Administracinė byla Nr. eA-394-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01632-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) 2022 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-193 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo dalies“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ (toliau – ir Skundas) dalį dėl Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro (toliau – ir Notarų biuras) veiksmų.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Inspekcija Sprendimu nusprendė Skundo dalį dėl Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro (toliau – ir Notarų biuras) veiksmų atmesti. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų administraciniam sprendimui, todėl naikintinas.
2.2. Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi Inspekcija nevertino ir nenurodė (nemotyvavo) jokios 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą notarui D. A. du kartus jungtis, rinkti, susiformuoti ir spausdintis išrašus / pažymas (tvarkyti duomenis) su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenimis.
2.3. Inspekcija Sprendimo nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, kadangi neišreikalavo iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išrašo, taigi nenagrinėjo, nenustatė ir neįvertino, kokią informaciją matė asmenys, užsakę paslaugas, ir notaras, atsispausdinęs pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenis, netyrė ir nenustatė, kokių išeitinių duomenų (vardas, pavardė, asmens kodas, nekilnojamojo turto adresas ar kt.) pagrindu (iš kur juos gavo) notaras jungėsi, rinko, susiformavo ir spausdinosi išrašus/pažymas su pareiškėjo asmens ir jo nekilnojamo daikto (įskaitant žemės sklypo) duomenimis.
2.4. Inspekcija taip pat netyrė ir Sprendime nemotyvavo, kodėl notarui reikėjo tvarkyti pareiškėjo duomenis net du kartus, kodėl nereikėjo pareiškėjo sutikimo (kaip tai numato BDAR 21 str.), ar būtent tokia apimtimi tvarkyti pareiškėjui priklausančius duomenis buvo būtina notarui atliekamų funkcijų įgyvendinimui; netyrė bei Sprendime nenurodė, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, nepasisakė dėl notaro pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra dovanojimo sutarties šalis, apie jo asmens duomenų tvarkymą (kaip to reikalauja BDAR 14 str. 1–4 d.).
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas Inspekcija atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
3.1. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus ir įvertinus visą surinktą informaciją bei vadovaujantis BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatomis.
3.2. Skundas Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) ir Sprendimas buvo priimtas neišeinant už Skundo dalies nagrinėjimo ribų. Dalis pareiškėjo skundo argumentų atmestini, kadangi išeina už Skundo dalies nagrinėjimo ribų.
3.3. Skundo nagrinėjimo metu VDAI nustatė, jog Notarų biuras 2021 m. balandžio 29 d. patikrino informaciją NTR, o 2021 m. gegužės 5 d. atspausdino duomenų patikslinimą, t. y. šiais veiksmais tikrino nekilnojamojo turto dovanotojui priklausantį nekilnojamąjį turtą (adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), paiešką atlikęs pagal turto adresą, buvo renkami kito asmens, o ne pareiškėjo, asmens duomenys. Inspekcija, nustačiusi, kad buvo renkami kito asmens duomenys, o ne pareiškėjo, neturėjo prievolės vertinti Notarų biuro veiksmų kitų, o ne pareiškėjo, asmenų asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu.
3.4. Inspekcija savarankiškai sprendžia dėl tyrimo eigos ir atitinkamų veiksmų atlikimo. NTR duomenų bazės išrašas Skundo dalies nagrinėjimo metu buvo Inspekcijos žinioje. Aplinkybę, kad Notarų biuras paieškas NTR atliko pagal turto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, adresą, pagrindžia Vartotojo veiksmų protokolų išrašai.
3.5. Remiantis BDAR 14 straipsnio 1 dalimi, Notarų biuras neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo apie jo asmens duomenų tvarkymą nustačius, kad buvo renkami kito asmens, o ne pareiškėjo asmens duomenys, Sprendime apie šią pareigą nepasisakyta pagrįstai.
3.6. Skunde nurodyti pareiškėjo prašymai dėl atsakomybės taikymo Notarų biurui, nustačius jo neteisėtus veiksmus, yra išvestiniai, kylantys iš neteisėto pareiškėjo duomenų tvarkymo fakto, ko Skundo nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines bylos aplinkybes:
5.1. 2021 m. birželio 22 d. Inspekcija gavo pareiškėjo Skundą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, notarinės 2014 m. spalio 22 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo 50/2518 dalį žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2021 m. gegužės 20 d. valstybės įmonės Registrų centras pateiktos informacijos pareiškėjas sužinojo, kad nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. duomenis apie nurodytą nekilnojamąjį turtą rinko, tvarkė, spausdinosi, platino (gavo / perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino visais atvejais neteisėtai pareiškėjo nurodyti asmenys, taip pat ir Notarų biuras. Skunde pareiškėjas prašė ištirti, nustatyti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, kurie, pareiškėjo teigimu, neteisėtai rinko, tvarkė, spausdinosi, platino (gavo / perdavė tretiesiems asmenims) bei viešino pareiškėjo asmens duomenis, įpareigoti asmenis, šios bylos ginčo atveju Notarų biurą, atlyginti pareiškėjui jo patirtą neturtinę žalą, nustačius asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių pranešti prokurorui.
5.2. 2021 m. birželio 29 raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“ Inspekcija kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti įrodymus, pagrindžiančius skunde nurodytas aplinkybes.
5.3. 2021 m. liepos 12 d. pareiškėjas raštu (Inspekcijos reg. Nr. 1R-4830(2.13.Mr) pateikė atsakymą Inspekcija, nepateikdamas papildomos Inspekcijos prašytos informacijos. Inspekcija Skundą priėmė nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjas informuotas apie Skundo nagrinėjimą, pažymint, kad Skundo gavimo Inspekcijoje data – 2021 m. liepos 12 d.
5.4. Inspekcija 2021 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, prašydama pateikti informaciją apie Notarų biuro atliktas peržiūras NTR apie pareiškėjui priklausantį turtą. Registrų centras 2021 m. spalio 18 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-6767 (2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog Notarų biuro darbuotoja 2021 m. balandžio 29 d. suformavo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (registras Nr. (duomenys neskelbtini)), registro išrašą, o 2021 m. gegužės 5 d. notaras D. A., tvirtindamas turto perleidimo sandorį, atliko paiešką pagal objekto identifikatorių ir suformavo šio turto registro išrašą. Duomenys teikti pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. NB-032 (toliau – ir Sutartis). Su 2021 m. spalio 18 d. raštu valstybės įmonė Registrų centras VDAI pateikė Sutarties kopiją ir Vartotojo veiksmų protokolų išrašus. 1
5.5. 2021 m. balandžio 29 d. 13.58.05 val. Notarų biuro darbuotojos R. V. suformuotas registro išrašas elektronine forma turto vienetui Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. gegužės 5 d. notaras atliko objektų paiešką pagal tą patį turto registro numerį ir suformavo registro išrašą elektronine forma.
5.6. Iš NTR duomenų bazės 2021 m. gegužės 5 d. išrašo (iki sandorio patvirtinimo) matyti, kad registro Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuosavybės skiltyje 4.22 registruota R. R. aptariamos ginčo sklypo dalies nuosavybė bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal 2014 m. sandorį. Juridinių faktų skiltyje (7.47 ir 7.48) registruoti su to paties asmens nuosavybe susiję juridiniai faktai apie asmeninę nuosavybę ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą.
5.7. Iš Sutarties, sudarytos tarp notarų biuro, notaro D. A. ir VĮ Registrų centro, matyti, kad Sutarties III skyriuje aptartas duomenų teikimo ir naudojimo tikslas: notarinių veiksmų atlikimas ar pasirengimas juos atlikti. Taip pat notaras turi teisę atspausdinti ir perduoti duomenis Sutarties specialiosiose dalyje numatytais atvejais asmenims, kurių teisėtus interesus notaras siekia apsaugoti. Duomenų saugumo ir naudojimo tvarka aprašyta Sutarties V dalyje.
5.8. Atsakydamas į Inspekcijos paklausimą, 2021 m. lapkričio 15 d. raštu (reg. Inspekcijoje Nr. 1R-7365(2.13.Mr)) notaras D. A. informavo Inspekcija, kad į Notarų biurą kreipėsi R. R. ir M. R. norėdami sudaryti ir patvirtinti nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį. Vienas iš dovanojamų daiktų buvo 47/5036 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklausė vienam iš klientų, dėl šios priežasties buvo NTR tikrinamas registro Nr. (duomenys neskelbtini).
5.9. Inspekcija Skundo dalį dėl 2021 m. balandžio 29 d. patikrinto NTR ir 2021 m. gegužės 5 d. atspausdinto duomenų patikrinimo, Sprendimu atmetė. Inspekcija nustatė, kad duomenys tvarkyti kito asmens (dovanotojo), šių duomenų tvarkymo tikslas buvo reikalingų duomenų notariniam veiksmui (patvirtinti nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį) atlikti patikrinimas. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei susijusį teisinį reguliavimą (BDAR 5 str. 1 d. a p. ir 2 dalį, 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 ir 51 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 3 d. 6 p.), Inspekcija Sprendime padarė išvadą, jog atliktos paieškos tikslas nebuvo surinkti pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėse.
6. Teismas, apžvelgęs ADTAĮ nuostatas (12 str. 1 d., 23 str. 1 d.), BDAR nuostatas (1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 4 str. 1 p., 2 d., 5 str. 1 d., 2 d., 6 str. 1 d., 3 d.), Notariato įstatymo nuostatas (46 str., 51 str.), Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (42 str. 3 d., 2 d. 5 p.), nurodė, kad iš Sutarties ir vartotojo veiksmų protokolo matyti, kad pareiškėjo teiginiai apie jo asmens duomenų tvarkymą nepagrįsti, nes paieška NTR buvo atlikta pagal notarinio veiksmo pasikreipusio bendraturčio turimo turto duomenis. Byloje pateikti notaro paaiškinimai, patvirtinti ir NTR duomenimis. Tai, kad tvirtinant pagal bendraturčio užsakymą sandorį dėl turto dalies perleidimo notaras, vykdydamas teisės aktuose nustatytą prievolę, dėl registro duomenų formavimo ypatumų turi prieigą prie registre esančių duomenų, kuriuose galėjo būti ir pareiškėjo asmens duomenų, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtą pareiškėjo duomenų tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę prieiti prie bendro turto duomenų, o šiuo atveju nėra ginčo, kad notaras atliko notarinį veiksmą pagal bendraturčio užsakymą dėl turto dalies bendrame turte.
7. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Inspekcija nenustatė, netyrė, kokių duomenų pagrindu notaras jungėsi, rinko, susiformavo ir spausdinosi NTR duomenų bazės išrašą, nes tiek notaro paaiškinimuose, tiek Sprendime, tiek ir iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad NTR duomenys tvarkyti notarinio veiksmo atlikimo tikslu, tiesiogiai renkant kliento asmens duomenis. Kitų asmenų duomenų tvarkymas nesudaro pareiškėjo teisinio suinteresuotumo dalyko, todėl pagrįstai Inspekcija neplėtė tyrimo ribų pagal pareiškėjo skundą dėl jo asmens duomenų tvarkymo.
8. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka administraciniam sprendimui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismas, vadovaudamasis Notariato įstatymu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymu, konstatavo, kad notarai gali būti laikomi „asmenimis, vykdančiais valstybės pavestas funkcijas ar teikiančiais įstatyme nustatytas teisines paslaugas“ Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme ir turi teisę gauti NTR tvarkomus duomenis, reikalingus įstatymu priskirtoms funkcijoms ar teisinėms paslaugoms – parengti sandorius ir juos patvirtinti – atlikti. Teismas nurodė, kad iš esamo teisinio reguliavimo kylančio notarų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie Registro tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos ir būtų įvykdytos valstybės notarams patikėtos funkcijos (užtikrinti civilinių sandorių teisėtumą). Pagal Notariato įstatymą teisė gauti registrų (taigi ir Nekilnojamojo turto registro) turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis yra viena pagrindinių notaro teisių / pareigų.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI2-4884-566/2022 ir eI2-6103-1114/2022) nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes skiriasi šių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, be to, sprendimai pareiškėjo nurodytose bylose nėra įsiteisėję).
10. Teismas nurodė, kad Sprendime aptartuose teisės aktuose yra aiškiai numatytas NTR tvarkomų duomenų apimtis ir subjektai, turintys teisę (o šioje byloje notaras – ir pareigą pagal Notariato įstatymą atliekant notarinį veiksmą), tvarkyti registro duomenis, be to, pareiškėjas, valdydamas bendrosios nuosavybės teise turtą kartu su kitais asmenimis (bendraturčiais), negali teisėtai reikalauti (apriboti) bendraturčių (ar jų prašymu jiems paslaugas atliekančių asmenų) prieigą prie bendro turto viešo registro duomenų. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), dėl ko jam nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga prieš tvirtinant civilinius sandorius patikrinti viešo registro duomenis.
11. Teismas pažymėjo, kad, netenkinus pagrindinio reikalavimo, t. y. nenustačius pagrindų panaikinti Sprendimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą pakartotinai nagrinėti Skundo dalį dėl aptariamo šioje byloje Notarų biuro, notaro atlikto duomenų tvarkymo.
III.
12. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat pareiškėjo naudai iš Inspekcijos priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Sprendimo turinys įrodo, kad jame nėra nurodytos jokios BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens duomenų tvarkymo sąlygos, tačiau Inspekcijai manant, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo teisėtas, Inspekcija privalėjo savo sprendime nurodyti konkrečią BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieną iš tvarkymo teisėtumo sąlygų, ir ją susieti su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
12.2. Inspekcijai sprendime nenurodžius teisinio pagrindo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis, toks skundžiamas Inspekcijos sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, naikintinas
12.3. Pirmosios instancijos t eismas nevertino ir netaikė, kad žemesnės teisinės galios teisės aktai prieštaraujantys aukštesnės teisinės galios aktams negali būti taikomi, kad įrodinėjimo našta tenka Inspekcijai, o Inspekcija nepagrįstai siaurai įvertindama pareiškėjo skundą ir nepagrįstai vadovaudamasi žemesnės teisinės galios teisės aktu (Dėl Inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1t-20 (1.12.e) „Dėl valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 16 p.) prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios aktams (BDAR 4 str. 2 d., 6 str. 1 d., ADTAĮ 3 str., VAĮ 10 str. 5 d., galiojusio VAĮ 8 str. 1 ir 2 d.) neteisėtai pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visapusiškai ir visa apimtimi pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį, kaip išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje.
12.4. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Inspekcija privalo tirti ir aiškintis, ar būtent tokia apimtimi tvarkyti pareiškėjui priklausančius duomenis buvo būtina antstoliui (nagrinėjamu atveju notarui) atliekamų funkcijų įgyvendinimui ir tai motyvuoti savo sprendime. Renkant vieno asmens duomenis, atsižvelgiant į NTR duomenų teikimo būdus ir formas, bus pateikti ir kitų asmenų duomenys, todėl šį aspektą Inspekcija turi išsamiai ištirti ir įvertinti sprendime, taip pat ištirti ir sprendime nurodyti, ar pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims, taip pat pasisakyti dėl antstolio (nagrinėjamu atveju notaro) pareigos informuoti pareiškėją, kuris nėra vykdomosios bylos dalyvis (nagrinėjamu atveju notaro klientas), apie jo asmens duomenų rinkimą.
12.5. Inspekcijos Sprendimo turinys patvirtina, kad Inspekcija dėl asmens duomenų tvarkymo apimties ir jų proporcingumo (kodėl reikėjo pareiškėjo asmens duomenis tvarkyti net du kartus, kodėl neužteko vieno karto?) nepasisakė, to netyrė, nesiaiškino ir sprendime nemotyvavo visai, dėl ko nepasisakė ir teismas, t. y. sprendimai yra be motyvų.
12.6. Inspekcijos visiškai netirtas R. V. statusas, jos teisės ir įgaliojimai (neišreikalautas ir nevertintas jos pareigybės aprašymas) jungtis prie NTR, susipažinti ir spausdintis išrašą su pareiškėjo asmens duomenimis, nes vien R. V. pavardės priede prie Sutarties nurodymas, jeigu ji ten ir būtų (šios Sutarties turinys taip pat neatskleistas ir Sprendime nemotyvuojamas), tėra tik techninė prielaida (galimybė) jungtis, bet ne R. V. (ar kitos darbuotojos) teisė tvarkyti pareiškėjo asmens kodą ir kitus pareiškėjo asmens duomenis apie pareiškėją ir jo nekilnojamuosius daiktus. Inspekcija visiškai nesiaiškino, nenustatė bei nevertino ir kokius asmens duomenis 2021 m. balandžio 29 d. rinko, su kokiais pareiškėjo asmens duomenimis susipažino R. V., kas dar juos matė, kam juos perdavė, kur jie saugomi ar nesaugomi ir t. t.
12.7. Notaro biuro darbuotoja R. V., neteikdama jokių teisinių paslaugų jokiems klientams, pareiškėjo asmens duomenis tvarkė nepagrįstai ir neteisėtai, Inspekcija šių aplinkybių taip pat netyrė ir nenagrinėjo Sprendime. Į bylą pateiktos Sutarties priede („Vartotojų sąrašas“), tarp galinčių jungtis prie NTR tokios vartotojos kaip R. V. nėra, tačiau ir šių faktų, ir Sutarties turinio nei Inspekcija Sprendime, nei teismas savo sprendime neatskleidė.
12.8. Inspekcijos Sprendime nėra nurodyta jokia teisėta pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo BDAR 6 straipsnio 1 dalies sąlyga.
12.9. 2021 m. balandžio 29 d. jungiantis prie NTR R. V. ir 2021 m. gegužės 5 d. notarui Sutarties pagrindu (Sutartis tėra tik prielaida jungtis, bet ne teisėtas asmens duomenų tvarkymo pagrindas), pastarieji užklausose nenurodė nei gavimo tikslo, nei kokia apimtimi ir kokiu būdu bus naudojami gauti asmenų duomenys bei nenurodė ir jokios BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos (teisėtų asmens duomenų tvarkymo sąlygų), nors tą jungdamiesi nurodyti privalėjo.
12.10. Pirmosios instancijos teismas perėmė Inspekcijos funkcijas ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priėmė sprendimą, priskirtiną Inspekcijos kompetencijai, kokius veiksmus pagal Skundo 2–6 prašymus galėjo ar neturėjo atlikti Inspekcija, taip pažeisdamas valdžių padalijimo principą, neleistinai nukrypo nuo nurodytos suformuotos administracinių teismų praktikos ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.
13. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovas nurodo, kad pagal ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalį asmens kodas gali būti tvarkomas, kai yra nors viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų, pagal to paties straipsnio 2 dalį, draudžiama asmens kodą skelbti viešai, o pagal 3 dalį, draudžiama asmens kodą tvarkyti tiesioginės rinkodaros tikslais. Inspekcija, priimdama Sprendimą, pareiškėjo asmens kodo tvarkymo teisėtumą vertino visų pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo kontekste ir neteisėto pareiškėjo asmens duomenų, įskaitant asmens kodo, tvarkymo nenustatė.
15. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas tik dėsto savo samprotavimus dėl Aprašo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, tačiau nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių jo teiginius.
16. Atsakovas paaiškina, kad Skundas Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu gauti paaiškinimus ir pagrindimus iš asmenų, kurie, pareiškėjo ir valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, buvo peržiūrėję atitinkamo nekilnojamo turto duomenis. Vien tai, kad Inspekcija Sprendime ir pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl duomenų valdytojų ir tvarkytojų kategorijų, bei kas šiuo konkrečiu atveju yra duomenų valdytojas ir (ar) tvarkytojas, nedaro teismo sprendime padarytų išvadų neteisėtomis ir nemotyvuotomis. Pareiškėjas nei teikdamas Skundą Inspekcijai, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde taip pat nepateikė įrodymų, kaip Sprendime ir teismo sprendime informacijos nenurodymas apie tai, ar Notarų biuras yra tvarkytojas ar valdytojas tiesiogiai daro įtaką Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
17. Atsakovas akcentuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju Notarų biurui duomenys buvo teikti automatiniu būdu pagal Sutartį. Sprendime nustatyta, kad Notarų biuras duomenis iš NTR gauna pagal Sutartį, kurią Inspekcija vertino nagrinėdama pareiškėjo Skundą. Sutartyje reglamentuota teiktinos informacijos apimtis, prašomos informacijos teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, naudojimo tikslas, informacijos teikimo būdas, teikiamų duomenų formatas ir kt., Inspekcija tai vertino nagrinėdama pareiškėjo skundą, tai vertino ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą.
18. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė įrodymais pagrįstą ir teisiškai motyvuotą sprendimą, kurio keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti Skundo dalį dėl Notarų biuro veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.
20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek notaro paaiškinimuose, tiek skundžiamame Sprendime, tiek ir iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad NTR duomenys tvarkyti notarinio veiksmo atlikimo tikslu, tiesiogiai renkant kitų klientų asmens duomenis, Sprendimas atitinka administraciniam sprendimui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad tiek Sprendimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuoti, nepagrįstai nesivadovauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tinkamai nebuvo įvertinta, kad Notaro biuro darbuotoja R. V., neteikdama jokių teisinių paslaugų jokiems klientams, pareiškėjo asmens duomenis tvarkė nepagrįstai ir neteisėtai.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko su tam tikrais pareiškėjos teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
24. Atsakydama į pareiškėjo teiginius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
26. Pagal Notariato įstatymo 51 straipsnį notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Notaras teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi pateikti valstybės registrams duomenis apie patvirtintus sandorius, palikimo priėmimo faktus. Notarai duomenis iš valstybės registrų centrinių duomenų bankų kompiuterių tinklais gauna pagal keitimosi duomenimis sutartis.
27. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymui prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 str. 1 d.). Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 str. 2 p.).
28. Iš bylos medžiagos (Sutarties) matyti, kad prie vartotojų, kuriems leista jungtis prie registrų pagal Sutartį, nėra nurodyta R. V., tačiau iš Inspekcijos 2022 m. lapkričio 25 d. pateiktų duomenų (DOK-25603) matyti, kad R. V. yra notaro padėjėja, jai suteikta teisės jungtis prie registrų (tarp jų – ir Nekilnojamojo turto registro), taigi, vykdydama savo, kaip notaro padėjėjos funkcijas, R. V. turėjo teisę gauti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro.
29. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad nėra paaiškinta, kodėl buvo būtina 2 kartus tikrinti pareiškėjo duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad iš notaro D. A. paaiškinimų Inspekcijai aiškiai matyti, kad notaras išsamiai paaiškino, kodėl duomenys buvo tikrinami 2 kartus ؘ– pagal notarinę praktiką, rengiantis notarinio veiksmo atlikimui, pirmiausia yra gaunamas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kad notaras galėtų įsitikinti, kad tokį sandorį apskritai galima tvirtinti, o, įsitikinus, kad sandorį galima tvirtinti, notaras sukuria atitinkamo veiksmo dokumentą ir užsako duomenų patikslinimą, kiekvienam turtui, kuriam atliekamas veiksmas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir notaro paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Notarų biuras, siekdamas patvirtinti sandorį, turėjo teisinį pagrindą 2 kartus patikrinti informaciją Nekilnojamojo turto registre.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020 buvo nurodyta, kad visapusiškai ir išsamiai surinktų duomenų apie tai, kodėl ir kokioms antstolio funkcijoms vykdomojoje byloje atlikti antstoliui buvo reikalinga net kelis kartus peržiūrėti pareiškėjo nekilnojamojo turto registro duomenis, dėl nurodytos žymos, neleidžia padaryti išvados, kad toks antstolio veikimas patenka į BDAR 6 straipsnio (e) punkte numatytą sąlygą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad Notaro biuro veiksmai visiškai atitiko BDAR 6 straipsnio (e) punkte numatytą duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą, nes abi užklausos Nekilnojamojo turto registre buvo pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos ir administracinės bylos Nr. eA-3259-629/2020 faktinės aplinkybės skiriasi, nėra pagrindo vadovautis nurodytoje byloje pateiktais išaiškinimais.
31. Sprendime Inspekcija padarė išvadą, kad Notarų biuras atliko užklausas ne dėl pareiškėjo asmens duomenų paieškos NTR, o rinko duomenis dėl kito asmens turto, siekdamas patikrinti būsimo sandorio, dėl kurio tvirtinimo kreipėsi kiti asmenys, teisėtumą, todėl užklausos atliktos vadovaujantis BDAR 6 straipsnio (e) punktu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija pagrindė šią išvadą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis.
32. Asmens duomenų tvarkymas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu galimas tik (1) kai tai daryti būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; ir (2) kai toks asmens duomenų tvarkymo būdas yra eksplicitiškai nustatytas Sąjungos arba nacionaliniuose teisės aktuose. Šių kumuliatyvių sąlygų buvimą kiekvienu atveju privalo įrodyti asmens duomenų valdytojas ar tvarkytojas, asmens duomenis tvarkantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-108-822/2024). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sąlygos – Notarų biuro užklausos į NTR buvo nulemtos notarų funkcijų vykdymo ir toks tvarkymas numatytas Notariato įstatymo 51 straipsnyje.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bylos rašytinę medžiagą, skundžiamo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcijos Sprendimas atitinka reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam sprendimui. Sprendimas yra aiškus, suprantamas, motyvuotas teisės aktų nuostatomis ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodyta jo apskundimo tvarka ir Sprendimą priėmęs bei pasirašęs kompetentingas viešojo administravimo subjektas, be to, Sprendimas priimtas išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.
35. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė