Civilinė byla Nr. 2YT-19824-1099/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14460-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19;
(S)
3.2.7.1; 3.2.7.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo I. Č. (I. Č.) mirties ((duomenys neskelbtini)) (reikalavimą galutinai suformulavo 2020 m. birželio 11 d. gautuose rašytiniuose paaiškinimuose).
2. Pareiškėjas nurodo, kad tėvui (duomenys neskelbtini) mirus, turėjo 3 mėnesius pas notarus susitvarkyti paveldėjimą (butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos mediena“ paprastąsias vardines akcijas), tačiau kovo 16 d. Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Aiškina, kad sušvelninus karantino sąlygas, kreipėsi į notarą, tačiau pastarasis nurodė, jog 3 mėnesių terminas yra praleistas ir nurodė kreiptis į teismą.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti prašo jo atstovui nedalyvaujant. Sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo nepradėjo paveldėjimo veiksmų po I. Č. (I. Č.) mirties.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jeigu teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjui, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie galimą palikėjo I. Č. palikimo perėjimą valstybei.
5. Teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad byloje pakanka duomenų pareiškimui išnagrinėti, nei viena šalis nepageidavo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (arba prašė ją nagrinėti joms nedalyvaujant), taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl valstybėje įvesto karantino režimo, į Teisėjų Tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijas (2020 m. kovo 13 d. raštas Nr. 36P-47-(7.1.10)), siekiant užtikrinti visuomenės bei proceso dalyvių interesus ir sveikatos apsaugą, eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, taip pat teismui neturint pakankamai techninių galimybių organizuoti (visose bylose) teismo posėdį naudojant nuotolinio vaizdo priemones, o žodinių teismo posėdžių skaičius yra ribojamas, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso forma.
Prašymas tenkintinas.
6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad I. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis I. Č. mirė būdamas našliu; turėjo vieną vaiką A. Č.. Sutuoktinė – V. Č., mirusi (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, I. Č. testamento sudaręs nebuvo; jo palikimas nepriimtas.
7. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybėmis teisėmis priklausė I. Č. pagal 2015 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7054. Pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus Nr. 10481 ir 10480 I. Č. priklausė AB „Klaipėdos mediena“ paprastosios vardinės akcijos.
8. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – A. Č. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pareiškėjo tėvas buvo I. Č..
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
10. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
11. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
12. Taigi, iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas terminą palikimui (butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir AB „Klaipėdos mediena“ paprastosioms vardinėms akcijoms) priimti praleido, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ šalies mastu paskelbta ekstremali padėtis dėl COVID-19 bei valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas buvo organizuojamas ir klientai aptarnaujami iš esmės tik nuotoliniu būdu (arba iš viso neaptarnaujami). Sušvelninus karantino sąlygas, pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo I. Č. mirties.
13. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. dėl šalies mastu paskelbtos ekstremalios padėties dėl COVID-19 (apėmusi ne tik Lietuvos Respublikos teritoriją, bet ir visą pasaulį), pareiškėjo teisinių žinių stoka turėjo įtakos tam, jog jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus I. Č. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
14. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes (šalies mastu paskelbta ekstremali padėtis dėl COVID-19) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, atnaujina pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo I. Č. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,
n u t a r i a:
prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po I. Č. (I. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjui A. Č., kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal I. Č. (I. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič