Civilinė byla Nr. e2S-1090-1051/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03745-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1;

3.1.18.2.3; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.5;

3.3.2.6.2; 3.3.2.7

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Novus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Novus LT“ dėl tarpusavio skolų užskaitos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Integre Trans“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“, ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia ab initio 2024 m. rugsėjo 27 d. atliktą užskaitą, kuri buvo įforminta skolų suderinimo aktu, sudarytu tarp UAB „Integre Trans“ ir UAB „Novus LT“, kuriuo už ieškovės prievoles atsakovei buvo atliktas atsiskaitymas turtu; pripažinus ab initio 2024 m. rugsėjo 27 d. atliktą užskaitą, kuri buvo įforminta skolų suderinimo aktu, sudarytu tarp UAB „Integre Trans“ ir UAB „Novus LT“, negaliojančia, priteisti iš atsakovės UAB „Novus LT“ 84 000,00 Eur dydžio skolą už atsakovei PVM sąskaitomis faktūromis parduotas transporto priemones; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 84 000,00 Eur vertės atsakovei priklausantį turtą ir/ar reikalavimo teises į trečiuosius asmenis; laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręsti skubiai, nepranešus atsakovei.

2.       Nurodė, kad ieškovei esant nemokiai, prieš pat bankroto bylos iškėlimą, buvo atlikta užskaita t. y. ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto – transporto priemonių – perleidimas už įsiskolinimą atsakovei, kurio suma siekia 84 000,00 Eur sumą. Mano, kad egzistuoja didelės sumos kriterijus, lemiantis didesnę riziką dėl teismo sprendimo įvykdymo ateityje ir BUAB „Integre Trans“ kreditorių interesų patenkinimo. Akcentavo, kad byloje egzistuoja viešasis interesas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu, nebūtų užtikrinta BUAB „Integre Trans“ kreditorių interesų apsauga bei ieškovei palankaus teismo sprendimas įvykdymas būtų apsunkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės BUAB „Integre Trans“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;  ieškovės BUAB „Integre Trans“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Novus LT“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą už 84 000,00 Eur sumą; nurodyto turto nesant ar jo nepakankant, likusiai sumai areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis; jeigu būtų areštuotos atsakovei UAB „Novus LT“ priklausančios piniginės lėšos, atsakovei leido mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį įmonės darbuotojams, atsiskaityti pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

4.       Teismas sprendė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai laikytini tikėtinai pagrįstais. Teismas vertino, kad šalys 2024 m. rugsėjo 27 d. užskaitos (toliau – Užskaita) sudarymo metu suvokė, jog ieškovė yra nemoki ir atlikus Užskaitą su atsakove, ieškovė suteikia atsakovei pirmenybę kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad  nuo 2024 m. birželio 14 d. tapo viešai žinoma, jog ieškovė susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Nurodė, kad atsakovė, prieš sudarydama sandorį, būdama apdairi, privalėjo pasidomėti, kokia ieškovės padėtis Užskaitos sudarymo dieną. Pabrėžė, jog pati Užskaita – ieškovės atsiskaitymas už prievoles savo turtu – atsakovei turėjo sukelti akivaizdžių abejonių dėl ieškovės (ne) mokumo, kadangi vien iš Užskaitos sudarymo fakto akivaizdu, jog ieškovė piniginių lėšų atsiskaityti su atsakove nebeturėjo.

5.       Teismas įvertinęs, kad Užskaita buvo atlikta tą pačią dieną, kai buvo viešai pranešta apie ieškovės nemokumą bei pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, preliminariai pripažino, kad atsakovė galimai vengs vykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, perleis turimą turtą tretiesiems asmenims ir dėl to kils didelė rizika, kad ieškovės turtinės teisės liks neapgintos. Teismas atsižvelgė, kad byloje egzistuoja viešasis interesas ir laikinąsias apsaugos priemones taikė siekiant užtikrinti visapusišką ir maksimalią bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Novus LT“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės BUAB „Integre Trans“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymi, kad ieškovė atsakovės nesąžiningo elgesio neįrodinėjo. Ieškovė abejones dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo grindė vieninteliu faktu – ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto – transporto priemonių – perleidimu už įsiskolinimą atsakovei, kurio suma siekia 84.000,00 Eur dydžio sumą, egzistuojančiu didelės sumos kriterijumi, lemiančiu didesnę riziką dėl teismo sprendimo įvykdymo ateityje ir BUAB „Integre Trans“ kreditorių interesų patenkinimo.

6.2.                      Pabrėžia, kad atsakovės elgesio vertinimas sąžiningumo aspektu negali būti siejamas su turto, iš kurio kildinamas ieškinio reikalavimas nagrinėjamoje byloje (ieškinio dalykas) perleidimu, nes tai yra argumentai dėl ginčo esmės, dėl kurių pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakys priimdamas galutinį sprendimą. Jokių kitų aplinkybių, nusakančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė nenurodė. Atkreipia dėmesį, kad byloje egzistuojantis viešasis interesas nesudaro pagrindo (nėra būtinoji sąlyga) taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.3.                      Pažymi, kad atsakovė yra gyvybinga įmonė, veikianti ilgus metus. Jos pardavimo pajamos per 2024 m. buvo 38 5661 Eur, per 2025 m. 9 mėnesius – 210 633,54 Eur. Atsakovė neatliko ir neatlieka veiksmų, kuriais būtų specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę. Akcentuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali turėti atsakovei neigiamų pasekmių, nes bus sutrikdyta normali atsakovės veikla.

6.4.                      Mano, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtą, dėl ko, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Nenustačius jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti atmestinas, o nutartis panaikinta. Be to, atkreipia dėmesį, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ir ekonomiškumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principams, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir atsakovės teises bei teisėtus interesus, ir juos suvaržo daugiau nei būtina ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Integre Trans“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Admivita“, prašo atmesti atsakovės UAB ,,Novus LT“ 2025 m. spalio 23 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties visa apimtimi; palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-16362-494/2025. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:

7.1.                      Teismas priimdamas skundžiamą nutartį įvertino aplinkybes kaip svarbias laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovei taikyti. Pažymi, kad atsakovės nesąžiningumą pagrindžia šie faktai: 1) nuo 2024 m. gegužės mėn. viešai buvo žinoma, jog ieškovas susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, dėl ko buvo kreiptasi dėl įmonės restruktūrizavimo, galiausiai dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto byla buvo iškelta, todėl atsakovė žinojo bei suvokė, jog ieškovei atsiskaitant su atsakove turtu už ieškovės skolas, bus pažeidžiamos kitų ieškovės kreditorių teisės; 2) Užskaita buvo sudaryta tą pačią dieną, kuomet ieškovės buvusi vadovė viešai pranešė apie ieškovės nemokumą bei pasikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo; 3) pati Užskaita – ieškovės atsiskaitymas už prievoles atsakovei savo turtu – atsakovei turėjo sukelti abejonių dėl ieškovės (ne) mokumo, kadangi vien iš Užskaitos sudarymo fakto akivaizdu, jog ieškovė piniginių lėšų atsiskaityti su atsakove nebeturėjo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad atsakovė tikėtinai vengs vykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą ir dėl to kils didelė rizika, kad ieškovės turtinės teisės liks neapgintos.

7.2.                      Pabrėžia, kad Užskaitos sandorio suma siekia 84 000,00 Eur sumą, todėl egzistuoja didelės sumos kriterijus, lemiantis didesnę riziką dėl teismo sprendimo įvykdymo ateityje ir BUAB „Integre Trans“ kreditorių interesų patenkinimo. Be to, byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas turi pareigą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones reikalavimo ribose, siekiant užtikrinti visapusišką ir maksimalią bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugą, nes ieškinio patenkinimo atveju, priteistos ir išieškotos lėšos būtų naudojamos ieškovės kreditorių reikalavimų padengimui.

7.3.                      Vertina, kad atsakovė tik deklaratyviai teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali turėti atsakovei neigiamų pasekmių, nes bus sutrikdyta normali atsakovės veikla. Pažymi, kad antstolis vykdydamas skundžiamą nutartį areštavo atsakovei priklausančias transporto priemones, draudžiant jas parduoti ir/ar perleisti tretiesiems asmenims, o ne disponuoti, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu atsakovė gali naudotis transporto priemonėmis savo veiklai vykdyti be jokių trukdžių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie UAB ,,Novus LT“ pajamas ir pelną; pažymą apie UAB ,,Novus LT“ apyvartą 2025 m.

10.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2025 m. spalio 16 d. antstolio A. B. parengtą turto aprašą.

11.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nauju įrodymu, atsakovės pateiktu kartu su atskiruoju skundu, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teisme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiama nepranešus atsakovei, sprendžia, kad yra pagrindas priimti ir vertinti atsakovės pateiktą naują įrodymą, nes jis yra tiesiogiai susijęs su šioje byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio įrodymo priėmimas ir vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktu nauju įrodymu, sprendžia, kad ieškovės pateiktas naujas įrodymas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, kadangi naujas įrodymas – 2025 m. spalio 16 d. UAB ,,Novus LT“ turto aprašas antstolio priimtas vykdant skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

14.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tik tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15.       Preliminarus pareikšto ieškinio reikalavimo vertinimas, kai yra sprendžiamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konkrečioje byloje poreikio, negali būti tapatinamas su ginčą išnagrinėjus iš esmės teismo padarytomis išvadomis. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje jau yra suformulavęs taisyklę, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja (ir neturi nagrinėti) ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Teismas vien preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-246-464/2024, 26 punktas).

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo abiejų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą. Apeliantė atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos išsamiau nepasisako (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

17.       Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagal kurią šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020, 18 punktas). Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens (fizinio ar juridinio), kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Kitaip tariant, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie apelianto nesąžiningi veiksmai, bet konkrečiai tie veiksmai, kurie siejami būtent su būsimo teismo sprendimo įvykdymo vengimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2025, 14 punktas).

18.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas ir sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), o sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024, 8 punktas).

19.       Nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę grindė tokiais argumentais: 1) Užskaita atlikta tą pačią dieną, kai buvo pranešta apie ieškovės nemokumą ir pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo; 2) atsakovei turėjo būti žinoma, kad ieškovė susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, todėl prieš sudarydama sandorį privalėjo pasidomėti ieškovės padėtimi; 3) atsakovė turėjo žinoti ir suvokti, kad ieškovei atsiskaitant su atsakove už skolas turtu, bus pažeidžiamos kitų kreditorių teisės; 3) ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, todėl egzistuoja viešasis interesas.

20.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas apeliantės galimą nesąžiningumą pripažino įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. duomenis apie atliktą Užskaitą, šio sandorio sudarymo laiką (2024 m. rugsėjo 27 d.) bei tai, kad 2024 m. birželio 14 d. ieškovės vadovė kreipėsi pareiškimu į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Integre Trans“ iškėlimo, o 2024 m. rugsėjo 27 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo atlikta Užskaita, kreipėsi į teismą iškelti UAB „Integre Trans“ bankroto bylą, bei tai, kad vėliau buvo priimtas teismo procesinis sprendimas iškelti ieškovei bankroto bylą, ir tai, kad apeliantei buvo žinoma, kad atliekama Užskaita yra pažeidžiami kitų ieškovės kreditorių interesai.

21.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir atkreipia dėmesį į tai, kad Užskaitos (ne)pagrįstumo vertinimas, ar šis sandoris pažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesus, bei aplinkybė, kad ieškovei iškelta bankroto byla, turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, bylą nagrinėjant iš esmės. Byloje tik vienos šalies pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais yra grindžiami apeliantei nukreipti ieškinio reikalavimai, aiškiai nepakanka sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tokie duomenys nepatvirtina nesąžiningumo, kaip grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimo. Juo labiau, kad sprendžiant šį klausimą apeliantė dar nebuvo nurodžiusi argumentų ir pateikusi įrodymų, kuriais grindžiama jos pozicija dėl ieškinio reikalavimų.

22.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie apeliantės atliktus nesąžiningus veiksmus, dėl kurių būsimas teismo sprendimas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu, (t. y. turto slėpimas, jo perleidimas, įkeitimas ar apsunkinimas, dėl kurių atlikimo galbūt apeliantei nepalankus teismo sprendimas taptų neįvykdomas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo atliktas rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimą, interpretavimas ir padaryta išvada dėl apeliantės galimo nesąžiningumo atliekant Užskaitą, stokoja pagrįstumo.

23.       Nors apeliantė atskirajame skunde ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė argumentus dėl didelės ieškinio sumos, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesivadovavo didelės ieškinio sumos kriterijumi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl ieškinio sumos dydžio reikšmės laikinų apsaugos priemonių taikymui nepasisako.

24.       Laikinųjų apsaugos priemonių institutas taip pat nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o tokių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla bent labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018, 22 punktas).

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, kurie patvirtina, kad apeliantė yra veikiantis juridinis asmuo, gauna pajamų, turi turto, kuris yra didesnis nei turimi įsipareigojimai kreditoriams, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie apeliantės ketinimą slėpti turtą ar perleisti tretiesiems asmenims, taip siekiant sumažinti turtimą turtą, į kurį gali būti nukreiptas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas.

26.       Skundžiamoje nutartyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis grindžiamas, be kita ko, ir viešojo intereso bankroto bylose buvimo faktu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl to pasisakyta, pripažinus, kad viešojo intereso gynimas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, neturi įtakos įrodinėjimo pareigos paskirstymui, t. y. ši aplinkybė nešalina ieškovės pareigos įrodyti procesinio prašymo tenkinimo pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, siekiant suvaržyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-156-910/2022). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bankroto bylose esantis viešasis interesas nepaneigia grėsmės sprendimo neįvykdymui įrodinėjimo pareigos, o tokia pareiga šiuo atveju teko ieškovei. Tačiau ieškovė apeliantės galimo nesąžiningumo ar duomenų apie apeliantės tikslingai atliekamus veiksmus, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, neįrodė (CPK 178 straipsnis).

27.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių apeliantės elgesį ar veiksmus vertinti kaip nesąžiningus ir dėl to sukeliančius grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl bylos procesinės baigties

28.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į aptariamą institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“, juridinio asmens kodas 301888546, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“, juridinio asmens kodas 304166937, atžvilgiu.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei ir atsakovei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Irma Valiuškienė