Civilinė byla Nr.e2-308-241/2017

Teisminio proceso Nr.2-55-3-02225-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:                                3.3.1.11; 3.3.1.18.2; 3.4.3.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „BnP Finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės „BnP Finance“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dortus“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja AB „BnP Finanse“ 2016 m. spalio 24 d. teisme gautame pareiškime prašė iškelti atsakovei UAB „Dortus“ bankroto bylą ir bankrotą pripažinti tyčiniu.
2. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovė AB „BnP Finanse“ suteikė atsakovei UAB „Dortus“ 2 000,00 Eur paskolą 5 mėn. terminui, bei pagal kurią UAB „Dortus“ įsipareigojo gražinti suteiktą paskolą ir sumokėti 250,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2016 m. balandžio 30 d. pagal paskolos sutartyje numatytą grafiką. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė sumokėjo tik pirmąsias dvi įmokas pagal paskolos sutartį, o tolesnius sutartinius įsipareigojimus vykdyti vengė, paskolos sutartis buvo nutraukta ir 2016 m. balandžio 11 d. buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl 1 838,55 Eur skolos priteisimo. Buvo priimtas sprendimas ir pradėtas priverstinis vykdymas, tačiau skola nepadengta. Skolininkė neturi jokio turto, todėl ieškovė kreipiasi į teismą ir prašė iškelti atsakovei bankroto bylą.
3. Atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai jau kuris laikas viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, turi vis didėjantį įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, turto areštų ir vykdomųjų bylų. Pareiškėjos duomenimis atsakovė neturi jokio turto, negauna pajamų ir yra sustabdžiusi veiklą. Nuo paskolos sutarties sudarymo net du kartus keitėsi atsakovės akcininkai ir vadovai, todėl tai sudaro pagrindą jos bankrotą pripažinti tyčiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino AB „BnP Finance“ pareiškimo dėl UAB „Dortus“ bankroto bylos iškėlimo.
5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis nustatė, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su pareiškėja. Tai patvirtina asakovės prie atsiliepimo pridėtas kasos pajamų kvitas, kurį pasirašė AB „BnP Finance“ įgaliotas asmuo Š. Š..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirajame skunde pareiškėja AB „BnP Finance“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Dortus“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė atsiliepimą pateikė suėjus procesiniam terminui tokį atsiliepimą pateikti ir atsiliepime neprašė šį terminą pratęsti, todėl atsiliepimas turėjo būti grąžintas jį padavusiam asmeniui.
2. Pareiškėjai nebuvo išsiųstas atsiliepimo nuorašas ir nebuvo suteikta galimybė su juo susipažinti bei pasisakyti apie atsiliepime pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją ir suklastotus dokumentus.
3. Teismas iki galo neišsiaiškinęs bylos faktinių aplinkybių atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimus.
7. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė UAB „Dortus“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su pareiškėja. Tai patvirtina kasos pajamų kvitas, kurį pasirašė AB „BnP Finance“ įgaliotas asmuo Š. Š..

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonei bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu bei papildomais paaiškinimais teikia naujus įrodymus – 2015 m. gruodžio 31 d. AB „BnP Finance“ Finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą, 2016 m. gruodžio 5 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Nauji įrodymai apeliacinėje instancijoje yra priimami tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir yra svarbūs atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

              Dėl ginčo esmės

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Archidis“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-553/2014). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus tam tikras bylos aplinkybes ar jų nebuvus, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą atsisakė iškelti atsakovei UAB „Dortus“ bankroto bylą gavęs atsakovės atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove. Prie atsiliepimo buvo pridėtas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašė ieškovės AB „BnP Finance“ įgaliotas asmuo Š. Š.. Tačiau ieškovė atskirajame skunde su tuo nesutinka, nurodydama, kad atsakovės pateiktas kasos pajamų orderio kvitas yra netikras, nes AB „BnP Finance“ nevykdo operacijų grynaisiais pinigais. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Apeliantė pateikė duomenis, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – ajame skyriuje 2016 m. gruodžio 5 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pasak apeliantės, ji į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi dėl dokumentų (kasos pajamų orderio kvito) klastojimo fakto. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nėra kliūtis dėl atsakovės teiginių apie visišką atsiskaitymą su ieškove nenagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimo ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nereiškia, kad šios aplinkybės apskritai nėra reikšmingos ir dėl to visiškai nevertintinos. Šių aplinkybių reikšmingumas turėtų būti vertinamas kitų byloje esančių įrodymų visumos kontekste.
14. Nagrinėjamu atveju vien vizualiai sulyginus byloje apeliantės prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktuose dokumentuose: 2016 m. gegužės 30 d. pranešime dėl reikalavimo įvykdymo bei bankroto bylos iškėlimo ir 2016 m. birželio 22 d. pakartotiniame pranešime dėl reikalavimo įvykdymo bei bankroto bylos iškėlimo, esančius AB „BnP Finance“ įgalioto asmens Š. Š. parašus ir to paties asmens parašą atsakovės pateiktame kasos pajamų orderio kvite, be specialių tyrimų matyti, kad parašai galimai skiriasi. Todėl mokėjimą liudijančio rašytinio įrodymo vertinimo kontekste neatmestini apeliantės argumentai, jog dokumentas, kuriuo atsakovė grindžia visišką atsiskaitymą su apeliante, gali būti ir suklastotas, kas teikia preliminarų pagrindą didelėms abejonėms dėl atsakovės atsiskaitymo, nors kaip atsakovė ir teisingai pabrėžia, kad AB „BnP Finance“ įgaliotas asmuo Š. Š. neneigia gavęs atsiskaitymą iš atsakovės. Kita vertus, nei apeliantė, nei atsakovė nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių papildomų duomenų, kurie leistų galutinai pašalinti šias abejones bei patvirtintų faktą arba bent sustiprintų įsitikinimą dėl apeliantės ir atsakovės atsiskaitymo (CPK 178 straipsnis, 184 straipsnio 1 dalis). Pirmosios intancijos teismas turėjo įsitikinti atsiskaitymo su kreditoriumi tikrumu, suteikti galimybę pareiškėjai pateikti nuomonę dėl atsiskaitymo fakto ir tik tuomet spręsti dėl tolimesnės bylos eigos.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą, įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei pašalinus abejonės dėl atsakovės atsiskaitymo pareiškėjai fakto, bus galima daryti išvadas apie tokių dokumentų teisingumą. Tuo atveju, jei apeliantė mano, kad dokumentas buvo suklastotas, ji teismui turi pateikti kreipimosi į prokuratūrą kopiją, bei įgalioto asmens parašu patvirtintą Finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą, kuris paaiškina grynųjų pinigų operacijų įmonėje negalimumą bei savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, dėl nepašalintų abejonių apie atsakovės atsiskaitymo su pareiškėja faktą, tikslinga skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavus bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pagal esančius duomenis negali bylos išnagrinėti iš esmės, nes būtina rinkti naujus įrodymus, apklausti mokėjimo dokumentą pasirašiusius asmenis, tirti ir vertinti pirmosios instancijos teismo neanalizuotas aplinkybes apie atsakovės atsiskaitymo gavimą.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dortus“ iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                                      Danutė Gasiūnienė