Baudžiamoji byla Nr. 1-94-519/2013

                                                                                    Teisminis proceso Nr. 1-75-1-00505-2012-9

                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.;1.2.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;

(S)

2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

sekretoriaujant I. S., D. D.,

dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,

nukentėjusiesiems V. F., E. C., A. K., V. S., B. T., K. F.,

kaltinamajam V. K.,

advokatei gynėjai Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 7 kl. išsilavinimą, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2005-04-15 Pakruojo r. apyl. teisme baudžiamojo įsakymo tvarka paskirta galutinė bausmė bauda (3 MGL) 375 Lt; 2. 2007-05-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė terminuotas l/a 2 m. 3 mėn.; 3. 2007-06-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - terminuotas l/a 9 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., BK 64 str. 3 d., paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metai 7 mėn. ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas l/a 2 m. 7 mėn., 2009-03-09 Kaišiadorių r. apyl. teismo nutartimi paleistas iš įkalinimo lygtinai neatlikęs 8 mėn. 22 d. paskirtos l/a bausmės; 4. 2009-04-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - terminuotas l/a 2 m.; 5. 2009-07-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė l/a 2 m 8 mėn., paleistas iš įkalinimo 2011-12-16 atlikęs bausmę; 6. 2012-11-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. galutine bausme 2 m l/a, 2013-02-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, paliktas galioti 2012-11-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 Lt vertės turto konfiskavimas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              V. K. 2012 m. laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 30 d. 20 val. iki spalio mėn. 01 d. 00 val., (duomenys neskelbtini), R. F. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu sėdėjusiam ant lovos R. F. į kaklą, kuris nuo pjautinės kairės kaklo pusės žaizdos su bendrinės miego arterijos sužalojimu, komplikavusiu ūmiu išoriniu nukraujavimu pasireiškusiu vidaus organų mažakraujyste, mirė įvykio vietoje, ir tokiu būdu nužudė nukentėjusįjį R. F..

Apklaustas kaltinamuoju V. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su R. F. gyveno viename name, tik skirtinguose butuose, pažįstami buvo seniai – apie 10-12 metų. Anksčiau nekonfliktuodavo, sutarė normaliai. R. F. jis laikė savo draugu. Nusikaltimo dieną, t.y. 2012-09-30 vakare nuėjo pas R. F., kartu gėrė alų. Prieš nueinant jau buvo išgėręs kokias tris „bonkes“. Kai atėjo, R. F. irgi jau buvo neblaivus. Ateidamas jis atsinešė alaus, pas R. F. išgėrė du plastmasinius butelius po du litrus aštuonių laipsnių stiprumo alaus. Gėrė miegamajame, jis sėdėjo ant fotelio, o R. F. - ant lovos. Begeriant susiginčijo  dėl jų anksčiau įvykdytos vagystės. Po to susitaikė ir kurį laiką aprimo, tačiau po to vėl pradėjo pyktis. R. F. pradėjo necenzūriniais žodžiais jį varyti lauk. Tada jis labai susinervino, griebė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį, kurio rankena buvo apvyniota žalia izoliacija ir dūrė R. F. į kairę kaklo pusę. Kai dūrė, R. F. bandė stotis, o po įdūrimo - krito. Peilį ištraukė iš karto, suprato, kad R. F. blogai, bėgo kraujas. Pagalbos nekvietė turbūt dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Tada nuėjo į virtuvę, paėmė spyną, išėjo ir užrakinęs duris, nuėjo į namus miegoti. Peilį pasiėmė su savimi ir pradžioje įsmeigė prie R. F. laiptų, po to, atsikėlęs ryte, atėjęs prie durų jį paėmė, išmetė į sąvartyną už malkinės. Policijos pareigūnams parodė kur išmetė peilį, tačiau jo nerado. Dėl savo poelgio labai gailisi, nes nužudė savo draugą. Dėl padaryto labai atsiprašo nukentėjusiųjų, sutinka su visais ieškiniais tiek turtiniais, tiek neturtiniais.

Nukentėjusysis V. F. apklausiamas liudytoju paaiškino, kad žuvusysis buvo jo tėvas. Apie įvykį žino tik iš bylos, nes su tėvu atskirai gyveno jau 10 metų. Šeimoje dar yra sesuo. Su tėvu palaikydavo ryšius, lankydavo jį kas mėnesį, kartais - kas du. Jis pats gyvena Vilniaus rajone, tačiau dažnai su tėvu susiskambindavo. Kaltinamąjį pažinojo, atvykus tekdavo su juo pabendrauti, tačiau artimiau neteko jo pažinti. Jis rūpinosi laidojimo išlaidomis, taip pat padėjo tėvo seserys. Laidojimo pašalpą - 1040 Lt, gavo jis. Ta suma neįtraukta į civilinį ieškinį. Likęs jo civilinis ieškinys susideda iš to, kad pylė degalus kelionei, yra pateikti tai patvirtinantys kvitai. Palaiko civilinius ieškinius ir prašo priteisti tas sumas iš kaltinamojo, nebent sutiktų ieškinį sumažinti 300 Lt. Dėl bausmės palieka spręsti teismui.

Nukentėjusioji E. C. apklausiama liudytoja paaiškino, kad mirusysis buvo jos tėvas. Gyveno atskirai 15 metų. Su tėvu nebendravo, ryšių nepalaikė. Apie įvykį žino tik iš bylos. Civilinio ieškinio nereiškia, nes su tėvu ryšių nepalaikė. Dėl bausmės palieka spręsti teismui.

Nukentėjusioji A. K. apklausiama liudytoja paaiškino, kad mirusysis buvo jos brolis. Gyveno atskirai, bet arti vienas kito. Kiekvieną savaitę nueidavo pas brolį. Tą savaitę kai buvo nužudytas brolis kiekvieną dieną pas jį nueidavo, nešdavo jam maisto. Ketvirtą valandą ryto keldavosi prie karvių eiti, matė, kad ryte brolio bute šviesa dega, tai, kai nuėjo, pas jį buvo girtas   V. K., „bambalių“ pilna, brolis miegojo. Tada ji išvarė V. K.. Nešdavo broliui valgyti, kad vogti neitų. Po kelių dienų, vėl ryte, nuvažiavo, nes matė šviesas degančias. Nuėjus vėl pamatė, kad mėtėsi kokie dešimt „bambalių“ ant grindų, V. K. „visai gatavas“ buvo ant fotelio, brolis lovoje miegojo. Varė lauk V. K., tačiau jis nėjo. Tada pasiėmė visus rūbus su „taše“ ir nebesilankė pas jį savaitę laiko. Parduotuvėje būnant jai žmonės pasakojo, kad             V. K. policija išvežė. Pamanė, kad reikia eiti pažiūrėti pas brolį. Raktą nuo buto turėjo ir įėjus į kambarį pamatė, kad brolis nebegyvas guli lovoje, jau buvo užšalęs. Apie tai ji pranešė policijai. Brolį rado spalio 2 d., apie pirmą valandą. Besimėtančio rakto prie durų nesimatė. Prieš tai V. K. šonkaulius sulaužė broliui, brolis sakė, kad V. K. spyrė į šoną. Tas buvo, kai pirmą kartą grįžo iš kalėjimo. Galėjo būti, kad V. K. ir brolį kvietė kartu vogti, jei nėjo, gal ir nužudė. Palaiko civilinius ieškinius, 50 000 Lt neturtinės žalos ir turtinės 1100 Lt., jeigu brolis būtų miręs natūralia mirtimi, tai vis tiek būtų pirkusi vainiką, todėl sutiktų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo mažinti 100 Lt. Išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi, tačiau pirko žvakes, maistą, vainikus. Artimai bendravo su broliu, visus darbus jis jai padėjo nudirbti, labai išgyveno dėl jo mirties. Turtinę žalą sudaro išvardytos ieškinyje išlaidos. Prašo skirti kuo griežtesnę bausmę.

Nukentėjusioji V. S. apklausiama liudytoja paaiškino, kad mirusysis buvo jos brolis, o kaltinamojo nepažinojo. Gyveno atskirai nuo brolio jau daug metų. Ji gyvena Mažeikių rajone, tačiau su broliu bendraudavo, atvykdavo į svečius maždaug kas trejus metus, bet telefonu dažniau bendraudavo. 2012-10-02 jai paskambino sesuo B. T. ir pasakė, kad brolis nužudytas. Tai buvo apie 1 val., tada ji paskambino seseriai A., kuri patvirtino, kad brolis nužudytas. Laidojant turėjo išlaidų, nes pirko maistą, degalus mašinai, vainikus, žvakes: už vainiką mokėjo 100 Lt, maistui - 300, gal 400 Lt išleido, degalams – 300 Lt. Neturtinės žalos prašo priteisti 50 000 Lt. Dėl bausmės palieka spręsti teismui, bet mano, kad kaltinamasis turi būti nubaustas griežtai.

Nukentėjusioji B. T. apklausiama liudytoja paaiškino, kad mirusysis buvo jos brolis. Gerai sutarė su broliu, tačiau gyveno atskirai, per metus du kartus pas jį nuvažiuodavo, tačiau kas savaitę skambindavo seseriai A., tada ir su broliu pasikalbėdavo. Apie įvykį žino iš sesers A. pasakojimo. Į laidotuves važiavo traukiniu, pirko maisto, vainiką, tačiau dokumentų patvirtinančių išlaidas neturi, kvitų nerinko. Brolis buvo geras, vaiką užaugino, kai motina vaiką pametė nuo 8 mėnesių. Brolio mirtis sveikatos daug sugadino, labai dėl to išgyveno, todėl prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės, nes brolio neteko.

Nukentėjusysis K. F. apklausiamas liudytoju paaiškino, kad žuvusysis buvo jo brolis. Gyveno su broliu atskirai, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Atvažiuodavo pas seserį A. K., kartu aplankydavo ir brolį. Retkarčiais pabendraudavo telefonu. Sesuo B. T. jam telefonu pranešė apie brolio mirtį. Laidotuvėse nebuvo, nes sirgo ir neturėjo galimybės atvažiuoti. Prie laidojimo išlaidų neprisidėjo. Prašo priteisti moralines išlaidas, nes brolį nužudė. Po brolio mirties jam pablogėjo sveikata, susijaudino, tai atsirado problemų dėl širdies. Dėl bausmės palieka spręsti teismui.

              Liudytoju apklaustas D. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra jo kaimynas, santykiai nepiktuoju. Žuvusysis taip pat buvo kaimynas, viename name gyveno. Grįžęs iš darbo nuėjo pas bendradarbę, išgėrė, grįžo namo apie 9 val. ir nuėjo miegoti. Išgirdo, kad kažkas beldė į duris, atidaręs jas pamatė, kad tai V. K.. Jis buvo visai girtas, paklausė: „Ką darote“, atsakė, kad nieko, nes rytoj reikia į darbą, ir jis išėjo. Nesuprato ko kaltinamasis norėjo, nieko nesiaiškino. Kai jis išėjo, vėl nuėjo toliau miegoti. Šis jų pokalbis vyko 2012-10-01, koridorius neapšviestas, todėl jis nematė ar kaltinamasis tuo metu buvo kruvinas. Kažkuriuo metu girdėjo triukšmą R. F. bute, nes jų butai ribojasi sienomis. Daugiau nieko negirdėjo. Žino, kad kaltinamasis su R. F. pasipykdavo, bet didesnių konfliktų nebuvo. V. K. pažįsta ne nuo mažens, nelabai ką gali apie jį pasakyti. V. K. su kitais kaimynais apsipykdavo, o su žuvusiuoju amžiaus skirtumas buvo didelis, jie išeidavo į lauką kartu išgerti, tačiau išgėrę jie nebūdavo agresyvūs, normaliai elgdavosi.

              Iš 2012-10-02 įvykio vietos apžiūros protokolo (su foto lentelėmis) matyti, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini), kuriame aptiktas R. F. lavonas, (5-22 b.1., 1 tomas).

              Iš 2012-10-02 pažymos matyti, kad ją surašė gyd. V. K., apžiūrėjusi R. F. ir konstatavo jo mirtį. (25 b.1., 1 tomas)

              Iš 2013-02-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau tekste ir VTMT prie LR Teisingumo m-jos) (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. M 493/12(04) matyti, kad R. F. mirtis įvyko nuo pjautinės kairės kaklo pusės žaizdos su bendrinės miego arterijos sužalojimu. Sužalojimas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu pasireiškusiu vidaus organų mažakraujyste. Sužalojimas padarytas aštriu pjaunančiu daiktu paveikus kairę kaklo pusę, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje, keleto minučių laikotarpyje iki mirties. R. F. kraujyje rasta 3,93 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkų girtumo laipsnį, (30-31 b.1., 1 tomas).

              Iš 2012-10-02 ir 2012-10-11 daiktų apžiūros protokolų, matyti, kad atliktos nukentėjusiojo R. F. ir kaltinamojo V. K. rūbų apžiūros, (33-35, 42-46 b.1., 1 tomas)

              Iš 2012-10-23 V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (su foto lentelėmis) matyti, kad jis parodo įvykio vietą ir detaliai paaiškina aplinkybes dėl nusikalstamos veikos, kurios metu buvo nužudytas R. F., padarymo (112-119 b.1., 1 tomas).

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog V. K. kaltė nužudžius R. F. visiškai įrodyta. Kaltinamasis V. K. prisipažino R. F. bute vieną kartą peiliu smogęs jam į kairę kaklo pusę. Teigia, kad daugiau smūgių R. F. nesudavė. Šiuos jo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada iš kurios matyti, kad R. F. mirtis įvyko nuo pjautinės kairės kaklo pusės žaizdos su bendrinės miego arterijos sužalojimu. Sužalojimas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, pasireiškusiu vidaus organų mažakraujyste. Sužalojimas padarytas aštriu pjaunančiu daiktu paveikus kairę kaklo pusę, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje, keleto minučių laikotarpyje iki mirties.

            Įvertinus teismo medicinos eksperto išvadą, kad padaryta pjautinė kairės kaklo pusės žaizda su bendrinės miego arterijos sužalojimu, kuris komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, pasireiškusiu vidaus organų mažakraujyste ir tai tapo R. F. mirties priežastimi, bei nustačius, kad kaltinamasis V. K. sudavė R. F. vieną smūgį peiliu į kairę kaklo pusę, daroma išvada, kad tarp V. K. smurtinių veiksmų ir R. F. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis prieš nukentėjusįjį smurtavo dėl asmeninių paskatų, t.y. kilusio nesutarimo dėl anksčiau jų bendrai įvykdytos kitos nusikalstamos veikos ir todėl V. K. veika atitinka BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Vertinant kaltinamojo teiginį, jog jis R. F. nenorėjo nužudyti ir padaryti nieko blogo, nes jie buvo draugai, būtina pažymėti, kad V. K. nukentėjusiajam sudavė smūgį peiliu į kaklo sritį, t. y. į gyvybei pavojingą vietą, smūgį sudavė peiliu, o tai rodo, jog kaltinamasis, atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį (ankstesni teistumai ir bausmės atlikimas pataisos namuose, bendras supratimas apie gyvybei svarbias žmogaus kūno vietas), suprato, kad nuo jo suduoto smūgio R. F. gali mirti, t.y. veikė tiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgį peiliu suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Tokia teismo išvada patvirtinama ir tolimesniais, po smūgio peiliu sudavimo atliktais, V. K. veiksmais – jis iš įvykio vietos paėmė peilį, kuriuo padarė sužalojimą, išeidamas užrakino butą, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pagalba.

Dėl bausmės             

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo  atsakomybę  sunkinanti  aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).   

Skiriant bausmę V. K., atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to,  atsižvelgiama į V. K. asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, nusikaltimą padarė anksčiau būdamas teistas, neišnykus teistumui (136-164 b. l., 1 tomas), baustas administracine tvarka (165-167 b. l., 1 tomas), gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (169 b. l., 1 tomas), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro įskaitoje neįrašytas (168 b. l., 1 tomas). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, V. K. skiriama BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

            Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pareiškė byloje civilinius ieškinius: V. F.– 3 690,56 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, A. K. – 1 100 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, V. S. – 1000 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, B. T. – 1000 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui,      K. F. – 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kadangi byloje yra penki civiliniai ieškovai, reiškiantys savarankiškus, skirtingais pagrindais ir skirtingo dydžio civilinius ieškinius teismas atskirai pasisakys dėl jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. 

            V. F. yra pareiškęs 3690,56 Lt civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui, nurodydamas, jog jis organizavo tėvo laidotuves ir dėl to patyrė šias išlaidas: laidotuvėms pirko kostiumą už 450 Lt, tačiau kvito neišsaugojo. Atvežus iš morgo tėvo kūną, sumokėjo 150 Lt ir pateikė tai patvirtinantį mokėjimo kvitą (60 b.l., 1 tomas), pirko šarvojimui priemones ir mokėjo 1100 Lt bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus (61-62 b.l., 1 tomas), už mirusiojo šarvojimą sumokėjo 200 Lt ir tai patvirtino pateiktu paslaugų užsakymo dokumentu (63 b.l., 1 tomas), už salės nuomą sumokėjo 160 Lt ir tai patvirtina mokėjimo kvitu (64 b.l., 1 tomas), nuomojo žvakides, vazas prie karsto, mokėjo 194 Lt ir tai patvirtino pridedamais kvitais        (65 b.l., 1 tomas), pirko plėvelę duobei ir vazą, sumokėjo 35,23 Lt, tai patvirtino pateikiamais kvitais (65 b.l., 1 tomas), pirko maistą budint prie velionio už 86,02 Lt ir pridėjo tai patvirtinantį kvitą (66 b.l., 1 tomas), automobilio degalams išleido 215,31 Lt ir pridėjo tai patvirtinančius kvitus (66 b.l., 1 tomas), turguje pirko maisto už 200 Lt, mokėjo duobkasiams 400 Lt, pirko gėles, vainiką už 300 Lt, taip pat dar už kurą išleido maždaug apie 200 Lt, tačiau šioms sumoms išlaidas patvirtinančių kvitų neturi. Teisiamojo teismo posėdžio metu               V. F. nurodė, kad gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą, tačiau nepamena ar šią sumą išskaičiavo iš prašomos priteisti turtinės žalos, taip pat mano, kad tėvui mirus natūralia mirtimi vis tiek būtų pirkęs vainiką ir gėles, todėl sutiktų sumažinti ieškinį 300 Lt.

           Teismas vertindamas prašomos priteisti turtinės žalos dydį atkreipia dėmesį, kad sudėjus visas nurodytas išlaidas gaunama 3690,56 Lt suma, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad iš prašomos priteisti turtinės žalos sumos būtų išminusuota 1040 Lt gauta laidojimo pašalpa, o iš pateikto maisto pirkimo kvito (66 b.l., 1 tomas) matyti, jog buvo pirkti ir alkoholiniai gėrimai už 119,73 Lt., taip pat iš 2012-10-03 kuro pirkimo kvito (66 b.l., 1 tomas) matyti, jog buvo pirkta ir kava, atsižvelgiant į pritaikytą nuolaidą, už 7,18 Lt, todėl šios sumos iš prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo išbrauktinos ir civilinis ieškinys šioje dalyje mažintinas          1 166,91 Lt. Taip pat teismo nuomone nėra jokio teisėto pagrindo priteisti civilinio ieškovo nurodytas sumas – 200 Lt už turguje pirktą maistą, 400 Lt už mokėjimą duobkasiams, gėlių ir vainiko pirkimą už 300 Lt, taip pat kuro pirkimą išleidžiant maždaug apie 200 Lt, nes šios sumos nėra pagrindžiamos jokiais rašytiniais įrodymais ir todėl prašoma priteisti suma mažintina dar 1 100 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, civiliniam ieškovui V. F. priteistinas turtinės žalos atlyginimas mažintinas 2266,91 Lt ir jam tenkinant pareikštą civilinį ieškinį priteistini 1423,65 Lt turtinės žalos atlyginimui.

           Civilinės ieškovės A. K. taip pat prašo priteisti 1 100 Lt, o V. S. ir    B. T. po 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimui bei nurodo, kad šias išlaidas patyrė prisidėdamos prie brolio R. F. laidotuvių, pirkdamos vainikus, kurą atvykimui ir pan., tačiau nepateikė jokių šias išlaidas ir tuo pačiu nurodytą turtinę žalą, patvirtinančių įrodymų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamojoje byloje atlyginama tik realiai patirta ir tinkamais įrodymais pagrįsta turtinė žala, tačiau, nagrinėjamu atveju, nėra pateikta jokių įrodymų apie patirtą turtinę žala bei jos dydį, minėtų civilinių ieškovių civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo atmeta kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

            Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

Kaip jau buvo minėta aukščiau nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai byloje yra pareiškę civilinius ieškinius neturtinės žalos atlyginimui: V. F. – 150 000 Lt, A. K. –       50 000 Lt, V. S. – 50 000 Lt, B. T. – 50 000 Lt, K. F. – 40 000 Lt.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi aukščiau nurodytais, CK 6.250 str. 2 d., įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. V. K. tyčiniai nusikalstami veiksmai visiems ieškovams neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl tėvo ir brolio netekties, tačiau apie patirtus sveikatos negalavimus ir sutrikimus, teismui įrodymų nepateikta. Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio įvertina tai, kad civilinis ieškovas V. F. su tėvu gyveno ir jo vieno buvo auginamas iki pilnametystės, maždaug 2002 m. išvyko gyventi į Panevėžį, o po dviejų metų persikėlė į Vilnių, kur gyvena ir dirba, tačiau su tėvu ryšį palaikydavo pastoviai, atvažiuodavo aplankyti, bendraudavo telefonu; civilinė ieškovė A. K. ilgą laiką gyveno netoli brolio R. F., su juo nuolat bendravo, lankydavo ir remdavo jį, jis padėdavo jai prie ūkio darbų, būtent jinai rado jį nužudytą; civiliniai ieškovai K. F., V. S., B. T. su broliu ilgą laiką gyveno atskirai, santykius palaikė tik epizodiškai, matydavosi retai, daugiau su juo bendraudami per seserį A. K. bei telefonu. Atsižvelgdamas į tai bei vertindamas kaltinamojo V. K. turtinę padėtį – jis savo turto neturi, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas - teismas konstatuoja, jog vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies ir iš kaltinamojo V. K. civiliniams ieškovams neturtinės žalos atlyginimui priteistina: V. F. – 50 000 Lt, A. K. – 20 000 Lt,           V. S., B. T., K. F. po 10 000 Lt.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiajam V. F. iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos, iš viso 196,99 Lt (24 b. l., 2 tomas).

Vadovaujantis BPK 103 - 105 str. nuostatomis nukentėjusiajam apmokėtos kelionės išlaidos – pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos valstybei iš kaltinamojo V. K..

Dėl daiktų

Nukentėjusiojo R. F. rūbai: marškinėliai trumpomis rankovėmis, džemperis, languoti marškiniai, trumpikės, frotinių kojinių pora, kelnės su diržu - apžiūrėti ir perduoti saugojimui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui (toliau - (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK) (36, 37 b. 1., 1 tomas), atsižvelgiant į nukentėjusiųjų nuomonę, sunaikintini kaip beverčiai.

Kaltinamojo V. K. rūbai: pora batų, sportinės kelnės, sportiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos megztukas - apžiūrėti ir perduoti saugojimui (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK. (47, 48 b. 1., 1 tomas) atsižvelgiant į kaltinamojo nuomonę, sunaikintini kaip beverčiai.

Daiktai: dėmių nuoplovos, šešios cigarečių nuorūkos, plastikinis puodelis, užsuktas plastikinis butelis su skysčiu, du tušti plastikiniai buteliai, kurie paimti 2012-10-02, apžiūrint įvykio vietą bute (duomenys neskelbtini), supakuoti į paketą    Nr. 1 ir atsiųsti teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, sunaikintini kaip beverčiai.

            Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str.,

n u s p r e n d ž i a:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso    129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu apėmimo būdu subendrinti su 2012 m. lapkričio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. vasario 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

V. K. į bausmės laiką įskaityti pagal 2012 m. lapkričio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013 m. vasario 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi paskirtos ir atliktos bausmės dalį bei vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2013 m. balandžio 4 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo Vaido K. V. F. 1423,65 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, bendrai –           51 423,65 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt tris litus 65 centus), A. K. – 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui, V. S. – 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui, B. T.– 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui, K. F. – 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje pareikštus civilinių ieškovų ieškinius atmesti.

Nukentėjusiajam V. F. išmokėtas kelionės išlaidas - 196,99 Lt, pripažinti proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., iš V. K. išieškoti 196,99 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Nukentėjusiojo R. F. rūbus: marškinėlius trumpomis rankovėmis, džemperį, languotus marškinius, trumpikes, frotinių kojinių porą, kelnes su diržu ir kaltinamojo V. K. rūbus: batų porą, sportines kelnes, sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos megztuką - saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK., nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti kaip beverčius.

Daiktus: dėmių nuoplovas, šešias cigarečių nuorūkas, plastikinį puodelį, užsuktą plastikinį butelį su skysčiu, du tuščius plastikinius butelius, paimtus 2012-10-02, apžiūrint įvykio vietą bute (duomenys neskelbtini), supakuotus į paketą   Nr. 1 ir saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

            Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                      Gražvydas Poškus