Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-449-361/2014
Teisėja V. Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00279-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.;
2.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teisėjų Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės,
sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,
dalyvaujant prokurorams Jurijui Petuchovui ir Jūratei Pocienei,
gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,
nuteistajam T. P.,
specialistui Gintautui Paulikui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-04-07 iki 2013-04-08. Nuosprendžiu iš nuteistojo T. P. priteisti 2339,46 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. K. gydymą ir 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
T. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 6 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), A. V. priklausančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. K. į veidą, o pastarajam pargriuvus, spyrė į veidą ir taip padarė A. K. kairės akies sumušimą ir kairės akies apatinio voko išorinės srities muštinę žaizdą su defektu, nusitęsiančia į kairį smilkinį, kiaurinę kairės akies ragenos ir skleros žaizdą išorinėje srityje, nusitęsiančia iki užpakalinio kairės akies obuolio poliaus, sukėlusia kairės akies obuolio susiraukšlėjimą, kraujo išsiliejimą į priekinę akies kamerą ir stiklakūnį, tai sukėlė visišką A. K. kairės akies aklumą, dėl to pastarasis neteko 30 proc. pastovaus bendrojo darbingumo ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.
Apeliaciniu skundu T. P. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo objektyviai ištirtos visos įvykio aplinkybės. Taip pat mano, jog nuosprendyje nėra nurodyta, kuo konkrečiai įrodytas jo kaltumas, o tik komentuojami nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai bei specialistų išvados. Nurodo, jog konflikto dėl pavogtų pinigų metu, kai A. K. pakėlė ranką siekdamas suduoti jam, T. P., pastarasis sugriebė už rankos ir abu pargriuvo buto koridoriuje. Pažymi, jog jis nukentėjusiojo nemušė, o pastarasis galėjo susižaloti griūdamas. Mano, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Visų pirma skundžiamame nuosprendyje visiškai netirta jo, T. P., pateikta versija, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas. Visiškai nesiaiškinta, kokie daiktai buvo buto koridoriuje, kur pargriuvo A. K., kokia poza jis pargriuvo – veidu į grindis ar ant nugaros, kokioje padėtyje buvo T. P. nukentėjusiojo atžvilgiu pastarajam pargriuvus. Mano, jog nuosprendyje taip ir liko neišaiškinta, ar A. K. buvo sužalotas nuo sudavimo kumščiu į veidą ar nuo spyrimo, o galbūt ir nuo atsitrenkimo į koridoriuje buvusius rakandus. Nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, apklausiant nukentėjusįjį ir liudytojus, nesidomėta, į kurią veido dalį buvo suduota kumščiu, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, kai jam buvo spirta. Nesiaiškinta, į kurią veido dalį buvo spirta, ar spirta iš šono, ar smūgis koja buvo suduotas iš viršaus. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo aiškinamasi, kokiais batais jis avėjo. Įvykio metu batai nebuvo paimti ir nebuvo apžiūrėti. Jeigu spyrio metu buvo sužalotas nukentėjusiojo veidas ir iš žaizdos bėgo kraujas, tai ant batų taip pat turėjo likti kraujo ar nukentėjusiojo odos biologinių pėdsakų. Tačiau šios aplinkybės netirtos, nors batai galėjo būti paimti įvykio vietoje atvykus policijai, nes jis, T. P., išėjęs iš buto nebuvo, batų nesivalė. Nuteistasis mano, jog tik išaiškinus šias aplinkybes būtų galima nustatyti, ar A. K. buvo sužalotas nuo spyrio koja, ar pastarajam griūvant atsitrenkus į koridoriuje buvusius stiklainius ar kitus rakandus bei baldus. Be to, pažymi, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme teismo medicinos ekspertas apklaustas nebuvo, nesiaiškinta, kuo suduodant – kumščiu ar spiriant koja – buvo sužalotas A. K.. Nesiaiškinta, ar kumštis, ar batu apauta koja priskiriama prie bukų ar bukabriaunių daiktų. Batai, kuriais avėjo įvykio metu T. P., teismo medicinos ekspertui pateikti nebuvo. Todėl mano, jog ikiteisminis tyrimas atliktas ne iki galo, neobjektyviai, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, į tai nekreipė dėmesio ir savo iniciatyva neatliko jokio papildomo tyrimo. Nuteistojo manymu, teismas neobjektyviai taikė įstatymą ir vadovavosi liudytojų parodymais, kurie patvirtino jo, T. P., kaltę, o įrodymus, kurie ją paneigtų, net nenustatinėjo, o jo paties parodymus teismas vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pripažįsta, kad jam sugriebus už A. K. rankos, kai pastarasis jam bandė suduoti, abu pargriuvo ant žemės ir tuo metu A. K. galėjo susižaloti dėl neatsargumo, tačiau šios nusikalstamos veikos padarymu jis nebuvo kaltinamas ir ši versija nebuvo tirta. Neištyrus šios versijos, mano, kad Šilutės rajono apylinkės teismas nepagrįstai kvalifikavo jo veiką pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam 24 000 Lt neturtinės žalos.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam T. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikaltimų yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiojo A. K. parodymais (b. l. 190–191), liudytojų A. V. (b. l. 192–193, t. I), M. K. (b. l. 193, t. I) parodymais, liudytojo policijos pareigūno G. P. parodymais (b. l. 194, t. I), duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada (b. l. 57–60, t. I), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvada (b. l. 72–75, t. I) parodymų patikrinimo vietoje protokolais (b. l. 32–33, 37–40, 92–98, t. I) ir kitais įrodymais. Pažymėtina, jog minėto įvykio aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismui buvo aiškios ir jokių abejonių šioje byloje nesukėlė, todėl T. P. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, o jo veika apskritai neturėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, vertintini kaip nuteistojo gynybinė pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ištirti įvykio aplinkybes bei A. K. sužalojimo mechanizmą ir jam atsiradusias pasekmes, teismo posėdyje apklausė teismo medicinos ekspertą Gintautą Pauliką, kuris patvirtino specialisto išvadą ir nurodė, jog A. K. sužalojimas buvo padarytas tiesioginiu smūgiu, t. y. tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Medicinos ekspertas pabrėžė, kad atmetama galimybė, jog tokia trauma galėjo atsirasti griūvant ir atsitrenkus į kažką, kadangi būtų pažeisti aplinkiniai veido audiniai, o ne gilieji veido audiniai (b. l. 21–22, t. II). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog A. K. galėjo atsitiktinai susižaloti, kai grumtynių metu su T. P. jis pargriuvo ant grindų.
Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo T. P. gynėja pateikė teismui prašymą, susijusį su papildomų dokumentų gavimu iš medicinos įstaigų, siekiant nustatyti, kokia buvo nukentėjusiojo A. K. regos būklė iki minimo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas šį gynėjos prašymą atmetė ir nurodė, jog buvo duota pakankamai laiko papildomų dokumentų pateikimui. Be to, pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo medicinos ekspertai, tyrę A. K. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, turėjo visus duomenis apie nukentėjusiojo regos būklę iki įvykio, taip pat ir asmens sveikatos istoriją iš Šilutės ligoninės konsultacinės poliklinikos (b. l. 52).
Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistu civiliniu ieškiniu, o tiksliau mano, jog nukentėjusiajam A. K. priteista per didelė neturtinės žalos atlyginimo suma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi mano, jog nuteistajam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga padarytam nusikaltimui, atsiradusioms pasekmėms ir neprieštarauja teismų formuojamai praktikai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.
Nustatyta, jog T. P. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą. Apeliacinio teismo manymu, svarbu tai, kad T. P. dėl menkavertės priežasties, būdamas neblaivus, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. sąmoningai, siekė nukentėjusiajam sutrikdyti sveikatą. Pažymėtina, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris turės didžiulių liekamųjų reiškinių jo sveikatai visą likusį gyvenimą.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, reikia atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra jaunas, darbingo amžiaus, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), t. y. gauna nuolatines pajamas, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nebus per didelė finansinė našta.
Be to, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka ir suformuotą teismų praktiką analogiškose arba panašiose bylose, kai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-167/2014 – 13 500 Lt; Nr. 2K-231/2013 – 15 000 Lt; Nr. 2K–23/2013 – 30 000 Lt; Nr. 2K–475/2012 – 40 000 Lt).
Taigi kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajam A. K. priteista 24 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra reali ir pagrįsta, proporcinga teismo konstatuotiems neigiamiems jo sveikatos padariniams ir galinti suteikti A. K. piniginę satisfakciją, be to, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų formuojamą praktiką.
Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistojo T. P. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., t. y. A. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, T. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežta, o neturtinės žalos atlyginimas priteistas, atsižvelgus į neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus bei į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu mano, jog T. P. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nuteistas pagrįstai, todėl jį išteisinti ar kitokiu būdu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a:
nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Dalius Jocys
Teisėjai Linas Pauliukėnas
Aurelija Sadauskaitė