Administracinė byla Nr. eI-270-289/2018
Teisminio proceso Nr.3-64-3-01237-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija: 27.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 28 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras atstovui G. J.,
dalyvaujant atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovui V. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos sprendimo atsisakyti pateikti informaciją panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. gautas pareiškėjos viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras skundas (b. l. 2-8), kuriuo prašoma panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimą atsisakyti pateikti informaciją viešajai įstaigai Radviliškio rajono paslaugų centras, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. S-1774-18.26, įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją viešajai įstaigai Radviliškio rajono paslaugų centras apie darbo grupės, sudarytos Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro direktoriaus V. J. elgesiui tirti, sudėtį, apie balsavimo rezultatus ir Radviliškio Švietimo ir sporto paslaugų centro direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopiją.
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Pareiškėja yra Radviliškio rajono savivaldybėje registruota ir veikianti viešoji įstaiga, kuri inter alia leidžia savaitraštį „Radviliškio kraštas“, taip pat turi interneto portalą www.radviliskiokrastas.lt, kurie yra viešosios informacijos rengėjai LR visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir LR VIĮ) 2 str. 77 d. prasme ir visuomenės informavimo priemonės LR VIĮ 2 str. 84 d. prasme. Skundą teikia Pareiškėjas – viešoji įstaiga Radviliškio rajono paramos centras, kuris yra juridinis asmuo ir turi juridinį veiksnumą ir teisnumą. LR VIĮ 6 str. 1 d. nustatyta, kad: kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas) <...>, o LR VIĮ 6 str. 3 d. nustatyta, kad: valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir LR TGIVSIĮĮ) bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. LR VIĮ 6 str. 5 d. nustatyta, kad: valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis. LR VIĮ 2 str. 76 d. nustatyta, kad: viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 42 dalyje nurodytą informaciją (LR VIĮ 2 str. 42 d. nustatyta, kad tai pornografinio pobūdžio informacija), taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktorė A. J. 2017 m. liepos 19 d. kreipėsi į Atsakovą, prašydama pateikti informaciją apie: 1. Darbo grupės, sudarytos Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu, tyrusios Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro (toliau – ir Radviliškio ŠSPC) direktoriaus V. J. elgesio atitiktį LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir LR VPIDVTĮ) nuostatoms, sudėtį; 2. Koks priimtas darbo grupės sprendimas? 3. Kurie darbo grupės nariai balsavo „už“, kurie „prieš“‘, kurie „susilaikė“? 2017 m. liepos 21 d. Atsakovo Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas A. M. elektroniniu paštu atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad: darbo grupė, atlikusi tyrimą, nenustatė duomenų, kad V. J. būtų tekę dalyvauti interesų konfliktą keliančių klausimų rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo procedūrose <...>. Todėl objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad V. Jakavičius turėjo nusišalinti nėra. Kitą informaciją Atsakovas atsisakė pateikti, motyvuodamas tuo, kad informacija apie darbo grupės sudėtį ir apie balsavimo rezultatus nėra vieša. Taigi Pareiškėjos prašymas pateikti informaciją buvo patenkintas tik iš dalies, kadangi informacija apie darbo grupės sudėtį ir apie balsavimo rezultatus Pareiškėjui nebuvo pateikta. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktorė A. J. 2017 m. liepos 25 d. dar kartą kreipėsi į Atsakovą, prašydama pateikti informaciją, kuri nebuvo pateikta pagal ankstesnį 2017 m. liepos 19 d. prašymą, t. y. informaciją apie darbo grupės sudėtį ir apie balsavimo rezultatus, taip pat papildomai paprašė pateikti Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopiją. Atsakovo direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti administracijos direktorių, J. V., 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. S-1774-18.26 atsisakė pateikti informaciją, motyvuodama tuo, kad atsakymas į Pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. buvo pateiktas, todėl pagal LR Vyriausybės 207 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 12 p. pakartotinis prašymas nebus nagrinėjamas, o Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopija nebus teikiama, kadangi tokia informacija nėra vieša. Atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. S-1774-18.26 sprendimas atsisakyti pateikti informaciją neteisėti, todėl naikintini. 2017 m. liepos 21 d. Atsakovo Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo A. M. elektroninis laiškas šiame skunde įvardijamas sprendimu, kadangi LR TGIVSIĮĮ 15 str. 2 d. nustatyta, kad: jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 d. nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui; nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. Taigi atsisakymas pateikti informaciją turi būti įformintas individualiu administraciniu aktu - sprendimu. Be to, apie tai, kad 2017 m. liepos 21 d. Atsakovo juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo A. M. elektroninis laiškas laikytinas sprendimu atsisakyti pateikti informaciją LR TGIVSIĮĮ 15 str. 2 d. prasme, spręstina ir iš to, kad Atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. S-1774-18.26 motyvuojamas tuo, kad: atsakymas į pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. paklausimą buvo pateiktas ir pareiškėjas jį gavo; pareiškėjos 2017 m. liepos 19 d. paklausimas pakartotinai nebus nagrinėjamas, nes jeigu 2017 m. liepos 21 d. Atsakovo Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo A. M. elektroninis laiškas nebūtų sprendimas, tai nebūtų (nors ir nepagrįstai konstatuoto) pakartotinumo požymio. Pažymėtina ir tai, kad Atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendime ir 2017 m. liepos 27 d. sprendime Nr. S-1774-18.26 nurodyta jų apskundimo tvarka. Tai, jog Atsakovas, užuot priėmęs sprendimą atsisakyti pateikti informaciją, atsiuntė elektroninį laišką be jokių rekvizitų, negali užkirsti kelio Pareiškėjui pateikti skundą dėl neteisėtų Atsakovo veiksmų. Atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. S-1774-18.26 atsisakyti pateikti informaciją Pareiškėjai yra individualūs administraciniai aktai, dėl kurių panaikinimo skundas nagrinėtinas administraciniame teisme. Atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas atsisakyti pateikti informaciją buvo motyvuojamas tuo, kad LR TGIVSIĮĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad: informacija apie institucijų veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, o 5 str. 2 d. 1 – 7 p. p. nustatyta, kad: institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama: 1) nuasmenintos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažymos dėl atlikto tyrimo dėl skundo ir informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo institucijoje rezultatus; 2) nuasmeninta informacija apie Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų sprendimus dėl institucijos pagal valstybinio audito ataskaitas, taip pat apie sprendimuose nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, nurodymų, teikimų ir siūlymų vykdymą; 3) įsiteisėję nuasmeninti teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami pažeidimai institucijoje, taip pat informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo; 4) nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui; 5) nuasmeninta informacija apie institucijos valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir apdovanojimus; 6) institucijos valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis pagal einamas pareigas (darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis skelbiamas tik gavus jo sutikimą); 7) kita Vyriausybės nustatyta informacija. Atsakovas nurodo, esą tai reiškia, kad pagal nurodytą reglamentavimą kita pareiškėjo prašoma pateikti informacija apie darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį; apie balsavimo rezultatus; Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopija nėra vieša informacija, todėl jos teikti Atsakovas neturi pagrindo. Tokie Atsakovo motyvai nepagrįsti, neatitinka galiojančių įstatymų. LR TGIVSIĮĮ 5 str. reglamentuoja visai kitą teisinę situaciją, nei atsisakymas pateikti informaciją, kadangi ši teisės norma reglamentuoja informacijos apie institucijos veiklą privalomą teikimą, ką suponuoja jau pats straipsnio pavadinimas „Informacija apie institucijos veiklą“. LR TGIVSIĮĮ 5 str. 2 d. 1 – 7 p. p. nustatyta, kokia vieša informacija teikiama institucijos interneto svetainėje. Taigi LR TGIVSIĮĮ 5 str. 2 d. 1 – 7 p. p. nurodyta privalomai teikiama viešoji informacija apie institucijos veiklą, tačiau tai nėra baigtinis teiktinos informacijos sąrašas, kaip nepagrįstai šio straipsnio nuostatas interpretavo Atsakovas. Atvejai, kai institucija atsisako pateikti dokumentus, reglamentuoti LR TGIVSIĮĮ 15 str., ką taip pat suponuoja straipsnio pavadinimas „Atsisakymas pateikti dokumentus“. LR TGIVSIĮĮ 15 str. 1 d. nustatyta, kad: institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. LR TGIVSIĮĮ 15 str. 1 d. 1 – 7 p. p. nurodytų pagrindų, kai institucija turi teisę atsisakyti teikti informaciją (dokumentus), Atsakovas nei 2017 m. liepos 21 d. sprendime, nei 2017 m. liepos 27 d. sprendime Nr. S-1774-18.26, nenurodė. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas iš atvejų, kai institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, yra atvejis, kai prašomi dokumentai jau yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis. Tai reiškia, kad Atsakovo atsisakymas pateikti informaciją Pareiškėjui motyvuojant LR TGIVSIĮĮ 5 str. būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu prašoma pateikti informacija jau būtų pateikta Atsakovo interneto svetainėje. Tačiau Pareiškėjo prašoma pateikti informacija apie darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį; apie balsavimo rezultatus; Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopija Atsakovo interneto svetainėje nebuvo pateikta. Atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. S-1774-18.26 motyvas, esą Pareiškėjo prašoma pateikti informacija nebus teikiama, todėl kad atsakymas į Pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. paklausimą jau buvo pateiktas, nepagrįstas ir todėl, kad 2017 m. liepos 17 d. sprendime jokia informacija apie darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį; apie balsavimo rezultatus Pareiškėjui nebuvo pateikta, todėl ir pakartotinumo požymio negalėjo būti. Pareiškėjo prašyta pateikti informacija apie darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį; apie balsavimo rezultatus; Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopija nepatenka nei į vieną LR TGIVSIĮĮ 15 str. 1 d. 1 – 7 p. p. nurodytų neteiktinos informacijos kategorijų. Taip pat nėra jokių apribojimų pateikti Pareiškėjai jo prašytą pateikti informaciją ir LR VIĮ ar kituose įstatymuose (tuo savo sprendimų atsisakyti pateikti informaciją taip pat nemotyvavo ir Atsakovas). Todėl Atsakovas, atsisakydamas pateikti šią informaciją, pažeidė tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, pažeidė Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus gauti viešąją informaciją iš Radviliškio rajono savivaldybės ir ją skleisti. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose, kuriuose buvo sprendžiama dėl Konvencijos 10 str. pažeidimo, daug kartų yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Ši laisvė, galiojanti su apribojimais, įtvirtintais Konvencijos 10 str. 2 d., taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ir nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai. Konvencijos 10 str. nustatyta, kad šiai laisvei taikomos išimtys, tačiau jos turi būti aiškinamos griežtai, o bet kokių apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai (EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside v. Jungtinė Karalystė, bylos Nr. 5493/72; 1991 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Oberschlick v. Austrija (Nr. 1), bylos Nr. 11662/85; 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Jersild v. Danija; bylos Nr. 15890/89; 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Janovski v. Lenkija, bylos Nr. 25716/94; 1999 m. lapkričio 25 d. sprendimas byloje Nilsen&Johnsen v. Norvegija, bylos Nr. 48898/99; 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien v. Lenkija, bylos. Nr. 51744/99). Aiškindamas Konvencijos 10 str., EŽTT yra nurodęs, kad ne tik spauda turi priedermę pateikti tokią informaciją, bet ir visuomenė turi teisę ją gauti. Jeigu būtų kitaip, spauda negalėtų atlikti savo gyvybiškai svarbaus „viešojo sarginio šuns“ vaidmens (EŽTT 1992 m. birželio 25 d. sprendimas byloje ThorgeirThorgeirson v. Islandija; bylos Nr. 13778/88; 1996 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Goodwin v. Jungtinė Karalystė, bylos Nr. 17488/90; 1999 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje BladetTromso&Stensaas v. Norvegija, bylos Nr. 21980/93; 2004 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje Cumpana&Mazare v. Rumunija, bylos Nr. 33348/96; 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas byloje Lyashko v. Ukraina, bylos Nr. 21040/02). EŽTT savo sprendimuose yra pasisakęs ir konkrečiai dėl vietinės spaudos saviraiškos laisvės, nurodydamas, kad vietinė spauda turi turėti galimybę surengti atvirą ir be kliūčių visuomeninę diskusiją klausimais, sukeliančiais nepatogumų regioninei valdžiai, nes tai reiškia galimybę vietinei spaudai suvaidinti esminį vaidmenį, užtikrinant tinkamą politinės demokratijos funkcionavimą (EŽTT 1999 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Surek&Ozdemir v. Turkija, bylos Nr. 23927/94 ir 24277/94; 2007 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Dyuldin&Kislov v. Rusija, bylos Nr. 25698/02). Laikraštis „Radviliškio kraštas“ platinamas Radviliškio r. savivaldybėje, t. y. tai yra vietinė spauda EŽTT praktikos ir LR VIĮ 2 d. 64 str. prasme. LR Konstitucijos 25 str. 2 d. nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o 25 str. 3 d. nustatyta, kad: laisvė <...> gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jeigu tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintos informacijos laisvės, kaip žmogaus prigimtinės laisvės, turinį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ši laisvė yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų, svarbi įvairių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, nes asmuo visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių gali tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimai). LR VIĮ 5 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Pareiškėja į Atsakovą dėl informacijos pateikimo kreipėsi ne siekdama patenkinti smalsumą, tačiau vykdydama priedermę pateikti visuomenei informaciją, susijusią su viešuoju interesu. Nacionalinė ir tarptautinė teisė ne tik garantuoja saviraiškos laivę, tačiau ir teisę kritikuoti savivaldybių veiklą. Konstitucijos 33 str. 1 d. nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus; draudžiama persekioti už kritiką. LR VIĮ 9 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti <...> savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą. Poreikis gauti iš Atsakovo informaciją ir ją pateikti visuomenei kilo todėl, kad 2017 m. Radviliškio savivaldybėje didelį atgarsį turėjo istorija, susijusi su tuo, kad Radviliškio ŠSPC direktorius V. Jakavičius, pats būdamas asociacijos Šiaulių aeroklubas, valdančio Šeduvos aerodromą, narys, buvo įtrauktas į savivaldybės komisijos sudėtį, pasirašė 2017 m. sausio 9 d. Šeduvos aerodromo nekilnojamųjų daiktų, orlaivių ir trumpalaikio turto apžiūros pažymas, taip pat dalyvavo ir pasisakė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Investicijų ir kaimo reikalų bei Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitetų posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas sprendimo perimti Raudondvaryje esantį Šeduvos aerodromą Radviliškio rajono savivaldybės nuosavybėn, dėl ko savivaldybės bendruomenei kilo klausimas, ar Radviliškio ŠSPC direktorius V. Jakavičius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Šiai istorijai išsiaiškinti Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu ir buvo sudaryta darbo grupė, apie kurios sudėtį ir apie kurios priimtus sprendimus informaciją ir siekė gauti Pareiškėja. Poreikis gauti informaciją iš atsakovo tapo itin aktualus po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. KS-85 nusprendė pripažinti, kad: Radviliškio ŠSPC direktorius V. Jakavičius, dalyvaudamas asociacijos Šiaulių aeroklubo, kurios nariu pats yra, panaudos būdu valdomo valstybinio turto, esančio Šeduvos aerodrome, apžiūros ir būklės įvertinimo procedūrose bei dalyvaudamas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose svarstant klausimus, susijusius su minėtojo turto perėmimu ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas, pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 3 str. 1 d. 1 ir 2 p. p. bei 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Komisijos sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad narystė asociacijose pagal įstatymą besąlygiškai priskirta prie aplinkybių, kurios gali sukelti interesų konfliktą, todėl asociacija Šiaulių aeroklubas, kurios nariu yra ir V. Jakavičius, laikytina V. J. privačiu interesu, dėl kurio jis, atlikdamas tarnybines pareigas, negali išlikti objektyvus ir nešališkas. Taigi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir Atsakovo darbo grupė priėmė diametraliai priešingus sprendimus. Komisija nusprendė, kad Radviliškio ŠSPC direktorius V. Jakavičius, veikdamas besąlygiško interesų konflikto sąlygomis ir nenusišalindamas nuo valstybinio turto, esančio Šeduvos aerodrome, apžiūros ir būklės įvertinimo procedūrų bei nuo dalyvavimo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose svarstant klausimus, susijusius su minėtojo turto perėmimu, pažeidė net keturių teisės normų - LR VPIDVTĮ 3 str. 1 d. 1 ir 2 p. p. bei 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas, tuo tarpu Atsakovo darbo grupė nusprendė, kad jokio interesų konflikto nebuvo, Radviliškio ŠSPC direktorius V. Jakavičius neturėjo nuo nieko nusišalinti ir todėl nieko nepažeidė. Pareiškėjas tik siekė informuoti Radviliškio rajono savivaldybės bendruomenę apie darbo grupės narius, kurie priėmė V. J. reabilituojantį sprendimą. Tokia informacija yra vieša, kadangi susijusi su viešuoju asmeniu – Radviliškio ŠSPC direktoriumi V. J., taip pat su darbo grupės narių – Radviliškio rajono savivaldybės tarnautojų tarnybinių pareigų vykdymu. Dėl nurodytų motyvų Atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. S-1774-18.26 pripažintini neteisėtais ir naikintini. Kadangi Atsakovas ir toliau gali neteikti informacijos Pareiškėjui, Atsakovas įpareigotinas per 5 darbo dienas pateikti prašomą informaciją Pareiškėjui (LR ABTĮ 92 str.). Patenkinus skundą, iš Atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės atsiliepime (b. l. 15-19) nurodoma, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.“ Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, jog „1. Informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nustatyta tvarka skelbiama institucijos internetu svetainėje. 2. Institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama: 1) nuasmenintos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažymos dėl atlikto tyrimo dėl skundo ir informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo institucijoje rezultatus; 2) nuasmeninta informacija apie Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų sprendimus dėl institucijos pagal valstybinio audito ataskaitas, taip pat apie sprendimuose nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, nurodymų, teikimų ir siūlymų vykdymą; 3) įsiteisėję nuasmeninti teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami pažeidimai institucijoje, taip pat informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo; 4) nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui; 5) nuasmeninta informacija apie institucijos valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir apdovanojimus; 6) institucijos valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau - darbuotojai), vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis pagal einamas pareigas (darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis skelbiamas tik gavus jo sutikimą); 7) kita Vyriausybės nustatyta informacija.“ Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, jog institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretūs; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog šis įstatymas netaikomas dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį. To paties Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog informacija - žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas, o Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje nustatyta, jog viešoji informacija - informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 42 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. Aukščiau nurodytų teisės aktų sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjo prašoma informacija, t. y. darbo grupės sudėtis ir kaip pasiskirstė darbo grupės narių balsavimas priimant sprendimą bei darbo grupės posėdžio protokolas, t. y. dokumentas iš kurio būtų matoma visa prašoma informacija, nėra vieša ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama informacija ir pareiškėjo prašomų dokumentų tvarkymas nėra atsakovei įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija. Taip pat, pareiškėjo prašoma pateikti informacija nepatenka į aukščiau nurodytų informacijos ir viešosios informacijos sąvoką, kurios atsakovė ir nesant pareiškėjo prašymui neketino viešinti. Akivaizdu, kad prašoma pateikti informacija ir dokumentai pagal formą ir turinį skirti vidiniam atsakovės naudojimui, šiuo atveju rekomendacija Savivaldybės merui priimti sprendimą dėl V. J. veiksmų. Panašios pozicijos laikėsi pavyzdžiui Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. 3R - (AG-102/02-2013) konstatuodama, kad institucija pagrįstai tretiesiems asmenims nesuteikė jų prašomos informacijos, nes ji nebuvo vieša ir privalomai teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama informacija. Atsakovės nuomone, informacijos apie Savivaldybės mero potvarkiu sudarytos darbo grupės priimtą sprendimą suteikimas, atsisakant pateikti darbo grupės sudėtį ir kaip pasiskirstė darbo grupės narių balsavimas priimant sprendimą bei darbo grupės posėdžio protokolą, buvo pagrįstas ir teisėtas bei atitiko Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytų informacijos (dokumentų) išsamumo ir teisėtumo principų nuostatas, reiškiančias, kad pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai ir institucijos veiksmai, teikiant dokumentus, grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė teikdama 2017 m. liepos 21 d. atsakymą pareiškėjui įgyvendino Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. Pareiškėjas netinkamai suvokia ir skunde aiškina Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau - ir Taisyklės), patvirtintų LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 12 punktą, kuriame nustatyta, jog prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis. Pareiškėjas nepagrįstai skundo 14 punkte nurodo: „Atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. S-l774-18.26 motyvas, esą Pareiškėjo prašoma pateikti informacija nebus teikiama todėl kad atsakymas į Pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. paklausimą jau buvo pateiktas, nepagrįstas ir todėl, kad 2017 m. liepos 17 d. sprendime jokia informacija apie darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį; apie balsavimo rezultatus Pareiškėjui nebuvo pateikta, todėl ir pakartotinumo požymio negalėjo būti“, nors iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 25 d. raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti informaciją, kurios jau prašė 2017 m. liepos 19 d. raštu ir, kad į 2017 m. liepos 19 d. raštą atsakovė 2017 m. liepos 21 d. pateikė motyvuotą atsakymą. Taisyklių 12 punkte suprantamai nurodyta, jog prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, ir jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, pakartotinai nenagrinėjamas. Tai reiškia, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, neturėjo būti pateiktas teigiamas atsakymas, šiuo atveju, pateikta pareiškėjo prašoma informacija, Taisyklių 12 punkto esmė, jog prašymas apskritai buvo išnagrinėtas ir duotas teisės aktų reikalavimus atitinkantis atsakymas. Be to, pakartotiniu prašymu pareiškėjui papildomai paprašius darbo grupės posėdžio protokolo kopijos, t. y. dokumento iš kurio būtų matoma visa pirminiu prašymu prašoma informacija, atsakovė pagrįstai nurodė, kad prašoma informacija nėra vieša, todėl jos teikti Savivaldybės administracija neturi pagrindo 2017 m. liepos 21 d. atsakyme į pareiškėjo paklausimą nurodytais motyvais.
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies. Byla nutrauktina dalyje dėl trečiojo reikalavimo dalies įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją pareiškėjai viešajai įstaigai Radviliškio rajono paslaugų centras apie darbo grupės, sudarytos tirti Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro direktoriaus V. J. elgesį, sudėtį.
2017 m. liepos 19 d. pareiškėja elektroniniu laišku kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją (b. l. 10) prašydama: 1. pateikti darbo grupės, tyrusios Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesio atitiktį LR viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, sudėtį. Ši komisija buvo sudaryta 2017 m. vasario 14 d. Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. potvarkiu M-12 – (2.5); 2. koks buvo priimtas darbo grupės sprendimas?; 3. kurie darbo grupės nariai balsavo už, kurie prieš, kurie susilaikė?
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. sprendime (b. l. 28-29) informuojama, jog Radviliškio rajono savivaldybės mero potvarkiu sudaryta darbo grupė, atlikusi tyrimą, nenustatė duomenų, kad V. J. būtų tekę dalyvauti interesų konfliktą keliančių klausimų rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo procedūrose (Kūno kultūros ir sporto departamentas tik rekomendavo Savivaldybėms, kurios perims turtą, sudaryti panaudos sutartis su turto naudotojais, kur būtų sudarytos sąlygos aviacijos sporto plėtrai, skiria lėšų aviacijos turto priežiūrai), todėl objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad V. Jakavičius turėjo nusišalinti nėra. Taip pat šiame sprendime nurodomas Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 5 straipsnio turinys ir daroma išvada, kad pareiškėjos prašoma informacija, t. y. darbo grupės sudėtis ir kaip pasiskirstė darbo grupės narių balsavimas priimant sprendimą, nėra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje informacija, todėl jos teikti Savivaldybės administracija neturi pagrindo.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 27 d. sprendime Nr. S-1774-(8.23) „Dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prašymo“ (b. l. 12-13) nurodoma, kad pareiškėjos 2017 m. liepos 19 d. paklausimas buvo išnagrinėtas ir pareiškėjai 2017 m. liepos 21 d. duotas išsamus atsakymas ir vadovaujantis Asmens prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 12 punktu pranešama, kad pareiškėjos 2017 m. liepos 19 d. paklausimas pakartotinai nebus nagrinėjamas. Taip pat nurodoma, kad pareiškėja su prašymu papildomai prašo pateikti darbo grupės posėdžio protokolo kopiją ir administracija praneša, kad prašoma informacija nėra vieša, todėl jos teikti Administracija neturi pagrindo 2017 m. liepos 21 d. atsakyme į pareiškėjos paklausimą nurodytais motyvais.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi nutarta įpareigoti atsakovę Radviliškio rajono savivaldybės administraciją pateikti teismui medžiagą, susijusią su VTEK 2017 m. vasario 1 d. posėdyje priimto sprendimo pavesti atlikti tyrimą Radviliškio rajono savivaldybei įgyvendinimu, VTEK 2017 m. vasario 1 d. sprendimą, Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkį Nr. M-12-(2.5), kuriuo sudaryta darbo grupė, ir sudarytos darbo grupės nuostatus (darbo tvarką, reglamentą), pateikti medžiagą, susijusią su Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. M-12-(2.5) sudarytos darbo grupės sprendimų priėmimo tvarka, balsavimu, taip pat duomenis, ar darbo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjant klausimą gali būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis ir jog tokiu atveju viešai paskelbiama tik darbo grupės priimto sprendimo rezoliucinė dalis; ar į posėdį kviečiamas dalyvauti asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo; ar posėdžiuose (išskyrus uždarus posėdžius) gali dalyvauti ir savo nuomonę juose pareikšti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat viešųjų juridinių asmenų atstovai bei kitą susijusią medžiagą.
Teismui pateikta Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. M 12-(25) kopija (b. l. 75), iš kurios matyti, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. vasario 6 d. raštą Nr. S-194-(1.5) „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“ Radviliškio rajono savivaldybės meras 2017 m. vasario 14 d. sudarė darbo grupę ir pavedė atlikti tyrimą dėl V. J. elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir 11 straipsnio nuostatoms. Darbo grupės pirmininku paskyrė G. P., savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėją, darbo grupės narius: Ž. B., savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoją, A. Č., savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėją, A. M., savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vyriausiąjį specialistą.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 1 d. rašte Nr. S-615 – (8.22) „Dėl duomenų pateikimo administracinėje byloje Nr. eI-270-289/2018“ (b. l. 80) nurodoma, kad potvarkiu sudarytos darbo grupės sprendimų priėmimo, kitų, ne darbo grupės narių dalyvavimo posėdžiuose tvarka nebuvo nustatyta. Kiekvienu atveju posėdžiaudama ir priiminėdama sprendimus darbo grupė vadovavosi aktualiais teisės aktais bei visuotinai pripažintomis taisyklėmis, pvz. sprendimų priėmimo balsų daugumos principu ir panašiai. Darbo grupės sprendimų priėmimo aplinkybių viešinimo klausimu, t. y. kaip pasiskirstė darbo grupės narių balsai ir ar tai yra vieša informacija, administracija išsamiai pasisakė savo atsiliepime bei administracijos atstovo paaiškinimuose posėdžių metu.
Kaip jau buvo minėta, atsakovė atsisakė suteikti pareiškėjui prašomą informaciją vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Atsakovas taip pat vadovavosi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų 5 straipsniu. Pažymėtina, kad pastarojo straipsnio „Informacija apie institucijos veiklą“ 1 dalis numato, kad informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, to paties straipsnio 2 dalyje numatytas institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, privalomai skelbiamos informacijos sąrašas. Minėtos normos nenumato imperatyvių normų, draudžiančių teikti pareiškėjos (viešosios informacijos rengėjo) 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. liepos 26 d. prašymais prašomą pateikti informaciją.
Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija.
Atsakovė skundžiamuose aktuose nenurodė teisinių pagrindų, pagrindžiančių atsisakymą suteikti prašomą informaciją, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, jog Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė balsavo slaptai, jog darbo grupės posėdis buvo uždaras žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti ar todėl, jog viešai nagrinėjant klausimą galėjo būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
Pastebėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda (VSĮ 4 str. 1–13 p.). Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, nustatančio, kad savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą (VSĮ 4 straipsnio 12 punktas).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atsiliepime nurodoma, kad „panašios pozicijos laikėsi, pavyzdžiui, Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. 3R-(AG-102/02-2013) konstatuodama, kad institucija pagrįstai tretiesiems asmenims nesuteikė jų prašomos informacijos, nes ji nebuvo vieša ir privalomai teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama informacija.“ Nesutiktina su tokia atsakovo atsiliepime išsakyta pozicija, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492 -655/2014, kurioje buvo keliamas ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 3R-120(AG-101/01-2013, nurodoma, kad Komisija paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundą dėl vidaus reikalų ministro 2013 m. vasario 19 d. rašto Nr. 1D-1970(3), kuriuo buvo paliktas nenagrinėtas pareiškėjo 2013 m. sausio 17 d. skundas. Minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog teisme yra nagrinėjamas tapatus ginčas, todėl paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu remdamasi Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.6 punktu, numatančiu, kad Komisija gali palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą tuo atveju, jeigu komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Komisija, susipažinusi su pareiškėjo skundu, nustatė, kad analogiškas ginčas yra sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. A444-872/2013.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėja jau turėjo dalį prašomos pateikti informacijos. Taip pat teismo posėdyje liudytojas M. A. nurodė, kad iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos gavo duomenis apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės sudėtį. Vis dėlto teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti kada pareiškėja gavo šiuos duomenis iš liudytojo M. A..
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimą atsisakyti pateikti informaciją viešajai įstaigai Radviliškio rajono paslaugų centras ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. S-1774-18.26 „Dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prašymo“.
Atsakovas įpareigotinas pateikti pareiškėjai per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo informaciją apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. M-12-(25) sudarytos darbo grupės balsavimo rezultatus ir darbo grupės 2017 m. kovo 10 d. išvadą, užfiksuotą posėdžio protokole Nr. 1.
Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.). ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams pateikė Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 12-(25) „Dėl darbo grupės sudarymo“ kopiją (b. l. 83), iš kurios matyti darbo grupės sudėtis, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo trečiajame reikalavime prašoma pateikti informacija apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės sudėtį pareiškėjui jau pateikta, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Pareiškėjos viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras skunde prašoma iš atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui pateikta AB „Šiaulių bankas“ 2017 m. rugpjūčio 17 d. išrašo kopija (b. l. 16), iš kurios matyti, kad pareiškėja viešoji įstaiga Radviliškio rajono paramos centras sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Teisinė prielaida taikyti ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai. Atitinkamai nagrinėjamu atveju byla dalyje dėl dalies pareiškėjos skundo trečiojo reikalavimo byla nutrauktina, o dėl likusių skundo reikalavimų (pirmojo ir antrojo reikalavimo ir trečiojo reikalavimo likusios dalies) tenkintinas iš dalies. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai ir pareiškėja turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl iš atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos priteistinas 22,5 Eur žyminis mokestis pareiškėjai viešajai įstaigai Radviliškio rajono paramos centras.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 22 d. sprendimą atsisakyti pateikti informaciją viešajai įstaigai Radviliškio rajono paslaugų centras ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. S-1774-18.26 „Dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prašymo“.
Įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją viešajai įstaigai Radviliškio rajono paslaugų centras apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro direktoriaus V. J. elgesiui tirti balsavimo rezultatus ir Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopiją (2017 m. kovo 10 d. išvadą, užfiksuotą posėdžio protokole Nr. 1).
Bylą dalyje dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją viešajai įstaigai Radviliškio rajono paslaugų centras apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį nutraukti.
Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Radviliškio rajono paramos centras iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 22,5 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Arvydas Martinavičius
Jarūnė Sedalienė
Virginijus Stankevičius