Bylos Nr. T-728-1058/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05236-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 59-106 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
n u s t a t ė:
M. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. rugpjūčio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. spalio 21 d., 1/3 dalį bausmės nuteistasis atliko – 2019 m. sausio 10 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. gegužės 23 d. – 4 mėnesiai ir 28 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 59-106 nutarta taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Komisija atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę, artimą žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 42 balus, nepažeistas probacijos sąlygas, pripažįstamą kaltę, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, nestebimas tarpasmeninių įgūdžių problemas, turimus ilgalaikius realistinius tikslus, gebėjimą suprasti ir priimti kitų požiūrį, nuostatas – nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, nuostatos į įstatymus teigiamos, suvokia įstatymų svarbą bei tvarkos palaikymą visuomenėje, taip pat elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, turimus socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, taip pat į tai, kad turi nepilnametę dukrą, padarė išvadą, jog M. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Komisija lygtinio paleidimo atveju siūlo nustatyti M. P. šias baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. spalio 21 d., įsidarbinti iki 2019 m. spalio 21 d. ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą, mokėti priteistus ieškinius.
Prokuroro atsiliepimo negauta.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos namų tvirtintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad M. P. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, kurioms esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. P. Komisijai pristatomas pirmą kartą, praeityje teistas 11 kartų, būdingas nusikaltimų, susijusių su turtinių teisių pažeidimais, modelis. Amžius pirmojo teistumo metu – 22 metai. Šiuo metu M. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą, nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad dėl paskutinės nusikalstamos veikos nuteistasis linkęs minimizuoti savo atsakomybę, perkelti ją aplinkybėms, kitiems asmenims. Kita vertus, savo kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų M. P. buvo pripažinęs, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nuteistasis geba atskirti savo problemines sritis ir su nusikalstamu elgesiu susijusius veiksnius, stengiasi juos mažinti bei valdyti, teigia suprantantis savo nusikalstamos veikos pasekmes tiek sau, tiek artimiesiems, tiek aukai. M. P. įvardina logiškus problemų sprendimo būdus, supranta, kad visas problemas galima išspręsti. Jo nuostatos į įstatymus teigiamos, suvokia įstatymų svarbą bei tvarkos palaikymą visuomenėje. Būtent nuteistojo gebėjimas identifikuoti problemines sritis ir dabartinė motyvacija jas spręsti, gali būti įvardinami, kaip apsauginiai, nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai.
Didelis teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu neabejotinai neigiamai apibūdina M. P. asmenybę. Vis tik nurodyti faktai dar nereiškia, jog nuteistojo šiuo metu negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Pažymėtina, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų buvo įvykdyta nuteistajam vartojant narkotikus. Nuteistojo teigimu, jis narkotinių medžiagų nevartoja jau daugiau nei 10 metų. Bausmės atlikimo laikotarpiu narkotinių medžiagų vartojimo atvejų nefiksuota. Paskutinės nusikalstamos veikos M. P. buvo įvykdytos jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis problemas, susijusias su alkoholiu, neigia. Kita vertus, nuteistojo smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu nėra fiksuotas. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio vartojimo atvejai taip pat nefiksuoti. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog M. P. išsprendė narkotikų vartojimo problemą ir ateičiai deklaruoja blaivų gyvenimo būdą. Šios aplinkybės neabejotinai svarbios, vertinant tiek nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, tiek ir jo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo galimybes. M. P. nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje, siekiant savo tikslų, nėra agresijos panaudojimo pavyzdžių. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad M. P. niekada nėra išnaudojęs kitų tam, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. Nuteistasis atpažįsta įvykius, kurie kėlia jam nemalonius jausmus ir stengiasi juos analizuoti.
Praeityje nuteistajam tris kartus yra taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą M. P. buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurių sąlygų jis nepažeidė. Šios aplinkybės rodo, kad M. P. gali laikytis probacijos sąlygų ir rimtai žiūri į jam nustatomus įpareigojimus. Bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis (asmens b. l. 12). Bausmės atlikimo metu M. P. neskatintas, vieną kartą baustas (2019 m. balandžio 4 d. baustas už režimo reikalavimo pažeidimą – už rūkymą ne tam skirtoje vietoje), nuobauda galioja. Kita vertus, galiojanti nuobauda yra skirta už ne itin žymų pažeidimą, kuris įvertinus nuteistojo charakteristiką, nėra tiek reikšmingas ir užkertantis galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą. Pagal OASys vertinimo metodiką M. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 42 balai, iš kurių 20 balų yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 22 – dinaminiai (yra galimybė mažinti). Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, jog šiuo metu stebimi tam tikri pozityvūs pokyčiai nuteistojo rizikos valdyme ir jo motyvacija keisti savo elgesį teigiama linkme. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vertinimo metu nuteistasis nepasižymėjo priešiškumu, į jam užduodamus klausimus atsakinėjo noriai, nesistengdamas nutylėti jam nenaudingų faktų, kas leidžia teigti, jog nuteistasis nesistengia tik sudaryti įspūdį, siekdamas kuo greičiau būti paleistas į laisvę, bet iš tiesų deda pastangas ir nori pakeisti savo elgesį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir stengiasi mažinti su nusikalstamu elgesiu susijusius poreikius. M. P. geba suprasti ir priimti kitų požiūrį, socialines situacijas vertina teisingai, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, nestebimos tarpasmeninių įgūdžių problemos. Jis kaupia praktinius įgūdžius, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, šiuo metu dalyvauja integracijos į visuomenę programoje ir pozityvaus užimtumo programose, atlieka gerbūvio darbus. Nuteistasis dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, turiningai leidžia laisvalaikį (skaito, užsiima sportu).
M. P. nėra socialiai atsiskyręs, socialinius ryšius palaiko su mama, sugyventine, dukra ir broliu, lankomas pasimatymų metu. Su sugyventine kartu gyveno apie 15 metų, su ja turi bendrą dukrą, domisi savo dukros vystymusi ir sveikata. Nuteistojo ryšys su sugyventine atrodo teigiamas, abipusiai palaikantis ir kupinas rūpesčio, tai gali veikti kaip apsauginis ryšys. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja gyventi pas motiną, kur gyvena ir jo sugyventinė su dukra, gautas raštas patvirtinantis, kad nuteistojo motina sutinka jį priimti gyventi. Nuteistasis turi ilgalaikius realistinius tikslus (auginti dukrą, dirbti), tačiau neįvardina pakankamai trumpalaikių tikslų, kurie padėtų pasiekti ilgalaikius tikslus. Kita vertus, nuteistojo motyvacija dirbti yra pakankama, jis suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Nepaisant to, kad iki nuteisimo ir šiuo metu M. P. nedirba, jo teigimu, būdamas laisvėje dažniausiai dirbo (iš pradžių (duomenys neskelbtini) bendrovėse, vėliau, kai turėjo problemų su narkotikų vartojimų, tik trumpalaikius, atsitiktinius darbus). Paleistas iš laisvės atėmimo vietos M. P. planuoja darbo ieškotis per Užimtumo tarnybą arba dirbti pagal verslo liudijimą, tokią patirtį nurodė turintis. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, taip pat staliaus, staliaus-dailidės, dažytojo, plytelių klojėjo specialybes. Užimtumo tarnybos siuntimu yra įgijęs ir stogdengio profesiją. Įvertinus nuteistojo turimas specialybes, tai, kad jis yra darbingo amžiaus bei jo motyvaciją dirbti, yra pagrindo tikėti, jog išėjęs į laisvę M. P. sugebės susirasti darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį. Darbas laisvėje mažintų nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei užtikrintų ieškinių mokėjimą, taip pat padėtų prisidėti prie dukters išlaikymo. M. P. skolingas pagal vykdomuosius raštus 2 919,27 eurų. Priteistų ieškinių nemoka, nes dabartiniu metu nedirba ir negauna pajamų, tačiau priteistus ieškinius ketina sumokėti, kai išeis iš pataisos namų ir pradės dirbti. Nuteistojo skolos yra didelės, tačiau apskritai įveikiamos. M. P. motyvacija dirbti laisvėje, nenutrūkę socialiniai ryšiai bei kitos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo jo norą būti visuomenės dalimi bei realias galimybes tokį norą įgyvendinti savo veiksmais.
Teismo vertinimu, teigiamai M. P. apibūdinančių duomenų visuma šiuo atveju nusveria neigiamus faktus bei leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis deda realias pastangas pakeisti savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Įvertinęs teismui pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, M. P. elgesį bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kitus charakterizuojančius duomenis bei atliktą bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, nustatant jam Komisijos nutarime nurodytas pareigas bei papildomai paskiriant Socialinio tyrimo išvados rekomendacijose nurodytą įpareigojimą iki 2019 m. spalio 21 d. neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
n u t a r i a:
patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 59-106 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. P..
Nustatyti nuteistajam M. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktuose bei 3 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones:
1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi iki 2019 m. spalio 21 d.;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. spalio 21 d.;
3) įsidarbinti iki 2019 m. spalio 21 d. ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą, netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje;
4) mokėti priteistus ieškinius.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Telksnienė