Civilinė byla Nr. 3K-3-237/2010

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.4

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui AB „Klaipėdos vanduo“ dėl įrašo medicininėje knygelėje panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

 

Darbo sutarties šalių kilęs ginčas saistomas klausimų dėl darbo sutartimi sulygto darbo ir medicinos išvados, kad darbuotojas negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų, ištyrimo, taip pat vertinimo, ar šiuo atveju pateisinama darbdavio pareiga nutraukti darbo sutartį DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovas nurodė, kad priimtas į darbą vandentiekio operatoriumi; gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kad ieškovas „dirbti gali, išskyrus: negali dirbti požeminių darbų, triukšme iki 85 dB ir daugiau, arba, esant ilgalaikio triukšmo ekspozicijai – daugiau 75 dB“, atsakovas laikė objektyvia priežastimi darbo santykiams pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą nutraukti, nustatęs, jog akustinio triukšmo lygis viršija ieškovui gydytojų konsultacinės komisijos nustatytą leistiną, be to, jam atsisakius kito darbo. Ieškovas pažymėjo, kad medicinos išvadoje nurodyti triukšmo lygiai taikytini ir yra maksimalūs visiems gamybinėse patalpose dirbantiems darbuotojams, tuo tarpu Pareiginiuose nuostatuose vandentiekio operatoriui nenustatyta atlikti tų darbo funkcijų, kurios įrašytos į jo medicininę knygelę (sveikatos pasą) kaip sveikatai kenksmingi veiksniai: „maisto produktų gamybai ir realizavimui naudojamų įrengimų, inventoriaus ir indų (talpyklų) techninė priežiūra, remontas ir plovimas, chloras ir jo junginiai, chloro turintys mišiniai, požeminiai darbai, triukšmas“. Apie tokį įrašą ieškovas sužinojo po to, kai, gavęs administracijos atstovės raštą, 2007 m. gruodžio 12 d. pakartotinai pasitikrino sveikatą. Ieškovas nurodė, kad už darbus, galinčius turėti požeminių darbų savybių, atsakingi kiti asmenys: už drenas, požeminių sklendžių kameras ir šulinius yra atsakingi šaltkalviai ir šaltkalviai vairuotojai, vykdantys rezervuarų ir filtrų plovimą. Ieškovas prašė panaikinti įrašą medicininėje knygelėje ir pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas dirbo vandentiekio operatoriumi; 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu atleistas nuo 2008 m. gegužės 8 d.  pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes pagal medicinos išvadą negalėjo šio darbo dirbti. Atsakovas siūlė ieškovui jo sveikatą atitinkantį Pardavimų departamento Apskaitos prietaisų skyriaus šaltkalvio darbą, kvietė atvykti ir apsvarstyti dėl kitų pasiūlymų, tačiau ieškovas nesutiko būti perkeltas į kitas pareigas. Teismas sprendė, kad ieškovo Pareiginiuose nuostatuose buvo nustatyti požeminiai darbai, todėl ieškovo reikalavimą dėl įrašo medicininėje knygelėje panaikinimo atmetė. Darbo sutartis be įspėjimo nutraukiama tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti darbo, todėl teismas laikė, kad darbo sutartis su ieškovu pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą nutraukta pagrįstai.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo panaikinti įrašą medicininėje knygelėje. Darbuotojo pareiga pasitikrinti sveikatą ir su tuo susiję darbdavio veiksmai nustatyti DK 265 straipsnio 2, 5 dalyse.  Atsakovas laikėsi jam nustatytų pareigų, suderino privalomojo sveikatos tikrinimo darbuotojų sąrašą ir grafiką. Ieškovo funkcijos nustatytos 2006 m. rugpjūčio 28 d. Pareiginiuose nuostatuose Nr. 5/3-4; juose įtvirtinti reikalavimai taikomi visiems vandentiekio operatoriams. Kolegija, remdamasi Vyriausybės  2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145, sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301, Pareiginiais nuostatais Nr. 5/3-4, vertino, kad vandentiekio operatoriaus pareiga yra prižiūrėti bei eksploatuoti vandens surinkimo, paėmimo bei vandens tiekimo į miesto vandentiekio tinklus infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas procesas; ieškovas eksploatavo įrenginius, reikalingus vandens surinkimui, paėmimui bei tiekimui į miesto vandentiekio tinklus, t. y. ir požeminius įrenginius. Taigi ieškovo darbo funkcijos buvo susijusios su požeminiais darbais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas žinojo apie medicininėje knygelėje 2005 m. gegužės 3 d. ir 2007 m. gegužės 4 d. įrašytus kenksmingus veiksnius, jų neginčijo; gydytojų išvadose nurodyta, kad ieškovas negali dirbti požeminių darbų bei esant 85 dB (A) ir daugiau triukšmui; esant ilgalaikei triukšmo ekspozicijai – daugiau  kaip 75 dB (A). Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 patvirtintų Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų 7 punkte nustatytos ribinės triukšmo ekspozicijos vertės ir vertės veiksmams pradėti: ribinė ekspozicijos vertė – LEX, 8 h = 87 dB (A), viršutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti – LEX, 8 h = 85 dB (A), žemutinė ekspozicijos vertė veiksmams pradėti – LEX, 8 h = 80 dB (A). Kolegija rėmėsi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2008 m. vasario 25 d. atliktų akustinio triukšmo matavimų ieškovo darbo vietoje duomenimis, kad jie viršija ieškovui gydytojų konsultacinės komisijos nustatytą leistiną triukšmo lygį, t. y. bendras leistinas triukšmo lygis viršijamas 3 dB (A) (nustatytas triukšmas 88 db (A), leistina norma – 85 dB (A)), esant ilgalaikei triukšmo ekspozicijai leistinas triukšmo lygis viršijamas 6,4 dB (A) (nustatytas triukšmas –81,4 dB (A), leistina norma ieškovui – 75 dB (A)). Registracijos žurnalo, darbų lentelės, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2008 m. spalio 23 d. rašto Nr. SD-20606 duomenimis,  darbas siurblinėje esant 88 dB (A) triukšmo lygiui veikia vandentiekio operatorių 105 min.; šią aplinkybę, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ilgalaike triukšmo ekspozicija. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendė, kad ieškovas dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti operatoriaus darbo; jam pagal DK 273 straipsnį buvo pasiūlytas kitas, jo sveikatą ir kvalifikaciją atitinkantis darbas, kurio ieškovas atsisakė. Dėl to atsakovas turėjo pareigą nutraukti darbo sutartį DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl vandentiekio operatoriui Pareiginiuose nuostatuose nustatytų darbo funkcijų ir šį darbą dirbančiam kasatoriui medicininėje knygelėje (sveikatos pase) įtvirtintų sveikatai kenksmingų veiksnių sisteminio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai atskleidė Pareiginių nuostatų Nr. 5/3-4 (patvirtinti atsakovo generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 354) 10 punkte kasatoriui nustatytų funkcijų esmę, todėl nepagrįstai pripažino, jog šių funkcijų vykdymas susijęs su požeminiais darbais. Kasatorius dirbo vandentiekio operatoriumi. Jis neatliko požeminių darbų, kuriuos gali atlikti trijų asmenų brigada, turinti paskyrą–leidimą, kaip tai nustatyta Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT-3-99 4 dalies 70 punkte ir Vandenvietės operatoriaus saugos sveikatos instrukcijos Nr. 91 (51, 58 punktai; patvirtinta atsakovo generalinio direktoriaus 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 235). Požeminių įrenginių eksploatavimas atliekamas valdymo pultu, kuris yra antro pakilimo siurblinėje; siurblį remontuoja šaltkalviai, elektros variklį – elektrikai. Taigi, sutikęs su atsakovo pasiūlymu dirbti šaltkalviu, kasatorius būtų vykdęs požeminius darbus; tuo tarpu vandentiekio operatorius pagal jam nustatytas funkcijas tris kartus per parą paima vandens mėginius siurblių salėje, apžiūri šulinius, ar neteka vanduo. Nors bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad kasatorius buvo supažindintas su pirmiau nurodytu aktu – Vandenvietės operatoriaus saugos sveikatos instrukcija Nr. 91 – ir pasirašė, taip pat dalyvavo mokymuose požeminiams darbams vykdyti ir atestuotas, tačiau atmetė kasatoriaus prašymą įpareigoti atsakovą pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus; išvada, kad kasatoriui buvo išduota speciali apranga požeminiams darbams dirbti, neatitinka faktinių aplinkybių ir liudytojai A. B. ir A. B. nepatvirtino, kad kasatorius vykdė šiuos darbus. Dėl to kasatoriui nežinomomis aplinkybėmis medicininėje knygelėje 2007 m. gegužės 4 d. atsiradęs įrašas dėl kenksmingų veiksnių padarytas po 2005 m. gegužės 4 d. sveikatos patikrinimo, kai nebuvo tokio įrašo, reiškia atsakovo siekį dirbtinai sukurti tokią situaciją, kad kasatorius pakartotinai pasitikrintų sveikatą tam, jog,  esant medicinos išvadai, būtų atleistas iš darbo.

2. Dėl DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto netinkamo taikymo. Kadangi atleidimas iš darbo buvo saistomas profesinės rizikos veiksnio – triukšmo, tai, kilus ginčui, buvo privaloma patikrinti, ar šis veiksnys atitiko atsakovo nurodytą. Vandenruošos departamento trečios vandenvietės vadovo R. R. 2008 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atliekant operatorių darbo vietos profesinės rizikos vertinimą, nustatytas antro pakėlimo siurblinės triukšmo lygis artimas ribiniam (84 dB); tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2008 m. vasario 25 d., t. y. po keliolikos dienų, kasatoriaus darbo vietoje išmatuotu akustiniu triukšmo lygiu, kuris esą viršijo kasatoriui gydytojų konsultacinės komisijos nustatytą leistiną triukšmo lygį trimis dB (A). Nors kasatorius prašė teismo skirti triukšmo matavimo ekspertizę, tačiau teismas netenkino reikalavimo, taigi darbo byloje nebuvo aktyvus. Byloje neįvertinti visi įrodymai; pavyzdžiui, Valstybinės darbo inspekcijos pažymos duomenys, iš kurių matyti, kad, naudojant ausines, mažinančias triukšmą 13 dB ir daugiau, kasatorius gali dirbti. Atsakovo kasatoriui pasiūlytas šaltkalvio darbas yra susijęs su požeminiais darbais, todėl akivaizdu, jog taip siekta siūlyti kasatoriaus sveikatos neatitinkančio darbo, žinant, jog šiam pažeistas klausos nervas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas kvietė kasatorių tartis dėl kito, ne šaltkalvio, darbo; tokia teismo pozicija nereiškia, kad kasatoriui buvo pasiūlytas kitas darbas, priešingu atveju jis būtų svarstęs ir galbūt jį dirbęs; tuo tarpu nebuvo kitų pasiūlymų, išskyrus pranešimą apie atleidimą iš darbo. Nors teismai, spręsdami dėl galimybių kasatoriui dirbti požeminius darbus bei esant triukšmui, rėmėsi gydytojų rekomendacijomis, tačiau atsisakė tenkinti prašymą kviesti į teismo posėdį specialistą šiems įrodymams patvirtinti. Teismų išvada, kad byloje pakanka įrodymų, neatitinka CPK 6, 17 straipsnių ir pažeidžia kasatoriaus procesines teises.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad visiems įmonėje dirbantiems vandentiekio operatoriams taikomi tie patys kenksmingi veiksniai. Kasatorius žinojo, kad 2007 m. gegužės 4 d. pažeminiai darbai įrašyti į jo medicininę knygelę kaip kenksmingas veiksnys; kasatorius tikrino sveikatą ir neginčijo medicininės išvados iki tol, kol 2007 m. gruodžio 12 d. gydytojų konsultacinė komisija padarė išvadą, jog kasatorius negali dirbti požeminių darbų bei esant 85 dB ir daugiau triukšme. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad vandentiekio operatoriui pagal Pareiginius nuostatus nenustatyta požeminių darbų, kad juos dirba kiti darbuotojai – šaltkalviai ir šaltkalviai vairuotojai. Iš Pareiginių nuostatų (Nr. 5/3-4) 5, 10 punktų matyti, kad vandentiekio operatoriaus pareiga yra prižiūrėti bei eksploatuoti vandens surinkimo, paėmimo ir vandens tiekimo į miesto vandentiekio tinklus infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas procesas. Šios infrastruktūros dalis yra požeminiai įrenginiai (šuliniai, drenos, rezervuarai ir kt.). Vandentiekio operatorius nuolat apžiūri aptarnaujamus įrengimus, gręžinius, armatūrą, stebi vandens lygių skirtumą kanale prie šliuzo apvandeninimo ir vandens surinkimo įrenginius, juos eksploatuoja. Dėl to bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, kad kasatorius eksploatavo įrenginius, kurie reikalingi vandens surinkimui, paėmimui ir tiekimui į miesto vandentiekio tinklus, t. y. ir požeminius įrenginius. Be to, kasatorius yra atestuotas darbams šuliniuose, rezervuaruose ir kamerose, jam išduotas atestacijos pažymėjimas Nr. 262.  Priešingai nei teigia kasatorius, liudytojai A. B. ir A. B. patvirtino, kad vandentiekio operatoriaus darbas susijęs su dideliu triukšmu ir požeminiais darbais. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad yra neteisėti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Esant 2008 m. sausio 14 d. gydytojų konsultacinės komisijos išvadai, kad kasatorius negali dirbti požeminių darbų ir esant 85 dB ir daugiau triukšme, taip pat esant ilgalaikei triukšmo ekspozicijai – daugiau 75 dB, buvo išmatuotas kasatoriaus darbo vietos akustinio triukšmo lygis; nustatyta, kad triukšmo lygis viršija normą. Dėl to atsakovas, laikydamasis DK 260, 273 straipsniuose nustatytų reikalavimų, tris kartus siūlė kasatoriui kitas, jo sveikatą atitinkančias Pardavimų departamento apskaitos prietaisų skyriaus šaltkalvio pareigas; kadangi kasatorius nesutiko būti perkeltas į kitą jo sveikatą ir kvalifikaciją atitinkantį darbą, tai buvo atleistas pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą pagrįstai. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad byloje neištirta aplinkybių, jog jis galėtų dirbti esant triukšmui, panaudodamas ausines; darbas esant triukšmui gali būti kenksmingas jo sveikatai, nepriklausomai nuo to, dėvės ausines ar ne; jis turi klausos sutrikimų ir dėvi klausos aparatą. Teismai teisingai sprendė, kad dėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo nebuvo būtinumo kviesti į teismo posėdį klausos specialisto, nes byloje apklaustos medikės ir jų pateikta išvada šiuo klausimu yra visapusiška. 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo kartu su vandentiekio operatoriaus Pareiginiais nuostatais

 

DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas savarankiškas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir nustatyta, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta, kai darbuotojas pagal Medicinos ar neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo (2005 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. X-294 redakcija, galioja nuo 2005 m. liepos 14 d.). Teisinis pagrindas įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis nutraukti su darbuotoju darbo sutartį pirmiau nurodytu pagrindu yra Medicinos ar neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kad darbuotojas dėl sveikatos būklės negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. Šiuo pagrindu darbo sutartis pasibaigia ne darbdavio valia ar iniciatyva, bet dėl objektyvių priežasčių – darbuotojas dėl sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti pavesto darbo.

Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pasisakęs, kad DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte pavartotas žodžių junginys „negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo“ aiškintinas kaip reikšiantis, jog darbuotojas negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų. Tai ne visais atvejais reiškia, kad darbuotojas negali eiti pareigų ar dirbti darbo tam tikru pavadinimu, pavyzdžiui, krovėjo, sandėlininko ir kt., nes tos pačios pareigybės darbuotojų konkrečios darbo funkcijos, jų pobūdis ir atlikimo sąlygos gali skirtis. Atleidžiant darbuotoją iš darbo aptariamu pagrindu, svarbu tai, kad jis negali atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007). Taigi teismas išvadą apie darbuotojo atleidimo iš darbo šiuo pagrindu teisėtumą gali padaryti nustatęs, dėl kokių darbo funkcijų atlikimo šalys yra susitarusios darbo sutartimi ir ar pagal įstatymo nustatytos tarnybos išvadą jis negali atlikti šių funkcijų.  

Bylos duomenimis, kasatoriui atlikus privalomą sveikatos patikrinimą, 2008 m. sausio 14 d. VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinė komisija pateikė išvadą Nr. S01-02-0-24/2008, kurioje nurodė, jog A. P. negali dirbti požeminių darbų bei esant triukšmui (T. 3, b. l. 25, 26). Atsižvelgdamas į šią išvadą, atsakovas nusprendė, kad kasatorius toliau negali dirbti darbo, kuris susijęs su nurodytais profesinės rizikos veiksniais, t. y. negali vykdyti pareigų, dėl kurių su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Nurodytu atveju darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta. Pagal DK 260 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo.

DK 273 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas, pagal sveikatos įstaigos išvadas dėl sveikatos būklės negalintis dirbti sutarto darbo ar eiti pareigų, jo sutikimu turi būti perkeltas į šio darbuotojo sveikatą ir kvalifikaciją atitinkantį darbą, ir tik tuo atveju, jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į kitą darbą arba nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys gali atleisti darbuotoją. Šioje byloje kasatoriui tris kartus buvo siūloma eiti kitas, jo sveikatą atitinkančias, pareigas, tačiau, šiam nesutikus būti perkeltam į kitą darbuotojo sveikatą ir kvalifikaciją atitinkantį darbą, atsakovas privalėjo atleisti kasatorių iš darbo.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė Pareiginių nuostatų Nr. 5/3-4, patvirtintų 2006 m. rugpjūčio 28 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 354, 10 punkte nustatytų funkcijų esmės, todėl nepagrįstai laikė, jog šių funkcijų vykdymas saistomas požeminių darbų. Kasatorius dirbo vandentiekio operatoriumi ir jo vykdytinas funkcijas bei pareigas reglamentavo 2006 m. rugpjūčio 28 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 354 patvirtinti Pareiginiai nuostatai. Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad jis, eidamas vandentiekio operatoriaus pareigas, nedirbo ir negalėjo dirbti požeminių darbų, nes jo pareiginėje instrukcijoje jų nenustatyta, už tuos darbus atsakingi kiti asmenys – šaltkalviai, šaltkalviai vairuotojai. Pareiginių nuostatų Nr. 5/3-4 5 punkte nurodoma, kad vandentiekio operatorius vykdo nepertraukiamą trečiosios vandenvietės vandens surinkimo, paėmimo bei vandens tiekimo į miesto vandentiekio tinklus procesą nustatytu režimu. Vandentiekio operatoriaus pareiga yra prižiūrėti bei eksploatuoti vandens surinkimo, paėmimo bei vandens tiekimo į miesto vandentiekio tinklus infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas procesas; šios infrastruktūros sudedamoji dalis yra požeminiai įrengimai. Pareiginių nuostatų 10 punkte nustatyta, kad vandentiekio operatorius nuolat apžiūri aptarnaujamus įrengimus, gręžinius, armatūrą, stebi vandens lygių skirtumą kanale prie šliuzo apvandenimo ir vandens surinkimo įrenginius, eksploatuoja juos pagal eksploatacijos taisykles. Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į kasatoriaus Pareiginius nuostatus, padarė išvadą, kad kasatorius eksploatavo įrengimus, kurie reikalingi vandens surinkimui, paėmimui bei tiekimui į miesto vandentiekio tinklus, t. y. ir požeminius įrenginius. Darydamas tokią išvadą, teismas vadovavosi ne tik Pareiginiais nuostatais, bet ir liudytojų A. B., A. D., S. R. S. parodymais. Liudytojas A. B., kuris dirbo tą patį kaip ir kasatorius vandentiekio operatoriaus darbą, patvirtino, kad darbdavys vandentiekio operatorius aprūpino specialiomis apsaugos priemonėmis, kurios būtinos požeminiams ir triukšmingoje aplinkoje darbams vykdyti. Byloje taip pat pateiktos išvados, kad buvusioje kasatoriaus darbo vietoje buvo matuojamas akustinio triukšmo lygis, kuris viršijo gydytojų konsultacinės komisijos nustatytą leistiną  (T. 3, b. l. 13-14, 26).

AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 235 patvirtinta vandentiekio operatoriaus Saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 91, kurios 38-57 punktuose nustatyti reikalavimai, atliekant požeminius darbus. Su šia instrukcija kasatorius buvo supažindintas 2007 m. vasario 13 d. pasirašytinai (T. 1, b. l. 38), jam išduotos apsaugos priemonės, būtinos atliekant požeminius darbus (T. 1, b. l. 65). Kasatorius taip pat yra atestuotas pagal darbuotojo, dirbančio darbus šuliniuose ir kt. požeminiuose įrenginiuose, statiniuose, uždarose bet kokių medžiagų talpyklose ir kt. (T. 1, b l. 116). Kasatoriaus medicininėje knygelėje kenksmingas veiksnys – maisto produktų gamybai ir realizavimui naudojamų įrengimų, inventoriaus ir indų (talpyklų) techninė priežiūra, remontas ir plovimas – nurodyta jau 2005 m. gegužės 3 d. (T. 1, b. l. 70), kenksmingas veiksnys – požeminiai darbai – 2007 m. gegužės 4 d. (T. 1, b. l. 9). Vadinasi, kasatorius apie kenksmingus veiksnius žinojo ir jų neginčijo. Jis nurodo, kad nedirbo darbų, susijusių su jo sveikatai kenksmingais veiksniais, tačiau kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, t. y. kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).  Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatoriaus darbo funkcijos įtvirtintos vandentiekio operatoriaus Pareiginiuose nuostatuose ir padarė išvadą, jog akivaizdu, kad jame nustatytų pareigų atlikimas neatitiko kasatoriaus sveikatos būklės.

Byloje esant analogiškiems dviejų skirtingų žinybų triukšmo matavimo duomenims, kasatorius prašė teismo skirti triukšmo matavimo ekspertizę. Teismui netenkinus kasatoriaus prašymo, šis kasaciniame skunde teigia, kad darbo byloje teismas nebuvo aktyvus. DK 36 straipsnyje reglamentuojamas darbo teisių gynimas; šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kai jos įgyvendinamos, prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, taikiam darbui, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams. Ši nuostata reiškia, kad teismas, darbo ginčus nagrinėjantys organai ar profesinės sąjungos privalo neginti darbo teisių, kurias įgyvendinant iškreipiamas jų turinys, tikslas ar paskirtis. DK 36 straipsnio 2 dalyje pateikiamas teismo ar kito darbo ginčą nagrinėjančio organo taikomas darbo teisių gynimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasatorius nenurodo argumentų, dėl kurių jis nepripažįsta teisingais triukšmo matavimų duomenų, bet siekia jam palankaus rezultato, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą dėl netinkamos teismo pozicijos darbo byloje.

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).           

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Kasacinės instancijos teismas patyrė 40,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetant ieškovo kasacinį skundą ir paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40,13 Lt (keturiasdešimt litų 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                Gražina Davidonienė

 

Janina Stripeikienė

 

                                                                                                            Juozas Šerkšnas