Civilinė byla Nr. e2S-1297-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12951-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.11.1; 3.2.6.6.3; 3.3.2.6.3

          (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Grinfi OÜ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1050-1030/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sigli“ ieškinį atsakovui Grinfi OÜ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Sigli“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo Grinfi OÜ 3 216,83 Eur (2 910 Eur skola, 125,33 Eur palūkanos ir 181,50 Eur pretenzijos ruošimo išlaidos), 6 procentus metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovo atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: ieškovei iš atsakovo priteisė 2 910 Eur skolą už nesuteiktas paslaugas, 125,33 Eur palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 035,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 852,8 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovas Grinfi OÜ 2025 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas atnaujinti procesinį terminą pareiškimo pateikimui dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, grąžinti atsakovui 97 Eur žyminio mokesčio permoką.

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų pašalinimui: pateikti duomenis, patvirtinančius O. M. teisę atstovauti atsakovą teisme bei įrodymus dėl sprendimo už akių galimo nepagrįstumo.

5.       2025 m. vasario 27 d. teisme gauti duomenys – 2022 m. liepos 21 d. Grinfi OÜ akcininkų sprendimas su vertimu į lietuvių kalbą. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi laikė, kad atsakovas tinkamai nepašalino ankstesne nutartimi nustatytų trūkumų, todėl pakartotinai nustatė atsakovui terminą pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų pašalinimui: pateiktas dokumentas yra su vertimu į lietuvių kalbą, tačiau vertimas nėra patvirtintas; dokumentas ir jo vertimas yra pateikti elektroniniu paštu, šios teismui pateiktos dokumento ir jo vertimo kopijos nėra patvirtintos; elektroninį laišką su minėtu dokumentu atsiuntė V. K.; jei šis asmuo nori atlikti technines funkcijas teisme atsakovo vardu, kaip antai, pateikti teismui atsakovo vardu dokumentus, teismui turi būti pateiktas atsakovo jam išduotas įgaliojimas minėtiems veiksmams atlikti; nesant tokio įgaliojimo, teismui dokumentus turi teikti įgaliojimus atstovauti atsakovą turintis asmuo; atsakovas nepateikė įrodymų, dėl sprendimo už akių galimo nepagrįstumo.

6.       2025 m. kovo 20 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovo Grinfi OÜ pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; grąžino atsakovui Grinfi OÜ 147 Eur žyminį mokestį.

8.       Teismas, įvertinęs prašymo dėl trūkumų šalinimo ir jo priedų turinį, konstatavo, kad teismo 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. kovo 10 d. nutartyse nurodyti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai nėra pašalinti. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti patvirtintas dokumento dėl O. M. įgaliojimų bei jo vertimo kopijas. Teismas pažymėjo, kad pateiktas nuorašas yra patvirtintas advokato V. K.. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktą advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Pažymėta, kad viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. advokatas V. K. yra laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Nors nuorašas datuojamas 2025 m. sausio 31 d., t. y. advokato išbraukimo iš sąrašo išvakarėse, tai nesudaro, teismo vertinimu, pagrindo minėtą dokumento nuorašą vertinti kaip tinkamą, nes advokatas nagrinėjamoje byloje neatstovauja ir nebegali atstovauti atsakovo, todėl negali tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkte. Be to, liko nepašalintas trūkumas susijęs su paties vertimo iš estų kalbos tikrumo tvirtinimu. Procesinius dokumentus teismui siunčia V. K., tačiau jam išduoto įgaliojimo atlikti minėtus veiksmus, t. y. teikti teismui dokumentus atsakovo vardu, kaip nurodyta teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo, nepateikta.

9.       Teismas 2025 m. vasario 19 d. ir 2025 m. kovo 10 d. nutartyse nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; atsakovas pareiškime remiasi, be kita ko, CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktu, pagal kurį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; atsakovas nurodo, jog jis įsipareigoja pateikti teismui visus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo pareikšto reikalavimo nepagrįstumą, jei pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių bus patenkintas; tačiau tokia atsakovo pozicija yra nesuderinama su pirmiau nurodytu CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį visi turimi įrodymai dėl sprendimo už akių galimo nepagrįstumo turi būti pateikiami kartu su pareiškimu peržiūrėti sprendimą už akių; tai laikyta pareiškimo trūkumu. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi teismo nutartyse nurodytų aptariamų trūkumų apskritai nešalino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

10.       Atskiruoju skundu atsakovas Grinfi OÜ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį, atnaujinti procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1050-1030/2025 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, grąžinti atsakovui 97 Eur žyminio mokesčio permoką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas nenurodė objektyvių argumentų, dėl ko O. M. įgaliojimas ir jo vertimas teismui netinka. Pats įgaliojimas ir jo vertimas atitinka visus reikalavimus. Įgaliojimo vertimas buvo patvirtintas advokato, kai jis dar nebuvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo ir galėjo tokį dokumentą patvirtinti. Teismui buvo nurodyta, kad byla bus vedama be advokato, tačiau tai neatima atsakovui galimybės pateikti teismui advokato patvirtintą vertimą.

10.2.                      Sprendime už akių nurodyta, kad ieškovė UAB „Sigli“ (buvęs pavadinimas UAB „WILLINT“) ir atsakovas Grinfi OU 2023 m. birželio 21 d. sudarė sutartį dėl rinkodaros paslaugų teikimo, pagal kurią atsakovas ieškovei išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 1 dėl 2 910 Eur sumokėjimo ir sąskaitą faktūrą Nr. 2 dėl 2 910 Eur sumokėjimo. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad šias sąskaitas apmokėjo ieškovė. Ieškovės paaiškinimais atsakovas nesuteikė rinkodaros paslaugų pagal sutartą taikymo sritį ir procedūrą. Su tokia pozicija atsakovas nesutinka, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas suteikė visas paslaugas nurodytas sutartyje ir ieškovės ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovas įsipareigoja pateikti teismui visus pagrindžiančius įrodymus, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bus patenkintas ir procesas civilinėje byloje bus atnaujintas.

10.3.                      Sprendime už akių nurodyta, kad atsakovas nedalyvavo preliminariame teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė bylai prašymą išsiųsti visus su byla susijusius dokumentus el. adresu (duomenys neskelbtini) Būtent šiuo adresu atsakovui buvo įteiktas šaukimas 2024 m .gruodžio 13 d. į parengiamąjį teismo posėdį ir išsami informacija apie prisijungimą prie jo nuotoliniu būdu. Dėl to teismas laikė, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį. Sprendime taip pat nurodyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) buvo asmeniškai atsakovui įteikti (duomenys neskelbtini). Atsakovas informuoja teismą, kad jo atstovo O. M. el. paštas yra (duomenys neskelbtini), o teismo sprendime nurodytas klaidingas el. adresas, kuriuo atsakovo atstovas negavo teismo procesinių dokumentų, be kita ko, ir pranešimo apie parengiamąjį teismo posėdį.

10.4.                      Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonė ir dėl to nesigaudo Lietuvos Respublikos įstatomose ir procesinėse klausimuose, todėl jam buvo labai sudėtinga suvokti faktinę situaciją apie Lietuvos Respublikoje vykstančio proceso esmę, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir gauti jam skirtus procesinius dokumentus bei informaciją apie procesą. Patį pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių šioje konkrečioje civilinėje byloje atsakovas gavo per Lietuvos Respublikos teisininką tik 2025 m. vasario 5 d., kai terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo praleistas.

10.5.                      Iš atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio matyti, jog atsakovas iš esmės ginčija priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimo sumą, nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų.

11.       Ieškovė UAB „Sigli“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių V. K. teisę būti atsakovo atstovu ar teikti atsakovui kitokio pobūdžio paslaugas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Todėl bet kokie V. K. teikiami dokumentai šioje byloje negali būti priimami.

11.2.                      V. K. patvirtino nuorašo tikrumą, tačiau vertimo tikrumas nėra patvirtintas vertėjo. CPK 198 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas. Todėl pateiktas dokumentas negali būti priimtas. V. K. neturi teisės suteikti vertėjo paslaugų, kadangi negali atstovauti atsakovo šioje byloje tiek dėl to, kad nėra pateikti atitinkamus įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, tiek dėl to, kad jis yra išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti vertėjo paslaugas, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

11.3.                      V. K. galimai patvirtino vertimo nuorašo tikrumą atbuline data tuo metu, kai jau buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Kaip matyti, nuorašo tikrumo tvirtinimo datuojamas 2025 m. sausio 31 d., tai yra likus vienai dienai iki išbraukimo Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Tačiau šį dokumentą be patvirtinimo V. K. pirmą kartą teikė teismui 2025 m. vasario 27 d. Jeigu V. K. tuo metu jau būtų patvirtinęs šio dokumento nuorašo tikrumą, tikėtina, kad teismui būtų pateiktas būtent patvirtintas dokumentas. Pateiktas 2022 m. liepos 21 d. akcininkų sprendimas nėra pakankamas išvadai, kad O. M. turi teisę šiuo metu atstovauti atsakovą, kadangi tokia aplinkybė turi būti įrodinėjama aktualesniu dokumentu, nurodant šaltinį (paprastai tai yra išrašas iš valstybės registro).

11.4.                      Atsakovo pateiktas pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka jam keliamų reikalavimų – atsakovas nurodė, jog įsipareigoja pateikti teismui visus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės pareikšto reikalavimo nepagrįstumą, jei pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių bus patenkintas, tačiau tokia atsakovo pozicija yra nesuderinama su CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį visi turimi įrodymai dėl sprendimo už akių galimo nepagrįstumo turi būti pateikiami kartu su pareiškimu peržiūrėti sprendimą už akių. Šalindamas nustatytus trūkumus, atsakovas į trūkumus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų nepateikimu, nesureagavo.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatytu terminu tinkamai nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Sigli“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo Grinfi OÜ 3 216,83 Eur (2 910 Eur skola, 125,33 Eur palūkanos ir 181,50 Eur pretenzijos ruošimo išlaidos), 6 procentus metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui (jo atstovui) neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai. Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. vasario 12 d. gautas registruotu paštu atsiųstas atsakovo Grinfi OÜ pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pašalinti pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė teismui tinkamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių O. M. teisę atstovauti atsakovą teisme ir atsakovo pareiškimas neatitinka CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį visi turimi įrodymai dėl sprendimo už akių galimo nepagrįstumo turi būti pateikiami kartu su pareiškimu peržiūrėti sprendimą už akių. 

15.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. vasario 27 d. gauti, elektroniniu paštu V. K. pateikti, duomenys: atsakovo akcininkų sprendimas su vertinimu į lietuvių kalbą. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. nutartimi laikė, kad atsakovas tinkamai nepašalino ankstesne nutartimi nustatytų trūkumų, t. y. atsakovo pateikti dokumentai nebuvo įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti ir nepateikti įrodymai dėl sprendimo už akių galimo nepagrįstumo, todėl antrą kartą nustatė atsakovui terminą pašalinti pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus.

16.       Klaipėdos apylinkės teisme 2025 m. kovo 20 d. gautas registruotu paštu atsiųstas atsakovo Grinfi OÜ prašymas dėl trūkumų šalinimo, prie kurio yra pridėtas atsakovo akcininkų sprendimas su vertinimu į lietuvių kalbą, patvirtintas advokato V. K. tikrumo žyma. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovas tinkamai teismo nustatytų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų nepašalino, kadangi advokatas V. K. nagrinėjamoje byloje neatstovauja ir nebegali atstovauti atsakovo, todėl negali tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų, jam taip pat nėra išduoto įgaliojimo veikti atsakovo vardu, be to, atsakovas teismui nepateikė ir įrodymų dėl sprendimo už akių galimo nepagrįstumo, kaip tai numato CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis, skundžiama nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atsakovas (apeliantas) Grinfi OÜ, nesutikdamas su tokia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, jį iš esmės argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė objektyvių motyvų, kodėl atsakovo atstovo O. M. įgaliojimas ir jo vertimas teismui netinka. Atsakovas teigia, kad jis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonė ir nesigaudo Lietuvos Respublikos įstatomose ir procesinėse klausimuose, todėl jam buvo sudėtinga suvokti faktinę situaciją apie Lietuvos Respublikoje vykstančio proceso esmę, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir gauti jam skirtus procesinius dokumentus bei informaciją apie procesą.

17.       Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

18.       Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19.       Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, numatytų CPK 111-114 straipsniuose, turi atitikti ir CPK 287 straipsnio 2-3 dalyse nustatytus reikalavimus, taip pat jis turi būti apmokėtas CPK 80 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Taigi, įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra procesinio dokumento formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

20.       Kaip matyti iš aptartų duomenų, pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi pozicijos, kad atsakovas Grinfi OÜ tinkamai nepašalino nustatytų pareiškimo dėl sprendimo už akių trūkumų, kadangi taip ir nepateikė įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų O. M. teisę atstovauti atsakovą įrodančių duomenų bei jų įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto vertimo į valstybinę lietuvių kalbą, taip pat įrodymų dėl sprendimo už akių galimo nepagrįstumo. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad byloje dalyvaujančio asmens vardu procesinius dokumentus teikiantis jo atstovas privalo pateikti ir savo atstovavimo teisę pagrindžiančius duomenis ir, kad tokie duomenys atitiktų įstatymo jiems keliamus reikalavimus, taip pat turi pateikti ir įrodymus dėl sprendimo už akių galimo nepagrįstumo, tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat paties pirmosios instancijos teismo atliktus procesinius veiksmus, spręstina, kad šiuo atveju aptartų trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės atsakovui buvo pritaikytos pernelyg formaliai.

21.       Akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Procesinio dokumento (ieškinio, pareiškimo ir kt.) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC‑36-1).

22.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinį dokumentą priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti procesinį dokumentą nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

23.       Minėta, kad atsakovas Grinfi OÜ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui pateikė registruotu paštu. Ant paties pateikto teismui pareiškimo yra atsakovo Grinfi OÜ atstovo O. M. parašas, kartu su pareiškimu pateiktas ir dokumentas apie atsakovo įmonę. Nors pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą nustatydamas pareiškimo trūkumus, ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įstatymo reikalavimus atitinkančių duomenų, kurie patvirtintų O. M. teisę atstovauti atsakovą, tačiau tuo pačiu pastebėtina, jog aiškiai neįvardino konkrečių šalintinų pareiškimo trūkumų bei nenurodė jų šalinimo būdų, o pačią nutartį dėl trūkumų šalinimo, nors ir paties atsakovo prašymu, išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini) t. y. V. K., neįsitikinus jo tinkamu atsakovo atstovavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent nurodytos aplinkybės ir sąlygojo tolimesnius atsakovo veiksmus, netinkamai pašalinant pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus ir, atitinkamai, iš to kilusias jam neigiamas pasekmes – pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepriėmimą bei jo nenagrinėjimą.

24.       Pažymėtina, kad, remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs (CPK 111 straipsnio 5 dalis). CPK 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, be kita ko, gali būti ir advokatai ar jų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 1 dalis) ar aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

25.       CPK 114 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Be to, CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine lietuvių kalba. Todėl visi procesiniai dokumentai ir jų priedai, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis, teismui turi būti teikiami valstybine kalba, o tuo atveju, jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu su juo teismui turi būti pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). 

26.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad faktiniai duomenys, kurie pateikti nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 113-114 straipsniai), neatitinka leistinumo reikalavimo (plačiąja prasme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Taigi, užsienio kalba pateikti rašytiniai įrodymai laikomi leistinais tik jeigu kartu yra pridedamas įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas jų vertimas, atliktas asmens, turinčio atitinkamą išsilavinimą bei teisę teikti dokumentų vertimo paslaugas.

27.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių O. M. teisę atstovauti atsakovę teisme, tačiau tuo pačiu atsakovui aiškiai neįvardino, ką konkrečiai ir kaip atsakovas turi teismui pateikti. Šalinant pirmosios instancijos teismo pirmą kartą nustatytus trūkumus, V. K. elektroniniu paštu pateikė atsakovo akcininkų sprendimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, tačiau, kaip matyti, pateikta teismui atsakovo akcininkų sprendimo kopija nebuvo patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, t. y. teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis), o jo vertimas į lietuvių kalbą taip pat neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo patvirtintas sertifikuoto vertėjo (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas antrą kartą nustatė atsakovui terminą trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad pateikti dokumentai nėra įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti, o el. laišką su šiais dokumentais atsiuntęs V. K., jei nori atlikti technines funkcijas atsakovo vardu, turi pateikti atsakovo jam išduotą įgaliojimą tokiems veiksmams atlikti; nesant tokio įgaliojimo, teismui dokumentus turi teikti įgaliojimus atstovauti atsakovą turintis asmuo. Tačiau, tik įvardindamas šiuos pareiškimo trūkumas, ir šį kartą pirmosios instancijos teismas iš esmės aiškiai nenurodė, kaip konkrečiai šiuo atveju atsakovas turi juos pašalinti, kad jie atitiktų įstatymo keliamus reikalavimus. Pastebėtina ir tai, kad atsakovui skirtus procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismas išsiuntė tam pačiam asmeniui V. K. el. paštu (duomenys neskelbtini)

28.       Klaipėdos apylinkės teisme registruotu paštu buvo gautas atsakovo Grinfi OÜ prašymas dėl trūkumų šalinimo, su kuriuo jis taip pat pateikė ir atsakovo akcininkų sprendimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, patvirtintą advokato V. K. tikrumo žyma. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas laikė, kad nei pirmą kartą, nei antrą kartą nustatyti pareiškimo trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti, kadangi advokatas V. K. nuo 2025 m. vasario 1 d. yra laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jis taip pat nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir nėra pateikęs įgaliojimo teikti procesinius dokumentus atsakovo vardu. Minėta, kad, pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad advokatas V. K. būtų byloje dalyvaujantis asmuo, nėra, jis taip pat nėra pateikęs ir atstovavimo sutarties, kurios pagrindu galėtų veikti atsakovo vardu, be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jis šiuo metu yra laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Taigi nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis pagrindo nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie atsakovo teikiamų procesinių dokumentų trūkumai ankstesnėmis teismo nutartimis nebuvo konkretizuoti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertimu, pirmosios instancijos teismui laikant, kad pateikti O. M. teisę atstovauti atsakovą patvirtinantys duomenys nėra tinkamai patvirtinti, procesinių dokumentų trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikomos, kadangi trūkumų šalinimo nutartimis tokie pareiškimo trūkumai – įstatymo reikalavimų neatitinkantis atsakovo pateiktų procesinių dokumentų patvirtinimas, nebuvo nurodyti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra užsienio juridinis asmuo, kuriam, tikėtina, nėra gerai žinomi Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl teismas, esant procesinio dokumento trūkumams, ne tik juos turėtų įvardinti, bet ir suprantamai išaiškinti, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinį dokumentą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti.

29.       Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė, kad atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų dėl sprendimo už akių galimo nepagrįstumo, kaip tai numato CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalis. Sutiktina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat pareiškimą paduodančios šalies prašymas bei visi kiti šalies reikalavimai, argumentai. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3-4, 5 punktai, 3 dalis). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tokių įrodymų, patvirtinančių pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kuriuos teismas įvertina tik spręsdamas dėl pareiškimo esmės, negali būti pagrindas tokio pareiškimo nepriimti. Tam tikrų įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, o jo nagrinėjimo iš esmės metu (CPK 115 straipsnio 4 dalis). 

30.       Minėta, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas po to, kai atsakovas (jo atstovas) neatvyko į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, apie jį atsakovui pranešus el. paštu. Bylos duomenys patvirtina, kad  atsakovas siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą teisminį procesą, todėl toks sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Taigi atsakovas pareiškime yra nurodęs tiek aplinkybes dėl neatvykimo į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, tiek aplinkybes, jo vertinimu, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Atsakovas kartu su pareiškimu nebuvo pateikęs jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, įsipareigodamas juos pateikti atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, dėl to pirmosios instancijos teismas nustatė terminą tokiems trūkumams pašalinti. Šalindamas pirmą kartą teismo nustatytus pareiškimo trūkumus bei nusprendęs papildomai neteikti įrodinėjimo priemonių, atsakovas tokiu būdu realizavo savo teisę dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinumu, pareiškimo priėmimo metu reikalauti atsakovą pateikti ir tokius įrodymus, kurių jis galimai neturi, nėra teisinio pagrindo.  

31.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti, sprendžiant dėl pareiškimo esmės, turi būti atsižvelgiama į sprendimo už akių instituto tikslą, jog šiuo institutu nesiekiama nubausti šalies jos atstovui neatvykus į posėdį. Sprendimo už akių institutu siekiama užtikrinti civilinio proceso ekonomiškumą, koncentruotumą tais atvejais, kai viena iš ginčo šalių yra pasyvi – nepriima teismo siunčiamų dokumentų, nepateikia procesinių dokumentų, neatvyksta į teismo posėdžius, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos nagrinėjimą, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar atsakovo (jo atstovo) vieno teismo posėdžio praleidimas, jam skirtus procesinius dokumentus, įskaitant ir teismo šaukimą, siunčiant tik el. paštu, nesant patvirtinimo apie jų gavimą, iš tiesų gali būti prilyginamas šalies pasyviam elgesiui procese.

32.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą ir dėl to nepagrįstai atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių laikė nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Grinfi OÜ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartis panaikinama, atsakovo Grinfi OÜ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą grąžinant spręsti pirmosios instancijos teismu iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pakarotinai spręsdamas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą ir laikydamas, kad jis neatitinka jam keliamų reikalavimų, turi ne tik aiškiai nurodyti, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinį dokumentą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti, bet ir procesinius dokumentus siųsti atsakovui įstatymo nustatyta tvarka, atsakovui išaiškinus jo teisę byloje pasirūpinti tinkamu atstovavimu. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33.       Patenkinus atsakovo atskirąjį skundą iš dalies ir grąžinus pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo klausimą, ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako (CPK 93 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidarė, todėl šių išlaidų valstybės naudai priteisimo apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir atsakovo Grinfi OÜ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismu iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas