Administracinė byla Nr. eA-1462-789/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02602-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.9; 18.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 2S-121-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemę kitais įstatymo numatytais būdais. Taip pat prašė priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
1.1. Pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. nuosavybės teise valdytą 0,4572 ha žemės ir 0,1333 ha miško. Pareiškėjai negavus informacijos apie posėdį, kuris įvyko 2019 spalio 22 d., NŽT, atstovaujama Alytaus skyriaus vedėjos, priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,4572 ha žemės (vertė – 1 324,42 Eur) ir 0,1333 ha miško (vertė – 140,90 Eur), atlyginant kitais būdais (pinigais). Pareiškėja Sprendimą gavo 2019 m. lapkričio 6 d.
1.2. Pareiškėjos motinos palikimas yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Prie pastatų suprojektuotas 0,4752 ha namų valdos žemės sklypas, kuris įbraižytas į kadastro žemėlapį. Pareiškėja su broliu yra motinos turto perėmėjai pagal įstatymą lygiomis dalimis. Pareiškėja yra priėmusi motinos palikimą, paduodama pareiškimą notaro biurui apie palikimo priėmimą. Ši aplinkybė NŽT Alytaus skyriaus darbuotojams yra žinoma.
1.3. Pareiškėja paveldės teisę naudoti 0,2376 ha žemės sklypo dalį ir turės galimybę jį privatizuoti atkuriant jai priklausančios buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės dalį (duomenys neskelbtini). NŽT atkūrus pareiškėjai nuosavybės teises pinigais, pareiškėja neturės galimybės atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini). NŽT Sprendimas pažeidžia protingumo principus, jos teises ir teisėtus interesus, yra neteisingas, teisiškai nepagrįstas ir yra naikintinas.
2. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
2.1. Iš viso pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,5295 ha žemės valdos dalį. Pareiškėja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytais terminais nepareiškė valios dėl kitų būdų, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, ir nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
2.2. 2019 m. spalio 8 d. raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais“, kuris buvo siųstas pareiškėjai registruota pašto siunta, pareiškėja buvo informuota, kad NŽT Alytaus skyrius parengė sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektą, kad posėdis, kuriame bus svarstomas minėto sprendimo priėmimo klausimas, įvyks 2019 m. spalio 22 d. 9.30 val. Pareiškėja neteisingai nurodo, kad ji negavo informacijos apie posėdį. Pagal Lietuvos pašto siuntų sekimo programą nustatyta, kad 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjai siuntos įteikti nepavyko, siunta įteikta 2019 m. lapkričio 7 d.
2.3. NŽT Sprendimas priimtas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Atkūrimo tvarka) bei kitais teisės aktais.
II.
3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. J. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, t. y. 0,9867 ha žemės ir 0,1333 ha miško, esantį Alytaus apskrities Alytaus miesto savivaldybės Alytaus mieste. Ginčijamu Sprendimu buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,4572 ha žemės (vertė – 1 324,42 Eur) ir 0,1333 ha miško (vertė – 240,90 Eur), atlyginant pinigais už 0,4572 ha žemės (vertė – 1 324,42 Eur) ir 0,1333 ha miško (vertė – 240,90 Eur). Pareiškėja, nesutikdama su atlyginimo būdu, prašo panaikinti Sprendimą vien tik tuo pagrindu, jog jai nebuvo pranešta apie 2019 m. spalio 22 d. posėdį, kuriame buvo svarstomas Sprendimo priėmimo klausimas.
5. Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant. Vadovaujantis ginčui spręsti aktualios Atkūrimo tvarkos 112 punktu (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 31 d.), šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. Pagal Atkūrimo tvarkos 113 punktą (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 31 d.), šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo; atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu; piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.
6. Teismas, vadovaudamasis minėtu teisiniu reguliavimu, pabrėžė, kad sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką.
7. Teismas pažymėjo, kad NŽT su atsiliepimu pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, kad NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. spalio 8 d. raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais“ pareiškėja buvo informuota, jog NŽT Alytaus skyrius parengė sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektą, kad posėdis, kuriame bus svarstomas minėto sprendimo priėmimo klausimas, įvyks 2019 m. spalio 22 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos pašto siuntų sekimo programą nustatyta, kad 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjai siuntos įteikti nepavyko, siunta buvo įteikta 2019 m. lapkričio 7 d. Taigi atsakovas vykdė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Atkūrimo tvarkos 112 punkto reikalavimus, posėdį organizavo pranešime nurodytą dieną, o siuntos (pranešimo apie posėdžio vietą ir laiką) įteikimas 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. po posėdžio, kuriame buvo priimtas Sprendimas, nelaikytinas turėjusiu įtakos pareiškėjos teisėtiems interesams, nes nesutrukdė jai kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, pasinaudoti advokato pagalba, sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, t. y. gauti informaciją, reikalingą kreiptis į teismą siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
8. Teismas konstatavo, kad, pareiškėjai (jos atstovei) skunde ir teismo posėdžio metu nenurodžius jokių kitų ginčijamo Sprendimo panaikinimo pagrindų, nebuvo pažeista Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, ir jų netenkino.
III.
9. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo NŽT visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:
9.1. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė proceso teisės normų pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimui.
9.2. Iki 2019 m. spalio 22 d. 9.30 val. vykusio posėdžio, kuriame svarstytas Sprendimo projektas, pareiškėjai nebuvo įteiktas NŽT 2019 m. spalio 8 d. raštas Nr. 2SD-5295-(14.2.47.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais“. Iš Lietuvos pašto siuntų sekimo programos matyti, kad 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjai siuntos įteikti nepavyko, siunta buvo įteikta 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. po NŽT Sprendimo svarstymo dienos. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai taikė ir aiškino Atkūrimo įstatymo bei Atkūrimo tvarkos 98, 100, 101 112, 113 punktus, pažeisdamas materialiosios teisės normas. Teismas pažymėjo, kad iš teisinio reguliavimo matyti, jog sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.), netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius pranešimo neįteikimą, iškreipdamas kai kurių įrodymų turinį bei esmę, ir padarė išvadas, kurių nepatvirtina vertinti įrodymai.
9.3. Archyvinė nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. J. nuosavybės teise valdytą žemę ir miško žemę Alytaus mieste byla (toliau – ir Nuosavybės teisių atkūrimo byla) teismui buvo pateikta 2020 m. vasario 25 d. vykusiame teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė atidėti teismo posėdį, suteikiant galimybę susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byla. Teismas nusprendė skelbti pertrauką. Susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo skirtas maždaug pusvalandis. Dėl trumpo laiko buvo neįmanoma išsamiai susipažinti su sudėtinga ir didelės apimties 4 tomų nuosavybės teisių atkūrimo byla. Neužtikrinus pareiškėjai galimybės išsamiai susipažinti su reikšmingais dokumentais, buvo pažeista jos teisė į tinkamą teisminį procesą,
9.4. Pareiškėja pirminiame prašyme, NŽT teiktame 1991 m. rugsėjo 25 d., buvo nurodžiusi atkurti teises į tėvo K. J. turėtą žemę natūra. Nepagrįsta NŽT pozicija, kad įstatymo nustatytais terminais pareiškėja nepareiškė valios dėl kitų būdų, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisės atkūrimo byloje buvo prašymas, kuriame pareiškėja buvo išreiškusi valią dėl žemės atkūrimo būdo pakeitimo. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo teisme metu tapo žinoma. Tačiau teismas nesiėmė aktyvesnio vaidmens nustatyti ir įvertinti šias aplinkybes. Nuosavybės teisių atkūrimo byla nebuvo pridėta prie administracinės bylos. NŽT nepateikė šių reikšmingų įrodymų teismui. Kyla pagrįsta būtinybė nuosavybės teisių atkūrimo bylą pridėti prie administracinės bylos su tikslu įvertinti visus įrodymus, reikšmingus teisingo sprendimo priėmimui. Esant šioms aplinkybėms, yra ABTĮ 145 straipsnyje numatytas pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo sprendimas iš dalies yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.).
9.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad siuntos įteikimas 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. po posėdžio, kuriame buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, laikytinas neturėjusiu įtakos pareiškėjos teisėtiems interesams. Tokiu vertinimu teismas suteikė NŽT pranašumą, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo, betarpiškumo principus, teisę į teisingą teismą, teisę į nuosavybę.
9.6. Ginčijamas NŽT Sprendimas buvo priimtas, akivaizdžiai pažeidžiant jo priėmimo procedūras, tinkamai nepranešus pareiškėjai apie Sprendimo projekto svarstymą, dėl to buvo pažeista jos teisė dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese ir išnaudoti visas procesines galimybes. Pareiškėja, turėdama teisėtus lūkesčius atgauti žemę natūra, nežinodama apie Sprendimo projekto svarstymą, negalėjo jame dalyvauti, būti tinkamai išklausyta. Prieš pareiškėjos valią atkuriant nuosavybės teises atlyginant pinigais, pažeistas gero administravimo principas, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Taip pat buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.
9.7. Teismas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo teisingumo, protingumo kriterijais. Teismas formaliai vertino faktą, kad pareiškėja nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas.
10. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą. Papildomai pažymi, kad:
10.1. Teismas visapusiškai, teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, dėl to teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
10.2. NŽT negali būti atsakinga už aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai nepavyko įteikti registruoto laiško, kuriuo pareiškėja informuota apie posėdį, kuriame buvo svarstomas ginčijamo Sprendimo projektas. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas vykdė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Atkūrimo tvarkos 112 punkto reikalavimus, posėdį organizavo pranešime nurodytą dieną, o siuntos (pranešimo apie posėdžio vietą ir laiką) įteikimas 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. po posėdžio, kuriame buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, laikytinas neturėjusiu įtakos pareiškėjos teisėtiems interesams, nes nesutrukdė jai sužinoti informaciją, reikalingą kreiptis į teismą siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
10.3. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad posėdžio metu paskelbta pertrauka buvo per trumpa išsamiai susipažinti su sudėtinga ir didelės apimties 4 tomų nuosavybės teisių atkūrimo byla, todėl buvo pažeista jos teisė į tinkamą procesą. 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškėjos atstovė advokatė S. S. buvo atvykusi į NŽT Alytaus skyrių, jai buvo leista susipažinti su visa nuosavybės teisių atkūrimo byla. Susipažinimas su byloje esančiais dokumentais truko apie 3 val. Taigi pareiškėjos atstovė išsamiai susipažino su byloje esančiais dokumentais. Susipažinusi su byla, pareiškėjos atstovė pateikė prašymą parengti Sprendimo kopiją. Kopija buvo parengta ir išduota. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo bylos dalis, t. y. visi pagrindiniai dokumentai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjai, buvo pateikti prie atsiliepimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 2S-121-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemę kitais įstatymo numatytais būdais.
12. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs esminių ginčijamo Sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų, atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą.
13. Įvertinus archyvinės nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. J. nuosavybės teise valdytą žemę ir miško žemę Alytaus mieste bylos ir nagrinėjamos bylos duomenis, nustatyta, kad pareiškėja Alytaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai pateikė pareiškimą (gautas 2002 m. balandžio 9 d.), kuriame nurodoma, kad pareiškėjos motina A. J. yra padavusi pareiškimą dėl žemės sugrąžinimo; kadangi ji mirė nespėjusi sutvarkyti dokumentų, prašoma sugrąžinti žemę pareiškėjai (nuosavybės teisių atkūrimo bylos I dalis, b. l. 102). Pareiškėja ne kartą teikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (pvz., Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui teikė 2003 m. kovo 24 d. prašymą, kuriame nurodė, kad yra pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į tėvo K. J. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, ir dar kartą pareiškia, kad pageidauja atgauti žemę natūra toje vietoje, kurioje valdė savininkas K. J. (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos I dalis, b. l. 113); Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui teikė 2005 m. gruodžio 7 d. prašymą, kuriuo prašė pareiškėjos motinos A. J. vardu atkurti nuosavybės teises į žemę, ant kurios pastatytas namas ir ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini), o 11,23 a sklype Nr. 31 nuosavybės teises atkurti jos vardu (nuosavybės teisių atkūrimo bylos I dalis, b. l. 177). Alytaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 11-Ž-2563 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo“ pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į dalį J. J. Alytaus mieste turėtos 14,80 ha žemės ir 2 ha miško. Pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,1415 ha ploto žemės dalį grąžinant natūra: 0,0666 ha ploto žemės dalį bendrame 0,20 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 0,0749 ha ploto žemės dalį bendrame 0,8986 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo bylos II dalis, b. l. 32–35). Nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimas į minėtas žemės dalis patvirtintas ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 11-1788, kuriame taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės į tenkančią valdos dalį – 0,8452 ha žemės ir 0,1333 ha miško – bus atkurtos vėliau (nuosavybės teisių atkūrimo bylos II dalis, b. l. 72). Alytaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 11-Ž-1170 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo“ pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į dalį J. J. Alytaus mieste turėtos 14,80 ha žemės ir 2 ha miško. Pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,0360 ha ploto žemės dalį grąžinant natūra bendrame 0,5391 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 0,1584 ha ploto žemės dalį grąžinant natūra bendrame 0,4752 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo bylos II dalis, b. l. 166–168). Nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimas į minėtas žemės dalis patvirtintas ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 11-1866, kuriame taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės į tenkančią valdos dalį – 0,6508 ha žemės ir 0,1333 ha miško – bus atkurtos vėliau (nuosavybės teisių atkūrimo bylos II dalis, b. l. 187). Pareiškėja Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2009 m. liepos 24 d. prašymą, kuriuo prašė suteikti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai namo statybai, kurio plotas 868 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo bylos III dalis, b. l. 76). Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. Ž-2499-(1.3.) pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į J. J. Alytaus mieste turėtos 14,80 ha žemės jai tenkančią 0,0868 žemės dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo bylos III dalis, b. l. 87). Nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimas į minėtą žemės dalį patvirtintas ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 11-2004 (nuosavybės teisių atkūrimo bylos III dalis, b. l. 89). Pareiškėja pateikė 2009 m. rugpjūčio 19 d. prašymą Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo sutiko, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 11-1866 būtų patikslintas administracine tvarka (nuosavybės teisių atkūrimo bylos III dalis, b. l. 102). Pretendentai, tarp kurių buvo ir pareiškėja, pateikė 2010 m. sausio 26 d. prašymą Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė grąžinti natūra likusią J. J. turėtą žemę Alytuje (nuosavybės teisių atkūrimo bylos III dalis, b. l. 128). Alytaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. Ž-805-(1.3.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Alytaus mieste“ pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į dalį J. J. Alytaus mieste turėtos 14,80 ha ploto žemės ir 2 ha ploto miško. Pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,2652 ha ploto žemės dalį grąžinant natūra bendrame 1,9579 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių atkūrimo bylos III dalis, b. l. 140–141). Nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimas į minėtą žemės dalį patvirtintas ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 11-2214, kuriame pažymėta, kad nuosavybės teisės į tenkančią valdos dalį – 0,2988 ha žemės ir 0,1333 ha miško – bus atkurtos vėliau (nuosavybės teisių atkūrimo bylos III dalis, b. l. 171). Alytaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. Ž-1315-(1.3.) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 11-Ž-1170 keitimo ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimų Nr. 11-1864, Nr. 11-1865, Nr. 11-1866 tikslinimo“ pakeistas Alytaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. 11-Ž-1170 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkūrimo“, 1.11 papunktyje išbraukiant žodžius ir skaičius „ir 0,1584 ha ploto žemės dalį grąžinant natūra bendrame 0,4752 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)“ ir šį papunktį išdėstant taip: „1.11. L. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jai tenkančią 0,0360 ha ploto žemės sklypo dalį grąžinant natūra bendrame 0,5391 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini);“, taip pat atitinkamai pakeistas ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 11-1866 (nuosavybės teisių atkūrimo bylos III dalis, b. l. 148–151). Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 24 d. rašte Nr. S-(3.1.)-195, adresuotame pretendentams, įskaitant ir pareiškėją, nurodyta, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. SD-1950(6.24.) informavo Alytaus miesto žemėtvarkos skyrių, jog daugiau nėra laisvos (neužstatytos) žemės J. J. iki nacionalizacijos valdytoje žemėvaldoje; iš teritorijų planavimo dokumentų matyti, kad kita žemė priskirta prie valstybinės reikšmės miškų, užimta inžinerinės infrastruktūros statiniams statyti; pažymėta, kad už likusią negrąžintą žemės dalį galima rinktis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytus atlyginimo būdus, o savo apsisprendimą reikia raštu pateikti Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui (nuosavybės teisių atkūrimo bylos III dalis, b. l. 159–160). NŽT ginčijamu Sprendimu pareiškėjai pinigais atkūrė nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,4527 ha žemės (vertė – 1 324,42 Eur) ir 0,1333 ha miško (vertė – 240,90 Eur) (nuosavybės teisių atkūrimo bylos IV dalis, b. l. 14, b. l. 2–3).
14. Pareiškėja savo reikalavimus grindžia tuo, kad ji nebuvo laiku informuota apie posėdį, kurio metu buvo priimtas ginčijamas NŽT Sprendimas, neturėjo galimybės jame dalyvauti, pareikšti savo valios, ji nebuvo išklausyta. Nustatyta, kad NŽT Alytaus skyrius parengė pareiškėjai adresuotus 2019 m. spalio 8 d. raštą Nr. 290-5282-(14.2.47) ir 2019 m. spalio 8 d. raštą Nr. 290-5295-(14.242), kuriuose nurodyta, kad NŽT Alytaus skyrius parengė sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais projektą, o posėdis, kuriame bus svarstomas minėto sprendimo priėmimo klausimas, įvyks 2019 m. spalio 22 d. 9.30 val. NŽT Alytaus skyriuje (nuosavybės teisių atkūrimo bylos IV dalis, b. l. 16, 19, b. l. 62). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki posėdžio, kurio metu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjai nebuvo įteiktas pranešimas apie posėdį, šis pranešimas jai buvo įteiktas tik 2019 m. lapkričio 7 d., kai ginčijamas Sprendimas jau buvo priimtas (b. l. 62). Byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai pranešimas nebuvo įteiktas iki posėdžio dėl jos kaltės.
15. NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. 290-5282-(14.2.47) ir 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. 290-5295-(14.242), kuriais siekta informuoti pareiškėją apie posėdį, kurio metu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, nurodyta, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Vadovaujantis minėta Atkūrimo įstatymo nuostata, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į 0,4527 ha žemės ir 0,1333 ha miško pinigais. Tokią išvadą patvirtina ir NŽT atsiliepime į skundą nurodytas argumentas, kad pareiškėja Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais nepareiškė valios dėl kitų būdų, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, ir nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo.
16. Pažymėtina, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 24 d. rašte Nr. S-(3.1.)-195, kuris buvo adresuotas ir pareiškėjai, buvo nurodyta, jog daugiau nėra laisvos (neužstatytos) žemės J. J. iki nacionalizacijos valdytoje žemėvaldoje. Kaip minėta, šiame rašte pažymėta, kad už likusią negrąžintą žemės dalį galima rinktis konkrečius rašte nurodytus Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytus atlyginimo būdus, o savo apsisprendimą reikia raštu pateikti Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo raštu buvo vykdoma Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga, t. y., kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, nes nenustatyta, kad anksčiau būtų žinoma, jog nuosavybės teisių natūra pareiškėjai atkurti nebebus realios galimybės.
17. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas yra siejamas būtent su faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis pretendento galimybes atkurti nuosavybės teises prašyme nurodytais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje A-17-1095/2007, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį byloje Nr. eA-939-525/2017, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį byloje Nr. eA-1894-415/2018, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį byloje Nr. eA-509-492/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį byloje Nr. eA-680-492/2020). Taigi pareiškėjos pasirinkimą atkurti nuosavybės teises į likusią žemėvaldos dalį ne natūra, o atlyginti vienu iš valstybės išperkamo turto atlyginimo būdų turėjo lemti ne Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas valiai pareikšti, bet objektyvi sąlyga – galimybės nuosavybę grąžinti natūra nebuvimas (sužinojimas apie tokią aplinkybę). Todėl atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, kuriai taikyti būtina nustatyti, jog piliečiai būtent įstatymo nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą ir pan. Pastebėtina, kad minėtame Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 24 d. rašte Nr. S-(3.1.)-195 nebuvo nurodytas terminas, per kurį pareiškėja turėjo pareikšti valią dėl valstybės išperkamo nekilnojamojo turto atlyginimo būdo. Be to, nei nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nei nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra duomenų, kad šis raštas pareiškėjai buvo išsiųstas, kad pareiškėja šį raštą gavo. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo įvykdyta Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta institucijos pareiga, t. y. pareiškėja buvo informuota apie tai, kad nėra galimybės nuosavybę grąžinti natūra, ir kad jai buvo raštu pasiūlyti kiti šiame įstatyme numatyti atlyginimo būdai.
18. Pabrėžtina ir tai, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Analogiška Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakcija galioja nuo 2019 m. vasario 2 d., kurioje šis terminas buvo nustatytas iki 2019 m. birželio 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai taikant minėtas Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsakovas turėjo pareigą pranešti pareiškėjai apie galimybę prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, tačiau nei Nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nei nagrinėjimo ginčo byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas (institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo) būtų šią pareigą įvykdęs. Taigi šiuo aspektu konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, atsakovas laikėsi Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio 4 dalies (abiejų minėtų įstatymo redakcijų) reikalavimų informuojant pareiškėją apie galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo.
19. Pagal bendrą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas vadovautis ABTĮ 140 straipsnio 2 dalimi ir peržengti apeliacinio skundo ribas, nes, to nepadarius, būtų akivaizdžiai pažeistos pareiškėjos teisės ir įstatymų saugomi interesai, t. y. nebūtų apginta pareiškėjos teisė į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, kurioje ji galėtų išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (valstybės išperkamo nekilnojamojo turo atlyginimo būdo).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pareiškėjai negavus pranešimo apie posėdį, kuriame buvo svarstomas ir priimtas ginčijamas Sprendimas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji buvo tinkamai informuota apie posėdį. Šis procesinis pažeidimas vertintinas atsižvelgiant į šios teismo nutarties 15–18 punktuose nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad šis procesinis pažeidimas yra esminis, lėmęs pareiškėjos teisės į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pažeidimą (pareiškėja neturėjo galimybės išreikšti savo valios (pozicijos) dėl ginčijamo Sprendimo projekto ir kitų su šio projekto parengimu susijusių aplinkybių). Todėl ginčijamas NŽT Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų – savarankiškai atlikti administracinę procedūrą ir priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Taigi nėra pagrindo įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemę kitais įstatymo numatytais būdais. Nagrinėjamu atveju teismas įpareigoja NŽT klausimą dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,4527 ha žemės ir 0,1333 ha miško) išnagrinėti iš naujo.
22. Šioje byloje galutinį procesinį sprendimą priėmus iš esmės pareiškėjos naudai, yra pagrindas spręsti dėl jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę į patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
23. 2019 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 15) patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą, ši suma priteistina pareiškėjai. Taip pat priteistinas ir už minėtos sumos pervedimą sumokėtas komisinis mokestis – 0,41 Eur.
24. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
25. Administraciniai teismai, nagrinėdami asmenų prašymus dėl išlaidų atlygimo už advokato suteiktas (atstovavimo) paslaugas, taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-43-415/2018).
26. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Rekomendacijų 8 ir 8.2 punktais, už ieškinio (šios bylos atveju – skundo) parengimą maksimali suma gali būti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už skundo parengimą gali būti 3 222,5 Eur (1 289 Eur (taikomas 2019 m. II ketvirtį nustatytas dydis, nes už skundo parengimą sumokėta 2019 m. IV ketvirtį) x 2,5).
27. Advokatės suteiktų paslaugų išklotinė ir 2019 m. lapkričio 13 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1004688 (b. l. 67, 68) patvirtina, kad pareiškėja patyrė 200 Eur dydžio išlaidas už advokatės parengtą skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti už skundo parengimą sumokėta 200 Eur suma neviršija pagal Rekomendacijas galimo priteisti dydžio, minėta suma priteistina pareiškėjai.
28. Remiantis Rekomendacijų 8 ir 8.19 punktais, už vieną atstovavimo teisme valandą maksimali suma gali būti 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo teisme valandą gali būti 128,9 Eur (1 289 Eur (taikomas 2019 m. II ketvirtį nustatytas dydis, nes už atstovavimą teisme sumokėta 2019 m. IV ketvirtį) x 2,5).
29. Minėta advokatės suteiktų paslaugų išklotinė ir 2019 m. lapkričio 13 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 1004688 patvirtina, kad pareiškėja patyrė 150 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidas. 2020 m. vasario 25 d. informacinė pažyma (b. l. 70–73) patvirtina, kad teismo posėdis truko iš viso 35 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, nagrinėjamu atveju už atstovavimą teismo posėdyje negali būti priteista daugiau kaip už 1 val. Todėl pareiškėjai už atstovavimą teisme priteistina 128,9 Eur suma.
30. 2020 m. balandžio 24 d. kvitas (b. l. 87) patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, ši suma priteistina pareiškėjai. Taip pat priteistinas už minėtos sumos pervedimą sumokėtas įmokų ir mokesčių priėmimo mokestis – 0,55 Eur.
31. Taigi pareiškėjai iš atsakovo NŽT iš viso priteistina 367,36 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies ir panaikinant ginčijamą NŽT Sprendimą bei įpareigojant NŽT klausimą dėl pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,4527 ha žemės ir 0,1333 ha miško) išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjai iš atsakovo taip pat priteistina 367,36 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjos L. P. skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 2S-121-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei L. P.“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos klausimą dėl pareiškėjos L. P. nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,4527 ha žemės ir 0,1333 ha miško) išnagrinėti iš naujo.
Kitą pareiškėjos L. P. skundo dalį atmesti.“
Priteisti pareiškėjai L. P. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 367,36 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir trisdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė