Civilinė byla Nr. 2-18745-430/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12307-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.2.6.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interbolis“ atstovui A. A.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos investicija“ atstovei advokato padėjėjai Odetai Gecevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interbolis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamintos investicija“ dėl palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interbolis“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamintos investicija“ dėl palūkanų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės. Pagal minėtos sutarties 2.2.2.2 punktą atsakovė tapo skolinga ieškovei 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur). Šiame punkte buvo aptarta šios sumos sumokėjimo tvarka, t. y. kai ieškovas įvykdys savo įsipareigojimus, prisiimtus šios sutarties 4.8 ir 4.9 punktuose. Nupirktus pastatus atsakovė, kaip pirkėja; įregistravo adresu (duomenys neskelbtini) (Kauno miesto savivaldybės 2007-06-12 administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-1985), tokiu būdu pareiga numatyta sutarties 4.8 punkte ieškovei išnyko, nes buveinės adresu Partizanų g 192 liko kitas, neparduotas, ieškovui priklausantis nekilnojamas turtas. Sutinkamai su sutarties 4.9 punktu parduoti pastatai buvo pilnai atlaisvinti nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio. Jokių pretenzijų iš atsakovės po 2007 m. rugsėjo 30 d. sutartimi numatyto termino nebuvo gauta, todėl nuo šio momento atsakovei atsirado pareiga įvykdyti savo įsipareigojimą - sumokėti ieškovei 500 000,00 Lt, kas sudaro 144 810,00 Eur. Atsakovė savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal sutartį, nevykdė. 2013 m. spalio 23 d. buvo sudaryta trišalė tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo sutartis tarp atsakovės, ieškovės ir uždarosios akcinė bendrovės „Intermaks salonas“. Pagal šia sutartį atsakovė įsipareigojo (sutarties 3.2 punktas) sumokėti 500 000,00 Lt uždarajai akcinei bendrovei „Intermaks salonas“ į atsiskaitomąją sąskaitą, už uždarąją akcinę bendrovę „Interbolis“ ir nuo 2013 m. spalio 23 d. neteko reikalavimo teisės į 500 000,00 Lt sumą iš atsakovės. Tačiau atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą ir tapo skolininke pažeidusia prievolę. Ieškovė paskaičiavo palūkanas atsakovei remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš viso 262 406,98 Lt (75 998,32 Eur). Atsakovė ieškovės prašymu 2013 m. rugsėjo 30 d. pervedė ieškovei 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) palūkanų, kurios buvo užskaitytos už 2008 metus. Ieškiniu reikalaujama sumokėti palūkanas už 2012 ir 2013 metus. Ieškinio padavimo dienai palūkanos sudaro 19 689,40 Eur (11 133,03 Eur + 8 556,37 Eur) sumą. Teismo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 19 689,40 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ieškovė ir atsakovė sudarė 2007 m. balandžio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė iš ieškovės įsigijo įvairius pastatus, esančius Partizanų g. 192, Kaune, už 3 000,000 Lt (868 860,05 Eur), iš kurių 2 500,000 Lt (724 050,05 Eur) atsakovė sumokėjo iki 2007 m. gegužės 4 d. Atlikusi šiuos mokėjimus atsakovė ieškovei pagal Pirkimo-pardavimo sutartį liko skolinga 500 000,00 Lt (144 810,01 Eur). 2013 m. spalio 23 d. Sutartimi (Cesijos sutartis) ieškovė perleido uždarajai akcinei bendrovei „Intermaks salonas“ 470 000,00 Lt (136 121,41 Eur) reikalavimo teisę, kylančią iš Pirkimo-pardavimo sutarties. Po Cesijos sutarties pasirašymo atsakovė liko skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Intermaks salonas“ 470 000 Lt (136 121,41 Eur). Pagal susitarimą atsakovė mokėjimus uždarajai akcinei bendrovei „Intermaks salonas“ vykdė dalimis: po 5 792,40 Eur nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. kovo 5 d., o vėliau po 7 401,40 Eur. Kasmet šalys pasirašydavo tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus, kuriuose fiksuodavo skolos likutį. 2013 m. gruodžio 31 d. užfiksuotas skolos likutis — 450 000 Lt (130 329,01 Eur). 2014 m. gruodžio 31 d. užfiksuotas skolos likutis — 270 000 Lt (78 197,41 Eur). Atsakovei 2016 m. sausio 5 d. atlikus paskutinį mokėjimą buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ pasirašytas 2016 m. sausio 12 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Šiame akte uždaroji akcinė bendrovė „Intermaks salonas“ pirmą kartą nurodė, kad atsakovė neva yra skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Intermaks salonas“ dar 11 216,23 Eur (11 133,96 Eur skolos ir 82,27 Eur delspinigių). Atsakovė 2016 m. vasario 2 d. išsiuntė pranešimą uždarajai akcinei bendrovei „Intermaks salonas“, kuriuo atsisakė pasirašyti tokį tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir nurodė, kad šalių tarpusavio įsiskolinimo likutis yra 0,00 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė įvykdė visas pinigines prievoles ieškovei ir uždarajai akcinei bendrovei „Intermaks salonas“, kylančias iš Pirkimo-pardavimo sutarties ir Cesijos sutarties. UAB „Intermaks salonas“ pateikė atsakovei 2016 m. birželio 21 d. pretenziją, kuria reikalavo atsakovės sumokėti susidariusias palūkanas — 21 640,29 Eur. Atsakovė Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ reikalavimą atsakovei dėl 21 640,29 Eur nepagrįstu, nustatant, kad atsakovė visiškai įvykdė prievolę kylančią iš 2007 m. balandžio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu atsakovės ieškinys tenkintas visiškai ir nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė “Kamintos investicija“ visiškai įvykdė prievolę, kylančią iš 2007 m. balandžio 26 d. Pirkimo — pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė apie atsakovei skaičiuojamas palūkanas niekada nėra pateikusi jokių pranešimų, pretenzijų ar tarpusavio suderinimo aktų, kuriuose būtų pažymėtos priskaičiuotos palūkanos. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 26 d. sutartyje turto pardavėja ieškovė pasirinko prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą - netesybas, nes sutarties 2.4.punktas numatė 0,02 procentų dydžio netesybas, tačiau nėra jokių duomenų, kad per visą tarp šalių buvusių teisinių santykių laikotarpį ieškovė būtų skaičiavusi delspinigius ir reikalavusi juos sumokėti. Atsakovė yra įvykdžiusi savo sutartines prievoles ir visiškai atsiskaičiusi pagal 2007 m. balandžio 26 d. Pirkimo- pardavimo sutartį, ir tai yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o ieškovės vėliau pareikštas reikalavimas priteisti 19 689,40 Eur palūkanų yra visiškai nepagrįstas. Jeigu teismas pripažintų ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pagrįstu, prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimą priteisti palūkanas už visus 2012 metus atmesti. Teismo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant žinomai nepagrįstą ieškinį skirti ieškovei maksimalią baudą - 5 792,00 Eur, 50 procentų paskirtos baudos skiriant atsakovei.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais, su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, taikyti senatį, skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje.
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2007 m. balandžio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį (su vėlesniais pakeitimais), kuria atsakovė iš ieškovės įsigijo įvairius pastatus, esančius Partizanų g. 192, Kaune, už 3 000,000 Lt (868 860,05 Eur), iš kurių 2 500,000 Lt (724 050,05 Eur) atsakovė sumokėjo iki 2007 m. gegužės 4 d. (b. l. 6-15). 2013 m. spalio 23 d. buvo sudaryta trišalė tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo sutartis tarp atsakovės, ieškovės ir uždarosios akcinė bendrovės „Intermaks salonas“ (b. l. 19-20). Pagal šia sutartį atsakovė įsipareigojo (sutarties 3.2 punktas) sumokėti 500 000,00 Lt (144 810,01 Eur) uždaroji akcinė bendrovė „Intermaks salonas“ į atsiskaitomąją sąskaitą, už uždarąją akcinę bendrovę „Interbolis“. Ieškiniu reikalaujama sumokėti palūkanas už 2012 ir 2013 metus. Ieškinio padavimo dienai palūkanos sudaro 19 689,40 Eur (11 133,03 Eur + 8 556,37 Eur) sumą (b. l. 4). 2013 m. gruodžio 31 d. užfiksuotas skolos likutis — 450 000 Lt (130 329,01 Eur) (b. l. 115), 2014 m. gruodžio 31 d. užfiksuotas skolos likutis — 270 000 Lt (78 197,41 Eur) (b. l. 116). Atsakovei 2016 m. sausio 5 d. atlikus paskutinį mokėjimą buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ pasirašytas 2016 m. sausio 12 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (b. l. 134).
Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti kompensacines palūkanas teisinio pagrįstumo.
Teisės teorijoje išskiriamas dvejopas palūkanų instituto tikslas - palūkanos atlieka mokėjimo ir kompensacinę funkciją. Įstatymų leidėjas įtvirtina neginčijamą prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Prievolė, susijusi su palūkanų išieškojimu, yra papildoma, šalutinė prievolė, atsiradusi pažeidus pagrindinę prievolę (Valentinas Mikelėnas Prievolių teisė 2002., p.187).
Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo. Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).
Byloje nagrinėjamu atveju šalys 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartyje dėl palūkanų nebuvo sutarę, o ieškovas prašo taikyti LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, skaičiuojant palūkanas už 2012 ir 2013 metus.
Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 17 d. priimta nauja Mokėjimų vėlavimo prevencijos statymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. kovo 1 d. Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojusios įstatymo redakcijos taikymo sritis susieta su 2007 m. balandžio 26 d. sandorio sudarymo momentu – įstatymas yra taikomos komercinėms sutartims, sudarytoms po jo įsigaliojimo, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d. Kadangi 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta iki minėtos datos, nagrinėjamai bylai aktuali senoji Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 27 d. iki 2013 m. kovo 1 d. bei 2012 m. spalio 17 d. priimta nauja Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. kovo 1 d.
Sandorio patekimas į Įstatymo materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Minimi kriterijai yra alternatyvūs, t.y. gali būti sandoris arba dėl prekių pardavimo, arba dėl paslaugų teikimo, arba dėl darbų atlikimo. Byloje nagrinėjamu atveju sandorio objektas – nekilnojamojo turto: pastato – parko aptarnavimo paviljono, esančio Partizanų g. 192, Kaunas, pirkimas – pardavimas. Taigi, 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nebuvo parduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai, ir nors sutartis sudaryta tarp dviejų ūkio subjektų, tačiau nesant vieno iš kriterijų (sandorio dalyko) sandoris nepatenka į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Be to, ginčo sandoris neatitinka ir komercinio sandorio kriterijaus. Įvertinus nurodytą, konstatuotina, jog Įstatymo, kurio teisiniu pagrindu reiškiamas ieškinys, nuostatos nagrinėjamam ginčui netaikytinos, nes nepatenka į materialiąją Įstatymo taikymo sritį.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atmetamas. Dėl kitų atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2724,93 Eur atstovavimo išlaidos (e.b.l. 167-169). Spręsdamas dėl atsakovei atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Nors išlaidos už advokato teikiamą teisinę pagalbą yra realiai patirtos, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį), bylos apimtį (1 tomas), teismo posėdžių skaičių (1 parengiamasis ir 1 teismo posėdis), teisinių paslaugų kompleksiškumą, t.y. tai, kad advokato ir atstovaujamojo santykiai tęstiniai būtent tuose santykiuose, iš kurių kildintas reikalavimas, byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu (taikytinas Įstatymas galioja nuo 2004 metų), nei reikalingomis specialiomis žiniomis, bylinėjimosi išlaidos mažintinos. Teismas, įvertinęs teisinės pagalbos apimtį ir vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti mažina iki 800,00 Eur ir priteisia atsakovei iš ieškovės 800,00 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Atsakovė prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo ir kt.) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5 792,00 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 yra išaiškinęs, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo, prašymo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, naudojasi jomis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, o priešingai – turi tikslą užvilkinti teismo sprendimo vykdymą, siekdama kitų, su vykdymu nesusijusių tikslų, ar savo veiksmais sąmoningai sukelti kitai proceso šaliai esminės žalos – šioje byloje nėra teisinio pagrindo nors ieškovės ieškinys ir atmestas. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės prašymas dėl baudos ieškovei paskyrimo atmestinas.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš ieškovės priteistina 10,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interbolis“, j.a.k. 134502085, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos investicija“, j. a. k. 300035716, naudai 800,00 Eur (aštuoni šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interbolis“, j.a.k. 134502085, valstybės naudai 10,06 Eur (dešimt Eur 06 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamintos investicija“ prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Interbolis“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Braždienė