(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo apelianto valstybinės akcinės bendrovės ,,Tarptautinis oro uostas ,,Ryga” atskirąjį  skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-551-881/2013, iškeltoje pagal akcinės bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinį atsakovams „Air Baltic Corporation“ A/S ir akcinei bendrovei ,,Tarptautinis oro uostas ,,Ryga” dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams „Air Baltic Corporation“ A/S ir akcinei bendrovei ,,Tarptautinis oro uostas ,,Ryga” dėl nuostolių atlyginimo, prašydamas pripažinti neteisėtais, prieštaraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81, 82 straipsniams atsakovų „Air Baltic Corporation“ A/S ir akcinei bendrovei ,,Tarptautinis oro uostas ,,Ryga” veiksmus dėl draudžiamo susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje, o taip pat priteisti solidariai iš atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir akcinės bendrovės ,,Tarptautinis oro uostas ,,Ryga” patirtos 199 830 000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuotas atsakovams „Air Baltic Corporation“ A/S ir akcinei bendrovei ,,Tarptautinis oro uostas ,,Ryga” priklausantis pas atsakovus ir pas kitus asmenis esantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, taip, kad bendra atsakovų areštuoto turto vertė neviršytų ieškinio sumos – 199 830 000 Lt.

Atsakovas akcinė bendrovė ,,Tarptautinis oro uostas ,,Ryga” pateikė prašymą įpareigoti ieškovą BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ per 7 dienas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti ne mažesnę kaip 233 637 092,25 Lt sumą arba pateikti Lietuvoje veikiančio banko garantiją ne mažesnei kaip 233 637 092,25 Lt sumai kaip atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, leisti nutartį vykdyti skubiai; taip pat prašė iš ieškovo išreikalauti ieškovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis bei 2012 m. gruodžio 31 d. finansinę atskaitomybę (balansą).

Galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimą atsakovas grindė 2013 m. kovo 4 d. Ernst&Young Baltic parengta nuostolių apskaičiavimo ataskaita. Pagal šią ataskaitą, atsakovo galimi nuostoliai skirstomi į dvi grupes: neabejotinus nuostolius, kurie bus patirti nepriklausomai nuo antstolio, vykdančio laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, sprendimų, ir nuostolius, kurių dydis priklausys nuo antstolio sprendimų ir parenkamų vykdymo priemonių. Neabejotinais nuostoliais (41 217 448 latų) laikytinas finansavimas iš ES struktūrinių fondų, kurį atsakovas privalės grąžinti (o dar nepervesto – negalės gauti), nes suvaržius jo turtą bus pažeistos galiojančios sutartys dėl infrastruktūros plėtros projektų. Kitų nuostolių dydis (nuo 7 697 latų iki 6 193 426 latų) priklausys nuo antstolio vykdymo veiksmų. Atsakovo teigimu, yra visos sąlygos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymui, o teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą, turėtų atsižvelgti į šalių lygiateisiškumo, proporcingumo, ekonomiškumo, teisių ir interesų pusiausvyros bei teisingumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teismas nurodė, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymui yra būtinos dvi sąlygos – atsakovo nuostoliai, galintys atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas.

Teismas nurodė, kad pareigą grąžinti ES struktūrinių fondų lėšas atsakovas grindžia tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas atsakovo atžvilgiu reikš Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio ir atsakovo su Latvijos Respublikos susisiekimo ministerija bei Investicijų ir plėtros agentūra sudarytų sutarčių pažeidimą. Atsakovo nurodytame Tarybos reglamento 57 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas užtikrinti, jog nebūtų daroma esminių paramos gavėjo infrastruktūros nuosavybės pakeitimų ir nebūtų nutraukiama gamybinė veikla. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad į nuosavybės pakeitimų sąvoką taip pat patenka teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikytas turto areštas, nes teismo taikomas turto areštas yra tik laikinas procesinio pobūdžio nuosavybės teisės, konkrečiai – vienos jos sudedamosios dalies – disponavimo, apribojimas, kuris nekeičia nuosavybės teisės subjekto. Pasak teismo, akivaizdu, kad galimi atsakovo nuostoliai dėl nurodyto Tarybos reglamento 57 straipsnio pažeidimo priklauso nuo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos už ES finansinę paramą atsakingų institucijų veikloje, o kad pastarosios reglamento 57 straipsnį aiškintų taip, kaip atsakovas, tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Teismas taip pat nurodė neturintis pagrindo spręsti, kad turto arešto įvykdymas pažeistų atsakovo su Latvijos Respublikos susisiekimo ministerija bei Investicijų ir plėtros agentūra sudarytas sutartis, nes šių sutarčių (jų išrašų), kuriomis remiantis būtų galima daryti tokią išvadą, atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad Ernst&Young Baltic parengta nuostolių apskaičiavimo ataskaita atsakovo argumentų dėl sutarčių pažeidimo taip pat neįrodo, nes joje tiesiogiai nurodoma, kad ataskaitoje analizuotų sutarčių teisinis vertinimas nebuvo atliekamas ir jokios teisinės išvados nepateikiamos, be to, ataskaita parengta naudojant atsakovo pateiktus duomenis ir dokumentus, įskaitant informaciją gautą pokalbiuose su atsakovo darbuotojais ir jo patarėjais teisės klausimais, kurių patikimumas nebuvo tikrinamas. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodomi nuostoliai, susiję su antstolio, vykdysiančio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimais sprendimais ir vykdymo veiksmais, yra labiau hipotetiniai, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių galimą realių nuostolių atsiradimą, atsakovas nepateikia (CPK 185 str.).

Be to, pasak teismo, esant tokiai situacijai, kai laikinosios apsaugos priemonės nėra pripažintos ir nukreiptos vykdyti Latvijos Respublikoje, nėra ir pagrindo teigti, kad dėl šių priemonių atsakovas patirs kokių nors nuostolių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas akcinė bendrovė ,,Tarptautinis oro uostas ,,Ryga” prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovą BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ per 7 dienas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti ne mažesnę kaip 233 637 092,25 Lt sumą arba pateikti Lietuvoje veikiančio banko garantiją ne mažesnei kaip 233 637 092,25 Lt sumai kaip atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Atsakovas atskirojo skundo nagrinėjimui prašo sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išaiškino nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto esmę, kadangi atsakovas nebūtinai turėjo turėti įrodymus, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje būtinai atsiras; prašomų užtikrinti nuostolių atsiradimas ir gali būti pagrįstas prielaidomis.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimų realių nuostolių atsiradimą. Atsakovas pateikė Ernst&Young Baltic 2013 m. kovo 4 d. parengtą nuostolių apskaičiavimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patirs nuostolių, kurių dydis gali būti nuo 41 255 185 Latvijos latų (203 091 024,72 Lt) iki 47 460 204 Latvijos latų (233 637 092,25 Lt).

3. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių.

4. Teismas net netyrė aplinkybių, kad atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas bus apsunkintas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla, yra reali grėsmė, kad atsakovo nuostoliai, patirti dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų atlyginti. 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi teismas nusprendė ieškovo įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto, todėl tuo metu, kai iškils atsakovo nuostolių, patirtų dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimas, ieškovas gali nebeturėti jokio turto.

5. Byloje nagrinėjamas klausimas yra sudėtingas, teismo nutarties pasekmės gali būti esminės ne tik atsakovo kaip verslo subjekto egzistavimui, bet ir sukelti neigiamas pasekmes Lietuvos bei Latvijos visuomenei, todėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Dėl šių priežasčių atsakovas taip pat prašo sudaryti trijų teisėjų kolegiją. 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S prašo atsakovo akcinės bendrovės ,,Tarptautinis oro uostas ,,Ryga” atskirąjį skundą tenkinti, nurodo, kad sutinka su visais atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prašo atsakovo akcinės bendrovės ,,Tarptautinis oro uostas ,,Ryga” atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galiojančią pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat netenkinti atsakovo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, trijų teisėjų kolegijos sudarymo ir žodinio proceso skyrimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šios normos tikslas yra užtikrinti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų.

Nagrinėjamu atveju atsakovų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ieškovo AB ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“ reikalavimų užtikrinimui. Bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina apelianto teiginį, kad ieškovas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ yra bankrutavusi įmonė, kuriai bankroto byla iškelta 2009 m. kovo 9 d. nutartimi (CPK 179 str. 3 d.).

2009 m. balandžio 23 d. įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo AB ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“ valdymo organai neteko galios ir  įmonės turto valdymą perėmė įmonės bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.; CPK 179 str. 3 d.). Įmonės bankroto administratorius yra įpareigotas veikti įstatymo nustatyta tvarka ir užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (ĮBĮ 11 str. 2 d.), atsiskaitymai iš bankrutuojančios įmonės turto vykdomi ĮBĮ nustatyta tvarka, be to, teismas kontroliuoja bankroto administratoriaus vykdomą įmonės lėšų panaudojimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, papildoma apsauga tam, kad būtų užtikrintas atsakovo galimų nuostolių atlyginimas, nereikalinga (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad net tenkinus apelianto prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, apeliantui suteikiama papildoma apsauga būtų ribota, nes, atsiradus pagrindui atlyginti nuostolius, piniginės lėšos iš bankrutuojančios įmonės būtų išieškomos ĮBĮ nustatyta tvarka.

Tokiu atveju atsakovo įrodinėjamų nuostolių dydis nebeturi įtakos nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais įrodinėjami būsimi nuostoliai ir jų dydis plačiau nepasisako.

Dėl nurodytų aplinkybių tampa netikslingas ir apelianto atskirajame skunde pateiktas prašymas išreikalauti iš ieškovo jo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bei ieškovo finansinę atskaitomybę, kuriais apeliantas įrodinėtų ieškovo galimybę atlyginti apelianto patirtus nuostolius.

Nenustačius, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalys yra lygios, o taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti protingos, ekonomiškos ir proporcingos, juo labiau, kad bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs. Tuo atveju, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui sukelia (sukels) neadekvačias pasekmes ar pernelyg varžys jo veiklą, bet kuriuo proceso metu jis turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar jas panaikinti (CPK 148-149 str.)

Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija tokio poreikio nenustatė, todėl bylą išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.