Administracinė byla Nr. eI3-598-386/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03243-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 8 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,
sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjo G. P. atstovui advokatui A. V.,
atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. G.,
2023 m. sausio 11 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir tarnybinio atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas) prašydamas:
1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Rinktinės vado pavaduotojo, laikinai atlikusio Rinktinės vado funkcijas, 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. TE-1435 „Dėl G. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir skundžiamas Įsakymas);
2) grąžinti pareiškėją į anksčiau eitas VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialisto pareigas;
3) priteisti pareiškėjui negautą už priverstinės pravaikštos laiką atlyginimą, sudarantį 2 704 Eur per mėnesį (neatskaičius privalomų mokesčių), nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;
4) priteisti visas arba proporcingą dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinės transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam. Tarnybinis patikrinimas pradėtas remiantis VSAT Imuniteto valdybos viršininko E. S. tarnybiniu pranešimu Nr. 13-4936 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad iš VSAT Pasieniečių mokyklos budėtojo gautas pranešimas apie tai, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d., apie 8:15 val., Pasieniečių mokyklos teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tarnybine transporto priemone „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie budėtojų dalies, neuniformuotas ir ne tarnybos metu privažiavo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialistas G. P.. Budinčiam patikrinus G. P. blaivumą alkoholio kiekio žmogaus organizme matuokliu buvo nustatytas 1,41 promilės neblaivumas. Atvykus policijos pareigūnams ir patikrinus G. P. blaivumą dar kartą, pirmuoju bandymu buvo nustatytas 1,07, o antruoju bandymu, atliktu po 20 minučių - 0,93 promilių neblaivumas. Pareiškėjo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai). Su pranešimu dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo pareiškėjas supažindintas 2022 m. rugpjūčio 17 d. 2022 m. rugsėjo 1 d. priimtas įsakymas Nr. TE-1435 dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Šio įsakymo nepagrįstumas bei neteisėtumas byloje grindžiamas tarnybinio patikrinimo, 2022 m. rugsėjo 1 d. išvados Nr. 27-81 (toliau - ir Išvada) „Dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialisto G. P. vairavimo tarnybinę transporto priemonę neblaiviam bei (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto T. D. ir (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistės V. T. buvimo tarnybos metu neblaiviems išvada“ nepagrįstumu bei neteisėtumu.
Pažymi, kad atriboti pareiškėjui pranešimu apie padarytą tarnybinį nusižengimą inkriminuoto pareigūno vardo pažeminimo sudėtį nuo administracinio nusižengimo - transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam sudėties, negalima, kadangi jie akivaizdžiai visiškai sutampa inkriminuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 9 dalimi, inicijuotas pareiškėjo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas turėjo būti privalomai sustabdytas iki bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla dėl galimo transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam. Pareiškėjo atžvilgiu inicijuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinio nusižengimo byla (ROIK 22177048901) iki skundo padavimo teismui momento nėra išnagrinėta. Tai reiškia, kad pareiškėjo kaltė dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo proceso nustatyta tvarka neįrodyta ir baigiamuoju procesiniu dokumentu nepatvirtinta, tačiau konstatuota kaip neginčijama Išvadoje. Pažymi, kad neginčijamu ir privalomu lieka reikalavimas, jog tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui ar pareigūnui gali būti taikoma tik pagal teisės aktų numatytą procedūrą nustačius, t. y. neginčytinai įrodžius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio pažeidimo sudėtį. Išvadoje išdėstyti faktiniai duomenys ir jiems įvertinti naudoti būdai rodo, kad atsakovė surinko tik dalį tyrimui ir pagrįstam sprendimui priimti reikšmingų duomenų, o gautuosius tyrė tik iš dalies, neatsižvelgė į dalį turimuose dokumentuose užfiksuotų, reikšmingų teisingam sprendimui priimti duomenų.
Administracinio nusižengimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad antrą kartą pareiškėjo blaivumas galiojančią metrologinę patikrą turinčiu alkotesteriu buvo patikrintas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tik 9:36 val., t. y. praėjus 1 val. ir 21 min. po pirmojo tikrinimo. Pareiškėjui buvo nustatytas 1,07 prom. girtumas, o pakartotinio tikrinimo, atlikto 9:54 val., nustatytas 0,93 prom. girtumas. Akcentuoja, kad laiką tarp pirmojo ir antrojo patikrinimų, t. y. 1 val. ir 21 min. pareiškėjas Pasienio mokyklos budinčiojo nurodymu praleido Pasienio mokyklos bendrabučio kambaryje, kuriame buvo apgyvendintas, nebuvo stebimas, o administracinio nusižengimo byloje esančiame 2022 m. rugsėjo 6 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad būdamas bendrabutyje, patiriamam stresui apmalšinti, nežinodamas, kada bus pradėtos tarnybinio patikrinimo procedūros bei galvodamas, kad jų pradžia užtruks, išgėrė 250 g „Žolynų“ spiritinio gėrimo. Taip pasielgė, nes tą dieną buvo ne tarnyboje, jam buvo nedarbo diena, be to, jo niekas neinformavo, jog apie įvykį buvo pranešta policijai ir todėl neblaivumą gali tekti tikrintis pakartotinai. Šių aplinkybių pareigūnai tarnybinio patikrinimo metu netyrė dėl jų atitikimo tikrovei ir reikšmės pareiškėjo veiksmų teisingam teisiniam vertinimui ir kvalifikavimui Išvadoje nepasisakė. Pareiškėjo įsitikinimu, tyrimo metu surinkti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas buvo neblaivus Pasieniečių mokyklos teritorijoje 2022 m. rugpjūčio 2 d., 9:36 val., tačiau nepatvirtina, kad tos pačios dienos 8:15 val. jis vairavo tarnybinę transporto priemonę būdamas neblaivus.
Pareiškėjui paskirta nuobauda - atleidimas iš tarnybos yra - pati griežčiausia tarnybinė nuobauda iš numatytų Statuto 39 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimas inkriminuoto pažeidimo sunkumui, sukeltiems padariniams bei kitoms teisingai nuobaudai parinkti ir paskirti reikšmingoms įvertinti aplinkybėms, grindžiamas tendencingais, deklaratyviais teiginiais bei išvadomis, nesekančiomis iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų, paskirta tarnybinė nuobauda neatitinka bendrų tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principų bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjas per visą tarnybos laiką skatintas 22 kartus, galiojančių nuobaudų neturi, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos vado charakterizuojamas teigiamai. Mano, kad teismui nenustačius pagrindo tarnybinės nuobaudos panaikinti, ji turėtų būti sušvelninta, paskiriant kitą, Statuto 39 straipsnyje numatytą nuobaudą, atitinkančią pripažinto padarytu tarnybinio pažeidimo sunkumą bei sukeltas pasekmes, taip pat jį padariusio asmens charakterizuojančius duomenis.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo faktines bylos aplinkybes ir pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu G. P. pripažino, kad tarnybinį automobilį 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 8.15 val. vairavo neblaivus (paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, pažeidimas fiksuotas policijos pareigūnų, liudytojų parodymais, alkoholio matavimo priemonėmis), buvo nustatyti akivaizdūs pareigūno vardą žeminantys požymiai, leidžiantys atriboti nuo administracinio nusižengimo, todėl vadovaujantis Tarkos aprašo 10 punktu, tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialisto G. P. galimai netinkamų veiksmų, žeminančių pareigūno vardą, nebuvo sustabdytas iki baigsis bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Nurodo, kad baudžiamoji ar administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra atskiros (savarankiškos) teisinės atsakomybės rūšys, todėl pareiškėjo akcentuojamas procedūrinis skirtingos atsakomybės taikymo eiliškumas už tą patį pareigūno elgesį pats savaime nėra priimtų sprendimų dėl tarnybinės atsakomybės neteisėtumo kriterijus. Vertinant tarnybinės atsakomybės teisėtumą lemiamą reikšmę turi tarnybinio patikrinimo išvadų pagrįstumas, o ne sprendimo atleisti pareigūną priėmimo laikas.
Teigia, jog vien dėl aplinkybės, kad tikrinant pareiškėjo neblaivumą alkotesteris neturėjo metrologinės patikros, nesivadovauti alkotesterio parodymais, juos vertinant kartu su kitais tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, tarnybinio patikrinimo tyrėjai nebuvo pagrindo. Pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra suformuluota taisyklė, kad bylose, susijusiose su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Pareiškėjas pakeitė įvykio aplinkybių parodymus, tik 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė paaiškinimą prie administracinio nusižengimo medžiagos, kai tarnybinis patikrinimas jau buvo baigtas ir pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos bei pateikdamas šį skundą. Pirminiame 2022 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio patikrinimo metu teiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro ir nesitikėjo, kad alkoholio koncentracija kitą dieną viršys leistiną normą. Jokių kitų paaiškinimų tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas. Tarnybinio patikrinimo tyrėjas tyrimo metu neturėjo pareiškėjo naujai pateiktų aplinkybių, jog galimai alkoholinius gėrimus jis vartojo bendrabutyje, todėl jų ir netyrė. Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta objektyvių priežasčių, pateisinančių G. P. poelgį, pareigūnui nebuvo priežasčių veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktai. Pareiškėjo argumentas, kad, sėsdamas prie tarnybinio transporto priemonės vairo nejautė apsvaigimo nuo alkoholio, negali būti laikomas reikšmingu bylai, nes tai yra jo subjektyvus ir, kaip buvo nustatyta alkotesterio patikrinimais, liudytojų parodymais, tikrovės neatitinkantis jo būklės suvokimas. Vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.
Teigia, kad pareigūnas visuomet privalo žinoti, kad jis yra visuomenės stebimas ne tik tarnybos, bet ir ne tarnybos metu. Pareigūnai yra valdžios atstovai, todėl bet koks netinkamas pareigūno elgesys daro žalą ne tik vidaus tarnybai, bet ir valstybei apskritai. Pareigūnams keliami reikalavimai griežtesni ir dėl viešo intereso apsaugos, nes pareigūno paskirtis - užtikrinti teisėtvarką. Pareigūnas pagal vidaus tarnybos pareigūno nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje turi laikytis Statuto bei Etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų. Pareigūno neteisėti veiksmai akivaizdžiai susikirto su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, bei sukėlė akivaizdų nepasitikėjimą VSAT ir ją sukompromitavo. Išvadoje buvo tinkamai atskleistos visos aplinkybės, kurioms esant galima konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, t. y. nustatyta pareiškėjo kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Nustatyta, jog pareiškėjo veiksmai sukėlė pasekmes - akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais, pareiškėjo tyčiniai veiksmai darė neigiamą poveikį valstybės tarnybos bei VSAT reputacijai ir prestižui, todėl jo atlikti veiksmai (neblaivus vairavo transporto priemonę), įvertinus visas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, Išvadoje pagrįstai kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas. Atsakovės manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rinktinės vado pavaduotojo, laikinai atlikusio Rinktinės vado funkcijas, 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. TE-1435 „Dėl G. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (minėta, toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 39 straipsnio 7 dalimi, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino tame tarpe ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojanti nuo 2022 m. liepos 1 d.).
Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo II skyrius. Tvarkos aprašo 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas G. P. ėjo VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialisto pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.
Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. VSAT Imuniteto valdybos viršininkas E. S. tarnybiniu pranešimu Nr. 13-4936 ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo VSAT vado pavaduotoją apie tai, kad iš VSAT Pasieniečių mokyklos (toliau – ir PM) budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, jog 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 8.15 val. (duomenys neskelbtini), Pasieniečių mokyklos teritorijoje su tarnybine transporto priemone Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie budėtojų dalies privažiavo ne tarnybos metu, neuniformuotas VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialistas G. P., kuriam nustatytas 1,41 promilės girtumas. Kadangi alkotesterio patikra buvo pasibaigusi, VSAT Imuniteto valdybos pareigūnai pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai pirmu pūtimu vairuotojui nustatė 1,07 promilės girtumą, o po 20 minučių nustatė 0,93 promilės girtumą.
Pareiškėjo atžvilgiu pradėta administracinė teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai).
2022 m. rugpjūčio 12 d. VSAT PM Mokymo organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas A. M. tarnybiniu pranešimu Nr. 13PM-2205 ,,Dėl nustatyto pažeidimo“ informavo Tarnybos PM viršininką, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. vykdant Tarnybos PM budėtojo funkcijas, 2022 m. rugpjūčio 12 d. 8.15 val. tikrindamas vidaus tvarkos reikalavimų laikymąsi ir vykdydamas 2022 metų tarnybinės veiklos užduotis, patikrino privažiavusio su tarnybiniu automobili Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vyresniojo leitenanto G. P. blaivumą, naudojant alkotesterį Drager Alcotest 7510 (Nr. ARJF-0048), pareigūnas buvo neuniformuotas, ne tarnybos metu, patikrinimo metu jam buvo nustatyta 1,41 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore (alkotesterio patikra buvo pasibaigusi prieš 15 dienų). Tarnybos PM budėtojo akivaizdoje alkoholio jis nevartojo. Įvykis buvo filmuojamas video stebėjimo kameromis. Iškviesti policijos pareigūnai, kurie atlikę patikrą nustatė 1,07 promilių alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, o po 20 minučių - 0,93 promilių alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Pareigūnui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
VSAT vado pavaduotojo A. M. 2022 m. rugpjūčio 16 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardo specialisto G. P. tarnybinės transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam. Kaip minėta, tarnybinių patikrinimų procedūros statutiniams valstybės tarnautojams atliekamos vadovaujantis Statuto ir Tvarkos aprašo nuostatomis. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagrindų teisėtumo.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“. Minėtame pranešime aiškiai ir tiksliai išdėstyta, kuo pareigūnas kaltinamas bei užduoti klausimai.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 25 d. pateikė paaiškinimą ,,Dėl galimo padaryto nusižengimo“, kuriame nurodė, jog tiriamos aplinkybės įvyko dėl jo neatsargumo, t. y. perdėto pasitikėjimo. Pareiškėjas paaiškino, kad įvykio išvakarėse, po tarnybos, saikingai vartojo tik nestiprų alkoholį ir negalėjo net įtarti, kad jo koncentracija pareigūno organizme kitą dieną viršys leistiną normą. Įvykio dieną turėjo vykti pasiimti naują tarnybinę uniformą, nes jo turima neatitiko reikiamo dydžio. Kadangi pareigūnas jautėsi visiškai blaivus ir buvo įsitikinęs, kad transporto priemonę gali vairuoti, pasiimti uniformos nusprendė vykti automobiliu. Dėl perdėto pasitikėjimo jam elgiantis nepakankamai atsargiai, įvyko apmaudi klaida. Padaryti pažeidimo neketino, o numatyti, kad taip gali įvykti dėl nurodytų priežasčių nepavyko. Taip pat paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. po padaryto nusižengimo, nedelsdamas, t. y. 8.35 val. telefonu apie padarytą nusižengimą informavo savo tiesioginį viršininką VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos vadą A. Č.. Apie tai, kad pareigūnui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su užkardos vadu telefonu bendravo 8.46 val. ir 10.38 val. Taip pat apie įvykį jam rašė SMS žinutes. Dėl savo neatsakingo elgesio pareigūnas labai gailisi.
Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Baigus tarnybinį patikrinimą, 2022 m. rugsėjo 1 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialisto G. P. vairavimo tarnybinę transporto priemonę neblaiviam bei (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto T. D. ir (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniosios specialistės V. T. buvimo tarnybos metu neblaiviems Nr. 27-81. Išvadoje konstatuota, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai: administracinio nusižengimo ROIK 22177048901 medžiaga, tiesioginio įvykio liudininko A. M. paaiškinimai, faktinės aplinkybės, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad G. P., Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialistas, 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 8.15 val., ne tarnybos metu, nenuinformuotas, (duomenys neskelbtini), Tarnybos PM teritorijoje vairavo tarnybinę transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis 0,93 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Savo priešingais teisei aktyviais veiksmais (veikimu), atliktais po padaryto administracinio nusižengimo, t. y. būdamas statutiniu pareigūnu, keitė parodymus, taip trukdydamas administracinį tyrimą atliekantiems pareigūnams atlikti tyrimą, nustatyti tiesą, klaidina pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes. Taip pat G. P. elgėsi priešingai vidaus tarnybos interesams, nustatytai tvarkai, nes kaip statutinis pareigūnas suprato ir žinojo, kad tokie jo veiksmai yra nesuderinami su pareigūno statusu ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, netoleruotini bei užkertantys kelią nepriekaištingos reputacijos, pareigūno gero vardo bei profesinės garbės išsaugojimui. Išvados rezoliucinėje dalyje pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą siūloma atleisti iš vidaus tarnybos.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 27 punktu vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – įsakymą dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Statuto 39 straipsnio bei 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) nuostatose.
VSAT Rinktinės vado pavaduotojas, laikinai atlikęs Rinktinės vado funkcijas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Su skundžiamu Įsakymu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2022 m. spalio 12 d.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; ir kt.).
Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (LVAT 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovė įrodė, kad pareigūno atleidimas iš tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, panaikinti skundžiamą Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į pareigas prašoma remiantis dviem esminiais argumentais: 1) pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, t. y. nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, ir 2) padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kadangi tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo užbaigtas neturint tam teisinio pagrindo, t. y. nesustabdžius tarnybinio patikrinimo iki bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, kurioje sprendžiama ar pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus.
Dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam
Vertinant pirmąjį pareiškėjo argumentą - dėl jo kaltės vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam - teismas pažymi, kad šis faktas buvo konstatuotas ne tik Išvadoje, kuria remiantis priimtas ginčijamas įsakymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, bet ir administracinio nusižengimo byloje (ROIK 22177048901). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. 10.16 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis A. Z. surašė G. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-29837-2022 (toliau - ir protokolas) dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Protokole užfiksuota, kad G. P. 2022 m. rugpjūčio 12 d. 8.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,93 promilės girtumas. Atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Taip pat protokole užfiksuota, jog G. P. su protokole nurodytomis aplinkybėmis sutinka.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. surašytas neblaivumo nustatymo aktas, su kuriuo G. P. susipažino pasirašytinai, nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 9 val., su tikrinimo rezultatais sutiko, dėl savo neatsakingo elgesio labai gailėjosi. Dėl pareiškėjo veiksmų surašytoje Išvadoje yra konstatuotas tas pats faktas ir nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir pareiškėjo kaltės klausimas dėl vairavimo būnant neblaiviam sutampa su pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje nustatytu vairavimo būnant neblaiviam faktu.
Pareiškėjas skunde teigia, kad jo blaivumas pirmą kartą buvo patikrintas 2022 m. rugpjūčio 12 d. apie 8.15 val., t. y. pareiškėjui atvykus tarnybine transporto priemone, prie išvažiavimo iš Tarnybos PM teritorijos vartų alkotesteriu, kurio metrologinė patikra buvo pasibaigusi.
Nustatyta, kad patikrinimą atliko Tarnybos PM Mokymo organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas A. M. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 (Nr. ARJF-0048), patikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatyta 1,41 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nors patikrinimo metu alkotesterio patikra ir buvo pasibaigusi, tačiau tokios aplinkybės, kad minėto alkotesterio patikra buvo atlikta 2022 m. sausio 27 d. ir galiojo iki 2022 m. liepos 26 d., bei tai, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. atlikta prietaiso patikra ir nenustatyta matavimo prietaiso gedimų ar neatitikimų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510 (Nr. ARJF-0048) parodymai 2022 m. rugpjūčio 12 d. 8.33 val., vertinant visų įrodymų kontekste, yra patikimi. Taip pat tos aplinkybės, kad pareigūnas PM teritorijoje vyko 8.15 val., prie išvažiavimo iš PM teritorijos vartų atvyko 8.22 val., į budėtojų dalį įėjo 8.23 val., o alkotesterio parodymai užfiksuoti 8.33 val. bei, kad visą minėtą laiką pareiškėjas buvo stebimas vaizdo sistema bei PM Mokymo organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto A. M., leido atsakovei padaryti pagrįstą išvadą, kad pareigūnas prieš neblaivumo patikrinimą alkotesteriu nuo 8.15 val. iki 8.33 val., t. y. 18 min. buvo nieko nevartojęs, todėl alkotesterio parodymai yra tikslūs ir teisingi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tikrinant pareiškėjo neblaivumą alkotesteris neturėjo metrologinės patikros, tačiau vien dėl šios aplinkybės nesivadovauti alkotesterio parodymais, juos vertinant kartu su kitais tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, tarnybinio patikrinimo tyrėjai nebuvo pagrindo.
Kadangi buvo padaryta veika, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, o alkotesterio patikros galiojimo laikas buvo pasibaigęs, administracinio nusižengimo įforminimui buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams ir patikrinus G. P. blaivumą dar kartą, pirmuoju bandymu buvo nustatytas 1,07 o antruoju bandymu, atliktu po 20 minučių - 0,93 promilių neblaivumas.
Administracinio nusižengimo nustatymui panaudota techninė priemonė alkotesteris ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0102, patikros sertifikatas Nr. 1680197, patikros data 2022 m. balandžio 26 d., matavimo priemonė tinkama naudoti ir patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. spalio 26 d. Priimtas sprendimas Nr. 10-ANR_T-1167-2022 G. P. nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, nustačius, kad vairuotojas neblaivus. Priimtas sprendimas Nr. 10-ANR_O-31381-2022 sustabdyti G. P. teisę vairuoti transporto priemones tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas.
Atsakovė pateikia išsamų skaičiavimą apie tai, kaip kito alkoholio koncentracija iškvėptame ore: 9.36 val. pareiškėjui nustatytas 1,07 promilių girtumas, 9.54 val. nustatytas 0,93 promilių girtumas, per 18 min. sumažėjo 0,14 promilių, todėl akivaizdu, kad 8.33 val. alkoholio kiekis iškvėptame turėjo būti didesnis nei 9.36 val. (63 min.:18 min.=3,5 karto, 3,5x0,14 prom.=0,49 prom., 049 prom.+1,07 pro.=1,56 prom.). Alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas laikytina natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekmė. Laikui bėgant alkoholio kiekis tam tikrose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad būdamas bendrabutyje, pergyvendamas, jog dėl nustatyto neblaivumo pažeidė elgesio pasieniečių mokykloje tvarką ir dėl to jo atžvilgiu bus pradėtas tarnybinis patikrinimas, po kurio gali grėsti atleidimas iš tarnybos, patiriamam stresui apmalšinti, nežinodamas ir nenumanydamas, kada bus pradėtos tarnybinio patikrinimo procedūros bei galvodamas, kad jų pradžia užtruks, išgėrė 250 g „Žolynų“ spiritinio gėrimo. Šis pareiškėjo situacijos aiškinimas visiškai nelogiškas, vertintinas kaip siekis išvengti tarnybinės atsakomybės bei pasirinkta gynybos taktika ir jokiais objektyviais bei faktiniais įrodymais nepagrįstas. Svarbu pažymėti ir tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Tarnybos vado 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-483 ,,Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bendrabučių ir pasienio užkardų tarnybinių gyvenamųjų patalpų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1.1 papunkčiu, 14.2 papunktyje nurodyta, kad bendrabučių gyventojams draudžiama įsinešti į bendrabučių patalpas, laikyti ir vartoti jose svaigiuosius gėrimus, jų tarą, narkotines ir psichotropines medžiagas bei atvykti ir būti bendrabučiuose neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjas po pirmos alkoholio kiekio nustatymo patikros bendrabutyje išgėrė 250 g „Žolynų“ spiritinio gėrimo, kadangi tą dieną buvo ne tarnyboje, jam buvo nedarbo diena, be to, jo niekas neinformavo, jog apie įvykį buvo pranešta policijai ir todėl neblaivumą gali reikėti tikrintis pakartotinai.
Atsakovė pateikia duomenis, kad komandiruojamų pareigūnų į MURC 2022 m. rugpjūčio mėn. tarnybos grafike pažymėta, jog tarnyba pareigūnui G. P. 2022 m. rugpjūčio 12 d. 3.30 val. trukmės pamaina nuo 13.50 val. iki 17.20 val. Taigi pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 12 d. nebuvo nedarbo diena, o tarnyba buvo numatyta tą dieną nuo 13.50 val.
Į atsakovės paklausimą Tarnybos PM Mokymo organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas A. M. 2022 m. lapkričio 21 d. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. 7.50 val. vykdant Tarnybos PM budėtojo funkcijas, kartu su apsaugos darbuotoju J. V. (J. V.), į praleidžiamojo punkto budėtojų dalį atėjo pareigūnas B. M. (Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos jaunesnysis specialistas), kuris pranešė, kad jo kolega G. P. naktį vartojo alkoholį ir dabar ruošiasi vairuoti tarnybinę transporto priemonę. 2022 m. rugpjūčio 12 d. 8.15 val. tikrindamas vidaus tvarkos reikalavimų laikymąsi ir vykdydamas 2022 metų tarnybinės veiklos užduotis, A. M. patikrino prie užtvaro privažiavusio su tarnybiniu automobiliu G. P. blaivumą. Pareigūnas G. P. buvo neuniformuotas, ne tarnybos metu, patikrinimo metu jam buvo nustatyta 1,41 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore. G. P. į alkotesterio parodymus reagavo ramiai, bet A. M. pasiteiravo, iš kur jis gavo informaciją ir kodėl jis yra tikrinamas. A. M. pareiškėją informavo, kad apie įvykį bus pranešta mokyklos vadovybei ir bus iškviesta policija antriniam blaivumo patikrinimui. Esant tokioms aplinkybėms paneigtinas pareiškėjo teiginys, kad jo niekas neinformavo, jog apie įvykį buvo pranešta policijai ir todėl neblaivumą gali tekti tikrintis pakartotinai.
Darytina išvada, kad pareiškėjo vairavimas būnant neblaiviam yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis (administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir joje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareigūnų išsamiais paaiškinimais atliekant tarnybinį patikrinimą), kurie yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjas automobilį vairavo neblaivus.
Dėl procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundui teisingai išnagrinėti svarbi yra aplinkybė, kad G. P. atžvilgiu inicijuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinio nusižengimo byla (ROIK 22177048901) iki skundo padavimo teismui momento nėra išnagrinėta. Pareigūnai surinko tik dalį tyrimui ir pagrįstam sprendimui priimti reikšmingų duomenų, o gautuosius tyrė tik iš dalies, panaudodami tik dalį joms tinkamai ištirti būtinų būdų ir priemonių, neatsižvelgė į dalį turimuose dokumentuose užfiksuotų, reikšmingų teisingam sprendimui priimti duomenų. Sutinkamai su Statuto 39 straipsnio 9 dalimi, inicijuotas G. P. atžvilgiu tarnybinis patikrinimas turėjo būti privalomai sustabdytas iki bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla dėl galimo transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam.
Pažymėtina, kad vertindamas tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūras LVAT nuosekliai formuoja praktiką, jog pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra atskiras atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, ir tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Tokiais atvejais reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi (žr., pvz., LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2835-968/2021). Esminės procedūros šiuo atveju nebuvo pažeistos, nes pareiškėjui įteiktas pranešimas apie galimai pažemintą pareigūno vardą, suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus, jam buvo išaiškintos jo teisės, skundžiamas Įsakymas priimtas nepažeidžiant Tvarkos aprašo terminų.
Procedūrinių pažeidimų aspektu LVAT taip pat yra pasisakęs, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020).
Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeisti Tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimai.
Tvarkos aprašo 10 punktas nustato, kad dėl nagrinėjamos administracinės bylos tarnybinis patikrinimas nestabdomas, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju tarnybinis patikrinimas šioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų.
Pareiškėjo skunde nurodomi galimi procedūriniai pažeidimai siejami su skundžiamo Įsakymo priėmimu nesulaukus įsiteisėjusio teismo sprendimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo sprendžiama, ar pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
Sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (šiuo metu 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas), turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012). LVAT praktikoje pripažįstama, kad, nors nusikaltimas ir pareigūno vardo pažeminimas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta žeminančia pareigūno vardą (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3384-492/2018). Vidaus tarnybos pareigūno veiksmų pasekmės, kurios svarbios baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės taikymui, yra skirtingos (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013).
Tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė pareiškėjo kaltės klausimo dėl padaryto administracinio nusižengimo nesprendė, nes tyrė tarnybinės atsakomybės klausimą. Pareiškėjo kaltės dėl administracinio nusižengimo klausimą sprendžia teismai. Tai, kad sutapo tų pačių pareiškėjo veiksmų vertinimas taikant skirtingas atsakomybės rūšis nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, nes kiekvienas subjektas savo vertinimą atlieka savo kompetencijos ribose, jų nepažeisdamas. Pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su Išvadoje konstatuotais pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Šie pareigūno veiksmai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo administracinio nusižengimo byloje, todėl tarnybinio patikrinimo metu nėra vertinama atsakomybė dėl administracinio nusižengimo ir tokion atsakomybėn patraukto asmens kaltė. Tai reiškia, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė pareiškėjo kaltės dėl administracinio nusižengimo nesprendė ir nekonstatavo.
Teismas pažymi, kad net jeigu pareiškėjo nurodomas procedūrinis pažeidimas, kai tarnybinis patikrinimas užbaigiamas anksčiau, nei pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, ir būtų pripažįstamas, tai nebūtų esminis pažeidimas, savaime darantis įtaką atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumui šiuo atveju. LVAT panašioje situacijose yra išaiškinęs, kad siekiant konkrečioje administracinėje byloje tinkamai įvertinti, kokų įtaką tarnybinio patikrinimo nesustabdymas galėjo turėti priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, t. y. ar tai laikytinas esminiu ar ne esminiu procedūriniu pažeidimu, prejudicinės reikšmės gali turėti ir ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios ar administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis. Jei baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje būtų neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas atitinkamas sprendimas, naikinti pastarąjį sprendimą vien tik dėl tos priežasties, kad tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas ir tokiu būdu buvo pažeistos atitinkamos procedūrinės taisyklės, nebūtų pagrindo. Tokiu atveju nustatyti procedūriniai pažeidimai galėtų būti įvertinti tik kaip formalaus pobūdžio, neturėję esminės reikšmės sprendimo, priimto baigus tarnybinį patikrinimą, pagrįstumui bei teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-624/2008).
Tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje aiškinama, kad kai baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai (reikšmingos aplinkybės), kurių pagrindu pareigūnas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vien tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo sustabdytas kol neįsiteisės nuosprendis, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių įsakymas atleisti už pareigūno vardo pažeminimą turėtų būti panaikintas (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020).
Taigi, esminę reikšmę atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumui turi ne tai, ar toks sprendimas buvo padarytas anksčiau, nei pasibaigė baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, kuriose buvo vertinami tie patys pareigūno veiksmai, o tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadų dėl tų pačių veiksmų nepaneigia vėliau pasibaigę baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Teismas pažymi, kad savo poelgiu pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl pamatinis teisingumo principas, reikalaujantis teisingos ir adekvačios tarnybinės atsakomybės taikymo, negali būti ignoruojamas dėl formalių procedūrų nesilaikymo, net jeigu jos ir būtų pažeistos. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjimo dalykas yra skundžiamo Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiškėjo atsakomybė dėl jo galbūt padaryto administracinio nusižengimo.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą bei nustatyta pareiškėjo kaltė dėl padarytos veikos, šios veikos sukeltos pasekmės, kurios akivaizdžiai žemina tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą įstaiga, t. y. visos sąlygos, kurioms esant yra nustatoma, kad buvo pažemintas pareigūno vardas.
Kadangi tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami administracinės teisės aspektu, pareiškėjo padaryti pažeidimai galėjo būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje, nežiūrint į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ne tarnybos metu vairuodamas transporto priemonę neblaivus pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir nevairavo neblaivus, dėl ko skundžiamas Įsakymas priimtas neturint tam teisinio pagrindo, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Konstatavus, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovės nustatytas faktas, jog pareiškėjas vairavo būdamas neblaivus yra pagrįstas ir įrodytas, būtina įvertinti, ar šis faktas pagrįstai ir teisingai buvo traktuotas kaip vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimas, sudaręs pagrindą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.
Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
Pažymėtina, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, o pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas yra nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo ir atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3671-520/2017; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4665-575/2020 ir kt.).
LVAT praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2835-968/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimo atleistas už tai, kad ne tarnybos metu vairavo automobilį būdamas neblaivus. Vertinant pareiškėjo atleidimo faktinį pagrindą pažymėtina, jog Statuto 17 straipsnyje numatyta, kad paskirtas į pareigas asmuo prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Statute įtvirtintas nuolatinis bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principas ir reikalavimas visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą reiškia, kad šie elgesio standartai galioja ne tik tada kai pareigūnas atlieka tarnybos funkcijas, bet ir ne darbo laiku, neprikalstomai nuo pareigūno buvimo vietos ir aplinkybių (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016). Vidaus tarnybos pareigūnas, vairuodamas transporto priemonę, visais atvejais yra eismo dalyvis ir jam galioja visi eismą keliuose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, kaip ir kiekvienam eismo dalyviui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir Kelių eismo taisyklių 14 punktą, vairuoti transporto priemonę neblaiviems vairuotojams draudžiama, o atsakomybė už šio raudimo nesilaikymą numatyta ANK 422 straipsnyje. Pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnas, turėdamas pareigą užkirsti kelią kitų neteisėtiems veiksmams, žinodamas, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra grubus teisės pažeidimas, pats tyčia nepaisė teisės aktų reikalavimų ir sąmoningai veikė priešingai nei turi elgtis kiekvienas vairuotojas, o juo labiau statutinis pareigūnas. Toks pareiškėjo elgesys rodo ne tik jo asmeninę nepagarbą įstatymams, demonstruoja ypatingą ir pavojingą neatsakingumą, bet ir menkina pareigūno bei visos vidaus tarnybos sistemos, privalančios užkirsti kelią įstatymų pažeidimams, vardą.
Pasisakant dėl skundžiamo Įsakymo priėmimo teisinio pagrindo teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (be kita ko, įskaitant) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Kaip ir ankščiau minėta, Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis pasireiškė tuo, kad jis 2022 m. rugpjūčio 12 d. 8.15 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,93 promilės, pritaikius paklaidą 0,91 prom. neblaivumas), ir tokia tyčine veika akivaizdžiai pažemino VSAT pareigūno vardą bei autoritetą. Atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje konstatuota, jog pareigūnas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, o tai pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikytina savarankišku ir pakankamu pagrindu atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, pareiškėjo veiksmai nagrinėjamoje byloje analizuojami vertinant, ar pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, ar ne. Pareiškėjas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, yra davęs priesaiką. Pažymėtina, jog Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Teismas pripažįsta, kad VSAT pareigūno elgesys, kai jis akivaizdžiai ignoruoja teisės aktais nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir taip elgdamasis kelia pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, akivaizdžiai negali būti suderinamas su tarnyba VSAT ir su pareigūno priesaika. Pareiškėjas neabejotinai pažeidė priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, nes ne tik tyčia grubiai pažeidė įstatymą, bet ir nepateisino visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų kaip asmenų, turinčių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi.
LVAT praktikoje, vertinant VSAT pareigūno padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių grubiu pažeidimu, konstatuojama, kad pareigūnui, nepaisant to, ar jis yra ne tarnybos metu, neuniformuotas, keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės, tuo pačiu rodant pagarbą savo profesijai, institucijai, serginčiai teisinę tvarką, o tai suponuoja, kad sąmoningas teisinės tvarkos nepaisymas vertintinas kaip VSAT pareigūno vardą žeminantis poelgis, todėl atleidimas už tokį poelgį pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą, yra teisėtas (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3190-415/2020).
Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas pareigūnu, vidaus tarnyboje dirbančiu daugiau kaip 26 metų, turėjo ir galėjo suvokti, kad vairavimas esant neblaiviam sukels atitinkamas pasekmes, todėl privalėjo taip nesielgti, tačiau savo veiksmų neatsisakė ir sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms, asmeniškai prisiimdamas riziką sukelti neigiamus padarinius tiek savo, tiek VSAT autoritetui. Pareigūno profesinės žinios ir gyvenimiška patirtis buvo pakankami suvokti ir įvertinti, kokias pasekmes sukels jo veiksmai. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta objektyvių priežasčių, pateisinančių pareiškėjo poelgį, pareigūnui nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktai. Pareigūnas yra kaltas dėl tokių savo veiksmų.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog aptartais tyčiniais veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, jog statutiniai valstybės pareigūnai gali elgtis neatsakingai ir netinkamai. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nustatyti pareigūno atlikti veiksmai, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl laikytina, jog pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.
Pareiškėjo įsitikinimu, jam paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos, neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, taip pat teisminės praktikos, aptariančios tokių kriterijų nustatymo tvarką bei vertintinas jiems nustatyti aplinkybes, todėl, teismui nenustačius pagrindo nuobaudos panaikinti, ji turėtų būti sušvelninta, paskiriant kitą nuobaudą, atitinkančią pripažinto padarytu tarnybinio pažeidimo sunkumą bei sukeltas pasekmes.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė netiesiogine tyčia. Pareiškėjui, kaip VSAT pareigūnui, neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma, kad jo elgesys tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu, turi būti pavyzdys kitiems pareigūnams ir visuomenei. Automobilio vairavimas esant neblaiviam yra akivaizdžiai nesiderinantis su pareigūno gero elgesio standartu, nepriimtinas ir smerktinas, darantis esminę žalą VSAT institucijos vardui. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamu Įsakymu pagrįstai ir adekvačiai paskirta griežčiausia drausminė atsakomybė už nustatytą drausmės pažeidimą. Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju yra proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui ir nėra pagrindo jos švelninti.
Pasisakant dėl pareiškėjo charakterizuojančios medžiagos – neturėjo galiojančių nuobaudų, Neringos pasienio užkardos vado A. Č. charakterizuojamas teigiamai – pažymėtina, jog šios aplinkybės jokios teisinės reikšmės neturi. Tokią praktiką nuosekliai plėtoja LVAT (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1929/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visumoje nustatyta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys neturi įtakos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011).
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos būtų pažeistos esminės procedūros, nes skundžiamą Įsakymą dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigūnas, skundžiamo Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas skundžiamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rinktinės vado pavaduotojo, laikinai atlikusio Rinktinės vado funkcijas, 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. TE-1435 „Dėl G. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veiką, todėl pareiškėjo skundas dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Konstatavus, jog skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniais laikytini reikalavimai pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atmestini.
Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas
Pareiškėjas prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo G. P. skundą.
Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė