Civilinė byla Nr. e2-418-1162/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16191-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.1. 1.3.2.9.10.8.; 1.3.2.9.14.; 1.3.5.10.; 1.3.6.3.2.9.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,

sekretoriaujant Joanai Ažukienei,

dalyvaujant ieškovui E. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotiems atstovams G. V., advokatui Gintui Gustaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo E. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas E. K. 2022 m. gruodžio 5 d. pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo: 1) pripažinti darbdavio 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą nutraukti darbo sutartį neteisėtu; 2) pripažinti, kad darbo sutartis nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. dienos nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) negrąžinti ieškovo į darbą ir priteisti sumokėti patirtą turtinę žalą, kurią sudaro 1 950,00 Eur dydžio nemokėtas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. neteisėto atleidimo dienos, 1 950,00 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (4 875,00 Eur ieškinio padavimo dieną), 497,24 Eur dydžio neišmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. priėmimo į darbą dienos iki 2022 m. rugsėjo 15 d. atleidimo iš darbo dienos ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 568,75 Eur dydžio kompensacija (1950 € : 24 mėn. x 7 mėn.); 2 223,76 Eur dydžio priedas, priklausantis nuo darbuotojo veiklos rezultatų (27 753,00 Eur 2022 m. I ketv. pelnas + 27 841,00 Eur 2022 m. II ketv. pelnas padalinti iš 25 darbuotojų);4) pripažinti darbdavį ieškovo atžvilgiu vykdžius mobingą ir priteisti sumokėti 20 000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Nurodė, kad 2022 m. vasario 24 d. ieškovas su atsakovu pasirašė darbo sutartį Nr. 143. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 15 d. gavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus sprendimą „Dėl darbo sutarties sudarytos tarp bendrovės ir darbuotojo E. K. nutraukimo“. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes sukūrė tokią darbo aplinką, kurioje ieškovas patyrė priešiškus, neetiškus, žeminančius, agresyvius, užgaulius veiksmus, buvo kėsinamasi į ieškovo garbę bei orumą, psichologinį asmens neliečiamumą, buvo siekiama ieškovą sumenkinti ir įbauginti tikslu, kad ieškovas parašytų prašymą iš darbo išeiti savo noru ir darbdaviui nereikėtų mokėti išeitinės kompensacijos. Ieškovas darbo vietoje buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „bl...t“, buvo garsiai šaukiama prikišus veidą prie ieškovo veido, darbo vietoje UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas G. V. vykdė ieškovo dalykinių savybių menkinimą: vadino „silpnu“, „atsilikusiu“ po to, kai pats neišlaikė egzaminų kvalifikacijos atestatui gauti, ieškovui dirbant prie jo pasilenkęs be ieškovo leidimo fotografuodavosi asmenukėms. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas G. V. įmonės serveryje sukūręs ieškovui elektroninį paštą, vienas turėjo jo slaptažodį ir nuolat jį be ieškovo žinios skaitė. Darbo vietoje įmonės vadovai darbuotojams melavo, jog ieškovas juos apkalba nenurodydami, ką konkrečiai apie darbuotojus šneka. 2022 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės direktorius A. D. telefonu keiksmažodžiais ieškovą išplūdo, o po to dar papildomai su keiksmažodžiu atsiuntė SMS pranešimą, išvadino „Vadovu bl...t“, teigė, kad ieškovas „vėjus pasakoja“. Tą dieną iš karto po išplūdimo ieškovas išėjo namo, o pakeliui jam kelią su savo BMW markės automobiliu užkirtęs atsakovės akcininkas G. V. ir vėl pakartotinai ieškovą necenzūriniais žodžiais išplūdo. Įmonės vadovai 2022 m. rugpjūčio 16 d. specialiai išplūdo ieškovą ir po to kitus darbuotojus vertė rašyti paaiškinimus, kad buvo priešingai, t. y. esą ieškovas išplūdo įmonės vadovus. Direktoriaus ieškovo atžvilgiu išsakomi intensyvūs ir sistemingi įžeidimai ieškovui sukeldavo stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, apimdavo gėdos jausmas būnant vienoje patalpoje su atsakovo vadovais ir kitais darbuotojais bei palaikant su jais darbinius santykius, suprastėjo pasitikėjimas savimi ir savivertė Ieškovas už direktorių A. D. vyresnis 27 metais, t. y. beveik dvigubai, todėl jo bendravimo kultūra, kuomet ieškovas buvo tujinamas, yra ypač užgauli, menkinanti ieškovą. Atsakovės direktorius A. D. yra 29 metų, apie 1,90 m ūgio, apie 100 kg svorio, o atsakovės statybos direktorius G. V. yra 39 metų, apie 2,00 m ūgio ir, tikėtina gerokai virš 130,00 kg svorio. Ieškovas yra 57 metų amžiaus, ūgis yra 1,80 m ir svoris 82,00 kg, yra tik 45 procentų darbingas, todėl įvertinę šiuos fizinius duomenis, įmonės vadovai abu kartu prieš ieškovą buvo ypač agresyvūs ir nepagarbūs bendraudami su juo iki tokio lygio, kad privertė valyti patalpas, o šiukšles savo atsineštais maišais išmesti vežtis į namus. Tokiais atsakovės veiksmais ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovas buvo pranešęs apie prieš jį vykdomą mobingą atsakovės vadovams, bet atsakovė jokių veiksmų, kad būtų ištirtos ir pašalintos visos galimos mobingo apraiškos įmonėje, nesiėmė. Jei atsakovė būtų bent pradėjusi aiškintis, kalbėtis ir šalinti mobingo apraiškas, galima buvo aptarti tolesnio darbo įmonėje sąlygas, bet akivaizdu, kad atsakovė specialiai siekė mobingo veiksmais atleisti ieškovą iš darbo ir ją tenkino tokia situacija, kokia susiklostė dėl jos neteisėtų veiksmų. Atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki pat 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. neteisėto atleidimo dienos, su ieškovu nei karto nesusiekė ir nebendravo. Atsakovė taip pat pažeidė DK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nesudarė man sąlygų kaip neįgaliam asmeniui sąmatininko darbo funkcijoms atlikti ir nesuteikė reikalingų darbo priemonių ar turto. Atsakovas neatliko galimybių atlikti ieškovui pavestą darbą vertinimo (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ir gamybos tempas atitinka mano galimybes), nesiuntė pasitikrinti sveikatos, kas privaloma pagal DK ir Lietuvos Respublikos darbo saugos ir sveikatos įstatymą. Atsakovei prieš ieškovui įsidarbinant buvo pateikta „Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“, kur numatyta, kad ieškovas negali dirbti didesniame kaip 1,3 metro aukštyje, ar kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, tačiau atsakovės biuro patalpos (duomenys neskelbtini), buvo ketvirtame aukšte, t.y. didesniame kaip 1,3 metro aukštyje, kur be lifto ieškovui sunku buvo patekti ir patalpose buvo per karšta. Darbdavys iš vis nebuvo įsigijęs ir nesuteikė ieškovui nei vienos reikalingos sąmatininko funkcijoms atlikti darbo ar apsaugos priemonės. Sudarant darbo sutartį nebuvo sutarta, kad darbo metu ieškovas naudos savo darbo priemones ir turtą, o atsakovė už tai ieškovui neatlygins. Pas atsakovę taip pat yra likę ieškovui nuosavybės teise priklausančių darbo priemonių, kurių atsakovė tyčia negrąžina, nors ne kartą buvo prašoma ir kurių vertė siekia apie 500,00 Eur. Šie veiksmai taip pat rodo, kad atsakovė vykdė ir iki šiol tebevykdo mobingą ieškovo atžvilgiu. Darbdavys nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo tik todėl, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. jis neturėjo finansinių galimybių savo sąskaita darbdavio naudai naudoti savo darbo priemonių ir neturėjo galimybės dėl sveikatos problemų toliau dirbti atsakovės suteiktoje darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo verčiamas atlikti darbo funkcijas, dėl kurių nebuvo susitarta darbo sutartyje, vertė atlikti papildomus darbus nemokamai sudarant išplėstines objekto sąmatas ir vertė nuosavomis lėšomis vykti atlikti papildomas ne sąmatininko funkcijas į kitas darbo vietas adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Be to, šiuose objektuose ieškovui teko nemokamai atlikti papildomas darbų vadovo darbo funkcijas ant lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini), stogo, kur pastato aukštis daugiau kaip 1,3 m tuo pažeidžiant gydytojų nurodymus, išdėstytus „Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“. Tai taip pat pagrindžia teiginį, kad atsakovė nesudarė tinkamų darbo sąlygų pagal ieškovo sveikatos būklę darbo funkcijoms atlikti. Pareigybės aprašymas ieškovui nebuvo pateiktas. Ieškovas Iš anksto žinodamas, kad reikės atlikti nurodytas papildomas funkcijas už tokį atlyginimą, koks sulygtas darbo sutartimi, nebūtų pas atsakovę net įsidarbinęs. Vis dėlto ieškovas niekada neatsisakė jei jam leido sveikata ir resursai, vykdyti tokių darbdavio darbo nurodymų, kurių atlikimas nebuvo numatytas darbo sutartyje ir už kurių atlikimą niekada nebuvo ieškovui sumokėta, o darbo funkcijas pradėjo vykdyti dar iki darbo sutarties sudarymo. Dėl to, kad ieškovas vėliau paprašė pasirašyti papildomą susitarimą ir už papildomus darbus mokėti papildomą atlygį, buvo viena iš pagrindinių priežasčių siekiant ieškovu atsikratyti. Visos šios aplinkybės, kad ieškovui trūksta asmeninių piniginių lėšų vietoje sugedusio nusipirkti naują kompiuterį ir vykti į darbą kitu adresu, nei nustatyta darbo sutartimi, ar kad įvykdyti darbo nurodymų ieškovas negali todėl, kad darbo vietoje nesudarytos tam tinkamos sąlygos, kad ieškovas bijo atvykti į darbą dėl atsakovės vadovaujančių darbuotojų agresyvių nenuspėjamų veiksmų, neturėtų būti vertinamos, kaip ieškovo atsisakymas vykdyti darbdavio nurodymus, todėl ieškovas negalėjo būti atleidžiamas iš darbo. Atsakovė neturėjo pagrįstų prielaidų reikalauti, kad ieškovas atliktų darbo funkcijas nesaugioje ir neįgaliam asmeniui dirbti nepritaikytoje aplinkoje. Atsakovė pažeidė DK 42 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisės normas, nes niekada pasirašytinai nesupažindino ieškovo su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Dar viena reikšminga aplinkybė, dėl ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, yra tai, jog pas atsakovę buvo nusistovėjusi darbo tvarka, jog galima dirbti nuotoliniu būdu ir taip ieškovas dirbo ne vieną kartą ir ne vieną darbo dieną. Nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nebesant galimybių ieškovui dirbti adresu (duomenys neskelbtini) ieškovas dirbti nuotoliniu būdu prašė 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu, pakartotinai prašė 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu. Atsakovas tenkino ieškovo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, nes, vadovaujantis DK 46 straipsnio 2 dalies nuostatomis, per penkias darbo dienas, t. y. vėliausiai iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. motyvuotai neatsisakė patenkinti ieškovo raštu pateikto prašymo dirbti nuotoliniu būdu, vadinasi, su prašymu sutiko ir privalėjo sutikti, kadangi ieškovas – neįgalus asmuo. Ieškovas taip pat turėjo teisę prašyti darbdavio pakeisti darbo sąlygas. Per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė neatleido ieškovo iš darbo už pravaikštas, o rašė, kad „tikisi sėkmingo tolimesnio bendradarbiavimo“. Bendradarbiavimo su atsakove laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. dienos tikėjosi ir ieškovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė neturėjo pagrindo su ieškovu nutraukti darbo sutartį be jokio įspėjimo todėl, kad neatvyko į darbą vieną ar daugiau darbo dienų, nes sąmatininko funkcijas ieškovas buvo pasiruošęs bet kada atlikti namuose ir niekada neatsisakė ir negalvojo atsisakyti bendradarbiauti su atsakove. Atsakovei niekas netrukdė nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. darbinius nurodymus duoti elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kaip ji visada darė. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma yra „LR 58 str. 1 d.“ Tokios įstatymo normos nėra ir, atitinkamai, ji negali būti darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Atsakovės suklydimas, nurodant neegzistuojančią teisės normą kaip atleidimo iš darbo pagrindą, negali būti laikomas nežymiu suklydimu ar rašymo klaida, kuri neturi įtakos skundžiamo sprendimo turiniui. Perskaitęs atsakovės sprendimą ieškovas neturėtų savarankiškai išmąstyti darbo sutarties nutraukimo su juo pagrindo ir įstatymo normos, nes yra didelė klaidos padarymo tikimybė, kuri vėliau gali turėti įtakos, pavyzdžiui, prašymams Darbo ginčų komisijai ar teismui. Atsakovė pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies ir 64 straipsnio nuostatas, nes prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, raštu neįspėjo ieškovo apie galimą atleidimą. Ieškovas iš atsakovo negavo įspėjimo nutraukti darbo sutartį, kuriame būtų nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Negavęs tokio įspėjimo, ieškovas buvo įsitikinęs, kad dirba ir toliau dirbs pas atsakovę, laukė jo darbinių nurodymų ir neieškojo kito darbo. Neteisėtai atleisdama ieškovą iš darbo atsakovė taip pat padarė jam neturtinę žalą. Atsakovė iš darbo ieškovą atleido itin kompromituojančiu pagrindu neva esant darbuotojo kaltei, sumažėjo ieškovo galimybės konkuruoti darbo rinkoje, įvertinant tai, kad ieškovas yra neįgalus vyresnio amžiaus darbuotojas. Dėl to, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo, ieškovui kilo sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai, nes ieškovo žmona šiuo metu nedirba, ieškovas augina nepilnametį vaiką, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, o nedarbo socialinio draudimo išmoka jam nėra mokama.

2.       Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai parodė, kad apie samatininko poziciją UAB (duomenys neskelbtini) sužinojo perskaitęs skelbimą. Pagrindinės darbo pasiūlymo sąlygos tiko, nes ieškovas turi reikiamą išsilavinimą ir kompetencijas, nurodytas atlygio dydis tuo metu jį tenkino. Skelbime buvo nurodyta, kad darbas bus su programa „Prosama“, komercinių pasiūlymų rengimas, projektinės, techninės dokumentacijos analizavimas, bendravimas su paslaugų, medžiagų tiekėjais, rangovais, subrangovais, darbo medžiagų sąnaudų paskaičiavimas. Vėliau dirbant UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo atliekamų darbo funkcijų apimtis išaugo, nors darbo skelbime nebuvo nurodyta, kad reiks vykti į komandiruotes, atlikti darbų vadovo funkcijas. Dėl darbo pokalbio susitiko 2022 m. vasario 14 d., o 2022 m. vasario 17 d. jau buvo sutarta, kad ieškovas dirbs UAB (duomenys neskelbtini). Dar prieš pradėdamas dirbti ieškovas nurodė atsakovės atstovui G. V., kad dirba tik su programa „SES3“ ir jį tokios sąlygos tenkino. Ieškovas apskritai nedirba su jokiomis kitomis sąmatinėmis programomis, nes jų negalima integruoti į tas programas, kuriomis ieškovas naudojasi. Ieškovas realiai pradėjo dirbti nuo 2022 m. vasario 17 d., skaičiavo sąmatas daugiabučiams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors darbo sutartis buvo sudaryta tik 2022 m. vasario 24 d. Ieškovas pateikė atsakovui kartu su įdarbinimo dokumentais ir išvadą dėl jo neįgalumo ir darbo sąlygų. Su pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis ieškovas nebuvo supažindintas įsidarbinimo metu, tokios apskritai nebuvo įmonėje numatytos. Darbo sutartį pasirašė su nurodytomis statybos inžinieriaus pareigomis, nes neturėjo kito pasirinkimo, tokia buvo jam pateikta, nors statybų inžinierius yra plati sąvoka ir tai iš esmės yra įgyto išsilavinimo apibrėžimas. Jei nebūtų pasirašęs darbo sutarties, nebūtų gavęs darbo. Pradėjus dirbti, ieškovas skaičiavo jam pavestas sudaryti sąmatas, tačiau šie skaičiavimais nedavė rezultato, nes įmonė negaudavo užsakymų iš konkursų, nebuvo darbų, pradėjo trūkti įmonei pinigų. Tada įmonėje buvo naudotos ieškovo turimos kompetencijos viešųjų pirkimų srityje, tačiau dalyvavimui viešųjų juridinių asmenų konkursuose reikėjo atlikti papildomas funkcijas, dėl kurių nebuvo susitarta darbo sutartyje ir su G. V. pažadėjo ieškovui 50 proc. pelno nuo kiekvieno konkurso, kurį įmonė laimės, pažadėjo pakeisti darbo sutartį dėl darbo apmokėjimo. Pradžioje dalyvavimas viešuose konkursuose nebuvo sėkmingas, tačiau tokia yra dalyvavimo viešuose konkursuose specifika, t. y. turi bent 10 konkursų sudalyvaut su visos dokumentacijos parengimu ir tada laimi 1. Galiausiai UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo viešąjį konkursą, nors G. V. buvo pradėjęs panikuot ir sakė metam šitą reikalą. Su įmone 2022 m. balandžio mėn. pradžioje buvo pasirašyta darbų sutartis dėl (duomenys neskelbtini) darželio remonto, tačiau su ieškovu sudaryta sutartis dėl apmokėjimo už darbą nebuvo pakeista, G. V. apskritai pradėjo neigti, kad ką nors žadėjo, taip pat sumenkino ieškovo indėlį laimint viešuosius konkursus. Nepaisant to, ieškovas toliau ieškojo viešųjų konkursų, rengdavo visą dokumentacija vienas, nors įprastai prie tokios apimties projektų turi dirbti 3-4 darbuotojai. Taip buvo laimėtas dar vienas viešasis konkursas. Išaugus darbų apimtims ieškovas nuolat į tai atkreipdavo atsakovės dėmesį, kad dirba savaitgaliais, vakarais, nebeturi laisvo laiko, tačiau jokio atlyginimo pakėlimo nebuvo, priešingai, ieškovas būdavo iškoliojamas. Kita svarbi aplinkybė, kad iš ieškovo nepagrįstai buvo reikalaujama lokalinių sąmatų. Sąmatininkas skaičiuoja sąmatas, nurodytas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 19 dalyje, 6 priede, išskyrus statinio ekonominius rodiklius, ir būtent tokios buvo jo darbo funkcijos, kurios buvo sutartos. Dalyvaujant viešuosiuose konkursuose pakanka užpildyti darbų kiekių žiniaraščius. Lokalines sąmatas ieškovas rengdavo tik savo patogumui, kad matytų sąnaudas projekte, jo atsiperkamumą, šių lokalinių sąmatų kiekvienam objektui atskirai nesaugodavo, o naujas rengdavo ant senųjų, naudodamas kaip šabloną. Ieškovas taip pat mokėsi tam, kad įmonė galėtų dalyvauti ir kituose konkursuose, siekė įgyti naujas kvalifikacijas kursuose ir jas patvirtinančius atestatus, ką ir padarė, ieškovui buvo suteikti darbų vadovo, projekto vadovo atestatai. Tuo tarpu G. V., mokęsis tuose pačiuose kursuose, nesugebėjo išlaikyti egzaminų ir atestatų negavo, nors ir neteisėtai naudojosi ieškovo pagalba laikant egzaminus. Dėl šių priežasčių G. V. pradėjo žeminti ieškovą, rėkdavo ant jo prie kitų darbuotojų, ignoruodavo ieškovo pasiūlymus. Naujai atėję darbuotojai, pvz. administratorė Ž. ir buhalterė N., matydami tokį ieškovo žeminimą taip pat jo nebegerdavo, juokdavosi iš jo, nesisveikindavo, ieškovui pradėjo dingti darbo priemonės. Pažymėjo, kad ieškovui įmonė nesuteikė jokių darbo priemonių, kad ir kokie kompiuteriai buvo pirkti, ieškovas nieko negavo. Ieškovui nebuvo perkama ir programos „SES3“ licencija, nors dar darbo pradžioje buvo sutarta, kad ieškovas dirbs su ja. Ši programa, įsigijus licenciją, suinstaliuojama į konkretų kompiuterį. Būtent tokią programą ieškovas buvo nusipirkęs ir turėjo savo asmeniniame kompiuteryje bei dirbo su ja atsakovei, t. y. naudojo asmenines darbo priemones. Atsakovė darbo vietoje ieškovui tokios programos nenupirko, pagailėjo 200 Eur, nors ieškovo dėka gavo nuolaidą šiai programai įgyti. Ieškovas neturėjo net tokių elementarių darbo priemonių, kaip tušinukai, trintukas, sąvaržėlės ir pan., net šias priemones ieškovas nešėsi pats. Net ir šios jo asmeninės priemonės dingo. Ieškovui nebuvo žinoma, kur pasiimti paprasčiausių kanceliarinių prekių, sakė administratorei, kuri žadėjo nupirkti, bet šių priemonių nebuvo. Visus šiuos veiksmus ieškovas vertina kaip mobingą jo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad iki šiol pas atsakovę yra likusios jo asmeninės darbo priemonės, kompiuterio laidai, USB laikmenos, kanceliarinės priemonės, ieškovo asmeniniai pagal jo poreikius užsakyti akiniai. Ieškovui šios priemonės negrąžintos ir jam nesuprantama, kodėl. Juk atsakovės atstovas galėjo ir į teismą atnešti bei šias priemones grąžinti. Ieškovas į savo darbo kabinetą patekti nebegali, kad pats jas pasiimtų, pakeista kabineto spyna. Pirmas didesnis konfliktas įvyko 2022 m. liepos 28, ar 29, ar 30 d., kai ieškovas buvo išvadintas necencūriniais žodžiais priminęs apie savo darbo krūvį ir poreikį pakelti algą, dėl ko ieškovui teko išeiti namo dėl itin prastos emocinės būklės. Kitą dieną ieškovas atėjo į darbą, nes tikėjosi, kad tai tik vienkartinis konfliktas, juk darbe visko pasitaiko. Vis dėl to 2022 m. rugpjūčio 10 d. vėl tas pats pasikartojo, prasidėjus kalbai apie atlyginimo pakėlimą. Ieškovas buvo išplūstas, todėl apie pietus išėjo namo susitvarkyti su emocijomis. Namo važiavo troleibusu, todėl greičiausiai jį sekė G. V., nes einant namo užkirto jam kelią su savo mašina BMW ir pasakė su keiksmažodžiu „atgal į darbą“. Ten taip pat dar buvo kalba apie antspaudą, nes antspaudo reikėjo todėl, kad vyko aktavimas Kauno miesto savivaldybėje ir savivaldybės atsakingas darbuotojas vis skambindavo prašydamas pateikti aktavimą tam, kad būtų galima pervesti pinigus įmonei. Savivaldybės darbuotojas ragino tą padaryti prieš jam išeinant atostogų, kadangi paskui įmonė pinigus galės gauti tik po jo atostogų, t. y. po mėnesio ar dviejų. Ieškovas, ieškodamas antspaudo skambino įmonės direktoriui A. D., nes trūko tik antspaudo, tačiau A. D. neatsiliepdavo į jo skambučius, o vėliau dar jį ir išplūdo, nors ieškovas rūpinosi, kad įmonė greičiau gautų pinigus. Nepaisant to, ieškovas toliau atvykdavo į darbą. 2022 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas buvo siaubingai išplūstas dėl to, kad neva nevykdė darbo funkcijų. Tą dieną iš ieškovo buvo pareikalauta pateikti lokalines objekto sąmatas, kurių jis neprivalėjo rengti, bet rengė, o ieškovas negalėjo jų pateikti, nes sugedo jo kompiuteris. Be to, kaip minėta, ieškovas jų nesaugojo, nes jos iš esmės nebuvo reikalingos darbui. Aplinkybes, dėl kurių ieškovas negalėjo jų pateikti, G. V. išgirdo tik iš trečio karto, per tą laiką plūdosi, liepė eit iš darbo su keiksmažodžiais, jei kas nepatinka. Esant tokiai įtampai ir sugedus ieškovo kompiuteriui, ieškovas, pasiėmęs kompiuterį išėjo namo maždaug po 9 val. Laukdamas darbinių nurodymų namuose, ieškovas pastebėjo, kad yra atjungtas nuo darbinio elektroninio pašto. 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas buvo nuvykęs į darbovietę pasiimti darbo priemonių ir kažkaip spręsti susidariusią situaciją, tačiau kitų darbuotojų nerado, ieškovo kabineto spyna buvo pakeista. Laukė dvi valandas maždaug nuo 8 iki 10 val., bet nieko nebuvo. Ieškovas el. paštu gavo tik prašymą pateikti paaiškinimą. Dėl šių priežasčių savo prašymą dėl nuotolinio darbo jis išsiuntė registruotu paštu, atsakymo nesulaukė. Prašymus pateikti paaiškinimus dėl neatvykimo į darbo vietą jis gavo dar du kartus, tačiau jo nebuvo prašoma pateikti pasiaiškinimą. Ieškovas nesitikėjo, kad bus atleistas, nes jo prašymas dėl nuotolinio darbo nebuvo atmestas ir ieškovas laukė darbinių nurodymų, galėjo dirbti su namuose esančiu kompiuteriu. Ieškovas visus prašomus paaiškinimui atsakovei pateikė. Buvo akivaizdu, kad ieškovas negali dirbti adresu (duomenys neskelbtini), kol jo atžvilgiu taikomas mobingas ir neužtikrinamos reikiamos darbo priemonės, ieškovas niekada neatsisakė vykdyti darbo funkcijų, būtų vykęs ir į objektus, jei būtų gavęs tokį nurodymą, nors sąmatininkas gali savo funkcijas atlikti ir be vykimo į objektą. Ieškovas nelaukė, kol tokios darbo sąlygos pakenks jo sveikatai, rūpinasi savo sveikata, nes turi itin daug sveikatos problemų. Per visą laikotarpį iki neteisėto ieškovo atleidimo, ieškovas iš atsakovės negavo darbinių nurodymų. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas siekė susigrąžinti savo darbo priemones, buvo dar kartą nuvykęs į darbovietę sutartu laiku, tačiau taip ir nepasisekė pateikti į kabinetą. Galiausiai ieškovui pasiūlius nutraukti darbo santykius bendru sutarimu, ieškovas kitą dieną gavo sprendimą atleisti jį iš darbo, net nenurodant jame ieškovo atleidimo pagrindo. Ieškovas nebuvo įspėtas, kad jį ketinama atleisti, jis negalėjo tinkamai suplanuoti tolimesnio savo gyvenimo, pradėti ieškoti naujo darbo. Papildomai pabrėžė, kad ir pati darbo vieta neatitiko išvadoje dėl jo darbo sąlygų nustatytų reikalavimų, nes nebuvo užtikrinama reikiama patalpos temperatūra, G. V. įėjęs į jo kabinetą, išjungdavo ten esantį kondicionierių, esą jam pučia, darbo vieta buvo didesniame aukštyje, nei jam leidžiama dirbti. Ieškovas stengėsi prisitaikyti prie esamos situacijos, nors matė, kad darbo vieta neatitinka reikalingų sąlygų. Neturėjo minčių skųsti darbdavį darbo inspekcijai. Įmonės patalpos adresu (duomenys neskelbtini), yra du kabinetai vienas šalia kito su atskiromis spynomis ir dar vienas kabinetas priešais šiuos kabinetus, kuriame sėdėjo vadovai G. V. ir A. D. Iš tų dviejų kabinetų, tai viename buvo administratorė su buhaltere, o kitame buvo padėtas stalas ieškovui ir ateidavo darbų vadovai. Ieškovas neturėjo rakto nuo pereinamų durų tarp kabineto, kur buvo jo darbo vieta, ir kabineto, kur buvo administratorė su buhaltere.

3.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pateikdamas darbdaviui kaltinimus mobingu ir reikšdamas reikalavimą dėl didelės neturtinės žalos atlyginimo, visiškai nesivargina pateikti įrodymų dėl jo nurodytų aplinkybių apie tariamo mobingo darbovietėje požymius. Kaip matyti iš ieškovo elgesio, tai yra asmuo, kuris pakankamai gerai žino savo kaip darbuotojo teises ir sugeba jas ginti, tačiau dėl tariamo mobingo ieškovas nesikreipė į darbo inspekciją ir nenutraukė darbo santykių, kas indikuoja labiau tikėtina aplinkybę, kad ieškovo nurodomų mobingo apraiškų darbovietėje nebuvo. Ieškovui neįrodinėjant jo nurodytų aplinkybių, nebelieka galimybės pripažinti šias aplinkybes įrodytomis, todėl teismas turėtų tokius ieškovo teiginius dėl mobingo ir iš to kildinamo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus. Priešingai nei nurodo ieškovas, esą jis buvo mobingo auka, pats ieškovas, tais atvejais jeigu jam kažkas nepatikdavo ar jam prieštaraudavo/nesutikdavo su jo nuomone, neretai elgdavo neadekvačiai, žemindavo kitus darbuotojus, priekaištaudavo ir menkindavo bendradarbius ir vadovus. Pasisakydama dėl ieškovo nurodomo 2022 m, rugpjūčio 10 d. susirašinėjimo, kurio turinys tariamai itin pažemino ieškovą, atsakovė paaiškina, kad ši situacija susiklostė, kai atsakovės vadovas perskambinęs už kelių minučių į ieškovui skambutį, buvo plūstamas ir žeminamas ieškovo dėl jo dalykinių savybių, tariamo nesugebėjimo atlikti savo pareigų – ieškovui tuo metu buvo reikalingas įmonės antspaudas ir jo negavęs konkrečiai tą minutę ieškovas pasipiktino. Ieškovas ir atsakovės vadovas nėra draugai, kuriems yra priimtinas toks bendravimo būdas, todėl dėl tokio neadekvataus ieškovo elgesio kilo žodinis konfliktas, kurio metu ieškovas nutraukė pokalbį. Todėl pateiktame susirašinėjime matyti didelis atsakovės vadovo pasipiktinimas ir jo supratimas, kad ieškovas elgiasi neadekvačiai, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes bei nurodinėja kaip elgtis. Visa tai indikuoja, kad pats ieškovas kalbėjo nepagarbiai ir užgauliai, kas iššaukė tokią atsakovės vadovo reakciją. Atsižvelgiant į tai, vien tai, kad tarp ieškovo ir vadovo kilo vienkartinis konfliktas, nėra pagrindo teigti, kad prieš ieškovą buvo vykdomas mobingas, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovui buvo suteiktos visos darbo priemonės ir jo poreikius atitinkanti darbo vieta. Didžiąją ieškovo darbo dalį sudarė darbas kompiuteriu, todėl ieškovui kabinete buvo suteikta tipinė ofiso darbo vieta, apimanti darbo stalą ir kėdę. Ieškovas niekada nėra pareiškęs jokių reikalavimų dėl darbo vietos trūkumų. Vien tai, kad asmuo dėl sveikatos sutrikimų turi netekęs dalies darbingumo savaime nereiškia, kad jų darbo vietai yra kažkokie specialūs poreikiai. Ieškovas bando klaidinti teismą, teigdamas, kad jo darbo vieta neatitiko jo specialių poreikių, nes buvo 4 aukšte t.y. daugiau nei 1,3 metro nuo žemės paviršiaus. Šis ieškovo teiginys nėra pagrįstas, nes nurodytas apribojimas yra taikomas fiziniams darbams, kurie atliekami aukštyje, pavyzdžiui kaip statybininkų, stogdengių ar pan., aukštį skaičiuojant nuo artimiausio paviršiaus (žemės arba perdangos). Tuo tarpu, didžiąją dalį darbo funkcijų ieškovas atlikdavo sėdėdamas prie darbo stalo, atliekant tokį darbą visiškai nesvarbu kokio aukščio pastate dirbama, nes aukštis skaičiuojamas nuo grindų. Tą patį galima pasakyti, apie ieškovo darbo funkcijų atlikimą, dalyvaujant objektuose vykusiuose pasitarimuose – ieškovui nereikdavo laipioti kopėčiomis į didesnį nei 1,3 m aukštį. Pasitarimai vykdavo stovint ant grindų/perdangos/žemės, todėl niekaip nepažeisdavo ieškovui nustatytų apribojimų dėl darbo sąlygų. Taip pat ieškovas teigia, esą jo darbo vietos šiluminė aplinka neatitiko nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių. Šilumines vertes nustato higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, tačiau ieškovas nenurodo, kurios konkrečiai šiluminės vertės buvo pažeistos, todėl atsakovei sunku atsikirsti, kai ieškovas aiškiai nesuformuluoja tariamo darbdavio padaryto pažeidimo. Pažymėjo, kad ieškovo darbo kabinete buvo įrengtas kondicionierius, kuriuo ieškovas galėjo nevaržomai naudotis ir nusistatyti jo poreikius atitinkančią patalpos temperatūrą. Ieškovo darbo vietoje buvo kompiuteris su monitoriumi ir įvesties įrenginiais, kuriame buvo įdiegta sąmatine programa, Office programos, buvo interneto ryšys, tačiau ieškovas atsisakė naudotis šiuo kompiuteriu, motyvuodamas, kad esą kompiuteris buvo per prastas ir naudojosi savo asmeniniu kompiuteriu. Jokių reikalavimų dėl darbo priemonių ieškovas darbdaviui nereiškė. 2022 m. gegužės pab. – birželio per. įmonė įsigijo nešiojamą kompiuterį su monitoriumi ir papildomą įrangą. Ieškovui buvo pasiūlyta su ja dirbti, tačiau atsakovas vėlgi nurodė, kad ši įranga jam per prasta ir atsisakė su ja dirbti. Naudojosi tik naujai nupirktu monitoriumi. Vėlgi jokių reikalavimų dėl įrangos darbdaviui nereiškė. Ieškovui suteikta darbo įranga visada buvo prieinama ieškovui ir jis galėjo ja naudotis, tačiau rinkosi naudotis savo asmeninėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginiai esą, jis buvo atleistas dėl to, kad nebegalėjo dirbti darbo vietoje ir nebegalėjo naudotis savo darbo priemonėmis, ar tai, kad jam nebuvo suteiktos darbo priemonės ar nebuvo sąlygų atlikti darbo funkcijų darbe, yra visiškai nepagrįsti. Šios aplinkybės tebuvo ieškovo sukurtas pretekstas daryti spaudimą darbdaviui nutraukti darbo santykius ieškovo pageidaujamos sąlygomis, t. y. išmokant išeitines. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, ieškovas buvo atleistas dėl to, kad nesant objektyvių priežasčių daugiau nei mėnesį laiko neatvyko į darbo vietą ir neatliko darbo funkcijų. Ieškovo nebuvo reikalaujama atlikti darbo funkcijų išeinančių už jo pareigų ribų. Ieškovas E. K. nuo pat jo įsidarbinimo įmonėje kategoriškai atsisakydavo pasirašyti, kad buvo supažindintas visais įmonės vidiniais teisės aktais. Jis atsisakė pasirašyti, kad buvo supažindintas su statybos inžinieriaus pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, darbo grafikais. Ieškovas buvo priimtas dirbti statybų inžinieriaus pareigose. Ieškovas pats pripažįsta, kad jo darbas apėmė sąmatų rengimą. Atitinkamai, darbdavio reikalavimas pateikti konkretaus objekto sąmatą negali būti laikomas reikalavimu atlikti darbo pareigoms nepriskirtas funkcijas. Tuo tarpu išplėstinė sąmata yra ta pati sąmata, tik darbų kategorijos yra labiau detalizuotos. Negana to, ieškovas ne kartą yra rengęs išplėstines sąmatas ir tik 2022 m. rugpjūčio 16 d. nusprendė, kad tokios sąmatos parengimas neapima jo darbo funkcijų. Ieškovas visada vykdavo į pasitarimus objektuose, nes būtent šiuose pasitarimuose būdavo priimami sprendimai dėl darbų atlikimo, jų atlikimo būdo, naudojamų medžiagų, kas įtakodavo sąmatų sudarymą. Ieškovas visada būdavo nuvežamas į objektą ir iš jo parvežamas. Atitinkamai tik po 2022 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas pareiškė, kad vykimas į objektus nepatenka į jo darbines funkcijas, nors iki to, visada šią funkciją atlikdavo ir jos niekada nekvestionuodavo, elgėsi taip tarsi tai buvo suprantamas dalykas ir jo darbo pareigų dalis ir dėl to niekada nebuvo ginčo iki kilusio konflikto. Atkreipė dėmesį, kad tariamas darbdavio reikalavimas atlikti darbo sutartimi nesulygtus darbus, nėra susijęs su ieškovo vienašaliu sprendimu neatvykti į darbą. Ieškovas nurodo, kad į darbą neatvykdavo dėl jo atžvilgiu tariamai vykdyto mobingo ir netinkamų darbo sąlygų, todėl tariamai perteklinių darbo funkcijų vykdymas nėra susijęs su bylos dalyku. Dėl to ieškovas nereiškia jokių reikalavimų. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad turėjo teisę dirbti nuotoliu, nes ieškovas nepateikė duomenų, kad augina vaiką iki 8 metų ar vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Jis taip pat nepateikė sveikatos priežiūros įstaigos išvados, kad gali dirbti tik namuose dėl savo sveikatos būklės, neįgalumo ar būtinybės slaugyti šeimos narį ar su juo gyvenantį asmenį. Vien tai, kad ieškovas yra netekęs dalies darbingumo, nėra pagrindas tuo manipuliuoti ir reikalauti, kad darbdavys jam leistų dirbti namuose, kai ieškovui yra suteikta pilnavertė darbo vieta su visomis priemonėmis. Ieškovas poreikį dirbti nuotoliniu būdu motyvavo tariamu mobingu, kuris prieš ieškovą nebuvo vykdomas. Atitinkamai, atsakovė nesutiko, kad ieškovas darbo funkcijas atliktu nuotoliniu būdu ir ieškovo neatvykimą į darbą pagrįstai laikė pravaikštomis. Nuo ieškovo vienašalio sprendimo nebeatvykti į darbą, ieškovui nebuvo pateikti jokie darbiniai nurodymai, tik prašymai pateikti pasiaiškinimus, kodėl jis neatvyksta į darbą, kas aiškiai rodo, kad atsakovė nesutiko, kad darbo funkcijas ieškovas atliktų nuotoliniu būdu. Atsakovė nutraukdama darbo sutartį nepadarė procedūrinių pažeidimų. Nepaisant galimų rašymo apsirikimų, darbdavio valia visada buvo aiški ir nedviprasmiška, o ieškovas ją puikiai suprato. Dėl galimų rašymo apsirikimų, ieškovo galimybė ginti savo teises nebuvo apribota. Ieškovas puikiai žinojo kaip darbdavys vertina jo neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties. Netiksliai nurodytas darbo sutarties pagrindas neturėtų būti pakankama priežastis pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, kai darbuotojas akivaizdžiai ir tyčia vykdė tęstinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir akivaizdžiai neketino keisti savo elgesio. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovė neturėjo pareigos prieš mėnesį ieškovo įspėti apie galimą darbo santykių nutraukimą. DK 58 straipsnio 4 dalis numato darbdavio pareigą pareikalauti rašytinio pasiaiškinimo, ką atsakovė įvykdė, tačiau nenurodo pareigos įspėti apie atleidimą. Įspėjimas apie atleidimą yra būtinas, jeigu norimą atleisti už pakartotinį tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Šiuo atveju, ieškovas buvo atleistas ne dėl pakartotinio darbo pareigų pažeidimo, o dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, todėl DK 58 straipsnio 4 dalyje numatyta darbdavio įspėjimo pareiga yra neaktuali. Ieškovas nesant objektyvios priežasties nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. išėjo iš darbo, daugiau darbe nepasirodė ir jokių darbo funkcijų neatliko. Šalys nesusitarė, kad ieškovas dirbs nuotoliniu būdu ir nebuvo pagrindų, dėl ko darbdavys privalėtų leisti dirbti nuotoliniu būdu. Jo neatvykimo motyvai – prieš jį naudojamas mobingas ir nesudarytos tinkamos darbo sąlygos – yra nepagrįsti. Po ieškovo neadekvataus elgesio pasišalinant iš darbo, neatvykstant į darbą ir pradėjus reikšti nepagrįstus kaltinimus ir reikalavimus, atsakovė neteko pasitikėjimo ieškovu. Ieškovas kone mėnesį laiko neatvykdamas į darbą tyčia ir pareikšdamas eilę kaltinimų darbdaviui, tikėtina, siekė darbo sutarties nutraukimo jam palankiomis sąlygomis, išmokant solidžią išeitinę išmoką, ką ir nurodė savo 2022 m. rugsėjo 13 d. el. laiške, siūlydamas nutraukti darbo sutartį DK 54 straipsnyje arba DK 59 straipsnyje numatytais pagrindais. Ieškovo reikalavimas sumokėti 2 223,76 eurų priedą visiškai nepagrįstas, nes darbo sutartyje nėra apibrėžta nei priedų mokėjimo pagrindų, nei kriterijų, nei priedų mokėjimo fakto. Darbo sutartyje buvo nurodyta galimybė mokėti priedus, tačiau tai nebuvo darbdavio pareiga ir priedai nebuvo mokami. Vien tai, kad ieškovas nusprendė, kad darbdavys jam turi sumokėti priedą, nėra pagrindas jį mokėti. Atleidimo diena su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta.

4.       Atsakovės įgalioti atstovai teismo posėdžio metu savo procesinę poziciją palaikė, papildomai atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas G. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ieškojo sąmatininko, šiai pozicijai užimti įmonė darbuotojo ieškojo apie metus laiko. Ieškovas buvo vienintelis žmogus, atsiliepęs pagal skelbimą. Pokalbio dėl darbo metu ieškovas nenurodė ankstesnių darboviečių, nors buvo klausiama, paaiškino, kad vykdė individualią veiklą. Atsakovės tikslas buvo įdarbinti žmogų darbo skelbime nurodytoms funkcijoms atlikti. Į darbo sutartį įrašė statybų inžinieriaus pareigas paties ieškovo prašymu, bet G. V. nematė tame problemos, nes buvo sutarta dėl darbo skelbime nurodytų funkcijų atlikimo ir ieškovas dirbo sąmatininku. Tai nebuvo tik sąmatų skaičiavimas, bet kartu ir darbų aktų rengimas, dėl ko galėjo būti reikalinga vykti į objektus. Darbo pradžioje ieškovui nebuvo pateikta nei pareiginė instrukcija, nei darbo tvarkos taisyklės, nes tokių dokumentų įmonėje nebuvo, šiuos dokumentus padarė tik Ž. V., kai pradėjo dirbti įmonėje. Darbų saugos žurnalai buvo pildomi, už darbų saugą atsakingas A. D. Ieškovas neteisingai nurodė pirmuosius objektus, kuriems rengė sąmatas. Tai buvo daugiabutis (duomenys neskelbtini), tik po to daugiabutis (duomenys neskelbtini). Ieškovas nebuvo verčiamas pradėti darbus prieš pasirašant darbo sutartį, tai buvo jo paties pasirinkimas. Iki ieškovo įsidarbinimo atsakovė daugiausia dirbo privačiame sektoriuje. Pastebėjo, kad ieškovui sunkiai sekėsi skaičiuoti sąmatas privačiuose objektuose, nes jos turėjo būti labai tikslios, reikėdavo susirinkti komercinius pasiūlymus, o tai buvo didelis darbas, kurio ieškovas nenorėjo daryti. G. V. pats dirbo su programa „Prosama“, skaičiavo sąmatas iki ieškovo atėjimo, todėl jam žinoma, kad objektui darbų kiekių žiniaraščių sudarymas nėra pakankamas. Ieškovui buvo suteikta darbo vieta su kompiuteriu, joje esančia programa „Prosama“, tačiau ieškovas atsisakė dirbti su darbdavio pateiktomis darbo priemonėmis nurodydamas, kad jos prastos. Tokių priežasčių, kaip teismo posėdyje dėl suderinamumo su ieškovo turimomis programomis nenurodė, sakė, kad jam reikia laiko įsisavinti „Prosama“ programą. Pačiam G. V. tikrai būtų buvę geriau, jei ieškovas būtų dirbęs su „Prosama“, kadangi ši programa suderinama su jo paties padarytu įdirbiu įmonėje, gailisi, kad tuo metu griežtai nepareikalavo dirbti tik su „Prosama“, tačiau derinosi prie ieškovo norų, nors tokių programų kaip Autocad naudojimas atsakovei iš vis nereikalingas, nes atsakovė nėra projektavimo paslaugas teikianti įmonė. Dėl kitų darbo priemonių nurodė, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su įmone „Laramas“ dėl kanceliarinių prekių tiekimo ir šios prekės buvo prieinamos visiems darbuotojams. Ieškovui jo pageidavimu buvo nupirktas ne mažesnis kaip 27 colių monitorius. Ieškovo išsirinkto kompiuterio už 800 Eur – 1 000 Eur nepirko, nes G. V. nuomone toks per brangus, siūlė kitą sprendimą, bet ieškovui netiko. „SES3“ programą jam siūlė įsigyti ne už 200 Eur, bet už 600 Eur, todėl G. V. kol kas susilaikė, nepirko, nes buvo išpirktos dvi „Prosama“ programos licencijos ir G. V. nebuvo reikalinga dar viena sąmatų skaičiavimo programa, juo labiau, kad vis dar tikėjosi, jog ieškovas galiausiai pradės dirbti su „Prosama“. Dalyvauti konkursuose dėl valstybinių objektų pasiūlė pats ieškovas, nes G. V. visiškai neturėjo patirties, o ieškovas turėjo. G. V. sutiko su ieškovo pasiūlymu. Skirtingai nei nurodo ieškovas, buvo dalyvauta iš viso 4 viešuose konkursuose (duomenys neskelbtini) gatvės takelių rekonstrukcijos, darželių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) remontai, (duomenys neskelbtini) konkurse nesudalyvavo, nes įmonė neturėjo tokių pajėgumų, kad prisiimtų ten siūlomus įsipareigojimus. Ieškovas neteisingai nurodo savo darbo krūvį, nes vienu metu skaičiuodavo sąmatas ne daugiau kaip dviem objektams. Gali būti, kad po pirmo viešo konkurso laimėjimo, pradėjo skaičiuoti daugiau negu 2 objektus. Patvirtino, kad buvo pokalbis dėl atlyginimo, tačiau nebuvo sutarta konkrečiai dėl algos kėlimo ar kokių nors priedų mokėjimo. Gali būti, kad tuo metu G. V. daugiau domėjosi viešais konkursais, klausinėjo ieškovą, nes nebuvo dalyvavęs, be to ieškovas valdė visą su tuo susijusią informaciją. Atėjęs į darbą, ieškovas neturėjo nei vieno atestato, visus atestatus išsilaikė dirbdamas pas atsakovę. Atsakovė apmokėjo tik vieno atestato gavimo kursus, kurie buvo atsakovei reikalingi, t. y. ypatingo statinio statybos vadovo. Ieškovas nevykdė darbo vadovo funkcijų, nes kiekvienas objektas turėjo savo darbų vadovą. Įmonės darbo laikas buvo standartinis nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8:00 iki 17:00. Darbuotojų darbo valandos nebuvo kontroliuojamas, svarbiausia buvo padaryti darbai, tačiau buvo atkreipęs ieškovo dėmesį šiam paskambinus savaitgalį, kad dirbama darbo dienomis, savaitgalį dirbti nereikia. Ieškovas dirbo kabinete, kuris buvo pereinamas su kabinetu, kuriame dirbo buhalterės. Pereinamos durys nebuvo rakinamos, nes nieks neturėjo rakto. Ieškovas kabinetą dalinosi su įmonėje dirbančiais darbų vadovais, kurie dažniausiai dirbdavo objektuose ir pačiame kabinete būdavo gana retai. Ieškovui nebuvo poreikio vykti į objektus, jis tai darydavo savo noru, juo labiau nebuvo verčiamas, kur nors lipti. Šias aplinkybes galėtų paliudyti asmenys iš savivaldybės R. R., R. V., A. galėtų paliudyti, kaip jis elgdavosi su moterimis. Kai reikdavo vykti, būdavo nuvežamas įmonės transportu, kuriuo važinėdavo darbų vadovai, taip pat su darbų vadovais buvo sudaromos jų automobilių panaudos sutartys. Ieškovo niekas nežemino, buvo normalūs darbo santykiai su visais darbuotojais. Pats pirmas ginčas su ieškovu įvyko su A. D., kai ieškovas paskambino A. D. dėl antspaudo, tačiau A. D. neatsiliepė, nes buvo susirinkime kitam objekte, ir perskambino maždaug už 3 min. Perskambinus, būtent ieškovas pradėjo plūstis, kai A. D. informavo, kad antspaudą galės paduoti grįžęs po pietų, kas labai nepatiko ieškovui ir jis numetė ragelį dėl ko A. D. paskui parašė žinutę ieškovui ir paskambino G. V. papasakoti apie konfliktą. G. V. buvo keista, kad ieškovas jam tuo metu neskambino, nes jis būtų galėjęs per pusvalandį būti kabinete ir paduoti antspaudą. Jam važiuojant į darbo vietą pats netikėtai pamatė ieškovą prie (duomenys neskelbtini), manė, kad ieškovas tuo metu buvo darbo vietoje, todėl sustojo, pasisveikino ir paklausė, kas vyksta, o ieškovas pasakė, kad A. D. jį iškoliojo, G. V. pažadėjo pakalbėti su A. D., tuo viskas ir baigėsi. Paskutinis konfliktas įvyko 2016 m. rugpjūčio mėn, pasirašius sutartį dėl darželio (duomenys neskelbtini). Tuo metu A. K. išėjo iš darbo, atėjo naujas darbų vadovas M. S. G. V. jau buvo anksčiau prašęs ieškovo, kad parodytų savo paruoštas sąmatas medžiagoms užsakyti, t. y. išplėstinę sąmatą su medžiagom ir pridėtinių darbų vertėm. G. V. jau buvo tą sąmatą matęs, todėl prašė ieškovo parodyti ir jam buvo nesuprantama, kodėl jis sako, kad nėra tos sąmatos, kurią pats yra matęs ir ji su juo buvo derinta. Ieškovas vis trumpai atsakydavo, kad sąmatos neturi. Dar kartą paklausus, ieškovas jam tiesiai šviesiai pasakė: „tu gal durnas, kad nesupranti, kai sakau, jog neturiu“. Tai suerzino G. V. ir jis pasakė, ieškovui, kad ieškovas gali eiti kitur dirbti, jei jam čia nepatinka, tačiau tai nebuvo spaudimas išeiti ieškovui iš darbo. Ieškovas išėjo su M. S. ir po to nebegrįžo. Ieškovo darbe nieks nekoliojo. Buvo ginčų, bet tai natūralus darbo procesas. Neturi jokių asmenukių su ieškovu, nesupranta, kokiu tikslu jam reikėjo jas daryti. G. V. buvo keistas toks ieškovo elgesys, todėl jis skambino pažįstamiems kitų statybos įmonių vadovams ir pakalbėjęs su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, sužinojo, kad ieškovas yra itin probleminis darbuotojas, kuris, kaip jam pasakojo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas netgi gali atlikti kenkėjiškus veiksmus ne darbo metu, sumodeliuoti situaciją jam palankia linkme. Po šio pokalbio G. V. visiškai dingo pasitikėjimas ieškovu, jis pakeitė ieškovo kabineto spyną maždaug praėjus savaitei po 2022 m. rugpjūčio 16 d., ieškovo darbo el. pašto slaptažodį ir taip siekė užtikrinti, kad ieškovas dirbtų tik įmonės patalpose su įmonės darbo priemonėmis, įmonėje esant kitiems darbuotojams. Tuo tarpu ieškovas vengė po šio konflikto susisiekti su G. V., rašė A. D., G. prašydamas paimti jo asmeninius daiktus, siūlė A. D. susitikimo laiką šeštadienį arba pirmadienį 18:00, t. y. po darbo valandų, bandant išvystyti kokį nors pokalbį, būdavo atsakymas, kad į el. laišką atsakys registruotu laišku ir bet koks bendravimas nutrūkdavo. 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas nebuvo atvykęs į darbo vietą, nes tai būtų pamačius administratorė su buhaltere, kurios dirba šalia esančiame kabinete su pereinamomis durimis ir pro tas pereinamas duris ieškovas galėjo laisvai patekti į savo kabinetą, net ir ne. Prašymus patekti paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą siuntė Ž. V. direktoriaus A. D. pavedimu. G. V. vertinimu, ieškovas nepateikė prašymo dirbti nuotoliu. Kadangi buvo pakeista ieškovo kabineto spyna, ieškovas, kad patektų į savo kabinetą, turėjo eiti pro jas. Taip pat kabinetai turi stiklo sieną į koridorių, tad būtų buvę galima pamatyti atvykusį ieškovą. Paties pastato, kuriame yra įmonės patalpos, darbo laikas yra nuo 6:00 iki 23:00. G. V. pasamdė teisininką tam, kad būtų tinkamai įformintos atleidimo procedūros, susijusios su ieškovo šiurkščiu darbo funkcijų pažeidimu – pravaikštomis. G. V. nėra žinoma apie likusius ieškovo asmeninius daiktus, bet jis tikrai juos gali ateiti pasiimti standartiniu darbo laiku arba bent jau pasakyti, kur jie, tai G. V. pasirūpintų jų perdavimu.

Teismas

konstatuoja:

5.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybių UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovui padarytos neturtinės žalos bei neišmokėtų priedų už darbo rezultatus. Kiti reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo yra kildinami iš ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumo aplinkybės, jei tokia byloje būtų nustatyta.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovas E. K. 2022 m. vasario 24 d. sudarė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) sąmatininko pareigoms užimti (1 t., e. b. l. 16-17). Teismas pažymi, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) neginčija aplinkybės, jog įmonei buvo reikalingas sąmatininkas, kuriam keliami reikalavimai buvo išdėstyti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje darbo ieškantiems viešai skelbiamų laisvų darbo vietų skelbime Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame skelbime nurodytas darbo pobūdis buvo statybos darbų sąmatų rengimas, sąmatų programa „Prosama“; komercinių pasiūlymų rengimas; projektinės, techninės dokumentacijos nagrinėjimas bei analizavimas, bendravimas su medžiagų ir paslaugų tiekėjais, rangovais, subrangovais; darbo, medžiagų, sąnaudų paskaičiavimas; atliktų darbų aktų rengimas (3 t., e. b. l. 3-5). Prieš sudarant darbo sutartį ieškovas pateikė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. kovo 12 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-136 (1 t., e. b. l. 15). Su ieškovu sudarytos darbo sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad ieškovo E. K. darbo užmokestis yra 1 950,00 Eur/mėn. ir priedai, priklausantys nuo darbuotojo veiklos rezultatų (1 t., e. b. l. 16-17). Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė 40 val. darbo savaitė, 5 d.d. po 8 val. (2022 m. vasario 24 d. darbo sutarties 5 punktas).

7.       Ieškovas E. K. 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. D., išsiųstu 2018 m. rugpjūčio 17 d. registruotu laišku, nurodė: „2022 m. rugpjūčio 16 d., kaip beveik kasdien būdavo iki šios datos, jūs ir G. V. eilinį kartą prie visų darbuotojų rėkdami išplūdote mane darbo vietoje išvadindami „pid...tu“, „užp...čiu“, „strointoju“, „varytoju“ ir siųsdavote mane kitais necenzūriniais žodžiais. Atsižvelgiant į tai, nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. visus darbinius nurodymus prašau man duoti tik raštu.“ (1 t., e. b. l. 26).

8.       UAB (duomenys neskelbtini) direktorius 2022 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini) ieškovui E. K. prašymą dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo, prašant ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikti paaiškinimą, kodėl darbuotojas 2022 m. rugpjūčio 16 d. paliko darbo vietą ir iki darbo dienos pabaigos joje nepasirodė, dėl kokių priežasčių darbuotojas nepasirodė darbo vietoje 2022 m. rugpjūčio 17 d. 2022 m. rugpjūčio 18 d. 13:43 iš adresato „Ž. V.“ el. paštu (duomenys neskelbtini) ieškovui E. K. išsiųstas el. laiškas nurodant, kad E. K. vėl nepasirodė darbe ir neinformavo, kad nebus darbe. Laiške taip pat nurodyta, kad šiandien įvyko pasitarimas objektuose Kauno lopšeliuose – darželiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių metu paaiškėjo, kad ieškovas yra pateikęs užsakovui preliminarias sąmatas ir brėžinius, kurių nėra įmonės serveryje, ir kurie nėra suderinti įmonėje, paprašyta ieškovo nedelsiant atsiųsti arba patalpinti į įmonės serverį sąmatas, brėžinius ir kitus dokumentus, kurie buvo išsiųsti užsakovui bei nedelsiant pateikti priežastis ir tai pagrindžiančius dokumentus, kodėl ieškovas šiandien neatvyko į darbą. 2022 m. rugpjūčio 22 d. 8:14 iš adresato „Ž. V.“ el. paštu (duomenys neskelbtini) ieškovui E. K. išsiųstas el. laiškas nurodant, kad ieškovas 2022 m. rugpjūčio 19 d. vėl neatvyko į darbo vietą ir neinformavo apie neatvykimo priežastis, priminta, kad ieškovas nepasirodė darbo vietoje 2022 m. rugpjūčio 17-18 d., nepateikė neatvykimo priežastis pagrindžiančių dokumentų, informuota, kad ieškovo elgesys yra laikomas šiurkščiu darbo sutarties pažeidimu ir ieškovui gali būti pritaikyta drausminė nuobauda, numatyta DK 58 str. 3 d. 1 p., t. y. neatvykimas į darbo vietą be pateisinančios priežasties. Tuo pačiu laišku ieškovo papildomai paprašyta pateikti paaiškinimą iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. dėl kokių priežasčių ieškovas nepasirodė darbe periodu nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. ir ieškovas informuotas, kad jei iki nustatytos datos nebus pateiktas paaiškinimas, darbdavys bus priverstas spręsti klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo (1 t., e. b. l. 75).

9.       Ieškovas E. K. 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu, kuris išsiųstas2022 m. rugpjūčio 22 d. registruotu paštu ir el. paštu 2022 m. rugpjūčio 22 d. 16:12, UAB (duomenys neskelbtini) atsakydamas į 2022 m. rugpjūčio 17 d. prašymą „Dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo“ ir tolesnius pasikartojančius tuos pačius prašymus pateikti paaiškinimą bei dokumentus dėl neatvykimo į darbo vietą adresu (duomenys neskelbtini) informavo, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. paliko darbo vietą, nes ne mažiau kaip keturiems įmonės darbuotojams girdint (tą pripažino pats darbdavys savo 2022 m. rugpjūčio 17 d. rašte) buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais ir G. V. nepertraukiamai vis plūdosi pavymui net ieškovui išeinant; 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu paprašė ateityje duoti tik raštiškus darbinius nurodymus, nes darbo vietoje (duomenys neskelbtini) buvo nuolatos iškoliojamas necenzūriniais žodžiais, toje darbo vietoje nuolatos yra vykdomas mobingas, psichologinis smurtas, organizuojamas grupinis šmeižimas, todėl darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) atlikti darbo funkcijų neįmanoma (1 t., e. b. l. 32-34).

10.       Ieškovas adresatui „A. G.“ išsiuntė žinutę „Labas rytas. Šiandien 11.30 val. noriu iš ofiso pasiimti savo daiktus ir atiduoti ofiso raktą. Raktą galiu palikti ir pas budintį ar įmesti per ofiso durų tarpą“, į kurią rugsėjo 10 d. 11:33 atsakyta „Sveikas. Aš išvykęs. O spiną ukvedys pakeitė“. Iš adresato „A. G.“ rugsėjo 12 d. 12:14 gauta žinutė „Labas. O kaip dėl darbo? Tu čia išeini iš darbo ar kaip? Kokia situacija? Aš apsirgau. Peršalau. Nebūsiu šiandien. Gal darbo metu gali ateiti?“, į kurią ieškovas atsakė rugsėjo 12 d. 16:09 „Laba diena. Į šią žinutę atsakymą atsiųsiu į el. pašto dėžutę adresu (duomenys neskelbtini).“ 2022 m. rugsėjo 13 d. 16:26 ieškovas E. K. adresatui „A. D.“ el. paštu parašė laišką, nurodydamas, kad dėl darbo funkcijų į visus klausimus atsakyta 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu, ieškovas yra verčiamas išeiti iš darbo jo atžvilgiu naudojant mobingą ir psichologinė smurtą, siūloma neversti ieškovo pačiam rašyti prašymą išeiti iš darbo, o darbo sutartį nutraukti darbdavio valia (DK 59 straipsnis) arba šalių susitarimu (DK 54 straipsnis) (1 t., e. b. l. 35-37).

11.       UAB (duomenys neskelbtini) direktorius 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nusprendė nutraukti darbo sutartį, sudarytą tarp darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) ir darbuotojo E. K., nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. LR 58 str. 1 d. pagrindu, šią dieną laikant paskutine darbuotojo E. K. darbo diena; periodu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki darbo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 15 d.) darbuotojui E. K. fiksuoti neatvykimą į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties; darbo sutarties su darbuotoju E. K. nutraukimo dieną (2022 m. rugsėjo 15 d.) išmokėti jam priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendroje 678,15 Eur po mokesčių sumoje (suma prieš mokesčius sudaro 853,14 Eur) (1 t., e. b. l. 38-40).

12.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo E. K. elgesį nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nevykstant atlikti darbo funkcijų į darbo vietą adresu (duomenys neskelbtini), vertino kaip DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodo, jog jo atžvilgiu buvo vykdomas mobingas, kuris buvo teisėta jo nevykimo į darbo vietą priežastis, užkirto kelią ieškovui vykdyti darbo funkcijas darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir būtent šios aplinkybės nulėmė jo nepagrįstą atleidimą iš darbo, teismas visų pirma vertins, ar ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas mobingas UAB (duomenys neskelbtini).

Dėl mobingo ieškovo atžvilgiu

13.       DK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas: 1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; 2) pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis; 3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; 4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; 5) darbdavio suteiktame būste; 6) pakeliui į darbą ar iš darbo.

14.       Ieškovas nurodo, kad buvo žeminamas darbo vietoje ir verčiamas atlikti sutartimi nesulygtą darbą už jį teisingai neapmokant ir pažeidžiant jam kaip neįgaliam asmeniui nustatytą darbo rėžimą tiek dėl savo negalios, tiek dėl savo profesinių pasiekimų įgyjant teisę eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, teisę eiti ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas, teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas. Pasak ieškovo jo žeminimas pasireiškė necenzūrinių žodžių vartojimu jo asmens atžvilgiu, šaipymusi, jo kaip žmogaus ignoravimu, darbo priemonių nesuteikimu darbo funkcijoms atlikti ar net jų vagyste.

15.       Teismas pažymi, kad nei vienos iš ieškovo nurodomų žeminimo formų nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Nei vienas iš teismo apklaustų liudytojų buvę ir esami UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai R. V., A. K., N. P., Ž. V. ir M. S. negalėjo nurodyti tokių aplinkybių, kad ieškovas buvo pažemintas naudojant jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Priešingai liudytoja N. P. parodė, kad tai ieškovas šaukdavo ant kitų darbuotojų ir įmonės vadovų, ką ji girdėdavo sėdėdama šalia esančiame kabinete su pereinamomis durimis. Nors ieškovas nurodė, kad kiti darbuotojai jį ignoruodavo sukurstyti įmonės vadovu, tačiau tiek liudytoja Ž. V., tiek liudytoja N. P. parodė, kad bendrauti su ieškovu vengė. Ž. V. paaiškino, kad vengė su ieškovu bendrauti po to, kai ieškovas suplėšė Ž. V. jam pateiktą pasirašyti darbo sutarties egzempliorių ir atlikęs su suplėšytu egzemplioriumi užpakalio valymo gestą tą patį sudraskytą egzempliorių pasiūlė pasiimti atgal Ž. V. Liudytoja N. P. parodė, kad jų kaip kolegų bendravimas nevyko, nes ieškovas tik pradėjus liudytojai dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere nemandagiai liepė padaryti darbus, kurių neįmanoma atlikti, t.y. liepė parengti įmonės II ketvirčio balansą šiam ketvirčiui nepasibaigus, o pasiteiravus, kada turėtų būti parengtas nurodytas dokumentas, pasakė, kad jau vakar turėjo jį gauti. Taigi, šios aplinkybės pagrindžia, kad nurodytos darbuotojos nebendravo su ieškovu ne sukurstytos įmonės vadovų, bet dėl jų pačios neigiamos patirties bendraujant su ieškovu ir ieškovo nekultūringo ir nekolegiško elgesio jų atžvilgiu. Liudytoja R. V., dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. birželio mėn., apskritai negalėjo nurodyti kokių nors konfliktinių situacijų su ieškovu. Jų nenurodė ir liudytojas A. K. Pažymėtina, kad liudytojams apskritai nebuvo žinoma apie ieškovo neįgalumą iki pat ieškovo darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini) pabaigos.

16.       Ieškovo kaip darbuotojo žeminimo nepagrindžia ir visas ieškovo pateiktas susirašinėjimas su G. V. ir A. D. (1 t., e. b. l. 35-36, 62-65, 75, 2 t., e. b. l. 186 34.5 PRIEDAS. Susirašinėjimas dėl (duomenys neskelbtini) konkurso.pdf). Priešingai, pateiktuose susirašinėjimuose žinutėmis matyti, kad tarpusavio bendravimas buvo kolegiškas, ieškovui buvo leista dirbti namuose tuo metu, kai jis rengėsi laikyti kvalifikacijos egzaminus atestatams įgyti, pasveikinta švenčių proga. Dėl vienintelio susirašinėjimo, kuriame pavartotas necenzūrinis žodis, tai teismas šio susirašinėjimo negali vertinti kaip smurto apraiškų, nes keiksmažodis pavartotas nusakant nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija, kad ieškovas nutraukė pokalbį, bet nėra nukreiptas į ieškovą (1 t., e. b. l. 66). Pavartotas vienas necenzūrinis žodis dėl natūralių emocijų, kai visiems žmonėms būdingas visas emocijų spektras, negali būti laikomi siekiu padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį ieškovui ar jo orumo įžeidimu, bauginančios, priešiškos, žeminančios ar įžeidžiančios aplinkos sukūrimu. Juo labiau, kad šis susirašinėjimas yra vienintelis įrodymas, kuris pagrindžia tik faktą, kad bendraujant su ieškovu vieną kartą buvo pavartotas necenzūrinis žodis. 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 22 d. ieškovo raštuose yra tik paties ieškovo subjektyviai suvoktų aplinkybių aprašymas, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

17.       Teismas nenustatė ir tų aplinkybių, kad ieškovas buvo verčiamas atlikti darbo sutartimi nesulygtas darbo funkcijas. Pats ieškovas paaiškino, kad darbo pobūdis, išdėstytas darbo skelbime jam tiko. Taigi, ieškovui buvo žinomi darbdavio UAB (duomenys neskelbtini)  lūkesčiai jam kaip darbuotojui sąmatininko pareigoms užimti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pradedant dirbti nebuvo supažintas su statybų inžinieriaus pareiginiais nuostatais, nes tokie įmonėje buvo patvirtinti tik 2022 m. birželio 20 d., teismas konstatuoja, jog šalys iš esmės susitarė dėl sąmatininko darbo funkcijų atlikimo atsižvelgiant į tai, kaip darbo pobūdis buvo apibrėžtas darbo skelbime (žr. sprendimo 6 punktą). Teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad buvo sutarta su atsakove UAB (duomenys neskelbtini), jog ieškovas dirbs su jam tinkančia ir patinkančia sąmatų sudarymo programa „SES3“. Aplinkybė, jog jis pirmu laišku prisistatydamas UAB (duomenys neskelbtini) nurodė dirbantis tik tokia programa, ir aplinkybė, jog su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis, nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą, kai atsakovė nuosekliai neigė tokį susitarimą, ieškovo norimos programos nepirko (1 t., e. b. l. 18). Nurodytas ieškovo susirašinėjimas tik pagrindžia aplinkybę, kad jo kandidatūra buvo susidomėta, bet ne šalių susitarimą, kad ieškovas darbo funkcijas vykdys „SES3“ programa.

18.       Pagal DK 31 straipsnio 1 dalį darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 31 straipsnio 2 dalis). Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (DK 31 straipsnio 3 dalis). Taigi, toks teisinis reguliavimas taip pat pagrindžia, jog būtent darbdavys nurodo kaip jis turi atlikti darbą, dėl kurio susitarta. Todėl ta aplinkybė, kad darbdavys geranoriškai leido ieškovui skaičiuoti sąmatas kita, nei įmonėje esanti programa, nepagrindžia, jog buvo sutarta dėl kitokių darbo funkcijų nei nurodyta darbo skelbime.

19.       Tiek šalių paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t. e. b. l. 51-61, 75, 2 t., e. b. l. 101-123, 3 t., e. b. l. 7-72) patvirtina, kad ieškovas iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. vykdė tokias darbo funkcijas, dėl kurių buvo susitarta, t. y. rengė sąmatas, skaičiavo darbų kiekius, medžiagas, analizavo projektinę, techninę dokumentaciją, bendravo su įmonė klientais ir tiekėjais, rengė atliktų darbų aktus, dėl ko reikėjo nuvykti į konkrečius objektus. Visos ieškovo nurodomos jo atliktos funkcijos pateko į minėtą susitarimą. Aplinkybės, kad ieškovas buvo verčiamas atlikti kokią nors jam nepriklausančią funkciją, ar naudoti savo lėšas darbo funkcijoms atlikti, byloje nenustatytos, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

20.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, jog mobingas jo atžvilgiu buvo vykdomas nesuteikiant reikiamų darbo priemonių darbo funkcijoms atlikti. Šias aplinkybes patvirtina pateikti ieškovui reikalingų tokių darbo priemonių kaip monitorius, įsigijimo dokumentai ieškovo darbo kabineto nuotraukos, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo G. V., liudytojų R. V., N. P. ir Ž. V. parodymai, kurių nupasakota ieškovo darbo vieta atitinka fotonuotraukose užfiksuotas aplinkybes (1 t., e. b. l. 75). Nurodytos liudytojos taip pat patvirtino, kad reikiamos kanceliarinės prekės, būdavo kabinete, kuriame nurodytos liudytojos dirbo, jos buvo periodiškai užsakomos liudytojos R. V., o vėliau liudytojos Ž. V., taip pat ir pagal ieškovo pageidavimą, ir jų naudojimo nieks nekontroliavo. Ta aplinkybė, kad ieškovui nepatiko atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) jam suteiktos darbo priemonės, nereiškia, jog ieškovui jos nebuvo suteiktos. Todėl asmeninis ieškovo pasirinkimas dirbti su jam patinkančiomis darbo priemonėmis atsakovei nesutikus tenkinti konkrečių ieškovo pageidavimų, ypač kai atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui, negali būti vertinamos kaip mobingo apraška, pasireiškianti darbo priemonių nesuteikimu ieškovui.

21.       Teismas nenustatė ir tos aplinkybės, kad ieškovas buvo verčiamas atlikti darbo funkcijas nesilaikant jam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. kovo 12 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-136 nurodyto darbo režimo. Pateikta fotonuotrauka ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad ieškovas yra ant darželio-lopšelio stogo, neįrodo, kad jis ten užlipo verčiamas, o ne savo noru, kai atsakovės atstovo paaiškinimai šių aplinkybių nepatvirtina, nes nors ieškovo vykimas į objektus buvo reikalingas, tačiau tikrai nebuvo reikalinga lipti ant pastatų stogų atlikti sutartą sąmatininko darbą.

22.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus apie kilusias konfliktines situacijas 2022 m. liepos pabaigoje, 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. jų taip pat negali vertinti kaip siekiu padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį ieškovui ar jo orumo įžeidimu, bauginančios, priešiškos, žeminančios ar įžeidžiančios aplinkos sukūrimu. Pažymėtina, kad 2022 m liepos pabaigoje buvusį konfliktą dėl neišmokėtų priedų minėjo tik ieškovas, tuo tarpu atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas šį įvykį vertino tik kaip pokalbį, kurio metu nebuvo pasiektas susitarimas dėl didesnio darbo užmokesčio ieškovui. 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 16 d. konfliktus išprovokavo paties ieškovo nekultūringas elgesys, reikalaujant skubaus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus veikimo, kai to veikimo skubi būtinybė nebuvo nustatyta, o grįsta tik paties ieškovo nurodytu noru užtikrinti, jog įmonė greičiau gautų pinigus už objekte atliktus darbus, ir atsisakymas vykdyti sutartas darbo funkcijas, t. y. pateikti sąmatą, kurią ieškovas buvo sudaręs. Teismas vertina, jog būtent netinkamas ieškovo elgesys tose situacijose nulėmė tam tikrą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo G. V. griežtesnį atsaką, nulemtą natūraliai kilusių emocijų, o ne siekio pažeminti ieškovą ar daryti jam kokį nors spaudimą. Tokias išvadas teismas grindžia ir liudytojų parodymais apie tai, kad nepastebėjo konfliktų tarp ieškovo, A. D. ir G. V., darbinę atmosferą vertino kaip kolegišką, o patį ieškovą liudytojai Ž. V., N. P. ir M. S. apibūdino kaip negeranorišką asmenybę. Kartu tai paneigia ir ieškovo teiginį, kad jis buvo žeminamas dėl savo profesinių pasiekimų.

23.       Dėl nusavintų ieškovui priklausiusių darbo priemonių, teismas pažymi, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas G. V. neneigė aplinkybės, jog praėjus maždaug savaitei po 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo pakeista ieškovo kabineto darbo spyna ir ieškovas atjungtas nuo darbo el. pašto po to, kai bandydamas suprasti ieškovo elgesio priežastis, G. V. susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir sužinojo apie ankstesnį ieškovo elgesį šioje įmonėje, kai buvo manipuliuojama susidariusia situacija. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovo ginčas su UAB (duomenys neskelbtini) vyko 2016 metais, o tam tikros aplinkybės yra panašios į susiklosčiusias UAB (duomenys neskelbtini)  (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pagrindo nebepasitikėti ieškovu dėl jo nepagrįstų teiginių apie psichologinį smurtą. Kadangi, ieškovas įmonės darbo laiku turėjo galimybę patekti į savo kabinetą per šalia esantį buhalterės ir administratorės kabinetą, taip pat savo daiktų atsiėmimą derino su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. D., teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas mobingas paimant jo asmenines darbo priemones.

24.       Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad aplinkybės, jog ieškovas buvo žeminamas darbo vietoje ir verčiamas atlikti sutartimi nesulygtą darbą už jį teisingai neapmokant bei pažeidžiant jam kaip neįgaliam asmeniui nustatytą darbo režimą tiek dėl savo negalios, tiek dėl savo profesinių pasiekimų, nenustatytos. Taigi, ieškovas neturėjo jokio pagrindo nevykti į darbo vietą, kurioje atlikdavo didžiąją savo darbo funkcijų dalį. Nenustačius mobingo apraiškų ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumo

25.       Neįrodžius mobingo fakto, nėra pateisinamas ir ieškovo neatvykimas į darbą nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. Šiuo atveju 2022 m. rugpjūčio 16 d. ieškovo raštą teismas vertina ne kaip prašymą leisti jam dirbti nuotoliniu būdu, bet kaip nurodymą, kokiu būdu jam turi būti duodami darbiniai pavedimai, kas nesuderinama su DK 31 straipsnio 2 dalies nuostata, jog darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams, susijusiems su jo darbo funkcijos vykdymu. Ieškovo nurodomas aplinkybes, esą jis laukė namie darbinių pavedimų ir būtų juos vykdęs, paneigia ieškovo 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), kuriame jis atsisako įvykdyti 2022 m. rugpjūčio 18 d. 13:43 iš adresato „Ž. V.“ el. paštu (duomenys neskelbtini) jam duotą nurodymą nedelsiant atsiųsti arba patalpinti į įmonės serverį sąmatas, brėžinius ir kitus dokumentus, kurie buvo išsiųsti užsakovui.

26.       DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas E. K. darbo vietoje nesirodė nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nesant tam objektyvių kliūčių, tik paties ieškovo teiginiams apie jo atžvilgiu taikomą mobingą, kai tokiems teiginiams nebuvo visiškai jokio pagrindo ir ieškovas, būdamas protingas žmogus, tą galėjo suprasti.

27.       Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį  prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos (DK 58 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju teismui pateiktose 2022 m. birželio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini)  darbo tvarkos taisyklėse nustatyta priemonių už darbo pareigų pažeidimą taikymo tvarka neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovas su nurodytomis darbo tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindintas (1 t., e. b. l. 186-196).

28.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš ieškovo DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo pareikalauta pateikti paaiškinimus tris kartus 2022 m. rugpjūčio 17 d., 18 d., 22 d. (žr. sprendimo 8 punktą). Ieškovas, pateikdamas 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštą jokių objektyvių priežasčių, kliudžiusių jam atvykti į darbą nenurodė, į darbo vietą daugiau nebenuvyko, darbo funkcijų vykdyti nebeketino, priešingai pradėjo rašyti žinutes dėl asmeninių daiktų atsiėmimo (žr. sprendimo 10 punktą). Aplinkybė, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) neduoda ieškovui jokių darbinių pavedimų jo pageidaujamu būdu turėjo būti aiškus ženklas ieškovui, kad atsakovė tokį ieškovo elgesį laiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimų, kas ir buvo nurodyta ieškovui prašymuose pateikti paaiškinimus. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sprendimą atleisti ieškovą 2022 m. rugsėjo 15 d. dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto pažeidimo priėmė tik išlaukusi maksimalų galimą terminą sprendimui dėl ieškovo atleidimo priimti pagal DK 58 straipsnio 6 dalį. Nurodytame sprendime yra išsamiai išanalizuotas ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – nevykimo į darbą be pateisinamos priežasties – aplinkybės, pažeidimo sunkumas ir jo įtaka įmonės veiklos rezultatams. Taigi, ieškovo atleidimo iš darbo procedūra pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą nebuvo pažeista, todėl atmestini ir ieškinio reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėto bei DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Dėl ieškovui neišmokėto priedo

29.       Ieškovas ieškiniu taip pat reikalauja priteisti jam 2 223,76 Eur dydžio priedą, priklausantį nuo darbuotojo veiklos rezultatų.

30.       DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

31.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinta priedų, priklausančių nuo darbuotojo veiklos rezultatų, apskaičiavimo tvarka ar kitokia darbovietėje taikoma darbo apmokėjimo sistema. Ieškovui buvo mokamas 1 950 Eur mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (1 t., e. b. l. 75, 181). Taigi, per visą savo darbo laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) ieškovas nėra gavęs kokio nors priedo prie pagrindinio darbo užmokesčio. Teismas pažymi, kad su ieškovu sudarytos darbo sutarties 3 punkte nėra detalizuota priedo apskaičiavimo tvarka, todėl nesant atskiros UAB (duomenys neskelbtini)  patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos, negalima spręsti, kad šalys susitarė dėl konkretaus priedo mokėjimo pagal darbo sutartį ir šis ieškovui nebuvo išmokėtas. Būtinybė konkrečiai sutarti dėl papildomo darbo apmokėjimo mokant priedą įtvirtinta būtent DK 139 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad bet koks papildomas darbo apmokėjimas turi būti aiškiai apskaičiuojamas pagal darbovietėje nustatytą arba nusistovėjusią tvarką. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 2 223,76 Eur dydžio priedo priteisimo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini).

32.       Teismui nustačius, kad pas atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo ieškovo atžvilgiu taikomo mobingo, kas galėtų pateisinti ieškovo neatvykimą į darbą nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d., o ieškovas buvo pagrįstai atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

33.       Teismas pažymi, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog yra pagrindas viršyti ieškovo pareikštus reikalavimus atlyginat ieškovo patirtas išlaidas atestatams įgyti ar už asmeninių darbo priemonių naudojimą, kadangi atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atlygino ieškovui jo patirtas išlaidas atestatui, reikalingam įmonės veikloje įgyti (3 t. e. b. l. 95-99), o kitus atestatus ieškovas įgijo ir asmenines darbines priemones naudojo nesant tam jokio poreikio (žr. sprendimo 20 punktą). Ieškovui 2023 m. vasario 20 d. teismo posėdžio nurodžius, kad jis nelaukė, kol buvo pakenkta jo sveikatai ar kitiems interesams dėl darbo sąlygų UAB (duomenys neskelbtini), t. y. neatsiradus konkretiems padariniams, neturi prasmės ir ieškovo nurodytų aplinkybių apie tai, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio, 16 straipsnio, 19 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai, vertinimas šioje civilinėje byloje.

34.       Ieškovo nurodytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnyje, 300 straipsnyje, civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo teismui įgyvendinti jam CPK 300 straipsnyje suteiktos teisės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36.       Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 750 Eur išlaidos advokato pagalbai, iš kurių 400 Eur už atsiliepimą į ieškinį,  400 Eur pasiruošimas teismo posėdžiams ir 950 Eur dalyvavimas teismo posėdžiuose, taikant 80 Eur/val. įkainį (3 t., e. b. l. 102-111). Teismas įvertinęs kilusio ginčo pobūdį bei advokato darbo laiko sąnaudas šioje byloje, nurodytą mažesnę bendrą teismo posėdžių trukmę nei reali jų trukmė neįskaitant parengiamojo teismo posėdžio (apie 13 val.) (3 t., e. b. l. 80-85, 93-94, 112-114) ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) išlaidos advokato pagalbai neviršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.19 punktus nustatytų maksimalių įkainių dydžių, taikant 2022 m. II ketvirčio 1780,5 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (be individualių įmonių) dydį, sprendžia, jog atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovo priteistina 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37.       Valstybė šioje byloje patyrė 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 750 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo nuorašą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                    Silvija Gervienė