Byla
Nr. 1S-55/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. C. (M. C.) gynėjų advokačių I. B. ir R.
A. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties,
kuria kaltinamajam M. C. kardomosios priemonės – suėmimo
terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. vasario
22 d.
Teisėja,
susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi
skundą,
n u s t a t ė :
Vilniaus
apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. C. kaltinamas
padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 21 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 22
straipsnio 1 dalyje ir 250 straipsnio 6 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje.
M. C. laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) susitarė su L. C. (L. C.), gim. 1962 m., S. M. (S.
M.), gim. 1952 m.,
B. M. (B. M.), gim. 1979 m.,
ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis teikti paramą Airijoje bei Jungtinės
Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės dalyje – Šiaurės Airijoje
veikiančiai teroristinei grupei The Real
Irish Republican Army (RIRA), t. y. Tikrajai
airių respublikonų armijai (toliau – TARA),
kuri Airijos Respublikos nusikaltimų valstybei įstatymu 1939/98 pripažinta
neteisėta organizacija bei Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. gruodžio 27 d.
rezoliucija (2001/931/BUSP), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 18
d. nutarimu Nr. 1027 pripažinta su teroro aktais susijusia organizacija, ir,
siekdami įgyti ginkluotę teroristinei grupei TARA, išsiaiškinti ginkluotės panaudojimo galimybes teroristinių
aktų tikslais ir tokiu būdu užtikrinti šios teroristinės grupės veiklą –
teroristinių aktų vykdymą, susitarė Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturint
leidimo, nešioti, laikyti, įgyti ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės
sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų
(toliau – ginkluotė) – automatus, snaiperinius šautuvus, pistoletus,
granatsvaidžius, granatsvaidžių išmetamuosius variklius, šovinius,
detonatorius, laikrodinius sprogdiklius su kapsulėmis, padegamąją detonuojančią
virvę, granatas, sprogstamąsias medžiagas ir įgytą ginkluotę neteisėtai,
nepateikiant jos muitinės kontrolei, kitaip jos išvengiant, neturint leidimo
gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos į Airiją. Taip pat
nurodytomis aplinkybėmis jis, L. C., S. M., B. M. ir kiti
tyrimo nenustatyti asmenys susitarė užmegzti ryšius su Lietuvoje gyvenančiais
asmenimis, kurie organizuotų teroristinės grupės TARA narių mokymus naudotis ginkluote, ir aptarė planuojamos įgyti
ginkluotės rūšis, kiekį, ginkluotės įgijimo, įgytos ginkluotės gabenimo bei
mokymų naudotis ginkluote finansavimo ir apmokėjimo klausimus. Nusikalstamoms
veikoms įgyvendinti L. C. paskirstė S. M., M. C., B. M. vaidmenis: pavedė S. M. rengti slaptus
susitikimus ginkluotės įgijimo klausimais, šių susitikimų metu laikytis
konspiracijos, surasti ir susitikti su asmenimis, galinčiais padėti įgyti
ginkluotę Lietuvoje, ją gabenti kontrabandos būdu bei apmokyti ja naudotis,
taip pat nurodė S. M., M. C., B. M. planuojamos įsigyti ginkluotės
rūšis bei kiekį.
S. M., tęsdamas
nusikalstamas veikas ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, susitikimų,
vykusių 2007-01-30, 2007-03-08, 2007-04-01 (duomenys
neskelbtini), metu sukurstė, t. y. paprašė R. M. J.
(R. M. J.), veikusio su Jungtinės Didžiosios Britanijos
ir Šiaurės Airijos Karalystės saugumo tarnybos (toliau – saugumo tarnyba)
žinia, padėti įgyti iš Lietuvoje gyvenančių asmenų ne mažiau kaip tris
šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų,
sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų – automatų, šautuvų, pistoletų,
granatsvaidžių, granatsvaidžių išmetamųjų variklių, šovinių, detonatorių,
laikrodinių sprogdiklių su kapsulėmis, padegamąją detonuojančią virvę, granatų,
sprogstamųjų medžiagų, susitarti su minėtais Lietuvoje gyvenančiais asmenimis,
kad šie už piniginį atlygį įgytą ginkluotę kontrabandos būdu pergabentų iš
Lietuvos į Airiją, Lietuvoje pademonstruotų ginkluotę ir organizuotų
teroristinės grupės TARA narių
mokymus ja naudotis.
M.
J., veikdamas su saugumo tarnybos
žinia, susitikimų, vykusių 2007-03-08, 2007-04-01 (duomenys neskelbtini), metu S. M. įvardino asmenį, vardu T., t. y.
liudytoją Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, galintį realizuoti ginkluotę,
pergabenti įgytą ginkluotę iš Lietuvos į Airiją bei organizuoti TARA narių mokymus ja naudotis. Tuo
pačiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini)
S. M. šią informaciją perdavė L. C., M.
C. bei B. M. Vėliau S. M. ir L. C. surengtų
susitikimų, vykusių 2007-06-01 (duomenys neskelbtini),
2007-07-02 (duomenys neskelbtini),
viešbutyje „Hilton“, 2007-08-24 (duomenys
neskelbtini) kaimo, metu L. C. pakartotinai paprašė M. J. padėti įsigyti iš liudytojo Nr. 5 S. M. prieš tai
nurodytą ginkluotę, sužinoti ginkluotės kainas, įgytą ginkluotę kontrabandos
būdu pergabenti iš Lietuvos į Airiją, susitarti su liudytoju Nr. 5, kad šis už
piniginį atlygį organizuotų ginkluotės demonstravimą bei TARA narių mokymus naudotis šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis,
sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis.
Tuo pačiu metu, 2007 m. rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini) L.
C. perdavė M. C. ir B. M. pinigus ginkluotei įsigyti
bei ginkluotės demonstravimo, įgytos ginkluotės gabenimo išlaidoms apmokėti,
nurodė M. C. ir B. M. Lietuvoje dalyvauti liudytojo Nr. 5
bei pastarojo tariamų bendrininkų surengtame ginkluotės demonstravime,
neteisėtai disponuoti ginkluote, siekiant ją įgyti ir išsiaiškinti jos
panaudojimo galimybes teroristiniuose aktuose, įgyti iš liudytojo Nr. 5,
pastarojo tariamų bendrininkų ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės
sprogstamosios galios didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų
medžiagų, susitarti su liudytoju Nr. 5, pastarojo tariamais bendrininkais dėl
įgytos ginkluotės gabenimo kontrabandos būdu iš Lietuvos į Airiją, nurodyti
galutinę įgytos ginkluotės pristatymo vietą Airijoje, taip pat susitarti dėl TARA narių mokymų naudotis ginkluote.
2007 m. rugpjūčio 29
d. (duomenys neskelbtini), M. J., veikęs pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas
imituojančio elgesio modelį, nurodė jam ir B. M. liudytoją Nr. 5, veikusį pagal
sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, kaip asmenį,
galintį realizuoti ginkluotę. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje jis bei B.
M., tęsdami nusikalstamas veikas, paprašė liudytojo Nr. 5 realizuoti jiems
ginkluotę ir vėliau tą pačią dieną (duomenys
neskelbtini), miško vietovėje, neturėdami leidimų, neteisėtai nešiojo
liudytojo Nr. 5 bei liudytojo Nr. 4, kuriam taikomas anonimiškumas, veikusio
pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas imituojančio elgesio modelį, pateiktus
šaunamuosius ginklus ir šaudmenis – šautuvą „SVD“, automatą „AK-74“, pistoletą
„Makarov“, pistoletą „TT“, pistoletą „PSM“, 30 šovinių šiems šaunamiesiems
ginklams – ir pasikeisdami iššovė iš minėtų šaunamųjų ginklų 30 šūvių. M. C. bei B. M. išreiškus ketinimus įgyti įvairesnių
ginkluotės rūšių ir įgytą ginkluotę pervežti iš Lietuvos į Olandiją ar Belgiją,
liudytojai Nr. 4 ir Nr. 5 pastariesiems įvardino liudytoją Nr. 1, kuriam
taikomas anonimiškumas ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas
imituojančio elgesio modelį, kaip asmenį, galintį realizuoti įvairesnes
ginkluotės rūšis.
Vėliau M. C. ir B. M., tęsdami nusikalstamas veikas, 2007 m.
rugpjūčio 30 d., nuo 12 iki 15 val., (duomenys
neskelbtini), apžiūrėjo liudytojo Nr. 1 ir liudytojo Nr. 3, kuriam taikomas
anonimiškumas ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas
imituojančio elgesio modelį, pateiktus šaunamuosius ginklus, šaudmenis,
sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas – pistoletą-kulkosvaidį „UZI“, 2
automatinius šautuvus „Beril“, pistoletą-kulkosvaidį „MP-5“, snaiperinį 12,7 mm kalibro šautuvą
„Barrett M82A1“, snaiperinį šautuvą „Sako TRG 22“, snaiperinį šautuvą „FRF2“,
šovinius šiems šaunamiesiems ginklams, 675 g trotilo, 4 vnt. detonuojančių
kapsulių „KD8A“, 15 vnt. detonuojančių kapsulių „SPTR46B“, 20 m detonuojančios
virvės, 20 m
padegamosios virvės „Krutstubin“, 7 padegamuosius vamzdelius „SPTR46“, 2
laikrodinius sprogdiklius „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 2 mechaninius sprogdiklius
„M48“ su kapsulėmis, 2 detonuojančias kapsules „MD-2“, 250 g plastinės
sprogstamosios medžiagos “Sprangdeg 46PTR“, 2 vienkartinius granatsvaidžius
„RPG-22“, 2 granatsvaidžio „RPG-7“ šaudmenis, 2 rankines granatas „RGD-5“, 2
rankines granatas „RGO-78“ – ir neteisėtai, neturėdami leidimų, nešiojo
automatą „Beril“, pistoletą-kulkosvaidį „MP-5“, pistoletą-kulkosvaidį „UZI“, 85
vnt. šovinių šiems šaunamiesiems ginklams, snaiperinį šautuvą „FRF2“,
snaiperinį šautuvą „Sako TRG 22“, mechaninius sprogdiklius „M48“ su kapsulėmis,
granatos skeliamuosius mechanizmus, 2 granatsvaidžius „RPG-7“ bei pasikeisdami
iššovė iš automato „Beril“,
pistoleto-kulkosvaidžio „MP-5“, pistoleto-kulkosvaidžio „UZI“ 85 šūvius, M. C. iššovė
vieną šūvį iš šautuvo „Barrett M82A1“, o B. M. iššovė vieną šūvį iš
granatsvaidžio „RPG-7“. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje M.
C. bei B. M. paprašė liudytojų Nr. 1 ir Nr. 3 paaiškinti trotilo, plastinės
sprogstamosios medžiagos veikimo mechanizmą, galingumą, pademonstruoti jų
veikimą, nurodyti sprogstamųjų medžiagų kiekį, kurio pakaktų susprogdinti
policijos, vyriausybinį šarvuotą automobilį, paaiškinti galimas saugias
ginkluotės slėpimo vietas, nurodyti ginkluotės kainas ir paprašė liudytojo Nr.
1 realizuoti M. C. bei B. M. ginkluotę, t. y. paaiškino
liudytojui Nr. 5, jog įsigis iš jo už 350 eurų (1 207,5 Lt) 1 000 vnt.
elektroninių detonatorių, detonuojančios virvės, detonatorių, už 3 000 eurų (10
350 Lt) – 100 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinės
sprogstamosios medžiagos, granatsvaidžių „RPG-7“, „RPG-22“, granatsvaidžių
„RPG-7“ išmetamųjų variklių, elektrinių padegėjų, už 4 000 eurų (13 800 Lt) –
automatą „Beril“, už 2 400 eurų (8 280 Lt) – 60 vnt. trotilo briketų po 400 g,
t. y. 24 kg trotilo, vieną ritę sprogstamosios virvės, šautuvą „Barrett M82A1“,
paaiškino liudytojui Nr. 1, jog iš pastarojo minėtą ginkluotę įgis per kelis
kartus, paprašė liudytojo Nr. 1 įgytą nurodytą ginkluotę kontrabandos būdu
pergabenti iš Lietuvos į Airiją, nurodyti įgytos ginkluotės galimą gabenimo iš
Lietuvos į Olandiją ar Prancūziją kainą, taip pat paprašė už piniginį atlygį
apmokyti kelis TARA grupės narius
naudotis ginkluote ir sumokėjo liudytojui Nr. 1 250 eurų (862,5 Lt) už
ginkluotės demonstravimą. Vėliau tą pačią dieną sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), M.
C. ir B. M. už 5 000 eurų (17 250 Lt) įgijo iš liudytojo Nr. 5 šaunamąjį
ginklą – šautuvą „SVD“ – ir paprašė jį laikinai laikyti Lietuvoje.
Po to, kai 2007 m. rugsėjo mėnesio
pradžioje (duomenys neskelbtini) M. C. ir B. M. pranešė L. C., S. M.
apie minėtas ginkluotės įgijimo ir apmokėjimo aplinkybes (duomenys neskelbtini), vėliau 2007 m. rugsėjo mėnesio
pradžioje (duomenys neskelbtini) S.
M. telefonu perdavė L. C. nurodymą M.
J. susisiekti su liudytoju Nr. 5, kad šis perduotų liudytojui Nr. 1 minėtą
5 000 eurų sumą kaip avansą už planuojamus įgyti iš liudytojo Nr. 1 1 000 vnt.
elektroninių detonatorių, detonuojančią virvę, detonatorius, 100 vnt.
laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis, plastinę sprogstamąją medžiagą,
granatsvaidžius „RPG-7“ ir „RPG-22“, granatsvaidžių „RPG-7“ išmetamuosius
variklius, elektrinius padegėjus, automatą „Beril“ bei 60 vnt. trotilo briketų
po 400 gramų.
2007 m. rugsėjo 6 d. (duomenys
neskelbtini) liudytojas Nr. 5, vykdydamas M. C., L. C., S. M. ir B. M. nurodymą, perdavė per greitų siuntų
tarnybą liudytojui Nr. 1 5 000 eurų sumą.
Vėliau M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, 2007 m. spalio 25 d.,
apie 15 val., (duomenys neskelbtini),
perdavė liudytojui Nr. 1 lapelį su granatsvaidžio „RPG-7“ reaktyvinės
prieštankinės raketos „PG-7“ modifikacijos duomenimis, paprašė liudytojo Nr. 1
realizuoti jam ginkluotę ir paaiškino, kad iš jo įgis ir du lapelyje
užfiksuotos granatsvaidžio modifikacijos išmetamuosius variklius, taip pat
paprašė liudytojo Nr. 1 surasti asmenis, kurie už piniginį atlygį pergabentų
įgytą ginkluotę iš (duomenys neskelbtini),
paaiškindamas, jog koreguoja ginkluotės užsakymą, ir pasakė liudytojui Nr. 1,
kad iš jo perka už 4 900 eurų (16 905 Lt), kuriuos 2007 m. rugsėjo 6 d. liudytojas
Nr. 5 perdavė liudytojui Nr. 1, du granatsvaidžio „RPG-7“ išmetamuosius
variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 30
vnt. po 400 g trotilo briketų, t. y. 12 kg trotilo, 250 m sprogstamosios virvės,
du granatsvaidžius „RPG-22“, 300 vnt. elektrodetonatorių, 300 vnt. mechaninių
sprogdiklių, bei paaiškino liudytojui Nr. 1, jog šią ginkluotę įgyja kaip pirmą
siuntą, taip pat pakartojo liudytojui Nr. 1 prašymą realizuoti jam šautuvą
„Barrett M82A1“ ir už piniginį atlygį išmokyti kelis TARA grupės narius naudotis ginkluote.
Po to M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, skambindamas iš (duomenys neskelbtini), telefoninių
pokalbių, vykusių 2007 m.
lapkričio ir gruodžio mėnesiais, metu paprašė liudytojo Nr. 1 surasti asmenį,
kuris pergabentų įgytą ginkluotę iš (duomenys
neskelbtini), ir pažadėjo už ginkluotės pervežimą perduoti piniginį atlygį.
2008 m. sausio
21 d., apie 20 val., (duomenys
neskelbtini), M. C., tęsdamas nusikaltimus, paprašė
liudytojo Nr. 1 realizuoti jam antrą ginkluotės siuntą, paaiškino, jog iš
pastarojo pirks ir granatsvaidžius „RPG-22“, sprogstamąją medžiagą „C4“, 7,62 mm kalibro
„Springfield“ šovinių, granatų bei snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1“.
Vėliau M. C., tęsdamas nusikalstamas veikas, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) teritorijoje,
apžiūrėjo liudytojo Nr. 1 pateiktus šaunamuosius ginklus, sprogmenis bei
sprogstamąsias medžiagas – du granatsvaidžius „RPG-22“, 200 m detonuojančios
virvės, 40 m padegamosios virvės, 30 briketų po 400 g trotilo, t. y. 12 kg
trotilo, du reaktyvinio granatsvaidžio „RPG-7“ granatos „PG-7“ išmetamuosius
variklius, 50 vnt. laikrodinių sprogdiklių „VZD-6Č“ su kapsulėmis „MD-2“, 27
vnt. mechaninių sprogdiklių „M48“, 27
vnt. detonatorių mechaniniams sprogdikliams „M48“, 300 vnt. elektrodetonatorių
„EDP“, 200 vnt. detonuojančių kapsulių „KD8A“, patvirtino, jog įgyja iš
liudytojo Nr. 1 šią ginkluotę už 5 000 eurų, kuriuos 2007 m. rugsėjo 6 d.
liudytojas Nr. 5 perdavė liudytojui Nr. 1, apžiūrėjo šaunamąjį ginklą –
snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1M“, patvirtino liudytojui Nr. 1, kad įgyja iš
jo šį šaunamąjį ginklą, ir perdavė už snaiperinį šautuvą „Barrett M82A1M“
liudytojui Nr. 1 1 000 eurų (3 450 Lt) avansą, taip pat nurodė liudytojui A. D., veikusiam pagal sankcionuotą nusikalstamas veikas
imituojančio elgesio modelį, iš liudytojo Nr. 1 įgytą minėtą ginkluotę už 10
000 eurų (34 500 Lt) piniginį atlygį neteisėtai, nepateikiant jos muitinės
kontrolei, kitaip jos išvengiant, neturint leidimo, gabenti per (duomenys neskelbtini), į vietovę,
esančią 60 km
atstumu nuo (duomenys neskelbtini),
ir perdavė liudytojui A. D. 5 000 eurų (17 250 Lt) avansą
už neteisėtą ginkluotės gabenimą iš (duomenys
neskelbtini), tačiau nusikalstamų veikų nebaigė dėl priežasčių,
nepriklausančių nuo jo valios, nes jį sulaikė Lietuvos Respublikos teisėsaugos
institucijų pareigūnai.
2008 m. sausio 22 d. M. C. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka.
Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. nutartimi M.
C. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėlesnėmis to
paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartimi taip pat
pratęsė kaltinamojo M. C. suėmimo terminą
trims mėnesiams, vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas
buvo tęsiamas.
Skundžiama Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi M. C. suėmimo
terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos
medžiaga, konstatavo, kad atsižvelgiant į M. C. pareikštų
kaltinimų sunkumą yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas
manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, jis
neturi Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos ir legalaus
pragyvenimo šaltinio, jo su Lietuvos valstybe nesieja jokie socialiniai ryšiai.
Kaltinamasis kaltinamas dalyvavęs terorizme, byla yra itin sudėtinga ir didelės
apimties.
Kaltinamojo M. C. gynėjos skunde nurodo, kad esant suėmimo pagrindą, jog kaltinamasis bėgs
(slėpsis) nuo teismo, teismas pagrindė iš esmės vieninteliu argumentu –
nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas M. C., sunkumu ir
įstatymų, reglamentuojančių atsakomybę už šių nusikaltimų padarymą, sankcijose
numatyta griežta bausme. Tokia teismo argumentacija yra labai formali, o
atsižvelgiant į M. C. suėmimo trukmę yra ir nepakankama,
prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamai
praktikai. EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, kad vien nusikaltimų sunkumo ir
gresiančios bausmės dydžio nepakanka pratęsti suėmimo terminui tuo pagrindu, jog
asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo. EŽTT bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth
prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš
Bulgariją, Bykov prieš Rusiją ir kt. pabrėžė, kad kuo ilgiau laikomas
suimtas asmuo, tuo atidžiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys
būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai,
jog asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti vykdyti teisingumą, nesudaro
pagrindo nuolat tęsti suėmimo termino.
Skundžiama nutartis taip pat prieštarauja ir BPK
nuostatoms, reglamentuojančioms suėmimo skyrimo pagrindus bei sąlygas. BPK 122
straipsnio nuostatos reikalauja, kad, nustatant bet kurį iš BPK 122 straipsnyje
numatytų suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindų, turi būti nustatytas
objektyvus pagrindas išvadai, jog
kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti ikiteisminio
tyrimo ar teisminio nagrinėjimo procesui. Teismas nutartyje turėjo nurodyti
objektyvius faktus, kurie leistų prognozuoti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis)
nuo teismo. Gresiančios bausmės griežtumas kaip esminė aplinkybė,
apsprendžianti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, iš esmės
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsniui
bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo
esmei, nes kaltinimas bylą nagrinėjant teisme gali ir nepasitvirtinti. Be to,
konstatuodamas, jog M. C. gali bėgti (slėptis) nuo
teismo, teismas visiškai neįvertino kaltinamajam taikomo suėmimo trukmės, tik
formaliai nurodė esant neišnykusį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą
suėmimo pagrindą.
Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –
Konvencija) 5 straipsnio 3 dalis
garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo
paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šios garantijos
turi būti taikomos kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo jo tautybės ar
pilietybės. Dėl to teismo nutarties motyvai, jog M. C. yra
Airijos Respublikos pilietis, savo šalyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
pragyvenimo šaltinį ir nėra teistas, nesudaro pagrindo taikyti jam pačios
griežčiausios kardomosios priemonės bei teigti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo
teismo. Teismas nutartyje ne tik neįvertino, jog asmens laikymas suimto,
suėmimo taikymo būtinybę grindžiant gresiančios bausmės griežtumu, iš esmės
pažeidžia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, bet ir taikė suėmimą net
neapsvarstęs galimybės M.
C. skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Visą šį itin ilgą laikotarpį (M. C. suimtas jau dveji metai) jis laikomas jo garbę ir
orumą žeminančiomis bei kankinančiomis sąlygomis, o suėmimo terminas tęsiamas
vien formaliu gresiančios bausmės dydžio pagrindu. Šios aplinkybės rodo, kad pažeidžiamos
M. C. teisės, kurių minimalios garantijos
įtvirtintos Konvencijoje. Konvencija, kaip
sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis, yra tiesioginio taikymo aktas,
todėl EŽTT išaiškinimai dėl Konvencijos nuostatų taikymo yra privalomi ir
nacionaliniai teismai turi jais vadovautis.
Gynėjos skundu prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį kaip nepagristą bei neteisėtą
ir M. C. iš
suėmimo paleisti.
Teismo
posėdyje gynėja R. A. K. prašo gynėjų skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą
atmesti.
Kaltinamojo M. C. gynėjų skundas
atmetamas.
Vilniaus
apygardos teismas, 2010 m. vasario 22 d. nutartimi kaltinamajam M. C. pratęsęs kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims
mėnesiams, nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127, 130 straipsnių reikalavimų.
Suėmimas M. C. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte
numatytu pagrindu.
Pakartotinai atkreipiamas
dėmesys, kad kaltinamojo M. C. gynėjų skunde, kuriuo
prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį dėl
suėmimo termino pratęsimo, iš esmės naujų argumentų nenurodyta, t. y. gynėjos
savo prašymą motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriais grindė ankstesnius
skundus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis M.
C. buvo pratęsiami suėmimo terminai. Į šiuos argumentus pakankamai išsamiai
atsakyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse (pvz., Lietuvos apeliacinio
teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. ir 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyse), todėl
netikslinga dar kartą detaliai kartoti jose išdėstytą motyvaciją.
Suėmimo, kaip
ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog
kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2
dalis).
Patikrinęs
pateiktą medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka
teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog M. C.
galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys
yra liudytojų M. J., D. O. (D. O.), V.
B. parodymai; liudytojų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, kuriems taikomas
anonimiškumas, parodymai; daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti
ir nagrinėti, bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Atkreipiamas
dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant
kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant
apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo
teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai
nevertinami. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog pažeidžiamas Konstitucijos 31 straipsnyje bei BPK 44
straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.
Griežčiausia
kardomoji priemonė skiriama, esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams
ir sąlygoms.
Iš kaltinamojo
gynėjų skundo turinio matyti, kad nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo
nutarties motyvais dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo.
Suėmimo
skyrimo ar termino pratęsimo pagrindas yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis
bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122
straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs
(slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali
būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo
šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę,
ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
Šios nuostatos
taikomos ne tik įtariamajam, bet ir kaltinamajam.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų
praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8
punkte išaiškinta, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą skiriant arba
pratęsiant suėmimą būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje
nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta
griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje
vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima
padaryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų,
prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba
pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
M. C. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, rengęsis
padaryti dar vieną sunkų nusikaltimą ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų
nusikaltimą. Griežčiausia sankcija numato
laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 20 metų. Teismui pripažinus M.
C. kaltu, jam grėstų labai griežta laisvės atėmimo bausmė.
Aukštesniojo teismo nuomone, jau pats vieno iš pareikštų kaltinimų (pasikėsinimas
teikti paramą teroristinei grupei) sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra
pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei
pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte
numatyta nuostata. Dėl to nepagrįsti ir
deklaratyvūs gynėjų skundo argumentai, kad
Vilniaus apygardos teismas nutartyje turėjo nurodyti objektyvius faktus, kurie
leistų prognozuoti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, o teismas,
BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte
numatyto pagrindo buvimą grįsdamas vien gresiančios bausmės griežtumu, pažeidė
BPK nuostatas, reglamentuojančias suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas, bei
Konstitucijoje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos
principo esmę.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kuo sunkesnė ir
sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių
panaudojimas gali būti pateisintas.
Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė ir į
kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Jis įvertino, jog
kaltinamasis M. C. yra užsienio valstybės pilietis,
Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir legalaus
pragyvenimo šaltinio, įtariamas dalyvavimu terorizme, jo su Lietuvos valstybe
nesieja jokie socialiniai ryšiai.
Esant
aptartiems duomenims, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kad
paleistas iš suėmimo M. C., siekdamas išvengti
atsakomybės bei griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Skunde
deklaratyviai teigiama, jog tęsiant suėmimo terminą pažeistos Konstitucijos,
Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies
nuostatos. Gynėjų nuomone, teismo
nutarties motyvai, kad M. C. yra Airijos Respublikos pilietis, savo šalyje turi
nuolatinę gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį ir nėra teistas, nesudaro
pagrindo taikyti jam pačios griežčiausios kardomosios priemonės bei teigti, jog
jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Aukštesnysis
teismas atkreipia dėmesį, kad suėmimas M. C. pratęstas ne
dėl pastarųjų gynėjų nurodytų teismo motyvų, o dėl to, jog kiti teismo
išvardinti ir šioje nutartyje aptarti argumentai nesąlygoja garantijų, kad jis
atvyks į teismą.
Dėl to
nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas pažeidė Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, garantuojančias
kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą
sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą.
Remiantis EŽTT praktika, suėmimo trukmės
pagrįstumas turi būti įvertinamas, kiekvienoje byloje atsižvelgiant į
konkrečias aplinkybes. Šioje byloje M. C. inkriminuoti
nusikaltimai yra ne tik sunkūs ar labai sunkūs, bet ir keliantys neabejotiną
grėsmę visuomenei (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, dideliu
kiekiu šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, pasikėsinimas teikti
paramą teroristinei grupei TARA ir
kt.). Aptariamu konkrečiu atveju viešasis interesas netrukdomai teisiškai
įvertinti inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos,
neabejotinai turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Aukštesnysis teismas
konstatuoja, jog nustačius suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą
BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo
kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119
straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai.
M. C. teisės suvaržytos, laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks
kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Suėmimą pratęsęs teismas
nepažeidė Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam
negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias
procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Esant
nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimo terminas M. C. pratęstas
pagrįstai.
Gynėjos savo skunde nurodo, kad ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo metu bei
perdavus bylą teismui pažeidžiamos M. C. teisės,
kurių minimalios garantijos įtvirtintos Konvencijoje.
Aukštesnysis teismas neginčija skundo teiginio, jog
Konvencija yra tiesioginio taikymo aktas, tačiau atkreipia dėmesį, kad jo pagrindinės
nuostatos perkeltos į nacionalinius įstatymus. BPK 44 straipsnyje išdėstytos nuostatos,
reglamentuojančios asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu. Bylos
medžiaga įrodo, jog suimtajam viso proceso metu užtikrintos teisės, numatytos
BPK 21, 22 straipsniuose. Jam nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios užtikrinta
teisė į gynybą, teisė nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jis pasinaudojo
teise pareikšti prašymus, apskųsti teismo sprendimus, ir kai kurie pagrįsti
skundai buvo patenkinti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Airijos ambasados
prašymu su M. C. ne kartą leista pasimatyti konsuliniam
vizitui Airijos ambasados antrajai sekretorei J. M., o du kartus per mėnesį
baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu religinėms apeigoms atlikti – broliui
kunigui A. M. iš Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino
vienuolyno. Be to, duotas leidimas su M. C. susitikti žmogaus teisių ekspertui iš Didžiosios
Britanijos, profesoriui S. M. (S. M.),
Anglijoje registruoto labdaros fondo (duomenys
neskelbtini) tyrimų
ir skundų vadybininkui C. S. (C. S.).
Taigi nėra pagrindo teigti, jog pažeidžiamos M. C. teisės.
Gynėjos skunde
remiasi EŽTT bylomis Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją,
Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov
prieš Rusiją.
Aukštesnysis
teismas nurodo, kad kiekvienoje byloje situacija turi būti
vertinama individualiai. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika. M. C. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK numatytas šios
kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindą, nurodytą BPK 122 straipsnio
1 dalies 1 punkte, kurie šiuo metu nėra išnykę. Aukštesnysis teismas
pripažįsta, jog M. C. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau
šioje (ir ankstesnėse) nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad
ilgas suėmimo terminas yra pateisinamas.
Gynėjos
skunde
nurodo, jog kaltinamasis laikomas
suimtas jo garbę ir orumą žeminančiomis bei kankinančiomis sąlygomis,
pasiremdamos 2009-06-25 Europos Tarybos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ar
žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) ataskaita dėl kalinimo sąlygų Lukiškių
tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad
suimtųjų laikymo, šiuo atveju Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, sąlygas
apsprendžia valstybės ekonominė padėtis ir reali galimybė užtikrinti visus
tarptautinius standartus atitinkančias sąlygas. Suimtajam negali būti teikiamos
privilegijos dėl jo tautybės, pilietybės ir pan. Kaltinamojo M.
C. laikymo sąlygos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atitinka
valstybės galimybes ir nėra blogesnės, negu kitų suimtųjų. Be to, dalis
minėtoje ataskaitoje nurodytų trūkumų jau pašalinta, kadangi ji pagrįsta ankstesniais
duomenimis. Kita vertus, pačioje ataskaitoje atsispindi, jog kai kuriuos
trūkumus sąlygoja objektyvios priežastys. Taigi šis skundo argumentas
laikytinas deklaratyviu.
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartyje padarytos išvados
neprieštarauja įstatymų, kitų teisės aktų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba
pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams, todėl nėra pagrindo nutarties
naikinti.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a :
Kaltinamojo M. C. gynėjų skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė
ir neskundžiama.
Teisėja Violeta Ražinskaitė