Civilinė byla Nr. e2A-195-538/2019

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00101-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.4.1; 2.6.10.8; 3.3.1.18.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2019 m. kovo 28 d.

     Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Pajūrio rugelis“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos šilumos tinklai“, dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti jam priklausančios 17,52 kv. m. dydžio negyvenamosios patalpos – sandėliavimo patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu „1-46“, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), servitutą, suteikiant teisę šias patalpas naudoti atsakovei DNSB „Pajūrio rugelis“ šilumos punkto (viešpataujančio daikto) tinkamam naudojimui užtikrinti; nustatyti, kad atsakovė DNSB „Pajūrio rugelis“ (viešpataujančio daikto savininkė) už nustatytą daikto servitutą ieškovui Z. K. (tarnaujančio daikto savininkui) privalo mokėti 900 eurų metinę kompensaciją, mokant ją vienkartine išmoka iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos; priteisti iš atsakovės DNSB „Pajūrio rugelis“ ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovės pirmininką prašydamas įteisinti jam priklausančių patalpų naudojimą ir teisingai už tai atlyginti, tačiau atsakovė iš esmės be motyvų tą daryti atsisakė ir atsisako iki šiol, todėl ieškovas prašo nustatyti servitutą, suteikiant teisę patalpas naudoti atsakovei, kad užtikrinti šilumos punkto tinkamą naudojimą, o už naudojimąsi jo turtu privalo mokėti metinę kompensaciją. Taip pat nurodė, kad ieškovas neginčija atsakovo teisės naudotis ieškovui priklausančia patalpa, tačiau nesutinka, kad šia patalpa būtų naudojamasi neatlygintinai. Teigia, kad 2002 m. įsigijo patalpą, kurioje yra šilumos punktas, įsigijimo metu punktas neveikė, jis pradėjo veikti vėliau. Sutartis nėra nuginčyta, ieškovas nesinaudojo tomis patalpomis, yra pateikti duomenys, kad ieškovas nereikalavo atlygio, tačiau sutikimo naudotis šia patalpa nedavė, priešingai - visi jo veiksmai rodo, kad jis nesutinka leisti neatlygintinai naudotis šilumos punktu. Pažymėjo, kad servitutas negali būti nustatytas įstatymu, nes jis nėra įregistruotas viešame registre. Dėl kompensacijos nurodė, jog prašoma kaina yra teisinga ir sąžininga, kiekvienam bendraturčiui reikėtų sumokėti apie vieną eurą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė ieškovui Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančios 17,52 kv. m. dydžio negyvenamosios patalpos – sandėliavimo patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu „1-46“, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), servitutą, suteikiant teisę šią patalpą naudoti atsakovei DNSB „Pajūrio rugelis“, kodas 125174180, šilumos punkto tinkamam naudojimui užtikrinti. Priteisė iš atsakovės DNSB „Pajūrio rugelis“ 250 eurų metinę kompensaciją už negyvenamosios patalpos – sandėliavimo patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu „1-46“, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), servitutą, mokant ją ieškovui Z. K. vienkartine išmoka iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės DNSB „Pajūrio rugelis“ 1020 eurų bylinėjimosi išlaidų ieškovui Z. K.. Priteisė iš ieškovo Z. K. 384 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovei DNSB „Pajūrio rugelis“. Teismo motyvai:

3.1                      Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl servituto atlygintinumo, taikiai susitarti ir nustatyti servitutą sutartimi nepavyko, ieškovas negali naudotis jam priklausančia patalpa pagal jos paskirtį, todėl laikytina, kad jo teisės yra pažeidžiamos.

3.2                      Ieškovas įsigijo ginčo patalpą jau su joje esančiu šilumos punktu, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis šią patalpą išnuomoti, kaip laisvą, įrenginiais neapstatytą nekilnojamojo turto objektą.

3.3                      Nors ieškovas neįrodė konkrečių nuostolių, tačiau tai nesudaro pagrindo jam iš viso nepriteisti kompensacijos.

3.4                      Ieškovui įsigijus aptariamą patalpą joje esančios šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo inžinierinės sistemos neveikė, patalpoje buvo laisvos vietos, ir ieškovas galėjo laikyti tam tikrus savo asmeninius daiktus joje, todėl ieškovo galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančia patalpa sumažėjo po šilumos punkto renovacijos.

3.5                      Padarė išvadą, kad dėl nustatyto servituto ieškovas patiria nepatogumus negalėdamas be suvaržymų laisvai disponuoti jam priklausančia negyvenamąja patalpa, ir šiuos nepatogumus turi kompensuoti atsakovė, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, įvertinant servituto dydį ir turinį, ieškovui iš atsakovės priteisė 250 eurų periodinė metinė kasmetinė kompensacija, kuri skaičiuojama nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki servituto pabaigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliaciniu skundu ieškovas Z. K. (toliau - apeliantas) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2018-07-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1307-588/2018 dalį dėl 250 eurų metinės kompensacijos priteisimo, priteisiant ieškovui 900 eurų dydžio metinę kompensaciją ir atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:

4.1                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl CPK 178 straipsnio taikymo. Atsakovei sutinkant, kad apeliantui priklausančio daikto (patalpos) servitutas egzistuoja ir be teismo sprendimo, ji privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius apelianto pateiktus įrodymus dėl servituto nustatymo atsiradusių jo nuostolių dydį. Kadangi atsakovė neįvykdė procesinės pareigos paneigti apelianto pateiktą įrodymą – UAB „OBER-HAUS“ konsultaciją dėl 900 eurų rinkos nuomos kainos dydžio nustatymo, kuriuos pagrindu jis prašė nustatyti nuostolių dydį, skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui nebuvo pagrindo teigti, jog apeliantas neįrodė reikalavimo dėl nuostolių dydžio pagrįstumo.

4.2                      Akivaizdu, jog apeliantas objektyviai negalėjo gauti iš ginčo patalpos ekonominės naudos, pritaikyti ją ūkinei veiklai ar panaudoti asmeniniais tikslais, kadangi nuo patalpos įgijimo momento jis neturėjo realios galimybės ja naudotis asmeniškai ar panaudoti teismo nurodytais tikslais. Taip pat nelaikytinas pagrįstu ir teismo motyvas, kad jis nesivadovauja pateikta patekta UAB „OBER-HAUS“ konsultacija dėl to, jog ginčo patalpos nuo jų įgijimo nebuvo laisvos.

4.3                      Nustatydamas 250 Eur metinių kompensuotinų nuostolių dydį, teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio nuostatas ir teisminę praktiką šios kategorijos bylose.

4.4                      Teigia, kad apelianto pateikta UAB „OBER-HAUS“ konsultacija dėl nuomos kainos už patalpas iš esmės atitinka CK 6.249 straipsnyje numatytą negautų pajamų sąvoką. Apeliantas tokį nuostolių skaičiavimo būdą pasirinko dėl to, kad dėl šilumos punkto buvimo patalpa realiai yra perleidžiama naudotis viešpataujančio daikto savininkui, o tokia teisinė situacija analogiška patalpų nuomos teisiniams santykiams.

4.5                      Apelianto nuomone, nebuvo atsižvelgta, jog naudojant šilumos punktą, iš esmės yra neatlyginamai tenkinami visų pastato patalpų savininkų interesai, nes kiekvienam iš jų atskirai tektų pareiga sumokėti vos kelių eurų, t. y. pakankamai racionalaus dydžio mokesčius atsakovei, kad būtų padengti servituto nuostoliai.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai.

5.1                      Priešingai nei teigia apeliantas skunde, būtent ieškovo, kaip tarnaujančio daikto savininko procesinė pareiga yra įrodyti, kad būtent dėl nustatyto servituto jis patirs tam tikrus nuostolius.

5.2                      Ieškovas šiuo atveju prašo kompensuoti ne nuostolius, kuriuos jis patirs dėl servituto nustatymo, o nuostolius, kuriuos jis neva patiria dėl to, kad jo patalpose yra šilumos punktas ir dėl to jis negali naudotis šiomis patalpomis kitu tikslu, tai neatitinka kompensacijos už servituto nustatymą ir nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimo institutų paskirties ir turinio.

5.3                      Teismų praktikoje nurodoma, kad toks asmens elgesys – šilumos punkto patalpos, kuri pagal paskirtį yra daugelio asmenų – pastato savininkų intereso objektas ir kurio panaudojimo kitu būdu galimybės dėl jos specifikos akivaizdžiai ribotos, pirkimas – gali būti pripažintas rizikos nuostolių dėl negautų pajamų nuomos mokesčio ar kitokiu pavidalu atsiradimui prisiėmimas ir pakankamu pagrindu atleidimui nuo civilinės atsakomybės netgi tuo atveju, jei laikyti, kad tokio pobūdžio nuostolius asmuo patyrė.

5.4                      Apelianto galimybės naudotis šia patalpa išlieka nepakitusios, nes, kaip pripažįsta ir pats ieškovas, jam trukdo ne servitutas, t.y. ne tai, kad atsakovė naudojasi jo patalpa patekimui prie šildymo įrangos, bet jam trukdo pati įranga.

5.5                      Ieškovo nurodomas 900 eurų kompensacijos dydis grindžiamas UAB „OBER-HAUS“ konsultacija dėl galimos turto kainos, tačiau pačioje konsultacijoje nurodoma, jog konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

7.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.

9.       Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 34 punktas).

11.       Nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas. Savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu (pvz., nustačius kelio servitutą susisiekimui, panaudojus sklypo dalį svetimam pastatui pastatyti, dalyje patalpų įrengus kito asmens įrenginius), apribojus daikto savininko veiksmus (nustačius draudimus, sąlygas vykdyti veiklą ar atlikti tam tikrus veiksmus ir kt.). Tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimtimi naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis. Galimybė naudotis daiktu gali būti sumažinta (sumažėti) taip, kad savininkas apskritai neturėtų galimybės naudotis visu savo daiktu (pavyzdžiui, dėl nustatyto servituto savininkas netektų galimybės naudoti visą žemės sklypą, patalpas, pastatą ir kt.) ar esmine dalimi savininko teisių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar apribojimai tik sumažina naudojimosi daiktu galimybes, ar iš viso pašalina galimybę naudotis daikto vertingosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018, 36 punktas).

12.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Priešingas aiškinimas reikštų, kad kai vienas asmuo neatlygintinai naudojasi kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, jis įgyja teisę gauti naudą nekilnojamojo daikto savininko sąskaita, taip aiškinant teisės normas vienos grupės asmens interesai būtų pripažįstami, o kitos paneigiami.

13.       Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė reikalavimo dėl nuostolių dydžio pagrįstumo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

14.       Kaip minėta, teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą).

16.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).

17.       Kaip byloje nustatyta, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 900 eurų kompensaciją, mokamą kiekvienais metais iki paskutinės metų dienos, teigdamas, kad nurodyta suma kompensuos jo netekimus dėl servituto jo turtui nustatymo. Ieškovas kompensacijos dydį skaičiuoja pagal jo negyvenamosios patalpos nuomos kainą, jei patalpa būtų išnuomojama laisva, joje nesant atsakovei priklausančio šilumos punkto, ir pateikė UAB „OBER-HAUS“ 2017 m. gruodžio 21 d. konsultaciją, kurioje nurodyta, jog 2017 m. gruodžio 19 d. 17,52 kv. m. ginčo patalpos nuomos metinė kaina galėtų būti apie 900 eurų. Atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos kompensaciją dėl nustatyto servituto, nes, atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė patirtų nuostolių realumo, be to, ieškovui įsigyjant patalpą jau buvo žinoma šios patalpos paskirtis bei ribotos galimybes ja naudotis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pateikta konsultacija dėl aptariamos patalpos nuomos metinės kainos nėra pagrindo vadovautis, nes joje nėra įvertinta aplinkybė dėl ieškovo patalpoje esančio šilumos punkto, dėl ko šios patalpos išnuomoti nebūtų galimybės, ieškovas įsigijo ginčo patalpą jau su joje esančiu šilumos punktu, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis šią patalpą išnuomoti, kaip laisvą, įrenginiais neapstatytą nekilnojamojo turto objektą.

18.       Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu „1-46“, esančios daugiabutyje name adresu (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovės šilumos punkto (viešpataujančiojo daikto), skirto šilumai ir karštam vandeniui tiekti į daugiabučio namo patalpas ir tinkamam naudojimui užtikrinti, atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovė pardavė ieškovui minėtą patalpą, 2002 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.2. punkte, be kita ko, nurodydama, jog į parduodamą turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, ir nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą turtą, patalpų pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo numatyti jokie apelianto kaip patalpų savininko teisių apribojimai dėl šilumos punkto įrengimo. Taigi kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovei, pardavusiai ieškovui patalpą, kurios naudojimas buvo akivaizdžiai apribotas ryšium su patalpoje esančių šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo inžinierinių sistemų valdymu ir eksploatavimu, kyla ir tam tikros teisinės pasekmės. Pažymėtina ir tai, kad 2002 m. apeliantui įgyjant ginčo patalpą, joje esantis šilumos punktas neveikė, taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad patalpų įgijimo momentu apeliantas galėjo tikėtis patalpas panaudoti ir savo asmeninių poreikių tenkinimui.

19.       Atsakovė nurodo, kad ieškovas patalpą gali naudoti ir savo  poreikiams, tačiau kaip minėta, ieškovui įsigijus aptariamą patalpą joje esančios šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo inžinerinės sistemos neveikė, patalpoje buvo laisvos vietos ir ieškovas galėjo laikyti tam tikrus savo asmeninius daiktus, po šilumos punkto renovacijos ieškovas neturi galimybės šios patalpos naudoti savo poreikiams, taigi šie praradimai jam turi būti tinkamai kompensuoti. Nors atsakovė ir nurodo, kad šilumos mazgu naudosis ir ieškovas, tačiau pažymėtina, kad ieškovui, kaip šilumos naudotojui, taip pat bus paskaičiuotas mokestis už naudojimąsi šilumos mazgo paslaugomis.

20.       Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

21.       Atsakovei nesutinkant su 900 eurų per metus ieškovo prašoma kompensacijos suma, atsakovė pagal įstatymą turėjo pateikti tinkamą kompensacijos sumą pagrindžiančius duomenis, tačiau nepateikė duomenų, kokio dydžio suma kompensuotų ieškovui jo patirtus nepatogumus, būtų protinga ir atitiktų įstatymo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), jame suformuoti 146 nekilnojamojo turto objektai, bendraturčių bendrajai dalinei nuosavybei administruoti įsteigta daugiabučių negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija „Pajūrio rugelis“. Taigi atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam nekilnojamojo turto savininkui per metus ir atitinkamai per mėnesį būtų paskaičiuota vidutiniškai apie 6,16 eurų/0,51 eurų suma, darytina išvada, kad ši kaina nėra neprotinga, didelė ar pažeidžianti kitų minėto nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus (CK 4.129 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas, priteista 250 eurų kompensacijos suma padidintina iki 900 eurų (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

24.       Byloje nustatyta, kad ieškovas byloje patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai, o atsakovė - 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą ir iš esmės ieškinį tenkinus visiškai, keistina teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteista 1020 eurų bylinėjimosi išlaidų keistina, padidinant priteistą sumą nuo 1020 eurų iki 1500 eurų, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovo buvo priteisto bylinėjimosi išlaidos. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti ieškovui Z. K. priteistą iš atsakovės DNSB „Pajūrio rugelis“ 250 eurų metinę kompensaciją už negyvenamosios patalpos – sandėliavimo patalpos, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu „1-46“, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), servitutą iki 900 eurų.

Pakeisti teismo sprendimo dalį kuria ieškovui Z. K. iš atsakovės DNSB „Pajūrio rugelis“ buvo priteista 1020 eurų bylinėjimosi išlaidų ir padidinti priteistą sumą nuo 1020 eurų iki 1500 eurų.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei DNSB „Pajūrio rugelis“ iš ieškovo Z. K. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai         Erinija Kazlauskienė

        Almantas Padvelskis

                                                                                                                        Alvydas Žerlauskas