(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant atsakovės atstovo atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą nežmoniškomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareigūnai etapavimo metu pareiškėją žemino, iš jo tyčiojosi, vartodavo necenzūrinius žodžius. Dėl automobiliuose vežamo per didelio asmenų skaičiaus trūkdavo oro, tirpdavo kojos. Automobiliai buvo purvini, juose tvyrojo blogas oro kvapas. Šaltuoju metų laiku buvo šalta.

Dėl netinkamų  konvojavimo sąlygų, patyrė emocines ir dvasines kančias, garbės ir orumo pažeminimą, dėl to jis dabar sapnuoja košmarus, jaučia baimę, patyrė didžiulę traumą, kurios pasekmės išliks visam gyvenimui.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–9).

Atstovė nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.  Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatytų reikalavimų, kad specialiajame  transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojam asmeniui. Konvojavimas yra ginkluotas asmenų lydėjimas. Atliekama specialiosios paskirties transporto priemonių planinė ir neplaninė dezinfekcija. Be to, ir patys konvojuojami privalo palaikyti švarą automobiliuose.

Konvojuojami asmenys privalo vykdyti specialius reikalavimus konvojavimo metu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamus asmenis, įrašant konvojaus kelionės žiniaraštyje. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas dėl netinkamo pareigūnų elgesio jokių skundų neteikė. Nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius  dėl VST neteisėtų veiksmų. Be to, nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar kilusios neigiamos pasekmės. Teigė, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. VST nuomone, nėra byloje duomenų, kad  egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, nepažeidus Konvojavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Pabrėžė, kad pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai  galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo  realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojuojant jį laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2014-12-02. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2014-12-02, o skundą teismui išsiuntė 2015-05-08 (b. l. 3). VST prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir teigia, kad pareiškėjas turėjo suvokti savo teisių pažeidimą tuo metu, kai jos, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Teismas, įvertinęs VST duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjas nors ir buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, tačiau tai vyko ne kiekvieną dieną, o tik tam tikromis dienomis, iš viso 8 kartus. Konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo galimybę suprasti tuo metu, kai buvo etapuojamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir teikti skundą teismui. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė joms pagrįsti jokių duomenų, kad dėl objektyvių aplinkybių nesikreipė į teismą su skundu. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo konvojuojamas, jo teigimu, netinkamomis sąlygomis, galėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos tuo metu ir šią teisę tinkamai ginti, paduodant skundą teismui. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka.

Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2012-05-07 taikytina ieškinio senatis. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2015-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2066-662/2015). Pareiškėjo pažeista teisė ginama nuo 2012-05-08. Byloje vertinamas laikotarpis nuo 2012-05-08 iki 2014-12-02, kai pareiškėjas buvo konvojuojamas.

Byloje pagal atsakovės atstovo pateiktus kelionių žiniaraščius nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas konvojuotas šiais maršrutais: maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2012-07-07, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2012-07-10, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2012-07-17, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2013-03-26, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2013-04-02, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2014-11-25, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2014-12-02 (b. l. 17-21; 22-26; 27-28; 29-30; 57-58; 82-83; 84-86; 88-89; 90-91). Taigi, pareiškėjas 7 kartus buvo konvojuotas.

Pareiškėjas teigia, kad jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl  to jis patyrė neturtinę žalą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių V skyriuje reglamentuojamas konvojavimo organizavimas, kuris susideda iš šiose taisyklėse apibrėžtų etapų. Taigi, konvojavimas yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas asmenų lydėjimas ir pristatymas į nustatytas vietas. Taigi, VST konvojuoja asmenis, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.

Įvertinus VST pateiktus duomenis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius ir VST kelionės žiniaraščius, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2014-12-02 buvo etapuojamas 7 kartus.

Iš VST pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius, patikrinus automobilių specifikacijose nustatytą maksimalų konvojuojamų asmenų skaičių nebuvo viršytas. Pažymėtina, kad nurodytu metu į konvojų vyko du ar trys automobiliai. Todėl, atsižvelgus į vykusių automobilių skaičių, įvertinus priimamų ir perduodamų asmenų judėjimą automobiliuose, matyti, kad konvojuojamų asmenų skaičius neviršijo sėdimų vietų skaičiaus. Pareiškėjas neginčijo atsakovės pateiktų duomenų ir nepagrindė teiginių, kad buvo konvojuojamas pažeidžiant Konvojavimų taisyklių 109 punkto reikalavimus, t. y. kad konvojuojamųjų asmenų skaičius buvo didesnis, nei yra sėdimų vietų.

Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktuose nustatyta, kad visos konvojuojamų asmenų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 punktu, specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota.

Iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių įrašų matyti, kad specialiųjų automobilių vidinė ir išorinė apžiūra buvo atliekama ir pastabų nėra. Iš transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad techninė apžiūra specialiajam autotransportui yra atliekama, automobiliai yra techniškai tvarkingi. Į nurodytų automobilių komplektaciją įeina bagažinės skyrius ir šildymo įrenginys bei sistema.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad automobiliai buvo tinkamos komplektacijos. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai, kad neveikė šildymo sistema ir jam šalo galūnės, atmestini kaip nepagrįsti.

Prie bylos pateikti Dirbtinės apšvietos matavimo ir Ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko nustatytus apšvietimo ir ventiliacijos parametrus. Pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų skundų VST neteikė. Pareiškėjas nepaneigė specialiųjų automobilių techninę būklę patvirtinančių įrodymų. VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pareiškėjo teiginiai, kad automobiliai buvo purvini laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip minėta, dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas su skundais nesikreipė, o VST nurodė, kad atliekama automobilių planinė ir neplaninė dezinfekcija, o taip pat ir patys konvojuojami asmenys privalo palaikyti švarą (Konvojavimo taisyklių 126.4 p.).

Pareiškėjo teiginiai, kad jo atžvilgiu pareigūnai elgėsi nepagarbiai yra abstraktūs. Jis nenurodė, kada ir koks pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu, kokius nepagarbius žodžius vartojo, demonstravo ginklus. Jokių skundų dėl netinkamo pareigūnų elgesio pareiškėjas nerašė. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pateikti detalizuotą netinkamų sąlygų apibūdinimą, o atsakovei tuomet tenka pareiga jį paneigti. Abstrakčių bendro pobūdžio nusiskundimų, kaip nagrinėjamu atveju, nepakanka. Pavyzdžiui, pareiškėjas nurodo, kad konvojuojant buvo šalta, tačiau jis buvo konvojuojamas ne tik žiemos metu, bet ir liepos mėnesiais.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei jas pagrindžiančius įrodymus, skundo bei VST atsiliepimo argumentus, nenustatyta, kad etapavimo metu atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų pažeidė  pareiškėjo teises, jo garbę ar orumą.

Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                      Irena Paulauskienė