.2 punkte nustatytus 0,2 proc. – 2,70 Eur dydžio delspinigius. Šiuo atveju, nors atsakovė yra juridinis asmuo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuose santykiuose ji veikia kaip sodininkų bendrijos teritorijoje esančių objektų savininkų (fizinių asmenų) atstovė ir įgyvendina būtent fizinių asmenų pareigas mokėti atitinkamas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra specifinis, pelno nesiekiantis, ribotos atsakomybės juridinis asmuo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principu sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga taikyti įstatymo analogiją ir ieškovės prašomų priteisti delspinigių normą sumažinti iki Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje numatytos delspinigių normos – 0,02 proc. Ieškovė ieškinyje nenurodė konkretaus delspinigių skaičiavimo laikotarpio, todėl atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą 2,70 Eur sumą, iš atsakovės ieškovės naudai šiuo atveju yra priteistini 0,27 Eur dydžio delspinigiai.

Dėl procesinių palūkanų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytas 6 proc. dydžio procesines palūkanas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra verslininkė ir abi šalys nėra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovės priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje: 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 300 Eur už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 315 Eur ( 1 t., b. l. 137-138, 2 t., b. l. 88-89). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 150,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l. 19-20). Išlaidos advokatės ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl advokatų darbo apmokėjimo maksimalių dydžių.  Ieškinį patenkinus iš dalies, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (99,61 proc.) priteistina ieškovei 313,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai (0,39 proc.) priteistina atsakovei 0,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu yra taikytinas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas ir iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina iš viso 313,18 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės taip pat priteistina valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 44,19 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Ieškovei tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio ( CPK 92, 96 str.), todėl iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, jos pajamų pagrindinę dalį sudaro bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai, kuriems surinkti iš bendrijos narių ir kitų asmenų reikalingas tam tikras terminas. Atsižvelgiant į tai, kad skolos suma yra pakankamai didelė, gali susidaryti labai nepalankios aplinkybės sprendimo įvykdymui, o nukreipimas jį vykdyti priverstine tvarka, dar labiau apsunkintų atsakovės ir jos narių turtinę padėtį. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė realizuotino turto neturi, todėl ir priverstinis sprendimo vykdymas gali būti neefektyvus. Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šio sprendimo vykdymas atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270, 284 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Žilvitis“, juridinio asmens kodas: 157006066, buveinė: Jonavos r, sav., Salupių k., ieškovės UAB „Jonavos paslaugos”, juridinio asmens kodas: 156916523, buveinė: Jonava, Klaipėdos g. 17, naudai 615,03 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų 03 euro centus) skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą (DVĮ pastoviąją dedamąją) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 0,27 Eur (27 euro centus) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (615,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 313,18 Eur (tris šimtus trylika eurų 18 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Žilvitis“, juridinio asmens kodas: 157006066, buveinė: Jonavos r, sav., Salupių k., 44,19 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 19 euro centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas: 5660). 

Apie priimtą sprendimą paskelbti viešo paskelbimo būdu.

Šio sprendimo vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka  Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                                   Lidija Deksnienė