Civilinė byla Nr. e2A-172-555/2022
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01336-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.6.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. ir atsakovės kooperatinės bendrovės „Agrobanga“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3437-490/2021 pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei „Agrobanga“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės kooperatinės bendrovės „Agrobanga“ patikslintą priešieškinį ieškovui N. S. dėl avansinės įmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, žemės ūkio kooperatyvas „Jonavos javai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. S. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės KB „Agrobanga“ 5 626,41 Eur sumą, kurią sudaro 5 314,15 Eur skola, 292,26 Eur palūkanos ir 20,00 Eur išieškojimo išlaidos, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2012 m. vykdė pieno tiekimą atsakovei KB „Agrobanga“. Beveik kas metus buvo sudaromos naujos pieno pirkimo–pardavimo sutartys. 2019 m. balandžio 1 d. šalys sudarė pieno pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti pieną atsakovei, o atsakovė už pateiktą pieną atsiskaityti su ieškovu, tačiau atsakovė už 2019 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. pateiktą pieną su ieškovu pilnai neatsiskaitė, apmokėjo tik dalį sąskaitose nurodytos sumos. Atsakovei neatsiskaitant už pateiktą pieno produkciją, ieškovas kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę su prašymu padėti atgauti susidariusią skolą. MB „Raidus“ išsiuntė pretenziją su reikalavimu padengti susidariusią skolą už pateiktą pieną iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., tačiau atsakovė per nustatytą terminą skolos nesumokėjo. Laiku ir tinkamai pateikus pieną atsakovei, buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovė turėjo apmokėti numatytu terminu. Atsakovė pieną priėmė, jokių pretenzijų dėl pieno kokybės ieškovui nepateikė, sąskaitas faktūras pasirašė, vienos sąskaitos dalį apmokėjo, tačiau likusių sąskaitų nustatytu terminu pilnai neapmokėjo.
3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovės ieškovo naudai priteista 5 314,15 Eur skola, 292,26 Eur palūkanos, 20,00 Eur išieškojimo išlaidos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 626,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 443,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
4. Atsakovė KB „Agrobanga“, pateikusi teismui prieštaravimus, kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydama preliminarų sprendimą panaikinti ir priteisti iš ieškovo 12 110,43 Eur avansinės įmokos ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodė, kad ji visuotiniame savo narių susirinkime nusprendė ūkininkams, pageidaujantiems kokiu nors būdu plėsti pieno ūkį ir taip didinti pieno gamybą, išmokėti tam tikras avansines įmokas pinigais. Šių išmokų dydis buvo nustatomas ir išmokamas abipusiu susitarimu, pagal ūkininko siūlymą. Ieškovui buvo išmokėta 10 000,00 Eur suma, kuri buvo sumokėta bankiniais pavedimais: 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. gegužės 27 d. buvo sumokėta po 5 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už pieną“. Dėl pieno supirkimo iš ūkininkų buvo pasirašomos pieno pirkimo–pardavimo sutartys. Pieno apskaita vykdoma dekadomis (kas 15 d.), sąskaitą ūkininkui išrašo kooperatyvas, už kiekvieną dekadą apmokama per 30 d. Priėmus pieną iš ūkininko pervežimui, išrašomas pieno važtaraštis. Nors atsiskaitymas už pieną vykdavo už dekadą per 30 d. (slenkančiu grafiku), tačiau ūkininkai kartais prašydavo, jog kooperatyvas tam tikrą sąskaitos dalį sumokėtų avansu, t. y. anksčiau negu per 30 d., todėl kooperatyvas mokėdamas už praėjusią dekadą, sumokėdavo tam tikras sumas ir už pieną, už kurį mokėjimo terminai dar nebuvo suėję. Ieškovui kooperatyvas taip pat mokėdavo avansu už pieną. 2019 m. spalio 7 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte atsispindi, kad priskaityta suma buvo sumokama per 30 d., sekantį mėnesį, slenkančiu grafiku. Be to, ieškovui buvo mokamos sumos avansu už pieną pagal sąskaitas, kurių mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs (pvz., 2016 m. gegužės mėn. sumokėta 600,00 Eur avansas; 2016 m. rugsėjo mėn. buvo sumokėta 300,00 Eur avansinė suma, 2017 m. vasario mėn. buvo sumokėta avansu 710,43 Eur suma). Šiame akte taip pat atsispindi, kad 2017 m. balandžio mėn., kartu su 1 590,23 Eur suma, priskaičiuota už 2017 m. kovo mėn., ieškovui buvo sumokėta 5 000,00 Eur, o 2017 m. gegužės mėn. kartu su 1 831,90 Eur suma buvo sumokėta dar 5 000,00 Eur. Iš viso ieškovui avansu buvo sumokėta 12 210,43 Eur suma. Ieškovas jam suteiktą išmoką įsipareigojo grąžinti per vienerius metus. Įsipareigojimas buvo žodinis, tačiau jo ieškovas nesilaikė ir avansu sumokėtos sumos negrąžino. Ieškovui nutraukus pieno pardavimą atsakovei, ši 2019 m. rugsėjo 21 d. pateikė ieškovui jo prašymu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad atsakovė ieškovui iš viso išmokėjo 12 210,43 Eur sumą avansu ir liko ieškovui skolinga 5 314,15 Eur. Ieškovas 2020 m. kovo 4 d. pervedė atsakovei 100,00 Eur kaip dalinai grąžinamą permokėtą avansą už pieną. Iš viso tarpusavio atsiskaitymų skirtumas siekia 6 796,28 Eur, kuriuos ieškovas turi sumokėti atsakovei (12 210,43 – 5 314,15 – 100,00 = 6 796,28 Eur). Taigi šalys buvo susitarusios tarpusavio atsiskaitymus įvykdyti kitu, nei reikalaujama ieškiniu, būdu, t. y. mokėjimus už pieną išskaityti iš avansu ieškovui sumokėtų sumų. Atsakovė nesutiko ir su ieškovo prašymu priteisti 8 procentus procesinių palūkanų, nes ginčas byloje yra kilęs iš žemės ūkio produktų supirkimo teisinių santykių, todėl komercinius santykius reglamentuojantis įstatymas šiuo atveju neturėtų būti taikomas.
6. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės priešieškinio argumentus, neneigė, kad 2017 m. kooperatyvas jam sumokėjo 10 000,00 Eur avansą, kuris tais pačiais metais ir buvo sudengtas. Pati atsakovė patvirtina, kad avansas turėjo būti grąžintas tais pačiais metais. Nei 2017 m., nei 2018 m. nebuvo jokių kalbų ar raginimų dėl to, kad pareiškėjas nėra grąžinęs avanso bendrovei, nebuvo siųsta jokių suderinimo aktų, pretenzijų. Atsakovė pati išrašo sąskaitas ir pati atlieka apmokėjimus toms sąskaitoms padengti, tai jei ieškovas būtų skolingas daugiau kaip dvejus metus, ji tikrai būtų nusiskaičiavusi bent dalį sumokėto ir neva negrąžinto avanso sumos. Ieškovui ir anksčiau (2015 m. ar 2016 m.) buvo suteiktas avansas už pieną ir atsakovei jį nusiskaičiavus nuo ieškovui mokėtinų sumų, joks tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nebuvo sudaromas. Be to, tarp atsakovės ir ieškovo 2018 m. yra kilęs ginčas, kuris tęsiasi iki šiol, kadangi atsakovė ieškovui nustatė mažesnes pieno supirkimo kainas. Kai nepavyko suderėti didesnių kainų, ieškovas pateikė prašymą, nurodydamas, kad pieno daugiau atsakovei nebetieks. Atsakovė melagingai nurodo, jog ieškovas buvo įsipareigojęs atsakovui tiekti pieno tam tikrus kiekius, kurie buvo sutarti sudarant 2019 m. balandžio 1 d. pieno pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovės pateikti kiekiai yra įrašyti savavališkai jos pačios, jau šalims pasirašius sutartį. Ieškovas teigė, kad šalys taip pat nesulygo dėl įskaitymo, ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu dėl avansinės įmokos skolos. Apie tai, kad ieškovo reikalavimą atsakovė įskaitė į savo neegzistuojantį reikalavimą, taip pat nebuvo pranešta, todėl toks įskaitymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra negaliojantis. Tik atsakovei darant spaudimą, ieškovas, siekdamas laimėti šiek tiek laiko, sutiko atlikti 100,00 Eur pavedimą. Atsakovė neva esamos skolos faktą sugalvojo tam, kad turėtų pagrindą ieškovą pašalinti iš kooperatyvo narių. Ieškovui gavus avansą už pieną, atsakovė informavo, kad jai atsiskaitymą už avansą yra geriau atgauti javais, atsakovė žadėjo sutvarkyti buhalteriją, minėjo, kad avansas bus užskaitytas kaip priedas už pieno kokybę. 2017 m. ieškovui nukūlus javus, buvo atsiskaityta su atsakove už suteiktą avansą javais. Bendrai atsakovei buvo pristatyta apie 100 tonų javų. Ieškovui pristačius paskutiniuosius javus atsakovei, ši informavo, kad avansas yra grąžintas, o buhalteriją jis „susitvarkys“. Nei atvykus pačiai atsakovei pasiimti javus, nei pristačius javus atsakovei, važtaraščiai nebuvo išrašomi, tokia yra atsakovės veiklos praktika. Pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, atsakovės prievolė mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas atsirado 2019 m. antrą pusmetį, todėl apskaičiuojant palūkanas turėtų būti taikoma liepos 1 d. galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko viešais duomenimis, 2019 m. liepos 1 d. galiojusiai vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0 procentų, todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ŽŪK „Jonavos javai“ nurodė, kad 2017 – 2018 m. ieškovas iš trečiojo asmens pirko trąšų ir chemikalų, o atsiskaitė už juos grūdais. 2018 m. trečiasis asmuo su ieškovu sudarė grūdų saugojimo sutartį, kas taip pat įrodoma pateiktais važtaraščiais. Daugiau jokių sandorių, susijusių su javais, su ieškovu nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas ir tenkintas priešieškinis: iš ieškovo atsakovės naudai priteista 12 110,43 Eur avansinės įmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 110,43 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 522,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1 110,00 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo ir atsakovės valstybės naudai priteisė po 13,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas nurodė, kad šalių paaiškinimai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2019 m. balandžio 1 d. pieno pirkimo–pardavimo sutartis 19-26, 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija AGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija AGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra Serija AGP Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 3 d. pretenzija, pieno važtaraščiai – pagrindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl iš jos ieškovui priteistos jo reikalaujamos sumos. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad šis įstatymas nereglamentuoja kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) ir mažosios bendrijos sandorių, kai jos perka iš savo narių jų pagamintą žemės ūkio produkciją. Kadangi bylos šalys atitinka šiame punkte nurodytus kriterijus, dėl to yra paneigiami atsakovės atsikirtimai dėl palūkanų dydžio.
10. Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė ieškovui 2017 m. išmokėjo per du kartus 10 000,00 Eur avansą už pieną ( 2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Tai, kad atsakovė ieškovui išmokėjo dar 2 210,43 Eur avanso už pieną byloje įrodyta kainų suderinimo aktais 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. gegužės 1 d., PVM sąskaitomis faktūromis Serija AGP Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimų nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini), Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais 2019 m. rugsėjo 23 d., kuris yra ieškovo pasirašytas, pripažįstant 11 000,00 Eur skolą atsakovui, ir 2019 m. spalio 7 d. bei 2020 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas pervedė atsakovui 100,00 Eur, nurodydamas, kad tai dalinai grąžinamas avansas už pieną.
11. Teismas sprendė, kad liudytojų R. Č., E. M. ir A. K. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, yra nekonkretūs ir neginčytinai nepatvirtina ieškovo atsikirtimų į priešieškinį dėl atsiskaitymo už avansą grūdais: liudytojai R. Č. ir E. M. tik nurodė, kad 2017 m. padėjo ieškovui nukulti javus Petrašiūnų kaime, juos vežė į Barupės sandėlį, o A. K. parodė, kad jam kažkada yra tekę po darbo valandų sandėlininkės prašymu ją pavaduoti ir priimti grūdus į sandėlį, tačiau dėl įvykių senumo nieko konkretaus paliudyti negalėjo. Teismas vertino, kad šie liudytojų parodymai nėra pakankamai informatyvūs, konkretūs ir nepatvirtina ieškovo teiginio, kad Petrašiūnų kaime nukulti grūdai ir pristatyti į Barupės sandėlį buvo skirti atsakovei avansui už pieną padengti. Be to trečiasis asmuo ŽŪK „Jonavos javai“ pateikė rašytinius įrodymus (sutartį, PVM sąskaitas – faktūras, važtaraščius), patvirtinančius, kad ieškovas 2017 m. pristatė trečiajam asmeniui žirnių, o 2018 m. pagal sutartį pas trečiąjį asmenį sandėliavo apie 100 tonų kviečių. Teismas, atsižvelgęs į ginčijamų įvykių senumą, laikė neatmestina galimybe, kad liudytojų nurodytos aplinkybės galėtų būti siejamos su šiais kviečiais.
12. Teismas sprendė, kad ieškovas nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, jog už suteiktą avansą pienui nebuvo atsiskaityta. Ieškovas nepateikė teismui objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui spręsti, jog jo nurodytos aplinkybės dėl atsiskaitymo už avansą javais yra pagrįstos. Ieškovas veikė kaip ūkininkas, kuris privalėjo tinkamai vesti savo ūkio veiklos buhalterinę apskaitą. Jo teiginys, kad dokumentus, įrodančius grūdų pristatymą, privalėjo išrašyti atsakovė, nepaneigia paties ieškovo pareigos tinkamai apskaityti savo veiklą. Teismas sprendė, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, vesdamas savo ūkio veiklos apskaitą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog už suteiktą avansą už pieną su atsakove atsiskaitė javais. Teismas nurodė, kada atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, t. y. pagal KB „Agrobanga“ visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2017 m. kovo 17 d., nutarimą suteikė ieškovui avansą už pieną, ieškovas savalaikiai už jį neatsiskaitė. Patikslintas priešieškinis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 12 110,43 Eur avansinės įmokos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė KB „Agrobanga“ prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą, dalyje kurioje paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. preliminarus sprendimas bei ieškovo ieškinys tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. preliminarų sprendimą panaikinti, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą, dalyje, kurioje buvo tenkintas atsakovės priešieškinis, nustatant, kad atsakovės naudai iš ieškovo priteistinos avansinės įmokos dydis yra 6 796,28 Eur, bei laikant, jog priešieškinis buvo tenkintas visa apimtimi, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl esminio atsakovės prieštaravimo, t. y. atsakovės pozicijos, kad jos prievolė atsiskaityti ieškovui už pieną pasibaigė įskaitymu. Nors bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu buvo sprendžiamas klausimas dėl įskaitymo, teismas skundžiamo sprendimo dalyje iš viso nevertino ir nesprendė dėl įskaitymo fakto ir dėl to nenurodė jokio savo vertinimo, nepateikė argumentų. Teismas, visiškai nepasisakydamas dėl įskaitymo, padarė procesinės (pareigos motyvuoti teismo sprendimą) bei materialinės teisės (netinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias prievolių pasibaigimą įskaitymu) pažeidimus, todėl byla dalyje dėl ieškinio tenkinimo galėjo būti neteisingai išspręsta.
1.2. Atsakovė neginčijo nei pieno pridavimo aplinkybių, nei fakto, kad už supirktą pieną ieškovui nesumokėjo, neginčijo į bylą pateiktų su pieno supirkimu susijusių dokumentų, tačiau nurodė, kad už pieną neatsiskaitė dėl to, jog ieškovas, nutraukus bendradarbiavimą su atsakove, liko skolingas atsakovei didesnę sumą – už avansu išmokėtas šiam sumas, todėl buvo atliktas įskaitymas, dėl ko atsakovės prievolė atsiskaityti už pieną pasibaigė.
1.3. Šiuo atveju atsakovės atliktas įskaitymas atitinka visas įstatymo nustatytas įskaitymo ir jo atlikimo tvarkos sąlygas: ieškovas ir atsakovė turėjo vienas kitam abipusių teisių ir pareigų; šalių reikalavimai yra priešpriešiniai, t. y. nukreipti vienas kitam, o ne kitiems tretiesiems asmenims, kyla iš kooperatyvo ir ūkininko bendradarbiavimo santykių; šie šalių reikalavimai yra vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas yra piniginių sumų sumokėjimas; abu reikalavimai yra galiojantys; abu reikalavimai yra vykdytini; abu reikalavimai yra apibrėžti. Atsakovės atliktas įskaitymas atitinka visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio sąlygas. Tiek byloje esantys įrodymai, tiek bylos nagrinėjimo metu šalių išdėstyta pozicija patvirtina, kad įskaitymas įvyko. Atsakovė raštu ir žodžiu pranešė ieškovui apie įskaitymą ir jį atliko vienašaliu pareiškimu. Ieškovui buvo žinoma apie atliktą įskaitymą, todėl buvo išpildytos CK 6.131 straipsnio sąlygos dėl įskaitymo atlikimo tvarkos.
1.4. Tenkinus apeliacinį skundą, t. y. pripažinus, kad įskaitymas įvyko, priešieškinio reikalavimas, kuris buvo patenkintas priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovės neskundžiama dalimi, turėtų būti pakeistas, sumažinus priešieškinio reikalavimą iki skirtumo tarp atsakovės reikalavimo į ieškovą ir ieškovo reikalavimo. Tokiu atveju, priteistinos sumos mažinimas atliekamas ne paties reikalavimo materialumo prasme, o tik reikalavimo dydžio prasme, laikant, kad priešieškinis buvo patenkintas. Atitinkamai atsakovei turėtų būti priteisiamos visos jos turėtus bylinėjimosi išlaidos.
14. Apeliaciniu skundu ieškovas N. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl priešieškinio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti, taip pat jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles dėl ko buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Teismas, pasisakydamas dėl liudytojų paaiškinimų, nepagrįstai padaręs išvadą, jog jie neginčijamai nepatvirtina ieškovo atsikirtimų į priešieškinį dėl atsiskaitymo už avansą grūdais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas išvadą gali daryti ir esant tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo. Šiuo atveju iš teismo išvados galima suprasti, kad teismas tikėjosi gauti neginčijamą įrodymų, kad pripažintų buvus ieškovo dėstomas aplinkybes.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodymų nevertino kompleksiškai, neatsižvelgė į įrodymų visumą, tačiau fragmentiškai vertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Liudytojų parodymai, ieškovo deklaracijos, ieškovo paaiškinimai, pasėlių deklaracija, 2017 m. PVM sąskaitų registras, 2017 m. ieškovas pirktų trąšų sąskaitos – aplinkybių ir įrodymų visuma pagrindžia, kad ieškovas augino javus, juos nukūlė ir pardavimui pristatė į atsakovės nurodytą vietą, t. y. Barupėje esantį sandėlį, tačiau atsakovė savo pareigos neįvykdė ir neišrašė PVM sąskaitos faktūros, todėl piktnaudžiauja savo padėtimi.
2.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovo vykdomos veiklos atlikimo, jos pobūdžio bei pačių vykdymo principų. Teismas nevertino įrodymų visumos, kurie buvo pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu, nevertino liudytojų parodymų, šalių paaiškinimų, todėl buvo priimtas neteisėtas sprendimas.
2.4. Nors atsakovei buvo suteikta galimybė ne tik pateikti priešieškinį byloje, tačiau ir pateikti patikslintą priešieškinį, ieškovui ši galimybė nebuvo suteikta. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 22 d. teikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame padidino ieškinio sumą bei suformavo neturtinio pobūdžio klausimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už pristatytus grūdus. Tačiau teismas šį ieškovo prašymą atmetė neskundžiama nutartimi bei nurodė, kad dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose toks prašymas nėra galimas, nors ieškinio tikslinimo poreikis atsirado dėl atsakovės pateikto priešieškinio.
2.5. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl dalis įrodymų nebuvo vertinama, ar jie buvo atmesti dėl kažkokių priežasčių ar juos laikė, kaip neturinčiais reikšmės sprendimo priėmimui. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl priešieškinio tenkinimo, kuris turi būti pakeistas.
15. Atsakovė KB „Agrobanga“ pateikė atsiliepimą į ieškovo N. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl šalių lygiateisiškumo pažeidimo, kas taip pat neturi šio klausimo nagrinėjimui teisinės reikšmės ir negali įtakoti procesinio sprendimo pakeitimo ar panaikinimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį.
3.2. Ieškovas nenurodė nei savo pozicijos, kurią siekė įrodyti, nei kokių būtent įrodymų teismas nevertino ar vertino netinkamai, dėl kokių būtent įrodymų nepasisakė, kurie įrodymai, yra esminiai, o kurie ne, neišvardijo nei savo esminių ar neesminių argumentų, aplinkybių, nenurodė įrodymų, jų svarbos ar sąsajumo su vienokiomis ar kitokiomis faktinėmis ar procesinėmis aplinkybėmis, todėl nėra aišku, ką ieškovas išvis skundžia.
3.3. Pirmosios instancijos teismas itin nuosekliai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos medžiagą, todėl ieškovo teiginiai, kad teismas tinkamai neišklausė šalių, nevertino teiktų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, juolab apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodyti ir neįrodinėjami, neargumentuoti ir stokojantys pagrindimo.
3.4. Priešingai nei teigia ieškovas, jis jokių grūdų atsakovei 2017 m. nepardavė, nevežė ir jokiais kitais pagrindais nepristatė ir kitaip neperleido. Byloje ginčo nėra dėl to, kad ieškovas avansines sumas gavo, tačiau nepagrįstai teigia, kad su atsakove atsiskaitė grūdais, o tokią savo poziciją grindžia išimtinai liudytojų paaiškinimais. Pats ieškovas pripažįsta, kad nėra įmanoma pateikti tokio dokumento / įrodymo, tačiau reikia remtis įrodymų visuma, nors pati ieškovo nurodoma įrodymų visuma yra prieštaringa ir neįrodo jo pasirinktos pozicijos.
3.5. Ieškovas nurodo visą eilę aplinkybių, kurios visiškai nesusijusios su ginčo dalyku, nebuvo sprendžiamos laiku ir tinkama tvarka, kuri turi būti taikomas atitinkamoms situacijoms. Ieškovo yra tik nurodomi ir perrašomi iš vieno procesinio dokumento į kitą, kaip deklaratyvūs numesti teiginiai, kurių pats ieškovas niekaip neįrodinėja. Šios aplinkybės yra atmestinos ir nevertintinos šioje byloje iš viso, jau nekalbant apie teismo pareigos jas nagrinėti ar motyvuoti sprendime nebuvimą, kadangi jos neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui.
3.6. Byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti. Pirmosios instancijos teismas, išklausė visus bylos dalyvius, įvertino bylos faktines aplinkybes, ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus ir duomenis ir iš jų visumos priėmė sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Ieškovas (apeliantas) N. S., po apeliacinio skundo priėmimo, pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti naujas įrodinėjimo priemones: 2021 m. rugsėjo 24 FNTT specialisto išvadą bei ieškovo 2022 m. sausio 7 d. parengtą buhalterinę pažymą.
18. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
19. Pažymėtina, kad apeliantas teikia prašymą prijungti prie bylos jo pačio parengtą t. y. jo žinioje buvusio finansinio dokumento korekciją, atliktą jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Šio dokumento pagrindu ieškovas savo reikalavimo pirmosios instancijos teisme negrindė, neteikė. Be to, teikiama FNTT specialisto išvada jau buvo parengta iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ieškovas, žinodamas apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, prašymo teismui naudotis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis taip pat nėra išreiškęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, šiomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovui nebuvo užkirsta galimybė grįsti atsikirtimų į priešieškinį pirmosios instancijos teisme, be to, teikiamos įrodinėjimo priemonės užvilkins bylos nagrinėjimą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia ieškovo teikiamų įrodinėjimo priemonių (2021 m. rugsėjo 24 FNTT specialisto išvados bei ieškovo 2022 m. sausio 7 d. parengtos buhalterinės pažymos) į bylą nepriimti ir jų nevertinti.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
20. Byloje kilo ginčas, ar ieškovas N. S. grąžino atsakovei KB „Agrobanga“ gautas avansines įmokas. Atsakovė byloje teigė, kad bendrovės visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas sprendimas ūkininkams, pageidaujantiems plėsti pieno ūkį ir taip didinti pieno gamybą, išmokėti tam tikras avansines įmokas pinigais ir šio sprendimo pagrindu ieškovui buvo išmokėtas 10 000,00 Eur avansas. Ieškovas nuo 2012 m. vykdė pieno tiekimą atsakovei, už kurį atsakovė atsiskaitydavo dekadomis, taip pat pieno tiekėjui pagedaujant, atitinkamos sąskaitos dalys buvo apmokamos avansu. Iš viso, atsakovės teigimu, ieškovui buvo pervesta 12 210,43 Eur avansinė suma, kurios, tarp šalių nutrūkus pieno tiekimo santykiams, ieškovas nėra grąžinęs bei šiai sumai nėra pristatęs pieno. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės reikalavimais grąžinti avansu gautas sumas, atsikirto, kad avansas yra grąžintas pristačius atsakovei šiai sumai grūdines kultūras.
21. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; kt.).
22. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovė ieškovui 2017 m. išmokėjo per du kartus 10 000,00 Eur avansą už pieną (2017 m. balandžio 12 d. ir 2017 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, kad atsakovė ieškovui išmokėjo dar 2 210,43 Eur už pieną patvirtina byloje pateikti 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. gegužės 1 d. kainų suderinimo aktai, PVM sąskaitos faktūros Serija AGP Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimų nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šių avansu perduotų sumų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog šią sumą jis grąžino (pristatė pieną ar grūdines kultūras). Apeliantas (ieškovas N. S.) pirpažinęs, kad piniginių sumų nei grynais, nei pavedimu atsakovei nėra grąžinęs, savo argumentą, jog nėra atsakovei skolingas reikalaujamos sumos, grindė tuo, jog 2017 m., atsakovei pristatė 109 tonas grūdinių kultūrų, o 2019 m. rugsėjo 23 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pasirašė, kuriame patvirtino 11 000,00 Eur skolą atsakovei, suklydęs, taip pat sumokėjo atsakovei 100,00 Eur tik vengdamas būti jos pripažintas nepatikimu asmeniu.
23. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai sprendė, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai, ieškovo paaiškinimai bei pateiktos pasėlių deklaracijos, 2017 m. PVM sąskaitų registras, ieškovo įsigytos trąšos nepatvirtina jo byloje įrodinėtinų aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija su šiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais sutikti pagrindo neturi.
24. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
25. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
26. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, tyrė ir vertino ieškovo paaiškinimus, byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymus, ieškovo pateiktas deklaracijas apie auginamas grūdines kultūras ir įsigytas trąšas. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog liudytojų parodymai, ieškovo pateiktos deklaracijos apie auginamas grūdines kultūras ar įsigytas trąšas patvirtina ieškovo teiginius, jog 2017 m. jis augino javus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, įvardintos įrodinėjimo nėra pakankamos išvadai, jog ieškovo išaugintas ir nuimtas grūdinių kultūrų derlius buvo pristatytas atsakovei.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje liudytojais apklausti asmenys neįvardijo ieškovo nukultų javų rūšies, kiekio, o nesant šių duomenų net ir nėra galimybės svarstyti ar pristatytas grūdinių kultūrų kiekis padengė ieškovo gautą avansą. Tai nepatvirtino ir ieškovo įrodinėtinų aplinkybių, kad ieškovo įvardijamas grūdinių kultūrų kiekis – 109 t., buvo pristatytas atsakovei ir, kad ši šias kultūras ji yra priėmusi. Pažymėtina, kad ieškovas yra ūkininkas, kurį ginčo laikotarpiu su atsakove siejo verslo santykiai. Ieškovui, turinčiam patirties tiekiant žemės ūkio produkciją, turėjo būti žinoma ir suprantama, kaip vykdoma pristatytos produkcijos apskaita, kokie dokumentai patvirtiną perduodamą-priimamą produkciją. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė nei savo, nei atsakovės sudarytų apskaitos dokumentų apie pristatytą ir atsakovės priimtą javų kiekį. Ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė, priėmusi grūdines kultūras, neįvykdė pareigos ir neišrašė PVM sąskaitos faktūros, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia atsakovės pateikti apskaitos dokumentai ir šalių sudaryti tarpusavio suderinimo aktai. Šios įrodinėjimo priemonės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad, tiekiant pieną, buvo vykdoma tiksli perduotos produkcijos apskaita, išrašomi važtaraščiai ir tiekėjui pateikiama informacija apie šalių tarpusavio įsiskolinimus. Nors ieškovas ir teigia, kad tarpusavio skolos aktus pasirašė bei 100,00 Eur įmoka šių aktų pagrindu įmokėjo suklydimo įtakoje, tačiau šiems teiginiams pagrįsti byloje įrodymų taip pat nepateikė.
28. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimai (dėl avansu gautų sumų priteisimo). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas ginčo avanso sumos negrąžino. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovas iš atsakovės gavo lėšas, kurios įvardytos kaip avansas, nesant įrodymų, jog avansas grąžintas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovės sumokėtas avansu sumas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad šis pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiamas avanso grąžinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
29. Atsakovė, pareiškusi byloje priešieškinį, neginčijo nei pieno pridavimo aplinkybių, nei fakto, kad už supirktą pieną ieškovui nesumokėjo. Atsikirsdama į ieškovo ieškinį dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkcijos (pieno) tiekimą nurodė, kad už pieną neatsiskaitė dėl to, jog ieškovas, nutraukus bendradarbiavimą su atsakove, liko skolingas jai didesnę sumą – už avansu išmokėtas šiam sumas. Atsakovė argumentuodama tuo, jog buvo atliktas įskaitymas, dėl ko atsakovės prievolė atsiskaityti už pieną pasibaigė, procesiniuose dokumentuose reiškė alternatyvius reikalavimus-priteisti skirtumą tarp ieškovo gauto avanso ir ieškovui mokėtinų už pieną sumų arba priteisti iš ieškovo visą avansu gautą sumą.
30. Įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, nustatytų CK. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą; įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas am, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje UAB ,,Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonė ,,Beloruskalij“ byloje Nr. 3K‑3‑624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje Sentovart Industrial Group Ltd v. UAB ,,Autostartas“ byloje Nr. 3K-3-593/2007).
31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė pasinaudojo įskaitymo teise. Pažymėta, kad įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu priešpriešinių reikalavimų dydžiai nesutampa, t. y. jeigu vienas reikalavimas yra didesnis už kitą, galimas dalinis įskaitymas (CK 6.131 straipsnio 4 dalis), tačiau tokiam įskaitymui turi būti žinomi tikrieji (tikslūs) priešpriešinių reikalavimų dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje UAB ,,Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonė ,,Beloruskalij“ byloje Nr. 3K‑3‑624/2006).
32. Tiek iš byloje pateikto šalių 2019 m. rugsėjo 23 d.-rugsėjo 27 d. susirašinėjimo, tiek iš 2019 m. 2019 m. spalio 7 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad atsakovė ieškovui teikė informaciją apie pristatytos žemės ūkio produkcijos apyvartą, apmokėjimo už ją duomenis bei sumokėtas avansu sumas. Tačiau tiek aktuose, tiek atsakovės laiškuose nėra išreikšta atsakovės valia dėl įskaitymo. Priešingai, 2019 m. spalio 7 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte yra aiškiai įvardijama ieškovo skola atsakovei bei atsakovės skolinis įsipareigojimas ieškovui. Be to, iš ieškovo pasirašyto skolos suderinimo akto spręstina, kad ieškovas savo skolinio įsipareigojimo visa atsakovės nurodyta apimtimi nėra pripažinęs.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas ir argumentai, kad atsakovė atliko įskaitymą yra išreikštas tik teisme, kilus tarp šalių ginčui dėl atsiskaitymo už tiektą žemės ūkio produkcija ir avansinių įmokų grąžinimo. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostato draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovės prievolė atsiskaityti už ieškovo tiektą žemės ūkio produkciją baigėsi įskaitymu. Atsakovės priešieškinyje suformuluotas alternatyvus reikalavimas priteisti atsakovei skirtumą tarp ieškovo gauto avanso ir atsakovės ieškovui mokėtinų už pieną nelaikytinas materialiuoju teisiniu ieškinio (priešieškinio) reikalavimu. Teismas byloje sprendimą priima tik dėl šalių viena kitai pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo galimybė teismo sprendimu reiškia tik šalių patenkintų vienarūšių reikalavimų vykdymo procedūrų supaprastinimą, vykdymo išlaidų sumažinimą bei proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą. Kadangi šalių patenkintų reikalavimų įskaitymas teismo sprendimu nėra įskaitymas CK šeštosios knygos I dalies IX skyriaus antrojo skirsnio prasme, todėl pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinį, pagrįstai, įvertinęs patekintų reikalavimų apimtis (proporcijas), tenkino ir ieškovo reikalavimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
34. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkinami, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų netenkinus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 9,83 Eur, tačiau šią sumą padalinus proporcingai abejiems apeliantams, priteisiama suma sudarytų mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas