VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-5955-804/2020 pagal pareiškėjo (skolininko) T. S. atskirąjį skundą dėl antstolės R. D. veiksmų, išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.                      Pareiškėjas skolininkas T. S. 2020 gegužės 11 d. skundu prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0167/13/00262 suėjus senaties terminui.

2.                      Pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolės žinioje esančioms byloms turi būti taikomas senaties terminas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 606 str. 2 d., 607 str., 675 str. 2 d., 3 d. Įstatymu nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, kai pasibaigia senaties terminas vykdomosioms byloms. Bet kokie vykdymo veiksmai pasibaigus išieškojimo terminui yra neteisėti, pažeidžiantys skolininko, kaip proceso dalyvio įstatymu ginamas teises. 2013 m. liepos 9 d. Trakų rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 1448,10 Eur baudos išieškojimo. Skola iki 2020 m. gegužės 11 d. išieškota nebuvo.

3.                      Antstolė R. D. 2018 m. spalio 25 d. patvarkymu T. S. skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininko atžvilgiu bauda buvo paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudos už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) redakcijos nustatytą tvarką. Tuo metu galiojusioje ATPK redakcijoje nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Visgi sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.                      Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. S. skundo dėl antstolės veiksmų.

5.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė R. D. vykdo vykdomąją bylą: Nr. 0167/13/00262 (vykdomoji byla užvesta pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį raštą) dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taigi, vykdomosios bylos medžiagą patvirtina, kad nutarimas bei teismo sprendimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 672 straipsnio 1 dalyje (ankstesnė įstatymo redakcija (Nr. XII-601 įsigaliojusi (2015 m. liepos 1 d.) ATPK 308 straipsnio 1 dalis)) nustatyto trijų mėnesių termino.

6.                      Teismas sprendė, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, dar viena būtina nustatyti sąlyga, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdymo veiksmus antstolė atliko nuolat, tikrino skolininko turtinę padėtį ir ilgesnio kaip dvejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, nėra.

7.                      Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jam paskirtą baudą ir faktą, kad jis baudos nėra sumokėjęs. Pareiškėjas nuo baudos paskyrimo žinojo apie pareigą šią baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomojo dokumento antstolei vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas, kaip skolininkas, savo pareigų, tokių kaip domėjimasis vykdymo proceso eiga, siekio išsiaiškinti skolos padengimo galimybes tinkamai neatliko.

8.                      Teismas nusprendė, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.                      Pareiškėjas T. S. atskiruoju skundu prašo: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau- ATPK), baudą, skirtą Tomui S. T. apylinkės teismo sprendimu; nutraukti vykdomojoje byloje Nr. 0167/13/00262 vykdomus priverstinius skolos išieškojimo veiksmus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad antstolei R. D. priėmus vykdyti 2013 m. gegužės 3 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6-466-804/2013 dėl 1448,10 Eur baudos išieškojimo iš skolininko turi būti taikomas ANK 672 str. numatytas 5 metų priverstinio vykdymo senaties terminas, kuris taikomas ir nutarimams, priimtiems iki 2017 m. sausio 1 d.

9.2.                      Pareiškėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas taikė visiškai neteisingus įstatymus ir teisės aktus. Pareiškėjas toliau nurodo, kad iki 2015 m. liepos 1 d., galiojusioje ATPK nuostatos nenustatė baudos priverstinio vykdymo senaties termino, todėl taikytina ANK 3 str. 2 d., pagal kurią įstatymas švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl taikytina ANK 675 str. redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.

10.                      Antstolė R. D. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu, prašo palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Nurodė, kad pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu bauda buvo paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudos administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos nustatytą tvarką. Pagal tuo metu galiojusioje ATPK redakcijoje nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas.

10.2.       Pažymėtina, jog sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta ar nepraleistas 3 mėn. vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl baudos įvykdymo (Lietuvos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. N-261-7199/2009).

11.                      Išieškotojas VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.                      Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

14.                      Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis, kuria buvo atmestas apelianto skundas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0167/13/00262 suėjus vykdymo senaties terminui. Apeliacinėje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomųjų bylų nutraukimą suėjus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), aiškinimo ir taikymo.

Dėl administracinės baudos vykdymo senaties termino

15.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0167/13/00262, pradėtą pagal nutarimą Nr. A2.6- 466-804/2013 priimtą 2013 m. gegužės 3 d.

16.                      Šios nutarties priėmimo metu galiojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalių reguliavimą, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis

17.                      Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą (baudą) vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas (ATPK 308 straipsnio 1 dalis; tokia nuostata buvo įtvirtinta ATPK redakcijoje, galiojusioje nuo 2011 m. kovo 11 d. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog Trakų rajono apylinkės teismas nutartį priėmė 2013 m. gegužės 3 d., o antstolei vykdyti pateikė 2013 m. liepos 4 d., 3 mėnesių terminas nebuvo praleistas.

18.                      Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal ANK, taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Kadangi nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas 2013 m., iki įsigaliojant ANK, bauda nebuvo perkvalifikuota Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

19.                      Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo ATPK nenumatė vykdymo išieškojimo terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

20.                      Kasacinis teismas nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

21.                      Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK) 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Nurodyto įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pagrindu kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininko vykdomosios bylos vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalies apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

22.                      ATPK

23.                      Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 (trijų) mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei, ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 (dvejų) metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolė) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 04 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

24.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą bei faktą, jog jis nėra baudos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis). Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinės nuobaudos jam paskyrimo (CPK 178 straipsnis). Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

25.                      Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimo priėmimo

26.                      2020 m. liepos 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo T. S. procesinis dokumentas, pavadintas atsikirtimas į antstolės R. D. atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą. Šiame atsikirtime išsakomi nesutikimo su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo T. S. 2020 m. liepos 23 d. pateiktus atsikirtimus atsisakoma priimti (CPK 335, 338 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.                      CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, suinteresuoti asmenys turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į pareiškėjo atskirojo skundą parengimą. Tokių įrodymų, suinteresuoti asmenys, pagrindžiančių jo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apelianto T. S. 2020 m. liepos 23 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas