Baudžiamoji byla Nr. 1-743-276/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12297-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys,
sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,
dalyvaujant prokurorui Gediminui Baltoniui,
kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,
nukentėjusiajam M. G.,
civilinio ieškovo atstovui J. K.,
vertėjai Ritai Daraškevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:
1.2007-01-25 Šalčininkų rajono apylinkės tesimo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir vadovaujantis LR BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. 2009-04-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi panaikintas nuosprendis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. 2009-10-13 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 6 mėnesiams laivės apribojimo;
2. 2013-04-17 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. - 6 mėnesiams laisvės apribojimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veika, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. J. 2016-03-14 nuo 19.05 val. iki 21.55 val., viešoje vietoje – prie įvažiavimo vartų į Šalčininkų rajono apylinkės teismui priklausančią teritoriją, Vilniaus g. 58, Šalčininkų mieste, atliko vandališkus veiksmus – pasinaudodamas plaktuku ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, gadino svetimą turtą - lengvąjį automobilį Volvo XC 90, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. G., daužė jį ir laužė, taip nuplėšė abu šio automobilio valstybinius numerius, sulaužė radiatoriaus groteles, priekinio kairės ir dešinės pusių stiklo plovimo purkštukus, priekinės kairės pusės durų apdailą, sulaužė priekines vairuotojo ir keleivio pusių durų rankenėles, sugadino priekinės dešinės pusės durų apdailą, sulaužė keleivio pusės išorinio veidrodžio korpusą ir sugadino keleivio pusės išorinį veidrodėlį, sugadino priekinės dešinės pusės durų angos ir priekinės dešinės pusės durų dekoravimo juostas, sugadino galinės kairės pusės durų apdailą, nulaužė galinės kairės pusės durų rankenėlę, sugadino galinės kairės pusės durų angos ir angos dekoravimo juostas, galinės kairės pusės durų dekoratyvinę juostą, sulaužė degalų bako dangtelį, subraižė dešinės pusės variklio dangtį ir dešinį sparną, padarė nukentėjusiajam M. G. 736. 22 eurų žalą.
Kaltinamasis V. J. kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad pažįsta M. G., žino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), jokio pykčio jam neturi, reikalų neturėjo, 2016-03-14 vakare su pažįstamais išgėrė litrą baltarusiškos degtinės, buvo netoli Šalčininkų rajono apylinkės teismo, sėdėjo ant akmenų tvorelės. Matė, kaip apie 22.00 val. iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo išėjo teisėjas M. G. kartu su dviem vyrais, kurių jis nepažįsta, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Iš netoliese stovėjusio automobilio išlipo trys vyrai, du neaukšto ūgio, vienas aukštesnis ir priėjo prie stovinčio automobilio „Volvo“. Jis priėjo prie vieno iš jų, paprašė pridegti cigaretę, šis nuplėšė nuo stovinčio automobilio priekinius valstybinius numerius ir jais užsimojo, jis šį vyrą sugriebė ir kartu su valstybiniais numeriais įmėtė į teismo kiemą. Tada jį puolė kitas vyras rankoje laikydamas valstybinius numerius, jis užpuoliką taip pat permetė per tvorą. Ant laiptelių jis buvo palikęs krepšį su daiktais dalgiams plakti, trečias vyras paimtu iš jo krepšio plaktuku trenkė jam į kairį petį, jis plaktuką atėmė, užpuoliką pargriovė ir šis griūdamas trenkėsi į stovintį automobilį, po to pabėgo. Jis paprašė šalia gyvenančios pažįstamos Irenos, ši paskambino į policiją. Atvažiavo M. G. ir aštuoni policininkai, jie jo nesulaikinėjo, jis pats prie jų priėjo ir pasisveikino. Tą dieną sniego nebuvo, lijo lietus. Jis asmeniškai tyčia automobilio nedaužė ir nelaužė.
Nukentėjusysis M. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), kaltinamąjį V. J. pažįsta iš matymo daug metų, bylų, kuriose dalyvautų V. J. jis nenagrinėjo. 2016-03-14 buvo pirmadienis, nebuvo baigęs darbų, todėl vakare atvažiavo iš namų apie 19.00 val., automobilį pastatė prie pastato ir nuėjo dirbti. Apie 22.00 val. išėjo iš pastato ir pamatė, kad jo automobilis „Volvo XC 90“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas – nuplėšti abu valstybiniai numeriai, nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodis, nulaužtas galinis stiklo valytuvas, nulaužta vairuotojo durų rankena, sugadinta galinių dešinės pusės durų rankena ir durys įlenktos, subraižyti variklio dangtis ir dešinės pusės sparnas, sulaužytas degalų bako dangtelis, vėliau buvo nustatyti kiti apgadinimai. Jis paskambino į policiją, atvažiavo patrulis P. V. ir tyrėjas L. A.. Policininkai apžiūrėjo įvykio vietą ir sniege pamatę batų pėdsakus nuėjo ieškoti, atvedė neblaivų V. J.. Jis nustebo ir paklausė kam policininkai šį atvedė, nes pažinojo kaip ganėtinai ramų ir nekonfliktišką, mėgstantį išgerti žmogų. Policininkai pasakė, kad kaltinamąjį surado sekdami sniege įmintus batų pėdsakus, liepė V. J. įminti bato pėdsaką į sniegą šalia kito bato pėdsako, jie abu buvo identiški. Dieną prieš įvykį pasnigo, prie jo automobilio sniege buvo įminti vieninteliai pėdsakai – jų raštas buvo kaip V. J. batų. Jis paklausė kur jo automobilio valstybiniai numeriai, V. J. parodė kur jie yra. Paklausė kas įvyko, šis aiškino, kad gynė jo automobilį nuo užpuolikų. Jam padarytą 736,22 eurų žalą atlygino draudimo bendrovė. Iš teismo pastato tą vakarą su dviem vyrais jis neišeidinėjo, važiavo tik savo automobiliu, jo palikęs nebuvo, aštuonių policininkų nebuvo.
Liudytojas P. V. parodė, kad 2016-03-14 budėjo Šalčininkų rajono policijos komisariate, apie 22.00 val. gavo pranešimą, kad apgadintas automobilis prie teismo pastato, pavogti jo valstybiniai numeriai. Į įvykio vietą atvyko su tyrėju L. A., juos pasitiko M. G. ir paaiškino, kad apie 19.00 val. paliko automobilį „Volvo“ prie teismo pastato ir nuėjo dirbti, atėjęs apie 22.00 val. rado automobilį apgadintą. Jis apžiūrėjo įvykio vietą ir pamatė, kad sniege (pasnigo dieną prieš tai) matosi batų pėdsakai, jie prasidėjo nuo teismo pastato, ėjo aplink automobilį ir toliau buvo nueita link gyvenamųjų namų. Kitų pėdsakų nebuvo. Jis stebėdamas pėdsakus nuėjo prie namų ir pamatė V. J., kuris turėjo kabantį ant peties krepšį. Įtaręs, kad būtent jis galėjo apgadinti automobilį, jis atsivedė sulaikytąjį prie automobilio, liepė įminti sniege bato pėdsaką šalia palikto, pėdsakai buvo identiški. V. J. jam aiškino, kad gynė automobilį nuo užpuolikų ir tada galėjo automobilį apgadinti. Automobilio valstybiniai numeriai buvo rasti – vieni teismo kieme 15 metrų nuo automobilio, kiti krūmuose 50 metrų atstumu nuo automobilio. Krepšyje pas V. J. buvo rastas plaktukas.
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-03-14 22.36 val. V. J. buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas (b.l. 52).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti kokie apgadinimai padaryti automobiliui „Volvo XC 90“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), nufotografuoti batų pėdsakai sniege, V. J. dėvėtas batas (padas), jo raštas sutampa su sniege paliktu pėdsaku (b.l. 6-11).
Įrodymų vertinimas:
- M. G., P. V. parodymais, bylos medžiaga paneigti V. J. parodymai, kad 2016-03-14 įvykio vietoje sniego nebuvo, įrodyta, kad jis buvo.
- V. J. versija, kad automobilį apgadino trys vyrai, o jis tik automobilį gynė paneigta P. V. parodymais, kad prie automobilio buvo tik V. J. pėdsakai ir kitų pėdsakų nebuvo.
- V. J. parodymus, kad nukentėjusysis kažkur nuvažiavo, grįžo su aštuoniais policininkais jo prašymu pažįstamai paskambinus į policiją, paneigė M. G., nurodydamas, kad visą laiką buvo darbe, į policiją skambino jis.
- Teismas kritiškai vertina V. J. parodymus apie trijų automobilio gadintojų „neutralizavimą“ kaip netikrovišką ir nelogišką, kaip norą išvengti atsakomybės, tokią išvadą patvirtina tai, kad apart jo paties pėdsakų šalia automobilio, kitų rasta nebuvo.
- Teismas vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad V. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad būtent jis dėl nesuprantamų priežasčių atliko viešoje vietoje vandališkus veiksmus – sugadino svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d..
Kaltinamasis V. J. teistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skirdamas bausmę V. J., teismas atsižvelgia į jo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl daro išvadą, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme.
Atsižvelgdamas į kaltinamojo V. J. asmenybę ir amžių, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra pagrindai taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
Civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas.
Daiktinis įrodymas – plaktukas, kuris yra nusikaltimo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas (LR BK 72 str., LR BPK 94 str. 1 d. 1 p).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pavaduotoja prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.
Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -
n u s p r e n d ė :
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2016-03-14 iki 2016-03-15 (1 dieną).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteisti iš V. J. 736,22 eurus AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje naudai.
Daiktinį įrodymą - plaktuką, saugomą Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus vedėjo pavaduotojos prašymo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Robertas Rainys
Nuorašas tikras