Civilinė byla Nr. e2-1704-1193/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14654-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.1; 2.6.11.16; 3.2.6.1 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič,

sekretoriaujant Monikai Pocienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Petrui Selilioniui,

atsakovės atstovui advokatui Evaldui Pocevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RV Cargo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TDS Group“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „BRC finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Rent“.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „RV Cargo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „TDS Group“, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 6 443,02 Eur nuostolių atlyginimo (žr. dokumentą Nr. CBP-14626). Vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2023 m. sausio 24 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė priimti atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl už ginčo vilkiko detales ir variklio remontą 1 118,20 Eur dydžio sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) priteisimo ir nutraukti šią bylos dalį. Ieškovė palaikė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 324,82 Eur nuostolių atlyginimo (6 443,02 Eur – 1 118,20 Eur = 5 324,82 Eur) (žr. dokumentą Nr. DOK-14370). Ieškovė 2023 m. vasario 20 d. pateikė teismui prašymą priteisti jai iš atsakovės papildomai 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (žr. dokumentą Nr. DOK-30476). Ieškovė ieškinyje ir pirmiau nurodytuose procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

1.1.                      Ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „BRC finance“ 2022 m. kovo 25 d. sudarė išperkamosios subnuomos sutartį, pagal kurią UAB „BRC finance“ perdavė ieškovei išperkamajai nuomai 48 mėnesių laikotarpiui 2011 metų gamybos naudotą vilkiką „DAF FT XF105.460T“, nustatant bendrą 15 246 Eur išpirkimo kainą. Ieškovės prievolėms užtikrinti 2022 m. kovo 25 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis tarp UAB „BRC finance“ ir ieškovės (duomenys neskelbtini) V. K.. Sudarant sutartį vilkikas nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“. Vilkiko finansinės nuomos gavėja yra UAB „Baltijos realizacijos centras“. Ji su atsakove UAB „TDS Group“ 2022 m. kovo 25 d. sudarė ieškovės išperkamo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės ir UAB „BRC finance“ 2022 m. kovo 25 d. pasirašytame vilkiko perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad perdavimo ieškovei metu vilkikas turėjo stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų bei dujų išmetimo sistemos defektų, tačiau variklio ir pavarų dėžės defektų nebuvo nurodyta.

1.2.                      Ieškovei pradėjus naudoti vilkiką, jau kitą dieną ji pastebėjo, kad dingsta variklio aušinimo skystis, t. y. kiekvieną dieną reikėjo į aušinimo sistemą pripilti po 3–5 litrus skysčio. 2022 m. gegužės 2 d. transporto priemonių „DAF“ autorizuotame autoservise buvo atlikta vilkiko variklio diagnostika, kurios metu nustatyta kritinė variklio būklė – aušinimo skysčio patekimas į antro variklio cilindro degimo kamerą. Esant tokiems defektams, vilkiko naudojimas tapo negalimas.

1.3.                      Atsakovės viešame vilkiko pardavimo skelbime buvo nurodyta, jog vilkikas yra „tvarkingas, prižiūrėtas“. Ieškovei perimant vilkiką, perdavimo–priėmimo akte buvo nurodyti pirmiau išvardinti vilkiko trūkumai, taip pat nurodyta, jog nėra variklio ir pavarų dėžės defektų. Nei vilkiko pirkimo–pardavimo sutartyje, nei išperkamosios subnuomos sutartyje ar akte nebuvo nurodytas vilkiko variklio defektas. Ieškovė sandorių sudarymo metu nežinojo apie variklio defektą. Nurodytų defektų nebuvimas buvo lemiamas veiksnys, formuojantis ieškovės apsisprendimą dėl vilkiko įsigijimo.

1.4.                      Ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. pateikė vilkiko pardavėjai atsakovei rašytinę pretenziją, kuria pareikalavo atsakovės atlyginti vilkiko variklio remonto išlaidas arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį bei kitus sandorius, grąžinant vilkiką. Atsakovė neįvykdė reikalavimų ir nepateikė atsakymo į pretenziją. UAB „BRC finance“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ pasiūlė ieškovei kreiptis tiesiogiai į atsakovę dėl vilkiko grąžinimo arba remonto. Todėl ieškovė savo lėšomis atliko kapitalinį variklio remontą ir šiuo metu vilkikas yra tinkamas naudoti. Bendra remonto išlaidų suma – 6 443,02 Eur su PVM arba 5 324,82 Eur be PVM, kurią sudaro: 3 569,56 Eur už variklio remontą ir detales sumokėta UAB „AST AUTO“; 2 044,90 Eur už variklio detales sumokėta UAB „Ecobaltic“; 277,80 Eur už variklio detales sumokėta UAB „Skuba Lietuva“; 190,32 Eur už variklio detales sumokėta UAB „Skuba Lietuva“; 318,24 Eur už variklio alyvą ir variklio detales sumokėta UAB „Skuba Lietuva“; 42,20 Eur už variklio aušinimo skystį sumokėta UAB „DEPO DIY LT“.

1.5.                      Pardavėja garantuoja parduodamo daikto kokybę. Ieškovės 5 324,82 Eur nuostoliai atsirado dėl to, kad atsakovė perdavė ieškovei vilkiką su paslėptais variklio defektais. Atsakovei turėjo būti žinoma apie variklio kritinę būklę, defektus, kuriems pašalinti reikalingas kapitalinis remontas. Net jeigu atsakovė nežinojo apie variklio defektus, atsakovei vis tiek tenka atsakomybė už netinkamą variklio būklę.

1.6.                      Ieškovė be specialaus tyrimo negalėjo žinoti variklio defekto. Ji tikėjosi naudoti vilkiką pagal paskirtį – kroviniams pervežti ir išpirkti jį. Jeigu ieškovė iki vilkiko perdavimo jai momento būtų žinojusi apie kritinę variklio būklę, nebūtų sudariusi išperkamosios nuomos sutarties. Atsakovė perdavė ieškovei išperkamajai nuomai vilkiką, kuris nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, taip pat nesutiko nutraukti susitarimų ir atsiimti vilkiką. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalį atsakovė atsakinga už 5 324,82 Eur ieškovės patirtus nuostolius.

1.7.                      Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

2.       Atsakovė UAB „TDS Group“ atsiliepime nesutinka su ieškiniu, prašo teismo pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę UAB „TDS Group“ tinkamu atsakovu, atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė grindžia savo poziciją tokiais atsikirtimais:

2.1.                      Trečiasis asmuo UAB „Rent“ 2022 m. kovo 25 d. į atsakovės aikštelę pristatė ginčo vilkiką, turėdamas tikslą jį parduoti. Tą pačią dieną internete buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą vilkiką. Ieškovė galimai iš skelbimo internete sužinojusi apie parduodamą ginčo vilkiką, tą pačią dieną atvyko apžiūrėti vilkiko, jį išbandė, t. y. pavažiavo vilkiku, įsitikino, jog vilkikas veikia tinkamai. Ieškovė nurodė, jog ketina įsigyti vilkiką, finansuojant įsigijimą per „BRC“ autocentrą. Nepaisant to, kad ieškovė su UAB „BRC finance“ 2022 m. kovo 25 d. sudarė išperkamosios subnuomos sutartį, UAB „BRC finance“ tą dieną neperdavė ieškovei vilkiko, bet tik įsipareigojo tai padaryti, nes sutarties pasirašymo metu jokiu teisiniu pagrindu nedisponavo vilkiku. Atsakovė su UAB „Rent“ 2022 m. kovo 28 d. pasirašė ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį ir aktą, pagal kuriuos už 12 705 Eur kainą įsigijo ir perėmė iš UAB „Rent“ vilkiką. Atsakovė kitą dieną, t. y. 2022 m. kovo 29 d., su UAB „Baltijos realizacijos centras“ pasirašė ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 15 520 Eur kainą pardavė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ ginčo vilkiką. Ieškovė 2022 m. kovo 29 d. išrašė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė, kad vilkikas parduotas įvykus kliento apžiūrai bei tai, jog vilkikas parduodamas be garantijos. Atsakovė nedalyvavo tolimesniuose teisiniuose santykiuose tarp UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „BRC finance“, ieškovės ir AB „Šiaulių bankas“ ir nieko apie juos nežinojo. Atsakovė neturi jokių sutarčių ar kitokių įsipareigojimų nei ieškovei, nei UAB „BRC finance“.

2.2.                      Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Ieškovė grindžia ieškinį pirkėjo teises ir pardavėjo pareigas aptariančiomis teisės normomis bei jų aiškinimu teismų praktikoje, teisiniu pagrindu nurodo CK 6.245 straipsnio 3 dalies normą, kurioje apibrėžta sutartinė atsakomybė. Tačiau ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai. Todėl atsakovei prieš ieškovę nekyla sutartinė atsakomybė. Ieškovė neatskleidė iš kokios sutarties ji kildina savo reikalavimą. Atsakovę sutartiniai santykiai sieja tik su UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuriai ieškovė nėra pareiškusi jokių reikalavimų. Atsakovės ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudaryta sutartis neišplečia atsakovės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis. Nei UAB „Baltijos realizacijos centras“, nei atsakovė nėra teisinio santykio, kuriame veikia ieškovė, dalyviai. Todėl ieškovė gali reikšti pretenzijas vilkiko savininkei AB „Šiaulių bankas“ arba nuomotojai UAB „BRC finance“, bet ne atsakovei. Ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu teigia, jog atsakovė perdavė ieškovei vilkiką išperkamajai nuomai. Toks perdavimas niekada neįvyko. Taip pat ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė nesutiko nutraukti susitarimų ir atsiimti vilkiko, nes atsakovė neturėjo ką nutraukti su ieškove, jų niekada nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos galima būtų nutraukti. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė prašo pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu, o ieškovei to nepadarius, atmesti ieškinį.

2.3.                      Net ir pareiškus ieškinį tinkamam atsakovui, ieškovės ieškinys vis tiek turėtų būti atmestas, nes jis nepagrįstas. Ieškovės su UAB „BRC finance“ pasirašytoje sutartyje nenumatyta bet kokia ieškovės teisė į vilkiko remonto išlaidų atlyginimą. Priešingai, aptariamos sutarties 3.1.7 papunktyje nurodyta, kad ieškovė pati turi remontuoti vilkiką, savo sąskaita šalinti visus gedimus. Be to, pagal tos pačios sutarties 5.1.5 papunktį ieškovė įsipareigojo remontuoti vilkiką ne savo pasirinktame, bet vilkiko gamintojo arba UAB „BRC finance“ nurodytame servise. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad remontą atlikęs UAB „AST AUTO“ servisas yra UAB „BRC finance“ nurodytas servisas. Ieškovė su UAB „BRC finance“ pasirašydama sutartį, patvirtino, jog vilkiką priėmė tinkamos būklės. Ji prisiėmė riziką dėl bet kokių vilkiko trūkumų. Ieškovė būdama rinkos profesionalė, kuriai vadovauja daugiametę patirtį šiame versle turintis vadovas, pasirašęs ant visų vilkiko priėmimą patvirtinančių dokumentų, valdanti kelis analogiškus vilkikus, galėjo ir turėjo įvertinti vilkiko būklę ir tai padarė, savo parašu patvirtino, kad vilkikas neturi ieškinyje nurodytų trūkumų.

2.4.                      Ieškovė net neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų.

2.5.                      Ieškovė nenuosekli. Ji viena vertus teigia, kad nuo pirmos vilkiko eksploatavimo dienos buvo aišku, jog vilkikas turi gedimą, kita vertus, nurodo, kad atsakovė neinformavo apie gedimą. Be to, akivaizdu, jog ieškovė daugiau negu mėnesį eksploatavo vilkiką ir iki pat 2022 m. gegužės 2 d., kuomet su juo atvyko diagnostikai, sugebėjo nuvažiuoti net 7 647 km. Sunku įsivaizduoti, kaip ieškovė galėjo per mėnesį įveikti 7 647 km su vilkiku, kuris, jos žodžiais tariant, negalėjo būti eksploatuojamas. Jeigu ieškovė išties kasdien būtų pylusi po 3–5 litrus aušinimo skysčio, ji apie trūkumus būtų pranešusi ne po daugiau negu mėnesio, kuomet į vilkiką jau tariamai buvo supylusi daugiau negu šimtą litrų aušinimo skysčio, o pirmą dieną, kai toks trūkumas neva išaiškėjo. Ieškovė sėkmingai visą mėnesį dirbo su vilkiku ir tik dėl aplinkybių, kurios atsirado po vilkiko perdavimo, galimai netinkamo naudojimo arba tiesiog susidėvėjimo, vilkikas sugedo. Vilkikas perdavimo metu jau buvo įveikęs daugiau negu milijoną kilometrų. Todėl jo būklė ir gyvavimo ciklas turėjo būti įvertintas. Ieškovė kaip rinkos profesionalė įvertino visas šias aplinkybes.

3.       Tretieji asmenys UAB „BRC finance“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ atsiliepime į ieškinį prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Tretieji asmenys nurodo, kad ieškovė pati surado vilkiką, jį išsirinko bei apžiūrėjo, o tretieji asmenys iki ieškovei išsirenkant vilkiką nieko apie jį nežinojo. „BRC“ tik suteikė ieškovei išperkamosios nuomos (lizingo) paslaugą. Atsakovė 2022 m. kovo 25 d. sutartyje su UAB „Baltijos realizacijos centras“ nurodė, jog vilkikas neturėjo variklio gedimo. Tokią pačią informaciją UAB „BRC finance“ pateikė ieškovei perduodant vilkiką pagal turto priėmimo perdavimo aktą. „BRC“ neeksploatavo vilkiko, todėl negalėjo sugadinti variklio. UAB „Baltijos realizacijos centras“ priėmė vilkiką iš atsakovės ir tą pačią dieną perdavė jį ieškovei. Jeigu byloje būtų įrodyta, kad gedimas egzistavo perduodant jį ieškovei, atsakyti turėtų atsakovė ar kitas asmuo, kuris nuslėpė defektą. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog vilkiko defektą galima pastebėti tik atliekant specialų tyrimą – ardant variklį arba eksploatuojant vilkiką. Perduodant transporto priemonę variklis nėra ardomas, o juo nesinaudojant, nėra galimybės pastebėti tokį defektą.

4.       Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl 1 118,20 Eur priteisimo iš atsakovės ir tenkino likusią ieškinio dalį: priteisė ieškovei iš atsakovės 5 324,82 Eur nuostolių. Vilniaus miesto apylinkės teismas: 2023 m. balandžio 20 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 6 proc. metines procesines palūkanas ir 1 598,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat grąžino ieškovei 18,87 Eur žyminio mokesčio; 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidas, padarytas teismo 2023 m. balandžio 20 d. papildomo sprendimo: motyvuojamosios dalies trečio lapo antroje pastraipoje, t. y. vietoj 2 044,84 Eur nurodant 1 925 Eur, taip pat padarytą rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje, t. y. vietoj 1 598,09 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos nurodant 1 717,93 Eur sumą. 

6.       Atsakovė pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašė: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. papildomo sprendimo dalį (įskaitant 2023 m. balandžio 21 d. nutartį) ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

7.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2023 m. spalio 3 d. nutartyje be kita ko konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas: neįvykdė jam teisės aktuose įtvirtintos pareigos tinkamai nustatyti teisinį ieškovės reikalavimo pagrindą; neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai nevertino, jog ieškovę sieja sutartiniai santykiai su trečiuoju asmeniu UAB „BRC Finance“, ieškovei savo pažeistas teises ginant sutarčių teisės normomis (pirkimo–pardavimo santykius dėl parduodamų daiktų kokybės reglamentuojančiomis teisės normomis), nepagrįstai nenagrinėjo šios sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimo, aplinkybės, kad minėta sutartis apibrėžia būtent jos šalių atsakomybę ir jos neperkelia atsakovei UAB „TDS Group“; neįvardijo jokių argumentų, kurių pagrindu sprendė, kad reikalavimas dėl vilkiko kokybės negalėjo būti reiškiamas vilkiko subnuomotojai, t. y. UAB „BRC finance“; neįvertino tarp sutarčių grandinės šalių susiklosčiusių teisinių santykių, šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio, jų prisiimtų įsipareigojimų turinio, neanalizavo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo galimumo ir ja perduodamų teisių ir pareigų apimties bei atsakovo tinkamumo klausimo, nesiaiškino vilkiko defektus lėmusių aplinkybių, jų atsiradimo laiko bei pobūdžio, neatskleidė bylos esmės, todėl panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.       Teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, 2023 m. spalio 23 d. nutartimi pasiūlė ieškovei: 1) įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes ir pateiktus išaiškinimus dėl ieškovės reikalavimo pagrindo ir atsakovės tinkamumo byloje klausimo bei pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu byloje (be kita ko, aiškiai ir konkrečiai nurodant visas atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose nurodytas sąlygas, nurodant konkrečius įrodymus, kuriais kiekviena iš civilinės atsakomybės sąlygą bus įrodinėjama); 2) taip pat įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartyje ir joje nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl įrodinėjimo pareigos tarp bylos šalių paskirstymo dėl ieškovės byloje įrodinėjamos netinkamos ginčo vilkiko kokybės, vilkiko defektus lėmusių aplinkybių, jų atsiradimo laiko (ar vilkiko defektai atsirado iki jo perdavimo ieškovei), pobūdžio (įvertinus, be kita ko vilkiko ridą, jo eksploatavimo intensyvumą, defektų atsiradimo priežastį) ir atsakomybės už jo trūkumus; 3) pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės nurodytas aplinkybes apie poreikį nuolat pilti aušinimo skystį ir tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties 65, 68, 70 pastraipas); 4) įvardyti byloje dalyvaujančiu asmeniu (pavyzdžiui, trečiuoju asmeniu) pirminę ginčo vilkiko savininkę UAB „Rent“, kuri ieškovės ir UAB „BRC finance“ 2022 m. kovo 25 d. sublizingo (pavadintos išperkamosios subnuomos) sutarties sudarymo metu buvo ginčo vilkiko savininkė (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties 51 pastraipą). 

9.       Ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (žr. dokumentą Nr. DOK-181975), kuriuose papildomai nurodė:

9.1.                      Ieškovė su atsakove faktiškai sudarė žodinį susitarimą dėl ginčo vilkiko įsigijimo lizingo būdu. Atsakovė patalpino į internetą skelbimą apie vilkiko pardavimą, o ieškovė pagal šį skelbimą kreipėsi į atsakovę tikslu įsigyti ginčo vilkiką. Atsakovė aprodė ieškovei vilkiką, derėjosi dėl vilkiko pardavimo sąlygų. Sudarius žodinį susitarimą, kiekviena iš šalių atliko tam reikalingus veiksmus: atsakovė įsigijo vilkiką iš UAB „Rent“ ir perleido jį UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuri vėliau atliko kelis vilkiko perleidimo sandorius tikslu užtikrinti vilkiko įsigijimo finansavimą ieškovei, o ieškovė sudarė išperkamosios subnuomos sutartį su finansavimo paslaugą teikiančia bendrove UAB „BRC finance“.

9.2.                      2022 m. lapkričio 11 d. tarp ieškovės, UAB „BRC finance“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo sudarytas susitarimas dėl reikalavimų pagal sutartis perleidimo, pagal kurį ieškovė įgijo teisę reikšti reikalavimus tiesiogiai pardavėjai – atsakovei.

9.3.                      Ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai ir protingai, o šių reikalavimų nesilaikanti šalis privalo atlyginti kitos šalies nuostolius. Atsakovės atsakomybė gali būti kildinama ir iš deliktinių teisinių santykių. Yra visos atsakovės sutartinei ir deliktinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

9.4.                      Nors ieškinio reikalavimas ir galėtų būti teoriškai reiškiamas UAB „BRC finance“, tačiau ieškovės nuostoliai kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių.

9.5.                      Ieškovė neturėjo pagrindo netikėti atsakovės skelbime nurodyta informacija apie vilkiką ir atsakovės darbuotojo nurodyta informacija apie gerą vilkiko būklę. Todėl nepagrįsti Vilniaus apygardos teismo išvedžiojimai, kad teismas nevertino, ar ieškovės atstovas elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, nes pirkdamas vilkiką nesinaudojo specializuoto serviso paslaugomis, pasikliovė savo pastebėjimais bei ginčo vilkiką aprodžiusio asmens teiginiais. Logiškai nesuprantamas ir nepaaiškinamas apygardos teismo teiginys, kad ieškovė turėjo pareigą nepasitikėti atsakovės teiginiais ir papildomai atlikti vilkiko techninės būklės ekspertizę specializuotame servise. Juk tokios ekspertizės papildomai kainuoja 275 Eur (be PVM). Po vilkiko įsigijimo jis buvo eksploatuojamas panašiu intensyvumu. Todėl tai negalėjo būti priežastis variklio gedimui atsirasti. Į bylą pateikta ir apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai nevertinta vilkiko remontą atlikusio autoserviso pažyma patvirtina, kad vilkiko variklio defektai atsirado dar metai iki jo pardavimo ir turėjo išryškėti maždaug prieš pusmetį iki vilkiko pardavimo, todėl jų nepastebėti pardavėjai buvo neįmanoma. Toks variklio gedimas negalėjo atsirasti staigiai ir netikėtai. Atsakovė iki vilkiko perdavimo ieškovei turėjo žinoti apie vilkiko variklio defektus. Net jeigu atsakovė apie tai nežinojo, vis tiek jai tenka atsakomybė už netinkamą vilkiko būklę, nes ji neturėjo teisės melagingai deklaruoti, kad vilkikas neturi defektų.

10.       Teismas 2023 m. lapkričio 28 d. rezoliucija į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė pirminę ginčo vilkiko savininkę UAB „Rent“ bei nustatė jai terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Tačiau trečiasis asmuo UAB „Rent“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat nenurodė nepateikimo priežasčių.

11.       Teismas, atsižvelgęs į byloje pareikštus reikalavimus, taip pat į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį, į byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio teisinius santykius, į tai, kad ieškovę sutartiniai santykiai sieja ne su atsakove, bet su trečiuoju asmeniu UAB „BRC finance“, 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pasiūlė ieškovei atsakovę UAB „TDS Group“ pakeisti tinkama atsakove, t. y. UAB „BRC finance“. Teismas pažymėjo, kad netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovei, taip pat išaiškino ieškovei netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes, jog tuo atveju, jeigu ieškovė nesutinka, kad atsakovė būtų pakeista kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovės pasirinktam atsakovui (žr. teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties 14–15 punktus).

12.       Teisme 2024 m. vasario 9 d. buvo gautas ieškovės prašymas įtraukti į bylą kaip bendraatsakovę UAB „BRC finance“ (žr. dokumentą Nr. DOK-22425).

13.       Atsakovė UAB „TDS Group“ atsiliepime pakartotinai prašė teismo atsakovę UAB „TDS Group“ pakeisti tinkama atsakove, t. y. UAB „BRC finance“ (žr. dokumentą Nr. DOK-30412).

14.       Atsakovė UAB „BRC finance“ prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti (žr. dokumentą Nr. DOK-30437).

15.       Teismas, reaguodamas į atsakovės UAB „TDS Group“ prašymą pakeisti ją tinkama atsakove, 2024 m. balandžio 8 d. posėdyje pakartotinai išaiškino, kad: netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovei; nesant byloje tokio ieškovės sutikimo, atsakovė negali būti pakeista; tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktam atsakovui.

16.       Ieškovė 2024 m. balandžio 26 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsakovės UAB „BRC finance“ atžvilgiu atsisakymo, kuriame atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „BRC finance“. Ieškovė pareiškime nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovė prašė laikyti UAB „BRC finance“ byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (žr. dokumentą Nr. DOK-66564).

17.       Teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio dalies atsakovės UAB „BRC finance“ atžvilgiu atsisakymą, nutraukė bylos dalį dėl 5 324,82 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės UAB „BRC finance“ ir nutarė UAB „BRC finance“ laikyti toliau byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

18.       Ieškovės atstovas teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdyje duodamas paaiškinimus, patikslino, kad ieškovė vis dėlto prašo taikyti atsakovės atžvilgiu tik sutartinę civilinę atsakomybę ir neprašo taikyti deliktinės atsakomybės. Ieškovės atstovas patikslino, kad: tarp ieškovės ir atsakovės vyko ikisutartiniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovė internete pamatė ginčo vilkiko skelbimą ir kreipėsi į atsakovę dėl vilkiko pirkimo; ieškovė su atsakove žodžiu derėjosi ir žodžiu susitarė dėl visų esminių ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, t. y. šalys susitarė tiek dėl konkretaus daikto (vilkiko), tiek dėl jo kainos, atsakovė nuleido kainą, tiek taip pat ir dėl termino; ieškovės bei atsakovės santykiai iš ikisutartinių peraugo į sutartinius santykius, nes bylos šalys sudarė žodinę ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo realizuota sudarant rašytinius susitarimus su finansuotojais; finansuotojai iš tų rašytinių sutarčių kylančias reikalavimų teises į atsakovę 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimu dėl reikalavimų pagal sutartis perleidimo perleido pirkėjai ieškovei; todėl ieškovė prašo taikyti atsakovės atžvilgiu tik sutartinę civilinę atsakomybę ir vis dėlto neprašo taikyti deliktinės atsakomybės. Ieškovės atstovas, pasisakydamas dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, nurodė, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė nuslėpė vilkiko būklę. Jeigu atsakovė nežinojo apie vilkiko būklę ir variklio defektą, nereikėjo garantuoti, kad vilkikas yra be defektų. Tokiu atveju ieškovė tiesiog turėjo nurodyti, kad nežino kokia yra vilkiko būklė. Tačiau šiuo atveju atsakovė pateikė ieškovei melagingą informaciją, teigdama, kad vilkiko būklė yra gera. Šios informacijos pagrindu ieškovė įsigijo vilkiką. Tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Atsakovės kaltė kaip profesionalios verslininkės vilkikų pardavimo versle yra preziumuojama. Ieškovės patirtų nuostolių dydį patvirtina byloje esančios sąskaitos, mokėjimo dokumentai. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra neabejotinas, nes ieškovė nebūtų pirkusi vilkiko, jeigu būtų žinojusi, kad jis turi variklio defektą, dėl kurio jis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Atitinkamai, jeigu ieškovė nebūtų pirkusi vilkiko, ji nebūtų patyrusį prašomų priteisti nuostolių. Ieškovės atstovas taip pat prašė mažinti atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, nes atsakovės bylinėjimosi išlaidos, įvertinus ieškinio sumą ir atsakovės elgesį procese, nepagrįstai didelės. Atsakovė neteikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vilkikas neturėjo trūkumų, atsikirsdama į ieškovės į bylą pateiktus įrodymus – pažymas, neprašė skirti ekspertizės, netikrino vilkiko kitame servise.

19.       Atsakovės atstovas teismo posėdžiuose palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, prašė atmesti ieškinį ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ji netinkama atsakovė byloje. Ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, o ieškovės atstovo posėdyje išdėstyta galutinė pozicija, jog tarp bylos šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai stokoja pagrįstumo ir logikos. Priešingai negu teigia ieškovė, bylos šalys nesudarė žodinės ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovės buvęs (duomenys neskelbtini) V. K. atvažiavo į atsakovės aikštelę apžiūrėti vilkiko, tačiau šalys nesitarė dėl jokių sutarties sąlygų, nesiderėjo dėl vilkiko kainos, priešingai negu teigia ieškovės atstovas, atsakovė nenuleido kainos. Be to, CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta, kad tokio pobūdžio transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma. Ieškovė žodinės sutarties sudarymą įrodinėja dviejų liudytojų parodymais, tačiau pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Todėl šioje byloje nustatinėti liudytojų parodymais tokios žodinės sutarties faktą negalima. Be to, liudytojas atsakovės darbuotojas nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties, nepardavė ieškovei vilkiko, o ieškovės buvusio (duomenys neskelbtini) V. K., kuris taip pat vėliau buvo apklaustas liudytoju, parodymai vertintini kritiškai. V. K. nurodė, kad derėjosi dėl kainos ir atsakovė sumažino kainą. Tačiau tai yra netiesa ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai. Atsakovė pardavė vilkiką trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ už tą kainą, kuri nurodyta byloje esančiame vilkiko pardavimo skelbime, t. y. už 14 520 Eur su PVM. Be to, reikėtų atsižvelgti taip pat ir į šio liudytojo asmenybę, pavyzdžiui, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis jau antrą bendrovę privedė prie bankroto, taip pat pats posėdyje pripažino, jog neturėdamas teisės vairuoti apskritai jokios transporto priemonės, kažkokiu būdu atvyko į atsakovės aikštelę vienas, negalėjo nurodyti kokiu būdu atvyko, bet to, vairavo ginčo vilkiką neturėdamas tam teisės. Ieškovė sudarė sutartį būtent su trečiuoju asmeniu UAB „BRC finance“. Ieškovė dėl vilkiko pirmiausia kreipėsi taip pat į UAB „BRC finance“, tačiau pastaroji nurodė kreiptis į atsakovę. Ieškovė turi kitų sutarčių su UAB „BRC finance“ ne tik dėl ginčo vilkiko, bet dar ir dėl kitų vilkikų, kitų automobilių. Ieškovės ir UAB „BRC finance“ santykiai buvo ilgalaikiai ir tęstiniai. Šią aplinkybę 2024 m. balandžio 8 d. posėdyje patvirtino UAB „BRC finance“ atstovas M. K.. Be to, šios aplinkybės neginčija taip pat ir pati ieškovė. Tačiau kuomet ši byla buvo nagrinėjama pirmą kartą, tuo metu buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini) V. K. teigė neva tai buvo pirmoji sutartis, sudaryta su UAB „BRC finance“. Ieškovė galimai turi paslėptų interesų UAB „BRC finance“ atžvilgiu, o tokie interesai pagal kasacinio teismo praktiką neturėtų būti ginami. Tikėtina, kad ieškovė, ruošdamasi bankroto bylai, sąmoningai įtraukė UAB „BRC finance“ atsakove byloje tik tam, kad galėtų vėliau atsisakyti ieškinio jos atžvilgiu ir tokiu legitimizuoti UAB „BRC finance“ atleidimą nuo bet kokios atsakomybės. Ieškovė vilkino bylos nagrinėjimą. Išimtinai dėl ieškovės veiksmų, jos paslėptų interesų santykyje su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, bylos procesas užtrūko, dėl ko atsakovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus taip pat ir tai, kad byla nagrinėjama antrą kartą, yra protingos, todėl nėra jokio pagrindo jų mažinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat bylos šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Rent“ 2022 m. kovo 25 d. į atsakovės UAB „TDS Group“ aikštelę pristatė vilkiką „DAF FT XF105.460T“ (identifikavimo numeris VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – vilkikas, ginčo vilkikas), turėdama tikslą jį parduoti. Atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 25 d., internete patalpino skelbimą apie parduodamą ginčo vilkiką. Aptariamame skelbime nurodyta vilkiko kaina be PVM – 12 000 Eur (t. y. 14 520 Eur su PVM) (1 t., e. b. l. 46–47). Ieškovės BUAB „RV Cargo“ atstovas buvęs (duomenys neskelbtini)  V. K. iš skelbimo internete sužinojęs apie parduodamą ginčo vilkiką, tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 25 d., atvyko apžiūrėti vilkiko.  

21.       Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė BUAB „RV Cargo“ su trečiuoju asmeniu UAB „BRC finance“ 2022 m. kovo 25 d. sudarė išperkamosios subnuomos sutartį Nr. LT-2022/689005, pagal kurią UAB „BRC finance“ įsipareigojo perduoti ieškovei išperkamajai nuomai 48 mėnesių laikotarpiui 2011 metų gamybos naudotą ginčo vilkiką (toliau – ir išperkamosios subnuomos sutartis). Aptariamoje išperkamosios subnuomos sutartyje nurodyta, kad bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį (bendra įmokų už naudojimąsi turtu suma) – 19 770,89 Eur; ši suma yra laikoma turto kaina ir turi būti sumokėta nuomotojui iki 2026 m. balandžio 1 d. (žr. išperkamosios subnuomos sutarties 1.3, 4.1.1 papunkčius). Ieškovės prisiimtų prievolių įvykdymo užtikrinimui 2022 m. kovo 25 d. tarp UAB „BRC finance“ ir buvusio ieškovės (duomenys neskelbtini) V. K. buvo sudaryta laidavimo sutartis (1 t., e. b. l. 8–23).

22.       Ieškovė su UAB „BRC finance“ tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 25 d., pasirašė ginčo vilkiko perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo trečiasis asmuo UAB „BRC finance“ perdavė naudotis ir valdyti, o ieškovė priėmė ginčo vilkiką (1 t., e. b. l. 29). Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad faktiškai vilkikas buvo perduotas ieškovei vėliau, t. y. 2022 m. kovo 29 d., kadangi perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dieną UAB „BRC finance“ jokiu teisiniu pagrindu nevaldė vilkiko.  

23.       Trečiasis asmuo UAB „Rent“ kaip pardavėja ir atsakovė UAB „TDS Group“ kaip pirkėja 2022 m. kovo 28 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Rent“ pardavė atsakovei ginčo vilkiką už 12 705 Eur su PVM kainą. Trečiasis asmuo UAB „Rent“ su atsakove 2022 m. kovo 28 d. taip pat pasirašė priėmimo–perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Rent“ perdavė atsakovei, o atsakovė priėmė ginčo vilkiką (1 t., e. b. l. 101, 106).   

24.       Atsakovė UAB „TDS Group“ su trečiuoju asmeniu šioje byloje UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2022 m. kovo 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė pardavė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ ginčo vilkiką už 14 520 Eur su PVM kainą, t. y. už tą pačią kainą, kuri nurodyta pirmiau aptartame vilkiko pardavimo skelbime (1 t., e. b. l. 46–47). Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2022 m. kovo 29 d. taip pat pasirašė perdavimo–priėmimo aktą prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį trečiasis asmuo UAB „Baltijos realizacijos centras“ priėmė, o atsakovė perdavė ginčo vilkiką (1 t., e. b. l. 25–28, 110). Atsakovė 2022 m. kovo 29 d. taip pat išrašė ir pateikė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)  už ginčo vilkiką, kurios suma – 14 520 Eur su PVM. Aptariamoje sąskaitoje nurodyta, kad: „vilkikas be garantijos, parduota įvykus kliento apžiūrai“ (1 t., e. b. l. 110). Byloje nėra ginčo, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ apmokėjo aptariamą sąskaitą ir sumokėjo atsakovei sutartyje nurodytą vilkiko kainą.  

25.       Trečiasis asmuo UAB „Baltijos realizacijos centras“ tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 29 d., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu UAB „BRC finance“. Pagal šią pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Baltijos realizacijos centras“ pardavė kitam trečiajam asmeniui UAB „BRC finance“ ginčo vilkiką už didesnę, t. y. 15 246 Eur su PVM, kainą (2 t., e. b. l. 41–42).

26.       Trečiasis asmuo UAB „BRC finance“ 2022 m. kovo 30 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu AB Šiaulių banku, pagal kurią UAB „BRC finance“ pardavė trečiajam asmeniui ginčo vilkiką už 15 246 Eur su PVM. UAB „BRC finance“ su AB Šiaulių banku 2022 m. kovo 30 d. taip pat pasirašė vilkiko priėmimo–perdavimo aktą ir finansinės nuomos sutartį (2 t., e. b. l. 66–76).

27.       2022 m. gegužės 2 d. autorizuotame „DAF“ servise UAB „Centrako“ atlikta ginčo vilkiko variklio diagnostika. Jos metu nustatyta variklio būklė – aušinimo skysčio patekimas į antro variklio cilindro degimo kamerą (1 t., e. b. l. 30).

28.       Ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, reikalaudama sumokėti vilkiko remonto išlaidas (1 t., e. b. l. 31–32).

29.       Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė su trečiaisiais asmenimis UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „BRC finance“ 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė susitarimą dėl reikalavimų pagal sutartis perleidimo prie turto išperkamosios subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 23).

30.       Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas 2022 m. lapkričio 15 d. turto perdavimo kliento nuosavybėn aktu patvirtino, kad UAB „BRC finance“ tinkamai įvykdė sutartį, visiškai atsiskaitė su banku ir AB Šiaulių bankas neturi jai jokių pretenzijų (2 t., e. b. l. 43). Nuo šio akto išrašymo dienos UAB „BRC finance“ įgijo nuosavybę į ginčo vilkiką.

Dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, teisinio ieškovės reikalavimo pagrindo ir bylos nagrinėjimo ribų

31.       Teismas pirmiausia pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Būtent asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis). Bylos nagrinėjimo ribas taip pat apibrėžia atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024).

32.       Taigi asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra turi pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos teisės gynimo būdo. 

33.       Nepaisant to, jog būtent teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, taip pat ir ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas. Dėl to būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, atlikdamas šalių susiklosčiusių santykių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų).

34.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovė buvo nenuosekli dėl konkretaus savo teisių gynimo būdo pasirinkimo. Ieškovės atstovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek 2024 m. balandžio 8 d. posėdyje atsakydamas į teismo klausimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo ar būdų nurodė, kad ieškovė prašo taikyti atsakovei tiek sutartinę, tiek taip pat ir deliktinę civilinę atsakomybę. Vis dėlto vėliau ieškovė pakeitė savo poziciją. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdyje galiausiai suformavo tokią galutinę ieškovės poziciją dėl jos pasirinkto teisių gynimo būdo: ieškovė vis dėlto prašo taikyti atsakovės atžvilgiu tik sutartinę civilinę atsakomybę ir neprašo taikyti deliktinės atsakomybės (teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdžio garso įrašas „302942160_2-68-3-14654-2022-5_2024.09.26_1_1.mp3“ nuo 01:25:00 val. iki 01:25:40 val.). Ieškovės atstovas teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdyje galiausiai atsakydamas į teismo klausimus taip pat patikslino, kad: 1) tarp ieškovės ir atsakovės vyko ikisutartiniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovė internete pamatė ginčo vilkiko skelbimą ir kreipėsi į atsakovę dėl vilkiko pirkimo; ieškovė su atsakove žodžiu derėjosi ir žodžiu susitarė dėl visų esminių ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, t. y. šalys susitarė tiek dėl konkretaus daikto (vilkiko), tiek dėl jo kainos, atsakovė nuleido kainą, tiek taip pat ir dėl termino; 2) ieškovės bei atsakovės santykiai iš ikisutartinių peraugo į sutartinius santykius, nes bylos šalys sudarė žodinę ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo realizuota sudarant rašytinius susitarimus su finansuotojais; 3) finansuotojai iš tų rašytinių sutarčių kylančias reikalavimų teises į atsakovę 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimu dėl reikalavimų pagal sutartis perleidimo perleido pirkėjai ieškovei; todėl ieškovė prašo taikyti atsakovės atžvilgiu tik sutartinę civilinę atsakomybę ir vis dėlto neprašo taikyti deliktinės atsakomybės (teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdžio garso įrašas „302942160_2-68-3-14654-2022-5_2024.09.26_1_1.mp3“ nuo 01:19:16 val. iki 01:26:06 val.).

35.       Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad šalys privalo elgtis sąžiningai taip pat ir ikisutartiniuose santykiuose. Tačiau pažymėtina, kad civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti, jeigu nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis atsisako sudaryti sutartį. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, be to, ieškovė net neįrodinėjo atsakovės vengimo ar atsisakymo sudaryti sutartį. Ieškovės atstovas aiškiai nurodė, kad bylos šalių santykiai iš ikisutartinių peraugo į sutartinius santykius.

36.       Taigi bylos nagrinėjimo ribos aiškios; ieškovė galiausiai aiškiai pasirinko konkretų savo teisių gynybos būdą – ji prašo taikyti atsakovei UAB „TDS Group“ sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės, kaip iš vilkiko pardavėjos, nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos parduoto vilkiko kokybės. Ieškovės teigimu, ją su atsakove sieja sutartiniai teisiniai santykiai, nes ji su atsakove sudarė žodinę ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį.

37.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šioje byloje aktualios bendrosios CK normos, kuriose reglamentuotas daiktų pirkimas–pardavimas, be kita ko CK 6.333 straipsnis, kuriame nustatyta pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui kokybės reikalavimus atitinkančius daiktus. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, šioje byloje aktualios taip pat ir CK įtvirtintos bendrosios bei specialiosios sutartinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245–6.262 straipsniai).

38.       CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bylose dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, patvirtinančios atsakomybės sąlygų buvimą. Viena iš sutartinės atsakomybės sąlygų yra sutarties šalies veiksmų neteisėtumas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti.

39.       Ieškovės atstovas, pasisakydamas dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, nurodė, jog neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė nuslėpė vilkiko būklę, pateikė ieškovei melagingą informaciją apie gerą vilkiko būklę ir pardavė ieškovei vilkiką su esminiu trūkumu – variklio defektu. Tokiu būdu, anot ieškovės, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai kyla sutartinė civilinė atsakomybė (žr. 2024 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašą „302942160_2-68-3-14654-2022-5_2024.09.26_1_1.mp3“ nuo 01:25:35 val. iki 01:28:42 val.). Tačiau atsakovė visuose savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir teismo posėdžiuose nuosekliai neigė sutartinių santykių su ieškove buvimo faktą. Atsakovės teigimu, jos su ieškove nesieja jokie sutartiniai santykiai, bylos šalys nesudarė nei žodinės ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties, nei jokios kitos sutarties, todėl atsakovei prieš ieškovę nekyla sutartinė atsakomybė.

40.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta,

Dėl žodinės vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo

41.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica). Vadinasi, civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla tai šaliai, kuri teigia, jog buvo sudaryta sutartis, bet ne tai šaliai, kuri tai neigia.

42.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją.

44.       Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė su atsakove nesudarė rašytinės ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties. Todėl teismas, vadovaudamasis pirmiau šiame sprendime nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis taisyklėmis dėl įrodinėjimo pareigos, konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje kilus ginčui dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, būtent ieškovė, kuri teigia, jog buvo sudaryta žodinė ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartis, turi pareigą įrodyti tokios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą ir esmines sutarties sudarymo sąlygas, bet ne atsakovė, kuri neigia tokios sutarties sudarymo faktą. Būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovė pardavė ieškovei nekokybišką vilkiką, t. y. atliko neteisėtus veiksmus sutartinės civilinės atsakomybės prasme. Teismas 2024 m. balandžio 8 d. ir 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdžiuose išaiškino ieškovei pirmiau nurodytą įrodinėjimo pareigą.

45.       Ieškovė žodinės ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą įrodinėja dviejų asmenų parodymais, t. y.: 1) liudytojo atsakovės darbuotojo M. V. parodymais; 2) V. K., kuris iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla (t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d.), buvo ieškovės (duomenys neskelbtini)  ir dalyvavo šioje byloje bei teikė teismui paaiškinimus ieškovės atstovo statusu, o po bankroto bylos ieškovei iškėlimo ieškovės prašymu apklaustas šioje byloje kaip liudytojas, parodymais.  

46.       Tačiau akcentuotina, kad pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktą tokio pobūdžio transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaroma rašytine forma ir CK nenustatyta jokių šios taisyklės išimčių. Šio reikalavimo nesilaikymas sutarties nedaro negaliojančios. Tačiau tokiais atvejais taikomi teisiniai padariniai, numatyti CK 1.93 straipsnio 2 dalyje – paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.

47.       CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyti išimtiniai atvejai, kai sandorio, kuriam įstatymas nustato privalomą rašytinę formą, sudarymo ir įvykdymo faktus galima įrodinėti ir liudytojų parodymais, jeigu to reikalauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tačiau nagrinėjamojoje byloje tokių išimtinių atvejų nenustatyta.  

48.       Byloje nėra jokių kitų tokios žodinės vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties būtent tarp ieškovės ir atsakovės sudarymo įrodymų, nėra jokių rašytinių įrodymų, nei elektroninio susirašinėjimo, nei kitų įrodymų, išskyrus tik buvusio atsakovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimus. Byloje taip pat nenustatyta ir ieškovė net neįrodinėjo, jog objektyviai neįmanoma buvo sudaryti rašytinę sutartį. Taigi nėra absoliučiai jokių kitų įrodymų netiesiogiai patvirtinančių žodinės vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties būtent tarp ieškovės ir atsakovės sudarymo faktą. Priešingai, byloje yra įrodymai, paneigiantys tokios žodinės sutarties sudarymo faktą. Į bylą pateikta rašytinė 2022 m. kovo 29 d. ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios aiškiai matyti, kad atsakovė UAB „TDS Group“ su trečiuoju asmeniu šioje byloje UAB „Baltijos realizacijos centras“ pasirašė sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė būtent trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“, bet ne ieškovei, ginčo vilkiką už 14 520 Eur su PVM kainą, t. y. už tą pačią kainą, kuri nurodyta pirmiau aptartame vilkiko pardavimo skelbime (1 t., e. b. l. 46–47). Į bylą pateiktas atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2022 m. kovo 29 d. pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas prie pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį trečiasis asmuo UAB „Baltijos realizacijos centras“ priėmė, o atsakovė perdavė ginčo vilkiką (1 t., e. b. l. 25–28, 110). Byloje taip pat yra atsakovės 2022 m. kovo 29 d. išrašyta būtent trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už ginčo vilkiką, kurios suma – 14 520 Eur su PVM (1 t., e. b. l. 110) ir byloje nėra ginčo, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ sumokėjo atsakovei avansą, o vėliau apmokėjo aptariamą sąskaitą bei sumokėjo atsakovei visą sutartyje nurodytą vilkiko kainą. Aptariami įrodymai yra galiojantys, nenuginčyti. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė su UAB „Baltijos realizacijos centras“ ne tik sudarė, bet taip pat ir įvykdė rašytinę ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovė perdavė vilkiką trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“, o UAB „Baltijos realizacijos centras“ priėmė vilkiką ir sumokėjo už jį sutartą kainą. Vien aplinkybės, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ vėliau pardavė vilkiką UAB „BRC finance“, o pastaroji bendrovė sudarė išperkamosios subnuomos sutartį su ieškove, nesudaro jokio pagrindo teigti, jog būtent atsakovę ir ieškovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad nei UAB „Baltijos realizacijos centras“, nei atsakovė nėra teisinio santykio, kuriame veikia ieškovė, dalyviai. Atsakovės ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ sudaryta sutartis neišplečia atsakovės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis. Taigi, įvertinus visas pirmiau šiame sprendime nurodytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, nėra jokio pagrindo netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų ir remtis liudytojų parodymais. 

49.       Kita vertus, teismo 2022 m. gruodžio 7 d. posėdyje, kuomet byla buvo nagrinėjama pirmą kartą, apklaustas liudytojas atsakovės darbuotojas M. V. nepatvirtino žodinės ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto būtent su ieškove UAB „TDS Group“, o vien aplinkybė, kad liudytojas į teismo klausimą, ar jis pažįsta posėdyje dalyvaujančius žmones, atsakė, kad: „<...> pažįstu V., mūsų klientą, kuris pirko vilkiką“, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Pažymėtina, kad po tokio pirmiau nurodyto savo teiginio aptariamas liudytojas M. V. duodamas teismui parodymus bei atsakydamas į klausimus, išsamiai paaiškino tokias aplinkybes: V. K. 2022 m. kovo 25 d. atvyko į atsakovės UAB „TDS Group“ aikštelę, apžiūrėjo vilkiką, pavažiavo juo, trumpai pasiderėjo ir paprašė paruošti avansinę sąskaitą bei komercinį pasiūlymą „Baltijos realizacijos centrui“ bei atsiųsti juos jam elektroniniu paštu; todėl liudytojas tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 25 d. penktadienį, elektroniniu paštu išsiuntė V. K. avansinę sąskaitą ir komercinį pasiūlymą bei laukė avanso; „Baltijos realizacijos centras“ pirmadienį, t. y. 2022 m. kovo 28 d., pervedė atsakovei avansą; todėl atsakovė kreipėsi į UAB „Rent“ ir jos pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kad atsakovė galėtų pasirašyti sutartį su „Baltijos realizacijos centru“; „Baltijos realizacijos centras“ 2022 m. kovo 29 d. atsiuntė atsakovei vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį, kurią atsakovė pasirašė (žr. teismo 2022 m. gruodžio 7 d. posėdžio garso įrašą nuo 00.12.53 iki 00.29.50). Šios liudytojo M. V. nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad: atsakovė sutartį dėl ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sudarė ne su ieškove, bet su UAB „Baltijos realizacijos centras“; atsakovė pardavė vilkiką būtent trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir būtent iš trečiojo asmens UAB „Baltijos realizacijos centras“ gavo avansą. Vien aplinkybė, kad liudytojas savo subjektyvia nuomone galbūt kitaip įvertino tuo metu buvusią situaciją, nesudaro jokio pagrindo teigti, jog ieškovė su atsakove sudarė žodinę ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį.

50.       Be to, teismo 2022 m. gruodžio 7 d. posėdyje apklaustas liudytojas UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „BRC finance“ (duomenys neskelbtini) P. T. iš esmės patvirtino liudytojo M. V. duotus parodymus apie tai, kad atsakovė pardavė vilkiką būtent trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“. Liudytojas P. T. paaiškino, jog V. K. surado vilkiką ir kreipėsi į UAB „Baltijos realizacijos centras“ su prašymu, kad pastaroji bendrovė nupirktų vilkiką iš atsakovės ir vėliau jį parduotų UAB „BRC finance“, o pastaroji sudarytų sutartį su ieškove. Liudytojas nurodė, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ nupirko vilkiką iš atsakovės.

51.       Šią bylą nagrinėjant pirmą kartą buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini) V. K., kuris tuo metu dalyvavo procese kaip ieškovės atstovas, duodamas teismui paaiškinimus nurodė, kad: atvažiavo į atsakovės aikštelę, apžiūrėjo vilkiką, atsakovės atstovas patikino, jog vilkikas tvarkingas, bet, nusipirkus vilkiką, paaiškėjo, kad jis turi variklio defektą (žr. 2022 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašą nuo 1 val. 02 min. iki 1 val. 15 min.). Vien aplinkybės, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) V. K. buvo atvažiavęs į atsakovės aikštelę, apžiūrėjo ginčo vilkiką, paklausė kokia jo kaina, nepatvirtina, jog ieškovė su atsakove sudarė žodinę pirkimo–paradavimo sutartį. V. K. 2022 m. spalio 13 d. duodamas teismui paaiškinimus, nepatvirtino būtent žodinės ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto tarp ieškovės ir atsakovės UAB „TDS Group“. Vien tai, kad tas pats V. K. po dvejų metų, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdyje, ieškovės prašymu apklaustas liudytoju (žr. plačiau šio sprendimo 45 punktą), nurodė, jog: jis su atsakovės atstovu suderino vilkiko kainą; atsakovės atstovas nuleido kainą; aptarė sąlygas ir šalys susitarė įsigyti vilkiką, kurių nepatvirtina absoliučiai jokie kiti, nors ir netiesioginiai, įrodymai, nepakanka konstatuoti, kad ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuos aptariamus V. K. teiginius paneigia pirmiau šiame sprendime aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų visetas (žr. šio teismo sprendimo 48 punktą). Be to, pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad atsakovės 2022 m. kovo 25 d. internete patalpintame skelbime apie parduodamą ginčo vilkiką nurodyta, jog vilkiko kaina be PVM yra 12 000 Eur, t. y. 14 520 Eur su PVM (1 t., e. b. l. 46–47). Atsakovė UAB „TDS Group“ pardavė vilkiką UAB „Baltijos realizacijos centras“ už 14 520 Eur su PVM kainą, t. y. už tą pačią kainą, kuri nurodyta pirmiau aptartame vilkiko pardavimo skelbime (1 t., e. b. l. 25–28, 110). Todėl V. K. parodymai, neva atsakovės atstovas nuleido kainą, prieštarauja rašytiniams byloje esantiems įrodymams. Be to, V. K., kaip liudytojo, parodymai vertintini kritiškai, nes jis, kaip jau minėta, iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d., nuolat dalyvavo byloje ieškovės atstovo statusu, be kita ko būtent V. K. pasirašė ir pateikė teismui ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose ieškovės atstovo statusu, jam žinomos visos bylos aplinkybės. Jo prieiga prie elektroninės bylos kortelės panaikinta tik 2024 m. rugsėjo mėn., kuomet ieškovės bankroto administratorius informavo bylą nagrinėjantį teismą apie ieškovei iškeltą bankroto bylą. Be to, kaip jau minėta, bylą nagrinėjant pirmą kartą, V. K. duodamas teismui paaiškinimus, nepatvirtino žodinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto tarp ieškovės ir atsakovės bei esminių tokios sutarties sudarymo sąlygų. Priešingai negu teigia ieškovė, iš byloje esančių įrodymų, be kita ko, šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, viseto negalima daryti išvados, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai ir pastarosios neva sudarė žodinę ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį.

52.       Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, pirmiau šiame sprendime aptartas teisės normas, kuriose reglamentuotas pirkimas–pardavimas bei įrodinėjimo tarp bylos šalių paskirstymas, bei juos aiškinančią kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė sutartinių santykių su atsakove buvimo fakto ir to, kad ieškovė su atsakove sudarė žodinę ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl byloje dalyvaujančių asmenų teisinių santykių vertinimo ir atsakovės (ne)tinkamumo

53.       Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.

54.       Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą.

55.       Pirmiau šiame sprendime jau konstatuota, kad ieškovė neįrodė sutartinių santykių su atsakove buvimo fakto ir to, jog ieškovė su atsakove sudarė žodinę ginčo vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovę sutartiniai santykiai dėl ginčo vilkiko sieja su trečiuoju asmeniu UAB „BRC Finance“. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. kovo 25 d. sutarties, kuri pavadinta išperkamosios subnuomos sutartimi, pagrindu trečiasis asmuo UAB „BRC Finance“ perdavė ieškovei valdyti ir naudotis ginčo vilkiką. Po šios sutarties sudarymo buvo sudaryta sutarčių grandinė, kurios šalys taip pat apibrėžė tarpusavio teisinius santykius bei atsakomybės ribas.

56.       CK išperkamosios nuomos sutarties sąvoka nepateikta, tačiau CK 6.503 straipsnyje įtvirtinta galimybė išpirkti nuomojamą daiktą. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Tuo tarpu lizingo arba finansinės nuomos sutartimi daiktas perduodamas lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, su sąlyga, kad, sumokėjus visą sutartyje numatytą jo vertę, šis daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (CK 6.567 straipsnis). Taigi lizingo sutartimi daiktas perduodamas fiziniam ar juridiniam asmeniui būtent verslo tikslais, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (CK 6.567 straipsnio 1 dalis), o išperkamosios nuomos atveju asmuo gali įsigyti daiktą asmeniniams poreikiams tenkinti (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1500-1187/2023 33 punktą).

57.       Byloje nustatyta, kad ieškovė BUAB „RV Cargo“ su trečiuoju asmeniu UAB „BRC finance“ 2022 m. kovo 25 d. sudarė išperkamosios subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „BRC finance“ įsipareigojo perduoti ieškovei išperkamajai nuomai 48 mėnesių laikotarpiui ginčo vilkiką. Aptariamoje išperkamosios subnuomos sutartyje nurodyta, kad turto vertė – 15 246 Eur; bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį (bendra įmokų už naudojimąsi turtu suma) – 19 770,89 Eur; ši suma yra laikoma turto kaina ir turi būti sumokėta nuomotojui iki 2026 m. balandžio 1 d. (žr. išperkamosios subnuomos sutarties 1.3, 4.1.1 papunkčius). Ieškovė naudojosi vilkiko išpirkimo finansavimo paslauga iš UAB „BRC Finance“; sutartis sudaryta tarp juridinių asmenų, o vilkikas buvo naudojamas verslo poreikiams tenkinti. Taigi teisinis santykis, kurio pagrindu ieškovė valdo vilkiką savo esme atitinka sublizingo (finansinės subnuomos) sutartį (žr. be kita ko Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1500-1187/2023 34, 35 punktus). Aptariama sutartimi jos šalys susitarė, kad UAB „BRC finance“ perduoda nuomininkui (ieškovei) sutartyje nustatytam laikotarpiui valdyti ir naudotis už sutartyje numatytą nuomos mokestį nuomotojo finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu valdomą turtą – vilkiką, kurio savininkas yra suteikęs teisę šį turtą subnuomoti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį (sutarties 1, 1.4, 4.1 papunkčiai). Šios sutarties 1.3 papunktyje nustatyta, kad nuomininkui (ieškovei) sumokėjus visus nurodytus mokėjimus pagal sutartį, šie mokėjimai bus įskaityti kaip nuomininko nuomotojui sumokėta turto kaina ir nuomininkas įgis vilkiką savo nuosavybėn sutartyje (6.1.1 papunktyje) nustatyta tvarka.

58.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartyje konstatuota, kad nors tarp ieškovės ir UAB „BRC Finance“ buvo sudaryta išperkamosios subnuomos (sublizingo) sutartis, reikalavimai perduodamo daikto kokybei yra iš esmės analogiški kaip ir pirkimo–pardavimo sutarties atveju. (žr. aptariamos nutarties 57–63 punktus). Kitaip tariant, tokio pobūdžio sutarčiai taikomos taip pat ir CK nustatytos teisės normos, kuriose reglamentuoti parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, be kita ko CK 6.333 straipsnis, kuriame nustatyta pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui kokybės reikalavimus atitinkančius daiktus. Šiuo atveju, įvertinus be kita ko ieškovės su UAB „BRC finance“ pasirašytos sutarties ir jų priedų turinį, trečiasis asmuo UAB „BRC finance“ turėjo pareigą perduoti ieškovei kokybės reikalavimus atitinkantį vilkiką.

59.       Akcentuotina, kad ieškovė su UAB „BRC finance“ 2022 m. kovo 25 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo dieną pasirašė taip pat ir ginčo vilkiko perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo trečiasis asmuo UAB „BRC finance“ įsipareigojo perduoti ieškovei naudotis ir valdyti, o ieškovė priėmė ginčo vilkiką. Vien aplinkybė, kad faktiškai vilkikas buvo perduotas ieškovei vėliau, t. y. 2022 m. kovo 29 d., niekaip nekeičia akte šalių nurodytų kitų aplinkybių, be kita ko ir to, kad UAB „BRC finance“ akte nurodė, jog vilkikas neturi variklio defektų (žr. 1 t., e. b. l. 29). Taigi būtent trečiasis asmuo UAB „BRC finance“ pagal sutartį ir aktą, pasirašytus su ieškove, turėjo tam tikrus įsipareigojimus ieškovei, be kita ko įsipareigojo perduoti ieškovei kokybės reikalavimus atitinkantį vilkiką (be kita ko vilkiką be variklio defekto).  

60.       Ieškovės ir trečiojo asmens UAB „BRC finance“ sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 3.3 papunkčiu ieškovė su UAB „BRC finance“ susitarė, kad ieškovė, prieš priimdama vilkiką, turi teisę pareikšti trečiajam asmeniui UAB „BRC finance“ visus reikalavimus, atsirandančius iš šios sutarties. Šios sutarties bendrosios dalies 3.3.1 papunktyje nurodyta, kad ieškovė, aptikusi vilkiko trūkumus, turi teisę pasiūlyti UAB „BRC finance“ atlikti patikrą, kuri nustatytų vilkiko techninę būklę ir eksploatacines savybes. Pagal sutarties bendrosios dalies 3.3.2 papunktį, ieškovė, nesutikdama priimti vilkiką dėl trūkumų, privalo nedelsiant raštu pranešti apie tai trečiajam asmeniui UAB „BRC finance“, nurodydama paaiškėjusius trūkumus, pagrįsdama vilkiko priėmimo negalimumą ir savo pasiūlymus dėl sutarties vykdymo. Be to, sutarties 4.6 papunktyje įtvirtinta ieškovės teisė atsisakyti sutarties per keturiolika dienų nuo sutarties sudarymo dienos.

61.       Taip pat pažymėtina, kad aptariamos sutarties bendrosios dalies 5.10 papunktyje aiškiai įtvirtinta, jog bet kokias pretenzijas dėl šios sutarties vykdymo ar nevykdymo ieškovė turi teisę reikšti tik trečiajam asmeniui UAB „BRC finance“. Sutarties bendrosios dalies 9.4 papunktyje nustatyta, kad šalis, kuri nevykdė ar vykdė netinkamai šioje sutartyje numatytas prievoles, privalo kompensuoti kitai šaliai visus dėl to susidariusius nuostolius, išskyrus tuos nuostolius, kurie susidarė dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Akcentuotina, kad sutarties 14.1 papunktyje aiškiai nurodyta, jog ieškovė, manydama, kad UAB „BRC finance“ pažeidė jos teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis būtent į UAB „BRC finance“ ir į teisės aktuose nurodytas institucijas ar į teismą dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo (1 t., e. b. l. 10–23).

62.       Pirmiau šiame sprendime aptartos sutarties sąlygos yra aiškios. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad aptariamos rašytinės sutarties tekstas prieštarautų kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „BRC finance“ aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad ieškovė turi teisę pagal aptariamą rašytinę sutartį reikšti reikalavimus, be kita ko taip pat ir reikalavimus dėl nuostolių, atsiradusius dėl netinkamos ginčo vilkiko kokybės, atlyginimo būtent trečiajam asmeniui UAB „BRC finance“. Taigi aptariama sutartis aiškiai apibrėžia būtent jos šalių, t. y. ieškovės ir UAB „BRC finance“, atsakomybę ir neperkelia jos atsakovei UAB „TDS Group“. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmiau nurodytos sutarties sąlygos prieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Vadinasi, ieškovė pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedus galėjo reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui šioje byloje dalyvaujančiai UAB „BRC finance“ dėl vilkiko kokybės, bet ne atsakovei UAB „TDS Group“, su kuria, kaip jau konstatuota pirmiau šiame sprendime, ieškovės nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad UAB „BRC Finance“ dėl vilkiko grąžinimo arba remonto pasiūlė ieškovei kreiptis tiesiogiai į atsakovę, niekaip nepanaikinta UAB „BRC finance“ pareigos atsakyti pagal sutartį su ieškove.

63.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės UAB „TDS Group“ su trečiuoju asmeniu šioje byloje UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2022 m. kovo 29 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė pardavė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos realizacijos centras“ ginčo vilkiką už 14 520 Eur su PVM, pažymi, kad šios sutarties šalys sutarties 2.4 papunktyje aiškiai susitarė, kad trečiajam asmeniui pareiškus pretenziją pirkėjui dėl vilkiko paslėpto kokybės trūkumo, atsakovė už vilkiko kokybę atsako prieš pirkėją UAB „Baltijos realizacijos centras“ tokia pat apimtimi, kokia bus patenkintas trečiojo asmens reikalavimas. Tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad nei UAB „BRC finance“, nei UAB „Baltijos realizacijos centras“ nepatenkino ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo.

64.       Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „BRC finance“ 2022 m. kovo 29 d., sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nustatytų atsakomybės ribų, pažymi, kad aptariama sutartimi UAB „BRC finance“ prisiėmė visą atsakomybę dėl vilkiko techninės būklės ir atsisakė teisės reikšti bet kokias pretenzijas dėl vilkiko kokybės. Šią aplinkybę patvirtina aptariamos sutarties 2.1 ir 2.2 papunkčiai. Sutarties 2.1 papunktyje, apibrėžiančiame šalių atsakomybę, įtvirtinta, kad: „Pirkėjas pasirašydamas sutartį patvirtina, kad pirkėjas yra visiškai susipažinęs su prekės technine būkle, jam buvo sudarytos sąlygos patikrinti prekę autorizuotame automobilių servise, todėl pretenzijų dėl jokių jos trūkumų neturi, o sutarties 1.2 papunktyje nurodytos savybės ir trūkumai yra teisingi. Jei pirkėjas netikrino prekės techninės būklės autorizuotame automobilių servise, jis prisiima visą atsakomybę dėl automobilio techninės būklės, todėl pretenzijų dėl automobilio neturi ir atsisako jas pareikšti ateityje“. Sutarties 2.2 papunktyje įtvirtinta, jog: „Pirkėjas patvirtina, kad tikrino visą prekės komplektiškumą (visi techniniai prekės duomenys, vidaus ir išorės detalės, spalvos ir kita) todėl jokių pretenzijų dėl to neturi ir atsisako jas pareikšti ateityje.“.

65.       Nepaisant to, kad šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė su byloje trečiaisiais asmenimis dalyvaujančiomis UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „BRC finance“ 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė susitarimą dėl reikalavimų pagal sutartis perleidimo prie turto išperkamosios subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 23), tai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovė nagrinėjamu atveju turi reikalavimo teisę į atsakovę ir dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos ginčo vilkiko kokybės, atlyginimo gali tiesiogiai kreiptis į atsakovę UAB „TDS Group“. Tai patvirtina tokie toliau nurodyti motyvai.  

66.       Pirmiausia akcentuotina, kad aptariamo 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimo C, D ir E punktuose nurodyta (tekstas netaisytas): „Tarp BRC ir BRCF buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 1), kurios pagrindu BRCF įgijo nuosavybe?s teisę į Turtą; BRCF su Klientu sudare? Turto išperkamosios subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 2), kurios pagrindu gavo finansavimą Turto įsigijimui; <...> tode?l sudare? šį papildomą susitarimą (toliau – Susitarimas) prie Sutarties 1 ir Sutarties 2 (toliau Sutartis 1 ir Sutartis 2 kartu – Sutartys) <...>“. Susitarimo 1 punkte nurodyta (tekstas netaisytas): „Pasirašius šį Susitarimą, Klientas įgyja teisę tiesiogiai Pardave?jui reikšti visus reikalavimus, kylančius iš Sutarčiu? de?l Turto kokybe?s ir (ar) trūkumu?, įskaitant, bet neapsiribojant nuostoliu? atlyginimo de?l Turto netinkamos kokybe?s ir (ar) trūkumu? bei perima visas Sutartyse BRC ir BRCF numatytas pareigas <...>“. Taigi iš viso aptariamo 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimo turinio aiškiai matyti, jog susitarimo 1 punktu ieškovė su trečiaisiais asmenimis UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir UAB „BRC finance“ susitarė, kad ieškovė įgyja teisę tiesiogiai pardavėjai (atsakovei) reikšti visus reikalavimus, bet tik kylančius iš dviejų sutarčių, t. y. iš sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovės ir UAB „BRC finance“, ir sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „BRC finance“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“, taigi iš sutarčių, kurių dalyve atsakove apskritai net nėra. Kitaip tariant, UAB „Baltijos realizacijos centras“ pagal aptariamą susitarimą net neperleido ieškovei savo reikalavimo teisės į atsakovę pagal su atsakove pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).   

67.       Kita vertus, net jeigu UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir būtų perleidusi ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovę pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vis tiek šiuo konkrečius atveju, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, tai nesudarytų pagrindo ieškovei reikšti reikalavimą atsakovei dėl byloje prašomų priteisti nuostolių atlyginimo, nes nei UAB „Baltijos realizacijos centras“, nei UAB „BRC finance“ nepatyrė ginčo nuostolių ir byloje dėl to ginčo nėra. Ieškiniu prašomus priteisti nuostolius patyrė būtent ieškovė. Byloje nėra ginčo, kad nei UAB „Baltijos realizacijos centras“, nei UAB „BRC finance“ neatlygino ieškovei jos patirtų nuostolių. Kitaip tariant, ieškovė turėtų reikalavimo teisę į atsakovę, jeigu UAB „Baltijos realizacijos centras“ būtų patyrusi nuostolius arba atlyginusi ieškovei šiuos nuostolius ir būtų perleidusi ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovę pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą niekam nėra perleidusi. Kitaip tariant, aptariamo 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimo 1 punktas neatima ieškovės teisės reikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „BRC finance“. Tačiau 2–3 aptariamo susitarimo punktais ieškovė iš esmės atleido UAB „BRC finance“ nuo tokios atsakomybės ir tai patvirtina šių punktų turinys. Susitarimo 2–3 punktuose nurodyta, kad (tekstas netaisytas): „Klientas pareiškia ir sutinka, jog BRC ir BRCF uz? Turto trūkumus, jo apribojimus, apsunkinimus ir kitus trūkumus, aplinkybes neatsako prieš Klientą jokia apimtimi, nes Klientas pats pasirinko Turtą <...>“; „Klientas patvirtina, kad Klientas neturi jokiu? pretenziju? BRC ir BRCF de?l Turto technine?s būkle?s, partirtu? nuostoliu? de?l remonto“. Taigi susitarimo 2–3 punktais ieškovė iš esmės atleido trečiuosius asmenis UAB „BRC finance“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ nuo atsakomybės, susijusios su vilkiko trūkumais.

68.       Byloje nenustatyta, kad ieškovę su atsakovę būtų sieję sutartiniai teisiniai santykiai, nenustatyta, kad ji su atsakove būtų sudariusi sutartį. Dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus sutartinės civilinės atsakomybės prasme. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų konstatuotina, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei.

69.       CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovo, teismas neturi teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir privalo bylą nagrinėti iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktam atsakovui.

70.       Akcentuotina, kad atsakovė nuo pat pirmojo savo procesinio dokumento pateikimo teismui dienos nuosekliai gynėsi tuo, jog ji nėra tinkama atsakovė byloje, prašė teismo pakeisti atsakovę byloje. Pažymėtina, kad teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi siūlė ieškovei atsakovę UAB „TDS Group“ pakeisti tinkama atsakove, t. y. UAB „BRC finance“. Teismas tiek aptariamoje nutartyje, tiek taip pat ir 2024 m. balandžio 8 d. posėdyje išaiškino, kad netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovei, taip pat išaiškino ieškovei netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes, jog tuo atveju, jeigu ieškovė nesutinka, kad atsakovė būtų pakeista kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovės pasirinktam atsakovui (žr. teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties 14–15 punktus ir teismo 2024 m. balandžio 8 d. posėdžio garso įrašą).

71.       Ieškovė 2024 m. vasario 9 d. buvo pateikusi teismui prašymą įtraukti į bylą kaip bendraatsakovę UAB „BRC finance“ (žr. dokumentą Nr. DOK-22425), tačiau vėliau, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, kuomet ieškovei dar nebuvo iškelta bankroto byla, 2024 m. balandžio 26 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsakovės UAB „BRC finance“ atžvilgiu atsisakymo, kuriame atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „BRC finance“. Ieškovė pareiškime nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovė prašė laikyti UAB „BRC finance“ byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (žr. dokumentą Nr. DOK-66564). Teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio dalies atsakovės UAB „BRC finance“ atžvilgiu atsisakymą, nutraukė bylos dalį dėl 5 324,82 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės UAB „BRC finance“ ir nutarė UAB „BRC finance“ laikyti toliau byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Taigi ieškovė, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, ir toliau nuosekliai laikėsi pozicijos, jog pagal ieškinį yra atsakinga būtent atsakovė UAB „TDS Group“.

72.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, tai sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti. Tokiu atveju pagal teismų praktiką, pavyzdžiui, atsakovo civilinės atsakomybės vertinimas, jam nesant materialiojo teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, subjektu, teismo tokioje byloje apskritai neturi būti atliekamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1983-854/2023 33 punktas ir kt.). 

73.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, tai sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „TDS Group“ atmesti. Todėl ieškinys, pareikštas atsakovei UAB „TDS Group“, atmetamas. Dėl šios priežasties teismas toliau nepasisako ir nevertina dalyvaujančių byloje asmenų visų kitų argumentų, be kita ko dėl vilkiko (ne)atitikimo kokybės reikalavimams, ieškovės patirtų nuostolių dydžio, kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir reikalavimo atsakovei atlyginti ieškovei nuostolius (ne)pagrįstumo. 

Dėl bylos dalies nutraukimo

74.       Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 443,02 Eur nuostolių atlyginimo (žr. dokumentą Nr. CBP-14626). Vėliau bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2023 m. sausio 24 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė priimti atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl už ginčo vilkiko detales ir variklio remontą 1 118,20 Eur dydžio sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) priteisimo ir nutraukti šią bylos dalį. Ieškovė pareiškime nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, prašė grąžinti žyminio mokesčio dalį (žr. dokumentą Nr. DOK-14370). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl 1 118,20 Eur priteisimo iš atsakovės ir tenkino likusią ieškinio dalį: priteisė ieškovei iš atsakovės 5 324,82 Eur nuostolių. Teismas 2023 m. balandžio 20 d. papildomu sprendimu grąžino ieškovei 18,87 Eur žyminio mokesčio. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

75.       Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę žodžiu ar raštu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovei žinomos CPK 294 straipsnyje numatytos procesinės atsisakymo nuo ieškinio dalies pasekmės, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima. Ieškovės ieškinio dalies atsisakymas priimamas, nes jis pareikštas įgalioto asmens, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ir bylos dalis dėl 1 118,20 Eur priteisimo iš atsakovės UAB „TDS Group“ nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžinama 75 proc. teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos, paskaičiuotos nuo 1 118,20 Eur sumos, – 18,87 Eur. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir pagrindo jas mažinti

76.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl, atmetus ieškinį, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.

77.       Byloje nustatyta, kad atsakovė patyrė 11 326,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, be kita ko išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į ieškinį, rašytinius paaiškinimus, apeliacinius skundus, atstovaujant teismo posėdžiuose (žr. plačiau dokumentus: DOK-202632; Nr. DOK-30363; Nr. DOK-143289 ir galutinį dokumentą Nr. DOK-143707).

78.       Ieškovė prašo sumažinti atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jos, įvertinus ieškinio sumą ir atsakovės elgesį procese, nepagrįstai didelės. Ieškovės teigimu, atsakovė neteikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vilkikas neturėjo trūkumų, atsikirsdama į ieškovės į bylą pateiktus įrodymus – pažymas, neprašė skirti ekspertizės, netikrino vilkiko kitame servise.

79.       Pažymėtina, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 

80.       Akcentuotina, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su ieškiniu, įrodymais, veiksmų plano rengimas dėl pozicijos byloje, situacijos analizė, atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, kitais procesiniais dokumentais, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija ir pan. negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos šiuo konkrečiu atveju vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktą ir kt.). Tokių paslaugų, įvertinus jų pobūdį, nurodyti užmokesčiai pridedami prie atitinkamų procesinių dokumentų parengimo užmokesčių ir toks bendras užmokestis vertinamas pagal Rekomendacijose nurodytą to konkretaus procesinio dokumento užmokesčio dydį. Pavyzdžiui, atsakovės suvestinėje nurodytų paslaugų: susipažinimas su gautu ieškiniu; prašymo prijungti prie bylos rengimas; susipažinimas su įrodymais, veiksmų plano rengimas dėl pozicijos byloje; situacijos analizė, pasiūlymų klientui dėl tolesnių veiksmų parengimas ir pateikimas ir kitų paslaugų suvestinėje nurodyti užmokesčio dydžiai pridedami prie atsiliepimo užmokesčio dydžio. Todėl laikytina, kad atsakovė patyrė 2 741,01 Eur su PVM išlaidų, susijusių su atsiliepimo rengimu ir t. t.

81.       Lietuvos statistikos departamento duomenimis, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dienomis, galioję užpraėjusių ketvirčių, t. y. 2022 metų pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį ketvirčius, taip pat 2023 metų trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius, vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo: 1 729,90 Eur; 1 780,50 Eur; 1 900,30 Eur; 2 018,20 Eur ir 2 110,30 Eur. Taigi atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne tik neviršija galiojusių maksimalių rekomenduotinų priteisti išlaidų dydžių nei už atsiliepimo, nei už rašytinių paaiškinimų, nei už apeliacinių skundų ir kitų dokumentų parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, bet yra taip pat ženkliai mažesnės negu rekomenduotinas maksimalus dydis. 

82.       Teismas pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra dvigubai didesnės už ieškinio sumą, pažymi, jog taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49 punktą). Taigi vien aplinkybė, kad ieškinio suma yra dvigubai mažesnė už atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą negali būti vertinama kaip pagrindas per se (savaime) atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Toks aiškinimas neatitiktų bendrųjų teisingumo ir protingumo principų bei asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą.

83.       Šioje byloje sprendžiant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą svarbu atsižvelgti į visą šios konkrečios bylos procesą, į tai, kad byla nagrinėjama antrą kartą, taip pat ir į pačios ieškovės elgesį procese. Pažymėtina, kad ieškinys atmestas, nes jis pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovė nuo pat pirmojo savo procesinio dokumento pateikimo teismui dienos nuosekliai gynėsi tuo, jog ji nėra tinkama atsakovė byloje, nuosekliai prašė teismo pakeisti atsakovę byloje. Kai byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, teismas dar 2023 m. spalio 23 d. nutartimi pasiūlė ieškovei įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes ir pateiktus išaiškinimus dėl ieškovės reikalavimo pagrindo ir atsakovės tinkamumo byloje klausimo bei pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu byloje. Tačiau ieškovė, nepaisant to, kad viso bylos nagrinėjimo proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, ir toliau nuosekliai laikėsi pozicijos, jog pagal ieškinį yra atsakinga būtent atsakovė UAB „TDS Group“. Teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi siūlė ieškovei atsakovę UAB „TDS Group“ pakeisti tinkama atsakove, t. y. būtent UAB „BRC finance“. Teismas išaiškino ieškovei netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Ieškovė 2024 m. vasario 9 d. buvo pateikusi prašymą ne pakeisti, bet įtraukti į bylą kaip bendraatsakovę UAB „BRC finance“. Tačiau vėliau, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, 2024 m. balandžio 26 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsakovės UAB „BRC finance“ atžvilgiu atsisakymo, kuriame atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „BRC finance“. Taigi ieškovė ir toliau didino atsakovės patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai negu teigia ieškovė, byloje nenustatyta, jog atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas. Atsakovė viso proceso metu buvo nuosekli, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, laiku teikė procesinius dokumentus. Be to, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti žodinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą, taip pat ir tai, kad vilkikas iki jo perdavimo ieškovei turėjo paslėptą variklio defektą, dėl kurio nėra galimybės jį naudoti pagal paskirtį, bet ne atsakovei, kuri viso proceso metu neigė pirmiau nurodytas aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ar netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, byla nebuvo užvilkinta ieškovės kokiais nors netinkamais procesiniais veiksmais.

84.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose, byloje sprendžiamus klausimus, šalių elgesį proceso metu, tai, kad byla nagrinėjama antrą kartą, byloje buvo pateikti du atsakovės apeliaciniai skundai, konstatuotina, kad atsakovės prašomos priteisti 11 326,81 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio, nepaisant to, kad viršija ieškinio sumą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra jokio pagrindo jų mažinti. Dėl to, atmestus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistina 11 326,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Priimti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RV Cargo“ ieškinio dalies atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TDS Group“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atsisakymą ir nutraukti civilinės bylos Nr. e2-1704-1193/2024 dalį dėl 1 118,20 Eur nuostolių ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „RV Cargo“ priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TDS Group“.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TDS Group“ (juridinio asmens kodas 302337453) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RV Cargo“ (juridinio asmens kodas 305537103) 11 326,81 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt šešis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „RV Cargo“ (juridinio asmens kodas 305537103) 18,87 Eur (aštuoniolika eurų 87 ct) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZK79651).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Diana Blaževič-Mackevič