Administracinė byla Nr. N⁶²-2554/2011

Procesinio sprendimo kategorijos 42.9; 42.22 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė V. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d. atlikus neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas), (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje stovi užtverta lygiagrečiai kranto linijai tinklinė tvora, tokiu būdu atsakingas asmuo V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-528) (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 126.1 punkto reikalavimus.

Institucija 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veikas pripažino V. Č. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam galutinę 750 Lt baudą. Nutarime Institucija patikslino V. Č. pažeistus teisės aktus ir nurodė, kad buvo pažeistas Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir Sąlygų 126.1 punktas.

 

II.

 

V. Č., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti. Skundą grindė tuo, kad namų valda ir ją sauganti tvora buvo pastatyta dar prieš įsigaliojant Sąlygoms. Senoji medinė tvora prieš 30 metų buvo pakeista į šiuo metu stovinčią metalinę tinklo tvorą, ši tvora yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir turi unikalų numerį, tai patvirtina 2008 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išrašas. Tačiau Institucija jiems paaiškino, jog tvora nėra įregistruota, ir 2009 m. rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išraše ji nebenurodoma. Dėl šių aplinkybių išsiaiškinimo buvo kreiptasi į Nekilnojamojo turto registrą. Teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog tvora yra vandens telkinio apsauginėje juostoje, nes Nekilnojamojo turto registre namų valdai nėra įregistruota jokių su tuo susijusių apribojimų. Nurodė, kad Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Šiuo atveju tvora yra numatyta namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, kuris yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“, be to, ji užtikrina privačioje namų valdoje esančių statinių ir kito turto eksploatavimą. Teigė, kad apsaugos juostoje yra trečdalis žemės sklypo bei dalis jame esančių statinių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi V. Č. skundą iš dalies tenkino: Institucijos priimto nutarimo dalį dėl V. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį ir 750 Lt baudos už šio pažeidimo padarymo paskyrimo panaikino ir paliko galioti nutarimo dalį dėl V. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį ir 50 Lt baudos už šio pažeidimo padarymo paskyrimo. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 1959, 1991, 1993 metų inventoriniais duomenimis V. Č. namų valda buvo aptverta medine tvora, tokie kadastriniai duomenys nustatyti 1988 m. vasario 17 d., statinys buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje esančių vėlesnių dokumentų matyti, kad 2008 m. spalio 9 d. duomenimis tvoros, kaip statinio nėra, nes ji sunaikinta. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti fotonuotrauka (daryta 2008 m. spalio 9 d.) patvirtina, kad dalis namų valdos tvora neaptverta. 2008 m. lapkričio 17 d. gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-2585 grafoje „Pagalbiniai statiniai, jų dydžiai“ tvora neįrašyta, 2009 m. rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše prie kitų statinių įrašytas tik lauko tualetas, tvora neregistruota. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad V. Č. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį.

 

III.

 

V. Č., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties dalimi, kuria buvo palikta galioti Institucijos nutarimo dalis dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 straipsnio 1 dalį, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį pakeisti, nusprendžiant neskirti jam administracinės nuobaudos. Skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad byloje nėra nurodytas tariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esantį jo sutuoktinės prašymą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui atstatyti klaidingai išregistruotus daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus. Nurodo, kad byloje esančioje nuotraukoje, geriau įsižiūrėjus, matyti tvora.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo ir išsprendė ginčą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. Č. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atmesdamas V. Č. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

V. Č. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą. ATPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Tai blanketinė teisės norma – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Apeliantas yra kaltinamas padaręs šioje teisės normoje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, nes pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir Sąlygų 126.1 punktą.

Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Sąlygų 126.1 punkte nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantui yra reiškiamas kaltinimas ne dėl tvoros pastatymo, o dėl to, kad ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje stovi užtverta lygiagrečiai kranto linijai tinklinė tvora ir  taip pažeidžia pakrantės apsaugos juostos režimą. Todėl nagrinėjamoje byloje aktualus ne tvoros pastatymo momentas, o faktas, kad ežero pakrantės apsaugos juostoje stovi užtverta tvora. Sistemiškai aiškinant Įstatymo ir Sąlygų nuostatas, darytina išvada, kad nustatydamas draudimą pakrantės apsaugos juostoje tverti tvoras, įstatymų leidėjas nurodė, kad tvorų buvimas pakrantės apsaugos juostoje pažeidžia šios juostos režimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas tvoros pastatymo teisėtumo klausimas, šiuo atveju aktualu yra tai, ar nėra pažeistas Įstatyme ir Sąlygose nustatytas pakrantės apsaugos juostos režimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tvora stovi ežero pakrantės apsaugos juostoje. Todėl tokiu būdu yra pažeidžiamas pakrantės apsaugos juostos režimas, vadinasi tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. Č. veikoje yra ATPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra svarbus ginčo tvoros išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro teisėtumo klausimas, nes tai, ar tvora pagrįstai ir teisėtai buvo išregistruota iš nekilnojamojo turto registro, pažeidimo padarymo fakto nepaneigia.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju minėtas 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N⁷⁵⁶-2996/2010).

Vadovaujantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais, tvora ežero pakrantės apsaugos juostoje buvo pastatyta 1958 m. ir stovi iki šiol, todėl iki šiol yra pažeidžiamas ežero pakrantės apsaugos juostos režimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto padarytas pažeidimas laikytinas trunkamu. Sprendžiant iš bylos medžiagos, valstybinės žemės užėmimo faktas buvo nustatytas Institucijos 2009 m. rugpjūčio 4 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-474 (b. l. 34–35). Tai reiškia, jog nuobaudos skyrimo terminas prasidėjo daromo teisės pažeidimo paaiškėjimo dieną ir atitinkamai baigėsi 2010 m. vasario 4 d. Institucijos nutarimas patraukti V. Č. administracinėn atsakomybėn priimtas 2009 m. rugsėjo 4 d., t. y. nepraleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai	Antanas Ablingis
	Ričardas Piličiauskas
	Virgilijus Valančius