Civilinė byla Nr. e2-465-1067/2020
Buvęs bylos Nr. e2-11184-1067/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07220-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.4.6; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 3.1.7.6;
3.1.7.8; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,
sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste atstovei V. S.,
trečiojo asmens biudžetinės įstaigos Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ atstovei R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. I. ir V. Z. (V. Z.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovams L. I. ir V. Z. tėvų valdžią į dukrą - J. I.; priteisti iš atsakovės L. I. 100 Eur išlaikymą dukrai J. I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant pinigus į vaikų globos namų „Rytas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB; iš atsakovų priteisti teismo išlaidas valstybei.
Nurodė, kad L. I. nevykdo įsipareigojimų, numatytų biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) šeimos ir vaiko gerovės centras, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais dėl tėvystės įgūdžių tobulinimo, dukros ugdymo bei tikslingo laisvalaikio leidimo užtikrinimo ir buities sąlygų gerinimo. 2018 m. spalio 4 d. BĮ šeimos ir vaiko gerovės centre vykusiame atvejo nagrinėjimo posėdyje nustatyta, jog L. I. nesidomi dukros elgesiu mokykloje ir pamokų lankymu, nesiima jokių priemonių dėl dukros saugumo ir ugdymo užtikrinimo, atsisako vykdyti įsipareigojimus, nepriima socialinių darbuotojų pagalbos. Paauglė J. I. teigė, kad sutiktų gyventi pas tėtį Olandijoje. Nutarta pervertinti grėsmės lygį vaikui. 2018 m. lapkričio 8 d. užpildant grėsmės vaikui lygio anketą, buvo nustatytas II grėsmės vaikui lygis, J. I. buvo paimta iš nesaugios jai aplinkos ir laikinai apgyvendinta BĮ šeimos ir vaiko gerovės centre. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi, buvo patenkintas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimas ir leista paimti iš šeimos J. I. Atsakovas V. Z. 2018 m. spalio 29 d. pokalbio telefonu metu buvo informuotas apie situaciją šeimoje, tačiau atsisakė pasirūpinti dukra, motyvuodamas tuo, jog gyvena Olandijoje ir turi kitą šeimą, dukters atvykimas darytų neigiamą poveikį dabartinės sutuoktinės vaikams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. I. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi, J. I. nuolatiniu rūpintoju paskirti BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“, ten pat nustatyta ir gyvenamoji vieta. BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas” paskirti ir nepilnametės J. I. turto administratoriumi. Atsakovai nevykdo įstatymo numatytų tėvų pareigų savo dukrai: atsakovė L. I. nepakeitė gyvenimo būdo ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovas V. Z. visiškai nusišalino nuo dukters priežiūros, todėl ieškovo nuomone yra pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią į dukrą - J. I., gim. (duomenys neskelbtini). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas labiausiai atitiks dukters interesus, užtikrins objektyvų ir visapusišką vaiko teisių įgyvendinimą. Pažymėjo, kad tėvams ne kartą buvo sudarytos sąlygos susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau tėvai pastangų nedėjo.
Atsakovei L. I. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsakovui V. Z. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta. Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 1 dalis), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Patikslino prašymą, atsižvelgdama į J. I. ir BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ nuomonę, jog prašo priteisti iš atsakovės L. I. 100 Eur išlaikymą dukrai J. I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant pinigus į J. I. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB. Atkreipė dėmesį, jog nepilnametė J. I. su tėvais neturi jokio ryšio, su atsakovu V. Z. nebendravo nuo 2018 m. rugsėjo mėnesį vykusio pokalbio telefonu, su atsakove L. I. nesusitinka, mama nesidomi dukros gyvenimu, nuo 2019 m. birželio dukrai neskambino.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas” su ieškiniu sutiko. Papildomai paaiškino, kad tėvai su dukra nebendrauja, neskambina, neaplanko, dukros gyvenimu ir poreikiais nesidomi, tėtis persiunčia į banko sąskaitą minimalų išlaikymą, tačiau ryšio su dukra neturi. L. I. ir V. Z. visiškai nusišalinę nuo vaiko priežiūros. Mano, kad nėra tikimybės, jog atsakovų veiksmai pasikeis. Pažymėjo, kad nepilnametei apsigyvenus BĮ Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, mergaitė nusprendė mokytis nuotoliniu būdu, susirado darbą, prižiūrima nuolatinio rūpintojo protingai planuoja ir leidžia gaunamas pajamas, t. y. nepilnametė nėra įtakojama neigiamos tėvų įtakos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai yra J. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. psl. 106). 2018 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-14934-824/2018 buvo tenkintas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas – leista paimti nepilnametį vaiką J. I. iš jos tėvų L. I. ir tėvo V. Z. (el. b. psl. 51-53). 2018 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu J. I. buvo nustatyta laikinoji rūpyba. Vaiko rūpintoju paskirti BĮ Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ (el. b. psl. 56). Iš Liteko sistemos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3727-1067/2019 tenkintas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimas dėl nepilnamečio vaiko nuolatinio rūpintojo, rūpybos vietos ir turto administratoriaus paskyrimo - nuolatiniu J. I. rūpintoju paskirti Klaipėdos globos namai „Rytas“, į. k. 190979738; J. I. gyvenamoji vieta nustatyta nuolatinio rūpintojo buveinės vietoje; Klaipėdos globos namai „Rytas“, į. k. 190979738, paskirti nepilnamečio vaiko J. I. priklausančio turto administratoriumi. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai vaiku nesidomi, dukros neaplanko. Iš atsakovo V. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3285/2004 priteistas išlaikymas nepilnametei J. I., bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. Z. priteistą išlaikymą mokėjo ir moka į J. I. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB (2019 m. vasario 5 d. įmokėjo 90 Eur, 2019 m. vasario 19 d. įmokėjo 160 Eur, 2019 m. balandžio 16 d. įmokėjo 100 Eur) (el. b. psl. 17).
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui, tačiau žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovai tinkamai neatlieka savo kaip tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje. Atsakovai savo veiksmais darė žalą savo dukrai, nesugebėjo tinkamai ja pasirūpinti, jau daugiau nei metus laiko savo dukra nesidomėjo, yra nusišalinę nuo dukros priežiūros, t. y. vaiko gyvenime nė vienas iš tėvų nedalyvauja, minimalų išlaikymą teikia tik atsakovas pagal teismo sprendimą, tačiau ryšio su dukra nepalaiko. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, daro išvadą, jog atsakovų gyvenimas dėl nesirūpinimo ir abejingumo vaiko poreikiams, yra nesuderinamas su galimybe užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti motinos L. I. ir tėvo V. Z. valdžią į nepilnametę dukrą J. I. (CK 3.180 straipsnis, CPK 185, 186, 197 straipsniai).
Atsakovams L. I. ir V. Z. neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo (mamos) valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).
Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 dėl minimaliojo darbo užmokesčio, sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga yra 555 Eur.
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. I. 100 Eur išlaikymą dukrai J. I. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas neprašo priteisti išlaikymo iš atsakovo V. Z., kadangi išlaikymas iš atsakovo jau yra priteistas, ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepilnametei dukrai teikia apie 90 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog Atsakovė L. I. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinės moters pajamos gaunamos iš darbo užmokesčio sudaro apie 400 Eur, neįgalumo pensija 129,36 Eur, našlių ir našlaičių pensija 115,73 Eur., t. y. viso gaunamos pajamos sudaro apie 645 Eur, į tai, kad atsakovė turi apie 780 Eur įsiskolinimų antstoliams, bei į tai, kad nuo 2001 m. rugsėjo 10 d. atsakovei L. I. neterminuotai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, neįgalumas nuo vaikystės, diagnozė - (duomenys neskelbtini), sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis ((duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad yra pagrindas nuo kreipimosi į teismą dienos iki J. I. pilnametystės iš atsakovės L. I. priteisti išlaikymą dukrai J. I. mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Priteistą išlaikymą atsakovė įpareigojama pervesti į asmeninę J. I. banko sąskaitą.
Sprendimas dalyje dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).
CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
Iš Liteko duomenų nustačius, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3727-1067/2019 tenkintas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimas dėl nepilnamečio vaiko nuolatinio rūpintojo, rūpybos vietos ir turto administratoriaus paskyrimo - nuolatiniu J. I. rūpintoju paskirti Klaipėdos globos namai „Rytas“, į. k. 190979738; J. I. gyvenamoji vieta nustatyta nuolatinio rūpintojo buveinės vietoje; Klaipėdos globos namai „Rytas“, į. k. 190979738, paskirti nepilnamečio vaiko J. I. priklausančio turto administratoriumi, bei teismui neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovams L. I. ir V. Z. į nepilnametę dukrą J. I., bei nesant kitų duomenų byloje, iš kurių būtų matyti, jog aplinkybės dėl nuolatinės rūpybos keitėsi, klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo, bylos iškėlimo dėl nuolatinės rūpybos pakartotinai nespręstini, tęstina Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3727-1067/2019 nustatyta J. I. nuolatinė rūpyba, J. I. gyvenamoji vieta lieka nuolatinio rūpintojo buveinės vietoje; Klaipėdos globos namai „Rytas“, į. k. 190979738, J. I. priklausančio turto administratoriumi lieka nuolatinis rūpintojas Klaipėdos globos namai „Rytas“, į. k. 190979738.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo atsakovės L. I. mokėtinas žyminis mokestis sudaro 27 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į nepilnametę dukrą J. I., gimusią (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai J. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno šimto eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus į J. I. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB.
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3727-1067/2019 paskirtą J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinį rūpintoją Klaipėdos globos namus „Rytas“, į. k. 190979738.
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3727-1067/2019 nustatytą J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nuolatinio rūpintojo buveinės vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3727-1067/2019 paskirtą nepilnamečio vaiko J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto administratorių Klaipėdos globos namus „Rytas“, į. k. 190979738.
Priteisti iš atsakovės L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Justė Visakavičienė