Civilinė byla Nr. e2-123-798/2022 

                  Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01397-2021-0 

                               Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1;                                3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. vasario 24 d.

                Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo                   S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį atsakovui S. Z. dėl žalos atlyginimo.

        Teismas

        n u s t a t ė :

                                                I. Bylos esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) netiesioginiame ieškinyje prašo priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „BENDIDA“ iš atsakovo S. Z. 43 558,26 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui S. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 

2.       Nurodė, kad egzistuoja didelė rizika, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali perleisti jam su sutuoktine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl to neliktų turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas byloje priteistos sumos išieškojimas ir teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje taptų neįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones (nekilnojamojo turto areštą), nėra privaloma turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikė įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausantį S. Z. ir S. Z., perleidimo draudimo.

4.       Teismas konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes į bylą yra pateikti įrodymai, preliminariai pagrindžiantys prašomos priteisti sumos pagrindą ir dydį. Ieškinio reikalavimų įvykdymą pakankamai užtikrins įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisių į sklypą perleidimo draudimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskirajame skunde atsakovas S. Z. prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio  6 d. nutartį panaikinti ir skirti ieškovei nurodytą baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos sumos įpareigojant sumokėti atsakovo nuostoliams padengti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 dalis). Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:

5.1.                      Teismas turi preliminariai įvertinti ieškinį. Ieškovė neteisingai apskaičiavo žalos dydį. Atsakovo vadovaujamu įmonei laikotarpiu buvo nustatyta 100 518,90 Eur nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumų, todėl maksimali bauda, kuri galėjo būti skirta nuo šios sumos yra ne 17 222,24 Eur, bet 10 519 Eur. Maksimali bylos suma galėtų būti tik 36 855,02 Eur (26 336,02 Eur + 10 519 Eur).

5.2.                      Ieškovė nepagrindė ir neįrodė esminės sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – nėra grėsmės būsimo reikalavimo patenkinimui. VMI turi visą informaciją apie nuolatines atsakovo (ir jo sutuoktinės) pajamas, gaunamas iš darbo teisinių santykių, tačiau šiuos duomenis tyčia nuslėpė nuo teismo. S. Z. nuolatinės metinės pajamos 2018 m. viršijo 70 000 Eur, 2019 m. 80 000 Eur, 2020 m. 78 000 Eur, taip pat 2021 m. pajamos nebus mažesnės už ankstesnių metų. Atsakovo sutuoktinė irgi dirba bei pajamas. Žemės sklypo vertė yra 3 410 Eur (atsakovui tenkančios sklypo ½ dalies vertė 1 705 Eur) arba tik    4 proc. visų ieškinio reikalavimų. Šis turtas gali būti realizuotas tik jį atidalinus iš jungtinės nuosavybės.

5.3.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vertintinos kaip neproporcingos ir prieštaraujančios protingumo principui. Atsakovas yra sąžiningas (perka papildomą turtą (žemės sklypą įsigijo 2020 m. rugsėjo 23 d.) ir jo nepardavinėja). Atsakovas daugiau nei dešimt metų nėra pardavęs jokio savo nekilnojamojo turto ir nesiruošia to daryti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas galėtų ruoštis turto perleidimui arba galėtų turėti tokį tikslą.

5.4.                      Aplinkybė, kad ieškovė nuslėpė nuo teismo informaciją apie atsakovo gaunamas pajamas ir realią turtinę padėtį, vertintina kaip nesąžiningas procesinis elgesys, turintis piktnaudžiavimo procesu požymių.

6.       Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė VMI prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:

6.1.                      Ieškovė nesutinka su atsakovu, kad apie 50 proc. metinių pajamų sudaranti ieškinio suma laikytina nereikšminga. Priešingai, toks ieškinio sumos ir gaunamų metinių pajamų santykis parodo, jog prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė ir galinti turėti reikšmingos įtakos atsakovo mokumui. Aplinkybė, jog apriboto nekilnojamojo turto vertė sudaro tik nedidelę dalį ieškinio sumos, negali būti pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. 

6.2.                      Atsakovas nepagrįstai teigia, kad VMI nuslėpė nuo teismo informaciją apie                S. Z. gaunamas pajamas. Atsakovo metinės pajamų deklaracijos nebuvo vertinamos rengiant ieškinį teismui, o ankstesnių metų pajamos nereikšmingos vertinant galimybes sumokėti priteistą sumą ieškinio patenkinimo atveju. Šiuo atveju VMI prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios mažiausiai varžytų apelianto teises, nekliudant vykdyti turimų įsipareigojimų. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pritaikė protingumo ir proporcingumo principus atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

8.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: i) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). 

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Kasacinio teismo pažymėta, jog netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

10.       Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad S. Z. nuo 2013 m. vasario 5 d. (paskyrimo (išrinkimo) data 2013 m. vasario 1 d.) iki 2018 m. gegužės 21 d. (įgaliojimų pabaigos data 2018 m. balandžio   24 d.) ėjo UAB „BENDIDA“ generalinio direktoriaus pareigas.

11.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-244-587/2022 (buvęs Nr. B2-1344-587/2020) iškelta bankroto byla atsakovei UAB „BENDIDA“; nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Vorulis“. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d nutartimi UAB „BENDIDA“ likviduota dėl bankroto. Paskutine Kauno apygardos teismo    2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi BUAB „BENDIDA“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas antros eilės kreditorės VMI 596 333,99 Eur dydžio reikalavimas.

12.       Kreditorė VMI, atsižvelgus į tai, kad BUAB „BENDIDA“ nemokumo administratorius nesiėmė veiksmų, susijusių su žalos, padarytos bendrovei ir jos kreditoriams atlyginimo, ir šiuo metu siekia užbaigti skolininkės bankroto procesą, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriame  prašo taikyti atsakovui S. Z., kaip mokestinės skolininkės BUAB „BENDIDA“ buvusiam vadovui, civilinę deliktinę atsakomybę už fiduciarinių pareigų ir imperatyvių mokestinių įstatymų nuostatų pažeidimus bei priteisti BUAB „BENDIDA“ iš atsakovo 43 558,26 Eur nuostolių (26 336,02 Eur delspinigių ir 17 222,24 Eur PVM baudos). 

13.       Taigi, ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti pateikti įrodymai. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra pirmoji privaloma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. 

14.       Dėl atsakovo nurodytų argumentų, susijusių su galimai neteisingu nuostolių apskaičiavimu, nepasisakoma. Ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas (atsakovo kvestionuojamas nuostolių dydis) yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

15.       Vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). 

16.       Ieškovė prašė teismo areštuoti atsakovui S. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Skundžiama nutartimi atliktas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, priklausantį S. Z. ir S. Z., perleidimo draudimo.

17.       Sutiktina su atsakovu, jog ne viso nekilnojamojo objekto, o tik jo dalies realizavimas gali būti sudėtingesnis, nes atsakovui nepageidavus geranoriškai atsiskaityti su ieškovu, nepalankaus teismo procesinio sprendimo atveju būtų pradėta priverstinio išieškojimo procedūra, kurios metu reikėtų atlikti skolininko dalies bendrame turte nustatymą bei išieškojimas būtų nukreiptas tik į atsakovui priklausančią turto dalį.

18.       Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016 ir kt.) Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip.

19.       Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo: 1) įvardinti, ką jis laiko grėsmę jo turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovo veiksmais (galimas turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma, pasiruošimas tokiems veiksmais, anksčiau sudaryti sandoriai, liudijantys jo turto masės mažėjimą, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016); 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo     31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018).

20.       Byloje nustatyta, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė teiginiais, jog yra didelė rizika, kad atsakovas gali be jokių suvaržymų perleisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl to neliktų turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas byloje priteistos sumos išieškojimas ir teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje taptų neįmanomas. 

21.       Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių duomenų, kad atsakovas savo turimą konkretų turtą (žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) ketina (siekia) galimai paslėpti, perleisti tretiesiems asmenis ar kitaip suvaržyti ir (arba) duomenų, jog S. Z. savo turto (ir pajamų) masę sumažino / ėmėsi konkrečių veiksmų tai atlikti. 

22.       Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu                 S. Z. ir S. Z. jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini). Be kita ko, VĮ „REGITRA“ viešai teikiamais duomenimis, atsakovo vardu yra registruotas lengvasis automobilis. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nepardavinėja bei patvirtina (pateikė ankstesnių metų deklaracijas), kad jis ir jo sutuoktinė dirba bei gauna nuolatines pajamas iš darbo teisinių santykių.

23.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami arba prašomi pripažinti negaliojančiais konkretūs turtiniai sandoriai ar kiti nuosavybės teises sukuriantys ar pakeičiantys aktai, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas. Atitinkamai palankaus sprendimo atveju ieškovei nebus grąžintas natūra atsakovui S. Z. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo taikyti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24.       Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė antrosios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y., kad iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu atsakovas ėmėsi veiksmų, susijusių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimu tretiesiems asmenims, jo paslėpimu, įkeitimu ar kitokiu apsunkinimu ir (arba) buvo sudaryti sandoriai, liudijantys S. Z. turto masės mažėjimą. Tuo atveju, jeigu patenkintiems ieškinio reikalavimams įvykdyti atsakovo turto (šiuo atveju žemės sklypo ir pajamų) neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-253-516/2020).Todėl atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio    6 d. nutartis panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

25.       Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m.      spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019). 

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 

26.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005;2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010;2013 m.   kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

27.       Atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos įpareigojant sumokėti atsakovui, netenkinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovės tyčinis (nesąžiningas) elgesys nenustatytas. Ieškovė nenuslėpė nuo teismo informacijos apie atsakovo gaunamas pajamas, o nurodė, kad, jos nuomone, nėra privaloma turėti įrodymų, pagrindžiančių antrąją privalomą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. 

        Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

        Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria taikytas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausantį S. Z. ir S. Z., perleidimo draudimo.

        Nutarties patvirtintą nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.

Teisėjas                                                                           Antanas Rudzinskas