Civilinė byla Nr. e2-497-600/2023

                                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01383-2022-0

                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1 

 (S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,

sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei, 

dalyvaujant ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, Rolandui Kruopiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Donleta“ atstovams advokatams Simonui Skukauskui ir Donatui Jasaičiui,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus, atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Donleta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, notarė Dalija Svirbutienė. 

 

Teismas 

                                

n u s t a t ė :

 

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

 

1.       Viešąjį interesą ginantis prokuroras, 2022 m. birželio 30 d. patikslinęs reikalavimus, prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Donleta“ sudarytą Sutartį dėl servituto žemės sklypui nustatymo, notarinio registro Nr. 11801.

 

1.1.        Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje išnagrinėti pareiškimai, reg. Nr. AP-32431, Nr. AP-102 ir Nr. AP-6544 dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, galimai neteisėtai sprendžiant klausimus dėl servituto teisės suteikimo, leidžiančio įvairioms transporto priemonėms privažiuoti prie J. Basanavičiaus g. 4, Vilniuje, esančių pastatų per daugiabučio kiemą, esantį Vingrių g. 6, Vilniuje.

 

1.2.        Išnagrinėjus surinktą medžiagą, nustatyta, kad žemės sklypas, esantis J. Basanavičiaus g. 4, Vilniuje (toliau – ir Sklypas B4) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Donleta". 

1.3.        Tai pačiai atsakovei priklauso Sklype B4 esantis pastatas – restoranas, taip pat Sklype B4 yra pastatas – komercinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, kurio adresas J. Basanavičiaus g. 4B.

 

1.4.        Žemės sklypas, esantis J. Basanavičiaus g. 4A, Vilniuje (toliau –  ir Sklypas B4A) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB "Basanava", kuriai priklauso Sklype B4A esantis pastatas – viešbučių paskirties pastatas.

 

1.5.        Žemės sklypas, esantis Vingrių g. 6, Vilniuje (toliau – ir Sklypas V6) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo atsakovę atstovaujanti Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sklype V6 yra privatiems asmenims priklausantis pastatas – administracinis pastatas, kurio adresas – Vingrių g. 6 ir pastatas – komercinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, kurio adresas – Vingrių g. 6A.

 

1.6.        2021 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), ir UAB „Donleta“ sudarė ginčo sutartį dėl servituto žemės sklypui nustatymo. Sutartimi atsakovei UAB „Donleta“ buvo suteikta teisė naudotis 237 kv. m ploto dalimi 1837 kv. m bendro ploto valstybinio žemės Sklypo V6 važiuoti transporto priemonėmis iki Sklypo B4.

 

1.7.        Prokuroras, išnagrinėjęs ir įvertinęs NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiosios specialistės T. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inspekcijos vyriausiosios specialistės K. V. ir Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas Pardavimų departamento NT analizės ir vystymo vadovo A. V. raštu pateiktus paaiškinimus, padarė išvadą, kad (i) prie atsakovei UAB „Donleta“ sklype Nr. B4 esančių pastatų galima privažiuoti iš J. Basanavičiaus gatvės pusės pro ten įrengtus įvažiavimus (arkas); (ii) įvažiavimas per teritoriją, esančią tarp žemės sklypų J. Basanavičiaus g. 4 ir J. Basanavičiaus g. 4A, o apytiksliai 15 metrų – per žemės sklypą, esantį adresu J. Basanavičiaus g. 4A, jei šio pravažiavimo plotis būtų apytiksliai 4 metrai, servituto, suteikiančio galimybę transporto priemonėmis privažiuoti prie pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 4 plotas turėtų būti apie 60 kv. m., kadangi pagal aptariamo rekonstrukcijos projekto duomenis, esančius Infostatyboje, šiame projekte nėra numatyta jokių užtvarų, atitvarų ar kitų įrenginių, galinčių trukdyti įvažiavimą į žemės sklypą, esantį J. Basanavičiaus g. 4, dėl ko darytina išvada, kad patekti į Sklypą B4 ir jame esančius pastatus yra galimybė iš Basanavičiaus gatvės per Sklypą B4A esančią šiaurės – vakarinę arką arba kitaip vadinamą aukštutinę arką, kai bus baigti pastatų, esančių Sklype B4A rekonstrukcijos darbai, tačiau ši aplinkybė nebuvo tinkamai įvertinta atsakovės NŽT sudarant ginčo servituto sandorį, kuris žymiai labiau servitutu apsunkino valstybinės žemės Sklypą V6 (servituto plotas – 237 kv. m), nei būtų apsunkinusi Sklypą B4A, kuriame būtų reikėję nustatyti tik apie 60 kv. m ploto servitutą, ir tuo sumažino valstybinio žemės Sklypo V6 vertę; (iii) ginčo servituto nustatymas galėjo turėti neigiamos įtakos žemės sklypo rinkos vertei - nustačius aptariamą servitutą žemės sklypas prarado vientisumo savybę, kuri reiškia, kad žemės sklypo pritaikomumas, panaudojimo galimybės tapo ribotesnės (mažėja žemės sklypo patrauklumas ir likvidumas, nes žemės sklypo potencialūs pirkėjai negalės servituto vietoje vystyti jokios veiklos, pvz., statyti laikinų statinių, įsirengti poilsio infrastruktūros ir pan., todėl darytina tikėtina prielaida, kad nustačius aptariamą servitutą, žemės sklypo vertė sumažėjo).

 

1.8.        Be to, Sklypo B4 ir Sklypo B4A savininkai yra per akcininkus, valdymo organų narius ir vadovus susiję asmenys – atsakovės UAB „Donleta“ akcininkė yra UAB „Monerta“, kurios vadovas yra UAB „Releven“ buvęs valdybos narys, o dabartinis vadovas yra UAB „Basanava“, kuriai priklauso žemės Sklypas B4A, vadovas. UAB „Releven“, UAB „Monerta" ir UAB „Donleta“ registruotos tuo pačiu adresu.

 

1.9.        Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinėje tyrimų valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00009-21 dėl galimų korupcinių nusikalstamų veikų valstybės ir savivaldos institucijose. Kriminalinės žvalgybos metu buvo gauta duomenų, jog faktinis žemės sklypo, esančio Basanavičiaus g. 4, Vilniuje valdytojo atstovas nurodė, jog prie žemės sklypo, esančio Basanavičiaus g. 4, Vilniuje, yra galimybė privažiuoti lengvosiomis transporto priemonėmis per žemės sklypą, esantį Basanavičiaus g. 4A, Vilniuje.

 

1.10.       Kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų paaiškinimų, kad kadangi servitutas per žemės sklypą, esantį Vingrių g. 6, Vilniuje, nėra numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, todėl vienintelis būdas nustatyti šį servitutą yra sudarant sandorį su Nacionaline žemės tarnyba. Be to, faktiškai žemės sklypus Basanavičiaus g. 4 ir Basanavičiaus g. 4A, Vilniuje, valdo ir atstovauja tie patys asmenys.

 

1.11.       Prokuroro vertinimu, nors specialūs teisės aktai nenustato tikslios tvarkos, pagal kurią NŽT privalo spręsti klausimus dėl servitutų nustatymo sandoriais, tačiau NŽT nesilaikė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte numatytų reikalavimų, t. y. turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (efektyvumo principas), taip pat turi būti vadovaujamasi gero administravimo principu, bei neįvertino esminių teisinės situacijos aplinkybių – (i) naudotis Sklypu B4 objektyviai nėra jokių kliūčių (neskaitant laikinų, Sklype B4A vykstančių rekonstrukcijos darbų), į Sklypą B4 patenkant pro Sklype B4A esančio pastato aukštutinę arką; (ii) nustatant servitutą valstybinės žemės Sklypui V6, pastarąjį sklypą reikėjo apsunkinti servitutu žymiai labiau (servitutui priskiriant 237 kv. m ploto), nei būtų reikėję, nustačius servitutą Sklypui B4A (apie 60 kv. m); (iii) nustačius servitutą valstybinės žemės Sklypui V6, buvo atsižvelgta tik į pastatų, esančių Sklypuose B4 ir B4A, savininkų patogumą ir naudingumą, ignoruojant tai, kad ginčo sutarties sudarymo metu į NŽT jau buvo kreipęsi Sklype V6 esančio pastato patalpų savininkai, prašydami parduoti jiems priklausančias Sklypo V6 dalis; (iv) ginčo sutartimi nustačius servitutą, labiausiai tikėtina, sumažėjo valstybinio žemės Sklypo V6 vertė.

 

1.12.       NŽT, neįvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios prokuroro vertinamos kaip esminės, sudarydama ginčo servituto sutartį, pažeidė disponavimo valstybės turtu visuomeninės naudos ir efektyvumo principus, kurie yra imperatyvūs, todėl sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu.  

 

2.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Donleta“ su prokuroro patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 96-113).

 

2.1        Atsiliepime nurodė, kad ginčo teritorijai galioja Vilniaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2216V patvirtintas detalusis planas (toliau - Detalusis planas) ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – Vilniaus senamiesčio regeneravimo projektas (toliau - Regeneravimo projektas). 

2.2       Atsakovė į ieškinį atsikirto tokiais argumentais:

2.2.1.                      Ginčo servituto sutartis nepažeidžia jokio viešo intereso, o prokuroras tokiu ieškiniu gina privačius ginčo teritorijoje esančio pastato V6A savininkų interesus, nesudarius tokios sutarties kaip tik būtų pažeistas viešasis interesas, nes specialiųjų tarnybų transportas (pvz., ugniagesių automobilių) gali pasiekti pastatą B4B (kuris administruojamas daugiabučių namų savininkų bendrijos) tik per Sklypą V6A;

 

2.2.2.                      Ieškinyje nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo sutarties (arba Servituto sutarties) pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu –

(i)                      nei sutarties sudarymo, nei po sutarties sudarymo neegzistuoja teisinis pagrindas automobilių eismui per Sklypo B4A „aukštutinę terasą“, o vien aplinkybė, kad fizine prasme yra galimybė pravažiuoti lengvuoju automobiliu iki atsakovės sklypo per pėstiesiems skirtą Sklype B4A esančią arką ir taką, neturint teisinio pagrindo, neleidžia daryti išvados apie legalią galimybę privažiuoti iki atsakovės sklypo;

(ii)                      tiek teritorijų planavimo dokumentai, tiek ginčo teritorijoje esančių pastatų statybos techniniai projektai nenumato patekimo iki UAB „Donleta“ sklypo ir jame esančių pastatų transporto priemonėmis per Sklypą B4A;

(iii)                      specialaus transporto pravažiavimas prie Sklypo B4A „aukštutinę tersasą“ iš J. Basanavičiaus gatvės yra fiziškai įmanomas tik per Sklypą V6, todėl servitutas Sklypui V6 nustatytas visiškai pagrįstai ir racionaliai;

(iv)                      atsakovės sklypo ir Sklypo B4A savininkai yra skirtingi juridiniai asmenys, pravažiavimas iki UAB „Donleta“ sklypo pro Sklypą B4A nėra galimas, todėl prokuroro samprotavimai apie susijusius asmenis neturi reikšmės sprendžiant dėl servituto pagrįstumo;

(v)                      įrodinėjant tariamai nepagrįstą apsunkinimą Sklypui V6 ydingai lyginamas nustatyto servituto plotas su Sklypo B4A dalies, per kurią prokuroras siūlo važiuoti, plotu, nes ignoruojama aplinkybė, kad patekimui iki atsakovės sklype esančios aikštelės reikėtų važiuoti didele dalimi valstybinės žemės, skirtos pėstiesiems;

(vi)                      argumentai dėl Sklypo V6A vertės sumažėjimo yra niekuo nepagrįsti, be to, už servituto Sklypui V6A nustatymą atsakovė valstybei sumokėjo teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą kompensaciją;

(vii)                      samprotavimai apie tai, kad NŽT ignoravo pastato V6A savininkų interesus yra nepagrįsti, nes prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, be to, tai patvirtina, kad prokuroras gina apibrėžto rato asmenų interesus.               

 

2.3       Teismo sprendimo 2.2.1. punkte nurodytą argumentą dėl viešo intereso nebuvimo atsakovė grindžia Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Ginčo byloje dėl ginčijamos Servituto sutarties sudarymo nebuvo pažeistas joks viešasis interesas, ir tai yra savarankiškas pagrindas prokuroro ieškinį atmesti. Atsakovė pažymi, kad prokuroras apskritai nepagrindžia viešojo intereso pažeidimo fakto. 

 

2.4       Atsakovės vertinimu, eliminavus privažiavimo prie jos (Donletos) sklypo ir jame esančių pastatų per Sklypą V6 galimybę, iškiltų grėsmė tiek kultūros paveldo objektui - Planetariumo pastatui, tiek ir pačiam Bendrijos administruojamam Pastatui B4B, taip pat žmonių sveikatai ir gyvybei, kadangi tik per Sklypą V6 iki yra įmanoma privažiuoti prie Pastato B4B ir Planetariumo ugniagesių, greitosios pagalbos ir kitam specialiajam transportui. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pastatų B4B ir V6 projektą privažiavimas numatytas nuo Vingrių g. (t. y. minėtame projekte numatyta: „Vingrių g. 6, sklypo kieme statmenai gatvės korpusui glaudžiamas 3 aukštų kiemo fligelis. Jame formuojamas 3,55-4,8m. pločio ir 4,4m aukščio įvažiavimas iš Vingrių g. 6, kiemo į statomo komplekso vidinį kiemą, pritaikytas gaisrinių mašinų įvažiavimui, greta jo paliekama esama kilnojamoji elektros transformatorinė pastotė<...>. Iš kiemo patenkama į parkavimo aikšteles, esančias kiemo lygyje po statomais pastatais“). Prokuroro siūlomo praėjimo tako arkos aukštis nuo Basanavičiaus g. siekia vos 2,55 m, kai pagal Gaisrinės saugos reikalavimų 148.6 punktą minimalus kelių aukštis gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams turi būti ne mažesnis kaip 4,5 m.

 

2.5       Sprendimo 2.2.2 punkte nurodytus argumentus atsakovė grindžia aplinkybėmis, kad: (i) kriminalinės žvalgybos surinkta informacija nepatvirtina teisėto pravažiavimo lengvosiomis transporto priemonėmis iki Donletos sklypo per „aukštutinę terasą“; (ii) Sklypui B4A nėra nustatytas joks kelio servitutas, toks servitutas nėra įregistruotas viešame registre, dėl ko nėra teisinio pagrindo per Sklypą B4A patekti iki Donletos sklypo ar Sklypo V6; (iii) servitutinis pravažiavimas Sklype B4A niekuomet nebuvo numatytas nei teritorijų planavimo dokumentuose, nei ginčo teritorijoje esančių pastatų statybos projektuose - pagal Detalųjį planą Sklypui B4A, per kurį, pasak Prokuroro, galima transportu patekti iki Donletos sklypo, yra suprojektuotas servitutas tik pėsčiųjų praėjimui, bet ne transporto priemonių važiavimui; teritorijai taikomas nekilnojamojo kultūros paveldo specialusis planas – Regeneravimo projektas, kuris 1998 m. (Senamiesčio 92 kvartalas) buvo papildytas Detaliojo plano ir B4B ir V6 projekto brėžiniais, pagal kuriuos per Sklypą B4A numatytas tik pėsčiųjų praėjimas; nenumatyta galimybės važiuoti transporto priemonėmis per Sklypo B4A „aukštutinę terasą“, todėl prokuroro siekis nustatyti servitutą per B4A sklypą pažeistų Vilniaus senamiesčio (UNESCO kultūros paveldo objekto) apsaugos specialųjį planą.

2.6       Pastatų B4B ir V6 projekto brėžiniuose prie projektuojamų objektų yra nurodytas pravažiavimas į (Pastato V6A ir Pastato B4B) vidinį kiemą, esantį Donletos sklype. B4B ir V6A projekto architektūrinės – statybinės dalies aiškinamojo rašto dalyje „Genplaninis sprendimas“ numatyta, kad „Vingrių g. 6, sklypo kieme statmenai gatvės korpusui glaudžiamas 3 aukštų kiemo fligelis. Jame formuojamas 3,55-4,8 m pločio ir 4,4 m aukščio įvažiavimas iš Vingrių g. 6, kiemo į statomo komplekso vidinį kiemą, pritaikytas gaisrinių mašinų įvažiavimui, greta jo paliekama esama kilnojamoji elektros transformatorinė pastotė <...>. Iš kiemo patenkama į parkavimo aikšteles, esančias kiemo lygyje po statomais pastatais.“. Todėl mano, kad tai patvirtina atsakovės teiginius, kad pagal Pastato V6A ir B4B projektą į pastatų kiemą ir parkavimo aikšteles (įskaitant Donletai priklausančią Aikštelę) patenkama iš Vingrių g. pusės kertant Sklypą V6.

 

2.7       Atsakovės atsiliepimo 43 punkte įkeltame brėžinyje indeksu „10“ pažymėtas „statomas“ pandusas pravažiavimas į vidinio kiemo „aukštutinę terasą“ yra aplinkybės, nesusijusios su Pastato B4B ar Pastato V6A, kurie buvo projektuojami šiuo projektu, kiemu, o su kitame sklype (Sklype B4A) pagal visai kitą projektą statomo pastato (Galerijos) kiemu, dėl ko prokuroro  minimas pandusas nėra skirtas patekimui į Donletos sklypą, kas patvirtina tai, kad pandusas nėra nurodytas prie Pastato V6A ir Pastato B4B projektu projektuojamų objektų.

 

2.8       Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Planetariumo projekte, kuris buvo parengtas anksčiau už B4B ir V6A projektą, nurodyta, kad pandusas iki „aukštutinės terasos“ buvo projektuojamas tik kaip praėjimas pėstiesiems, o privažiavimas iki vidinio kiemo numatytas iš Vingrių g. per Sklypą V6.

 

2.9       Pagal Pastato B4A darbo projekto sprendinius pravažiavimas per Sklypą B4A iki Donletos sklypo yra negalimas - sprendiniuose aiškiai pažymėta, kad Sklypo B4A dalis, per kurią, pasak prokuroro, galima pravažiuoti iki Donletos sklypo, yra žymima kaip pėsčiųjų takas (nevažiuojamoji dalis), kuris yra užtvertas 2 eismo ribojimo stulpeliais;  priešingi sprendiniai (leidžiantys automobilių transportą) prieštarautų Detaliajam planui ir Vilniaus senamiesčio specialiajam apsaugos dokumentui – Regeneravimo projektui.

 

2.10       Prokuroro teiginiai dėl Donletos sklypo ir Sklypo B4A savininkų sąsajos per akcininkus, valdymo organų narius ir vadovus susiję asmenys negali sąlygoti ginčo sutarties neteisėtumo – pirma, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Sklypo B4A savininkas yra UAB „Basanava“, kurios akcininkas yra UAB „Releven“, o Donletos sklypo savininko, Donletos, akcininkas yra UAB „Monerta“, kas patvirtina, kad nei sklypų savininkai, nei savininkų akcininkai nėra tie patys asmenys; kita vertus, tai bet kokiu atveju nekeičia to fakto, jog šie sklypai priklauso skirtingiems juridiniams asmenims; antra, vienintelė reali ir visapusiška galimybė privažiuoti prie Donletos sklypo yra per Sklypą V6, todėl Donletos sklypo ir Sklypo B4A savininkų tariamos tarpusavio sąsajos nėra reikšmingos vertinant Servituto sutarties teisėtumą.

 

2.11       Prokuroro argumentai, kad nustatant servitutą valstybinės žemės Sklypui V6, pastarąjį sklypą reikėjo apsunkinti servitutu žymiai labiau (servitutui priskiriant 237 kv. m ploto), nei būtų reikėję, nustačius servitutą Sklypui B4A (apie 60 kv. m), yra nepagrįsti, nes privažiavimas prie Donletos sklypo per Sklypą V6 yra vienintelis racionalus bei fiziškai ir teisiškai visapusiškai įmanomas būdas, o prokuroro atliekamas plotų skaičiavimas ir palyginimas apskritai nėra aktualus. Be to, ignoruojamas faktas, kad turėtų būti naudojamasi ilga atkarpa nesuformuotos valstybinės žemės, nes prokuroras 60 kv. m išskaičiuoja tik Sklypo B4A ribose, tačiau siekiant patekti iki Donletos sklypo ir jame esančios Aikštelės dar reikėtų važiuoti ilga valstybinės žemės atkarpa. Tokiu būdu ženkli dalis pėstiesiems skirtos laisvos valstybinės žemės būtų naudojama transporto priemonių judėjimui.

 

2.12       Sprendimo 2.2.2 (vi) punkte nurodytą argumentą atsakovė grindžia aplinkybe, kad prokuroro nurodytos prielaidos dėl ginčo sklypo galimos vertės sumažėjimo negali būti laikomos pakankamu pagrindu jam reikšti ieškinį, atkreipiant dėmesį tai, kad VĮ Turto bankas darbuotojas, pateikęs savo vertinimus prokurorui, neturi turto vertintojo kvalifikacijos, o prokuroro nurodyti samprotavimai apie ginčo sklypo V6 patrauklumo ir likvidumo sumažėjimą nepagrįsti pateiktais įrodymais; tai pasakytina ir apie argumentą dėl negalėjimo servituto vietoje statyti laikinų statinių ar į(si)rengti poilsio infrastruktūros ir pan., nes ir iki Servituto sutarties ši dalis sklypo buvo naudojama transporto priemonių eismui, nes Sklype V6 yra automobilių parkavimo vietos, į kurias pateikti galima tik ta dalimi Sklypo V6 dalimi, kuriai nustatytas ginčo servitutas, t. y. servitutas nesukūrė didesnių apsunkinimų nei tiek kurie jau buvo susiklostę natūraliai iki tol ir NŽT tai įvertino (tai patvirtina NŽT atliktas duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuotas kiemas ir kaip jis naudojamas); nekilnojamojo turto registro išrašai vertės sumažėjimo nepatvirtina; yra ignoruojama aplinkybė, kad už servitutą atsakovė sumokėjo valstybei 36 188,62 Eur kompensaciją, kurios dydį nustatė ne Servituto sutarties šalys, o jis buvo apskaičiuotas matininko pagal teisės aktų reikalavimus.

3.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (kaip nurodyta aukščiau – toliau ir NŽT) su patikslintu prokuroro ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 4, b. l. 133-142). 

3.1.        Nurodė, kad ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad servituto sutartimi buvo pažeisti imperatyvūs disponavimo valstybės turtu visuomeninės naudos ir efektyvumo principai, kurie yra imperatyvūs, todėl Sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu. Civilinio kodekso 1.80 straipsnis ir jo 1 dalis reglamentuoja, kad sandoris yra niekinis ir negalioja, jeigu prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. 

3.2.        Priimant sprendimus dėl sutarčių dėl servitutų nustatymo sudarymo valstybiniuose žemės sklypuose, turi būti vadovaujamasi aktualiomis Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis bei pagal analogiją taikomos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, nuostatos. Remiantis Civilinio kodekso 4.125 straipsniu, sandoriu nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, šiuo atveju – Nacionalinė žemės tarnyba, patikėjimo teise valdanti Žemės sklypą.

3.3.        Pagal šiuo metu galiojančio Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi 1 – 6 punktuose numatytais atvejais. Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tik tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, tai yra servitutai gali būti nustatomi sandoriu (notariškai patvirtinta sutartimi), jeigu jie nepatenka į minėtoje Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

3.4.        Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Servituto nustatymo sudarant sutartį procedūra visais atvejais turi būti pradėta tik esant pateiktam viešpataujančiuoju tapsiančio daikto savininko prašymui, kuriame turi būti išreikštas pageidavimas dėl servituto nustatymo sudarant servituto nustatymo sutartį bei pateikti argumentai dėl tokio servituto reikalingumo ir būtinumo.

3.5.        Ginčo atveju procedūra dėl servituto sutarties sudarymo buvo pradėta 2020 m. lapkričio 20 d. gavus UAB ,,Donleta” prašymą nustatyti servitutą per Žemės sklypą (pakartotinis prašymas pateiktas 2021 m. sausio 27 d.), kartu pateikiant ir aiškinamąjį raštą. Nagrinėjamu atveju servitutas buvo nustatytas sandoriu – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB ,,Donleta“ sudaryta sutartimi. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinei žemės tarnybai priimant sprendimus dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, servituto būtinybė pagrindžiama teritorijų planavimo dokumentuose. Tačiau tais atvejais, kai servitutas nustatomas sandoriu, nesant patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, sprendimą dėl servituto būtinybės priima Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, įvertinęs prašyme dėl servituto nustatymo sandorio sudarymo išdėstytą servituto nustatymo pagrindimą ir faktines aplinkybes.

3.6.        Nesutinka su ieškinio 26 punkte nurodytais prokuroro argumentais, kad NŽT, sudarydama Sutartį, neįvertino esminių teisinės situacijos aplinkybių – (i) naudotis Sklypu B4 objektyviai nėra jokių kliūčių (neskaitant laikinų, Sklype B4A vykstančių rekonstrukcijos darbų), į Sklypą B4 patenkant pro Sklype B4A esančio pastato aukštutinę arką; (ii) nustatant servitutą valstybinės žemės Sklypui V6, pastarąjį sklypą reikėjo apsunkinti servitutu žymiai labiau (servitutui priskiriant 237 kv. m ploto), nei būtų reikėję, nustačius servitutą Sklypui B4A (apie 60 kv. m); (iii) nustačius servitutą valstybinės žemės Sklypui V6, buvo atsižvelgta tik į pastatų, esančių Sklypuose B4 ir B4A, savininkų patogumą ir naudingumą, ignoruojant tai, kad Sutarties sudarymo metu į Tarnybą jau buvo kreipęsi Sklype V6 esančio pastato patalpų savininkai, prašydami parduoti jiems priklausančias Sklypo V6 dalis; (iv) sutartimi nustačius servitutą, labiausiai tikėtina, sumažėjo valstybinio žemės Sklypo V6 vertė.

3.7.        Paaiškino, kad NŽT Skyrius, prieš priimdamas sprendimą dėl servituto Sutarties sudarymo, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, įvertino, kad tokiu sandoriu tretiesiems asmenims nepagrįstai nebūtų suteikiamos teisės naudotis valstybiniu žemės sklypu ir nebūtų nepagrįstai apribojamos valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės ir tuo pažeidžiamas viešasis interesas.

3.8.        Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamo ginčo teritorijai galioja Vilniaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr.2216V ,,Dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto papildymo – sklypų J. Basanavičiaus g. 4 ir jų gretimybių detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai. Šiame Detaliajame plane Žemės sklypui3 (arba sklypas J. Basanavičiaus g. 4A, priklauso UAB „Basanava“) buvo / yra suprojektuotas servitutas tik pėsčiųjų praėjimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. liepos 9 d. rašte Nr. A51-59788/21(2.14.2.12E-ŽEM) nurodė, kad pagal Detaliojo plano sprendinius sklype J. Basanavičiaus g. 4A suplanuotas apie 3,5 m pločio servitutas pėsčiųjų praėjimui.

3.9.        Atkreipė dėmes į tai, kad statybą leidžiančių dokumentų bei atsakovės statybos teisėtumo fakto klausimas šioje byloje nėra keliamas ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; atsakovės UAB ,,Donleta“ nuosavybės teisės į restoraną ar nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai byloje taip pat nėra ginčijami; nėra ginčijami Žemės sklype 3 atliekami statybos darbai. Taip pat nustatyta, kad po pastatu J. Basanavičiaus g. 4B vidiniame kieme įrengtos automobilių stovėjimo vietos, prie tarp pastatų J. Basanavičiaus g. 4 ir 4B įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (toliau – Automobilių stovėjimo vietos), į šias Automobilių stovėjimo vietas, patekimas galimas tik per Žemės sklypo pietinėje dalyje esantį įvažiavimą, kadangi išanalizavus 2019 m. parengtą viešbučio paskirties pastato J. Basanavičiaus g. 4A rekonstravimo projektą, nustatyta, kad į Automobilių stovėjimo vietas nėra numatytas įvažiavimas iš J. Basanavičiaus gatvės. Pagal pastato J. Basanavičiaus g. 4, Vilniuje, rekonstrukcijos projektą, pritaikant restoranui Nr. 9898-A (toliau – Projektas) pateiktą aiškinamąjį raštą, privažiavimas prie J. Basanavičiaus g. 4 pastato projektuojamas per Vingrių g. 6 sklypą, alternatyvios galimybės privažiuoti prie šio pastato pagal Projektą nenumatyta.

3.10.       Ieškinyje nurodyta, kad nustačius servitutą valstybinės žemės Sklypui V6, buvo atsižvelgta tik į pastatų, esančių Sklypuose B4 ir B4A, savininkų patogumą ir naudingumą, ignoruojant tai, kad Sutarties sudarymo metu į Tarnybą jau buvo kreipęsi Sklype V6 esančio pastato patalpų savininkai, prašydami parduoti jiems priklausančias Sklypo V6 dalis. Nurodė, kad šiuo atveju palaiko tuo pačius argumentus, kurie buvo nurodyti Nacionalinė žemės tarnybos atsiliepime į Bendrijos ieškinį (atsiliepimo 9, 10, 11 puslapiai) – Skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 3 d. atskirais įsakymais buvo nustatytos pasikreipusių subjektų (tame tarpe ir VšĮ mokyklos „Art Beauty“) nuosavybės teise priklausančioms patalpoms tenkančios žemė sklypo dalys.

3.11.       Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybai sandoriu nustatant servitutą kitos paskirties naudojamuose valstybinės žemės sklypuose, kurie (jų dalys) nėra perleisti naudotis statinių (jų dalių) savininkams, teisės aktai nenumato prievolės informuoti statinių (jų dalių) savininkų apie numatomus nustatyti servitutus.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, prašo jais vadovaujantis ieškinį tenkinti. Mano, kad taikos sutarties šioje byloje su Bendrija sudarymas nepaneigia prokuroro ieškinio. 

5.       Atsakovės NŽT atstovė posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį prašo atmesti atsiliepime nurodytais argumentais, pažymėjo, kad objektyviai egzistavo servituto nustatymo poreikis, kuris grindžiamas teritorijų planavimo dokumentais, o kompensacija paskaičiuota vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

6.       Atsakovės UAB „Donleta“ atstovai prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais, dėl kurių pasisakė posėdžio metu. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismo ekspertizę atlikęs ekspertas nesivadovavo pastatų techniniais projektais (juose nurodytais privažiavimo sprendiniais), be teismo leidimo rinko papildomą medžiagą, kas yra negalima, pakeitė sklypo naudojimo būdą iš komercinės paskirties į bendrojo naudojimo ir t.t. Pažymėjo, kad pastato statyba šiuo metu užbaigta, valstybinė komisija priėmė pastatą, pastabų neturėjo, todėl dabar galiojantys teritorijų planavimo dokumentai paneigia prokuroro teiginius dėl alternatyvių privažiavimų prie atsakovei priklausančio sklypo.  

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

   Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

 

7.       Byloje nustatyta, kad:

 

7.1       Žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0057-0031, esantis J. Basanavičiaus g. 4, Vilnius (Sklypas B4), nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Donleta“ (e/b t. 1, b. l. 42-48);

 

7.2       Žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0057-0021, esantis Vingrių g. 6, Vilnius (Sklypas V6), nuosavybės teise priklauso atsakovei Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomam atsakovės NŽT (e/b t. 1, b. l. 39-41); Nekilnojamojo turto registro duomenų (toliau – NTR) išrašo 6 punkte „Kitos daiktinės teisės“ įregistruotas juridinis faktas – „Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis)“, įregistravimo pagrindas – 2021 m. spalio 29 d. Servituto sutartis Nr. 11801 (NTR išrašo  6.1. punktas);

 

7.3       Žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0057-0009, esantis J. Basanavičiaus g. 4A, Vilnius (Sklypas B4A), nuosavybės teise priklauso UAB „Basanava“ (e/b t. 1, b. l. 47-49);

 

7.4        NŽT 2021 m. balandžio 7 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir parengė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-226-(14.49.140.), kuriame nurodyta, kad tarp sklypų, unikalus Nr. 0101-0057-0031, 0101-0057-0009 ir 0101-0057-0021, yra valstybinės žemės plotas, kuris nesuformuotas atskiru žemės sklypu; pastatai (J. Basanavičiaus g. 4B ir Vingrių g. 6A) pastatyti sublokuotai ir dalinai valstybinės žemės plote; pastato J. Basanavičiaus g. 4B pietinėje dalyje (valstybinės žemės plote) yra arka (plotis – 3,30 m, aukštis – apie 4,50 m), kurios pagrindą sudaro betoniniai laiptai, todėl patekimas iš Vingrių gatvės galimas tik pėstiesiems; pastato Vingrių g. 6A šiaurės rytinėje dalyje yra arka (plotis – nuo 3,40 m iki 4,50 m, aukštis – 5,10 m), arkoje įrengti metaliniai vartai, kurie patikrinimo metu buvo atidaryti; valstybinės žemės plotas tarp žemė sklypų (unikalus Nr. 0101-0057-0009 ir 0101-0057-0031) yra aptvertas statybinėmis tvoromis; valstybinės žemės plote ties pastatu Vingrių g. 6A yra paženklintos automobilių parkavimo virtos ir įvažiavimas į požeminį pastato parkingą  (e/b t. 2, b. l. 105-120);

 

7.5       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. liepos 8 d. rašte Nr. A51- /21(2.14.2.12E-ŽEM), adresuotame NŽT (kopija – UAB „Donleta“) nurodyta, kad teritorijoje, kurioje yra privačios nuosavybes teise valdomas žemės sklypas J. Basanavičiaus g. 4 (kadastro Nr. 0101/0057:31), Vilniaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2216V „Dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto papildymo – sklypų J. Basanavičiaus g. 4 ir jų gretimybių detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai, pagal kuriuos sklype J. Basanavičiaus g. 4A suplanuotas apie 3,5 m pločio servitutas pėsčiųjų praėjimui (e/b t. 2, b. l. 121-123); 

 

7.6       UAB „NTVALDA“ 2021 m. sausio 19 d. parengė Vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi sutartimi nustatomu žemės servitutu apskaičiavimo aktą, kurio 7 punkte nurodyta, kad paskaičiuota kompensacija yra 36 188,62 Eur (e/b t. 2, b. l. 131-134);

 

7.7       NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. sausio 27 d, įsakymu buvo nustatytos 1837 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, Vingrių g. 6, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0057:21, unikalus Nr. 0101-0057-0021, esantiems pastatams (Vingrių g. 6, Vingrių g. 6A) eksploatuoti reikalingos žemės dalys (e/b t. 3, b. l. 65-68);  

 

7.8       2021 m. spalio 29 d. Sutartimi dėl servituto žemės sklypui nustatymo, sudaryta tarp atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Donleta“, buvo nustatytas Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo (bendras plotas 1837 kv. m) 237 kv. m ploto dalimi žemės servitutas žemės sklypui, unikalus Nr. 0101-0057-0021, esančiam adresu Vingrių g. 6, Vilnius (e/b t. 1, b. l. 28-38), skirtas patekti į UAB „Donleta“ priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0057-0021 (arba Sklypas B4) (viešpataujantis), už kurį UAB „Donleta“ valstybei sumokėjo 36 188,62 Eur sumą kaip nuostolių, atsiradusių dėl žemės servituto nustatymo, atlyginimą (Sutarties 8 punktas); nuostoliai, atsiradę dėl žemės servituto nustatymo, apskaičiuoti pagal Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 (Sutarties 8 punkto 2 dalis); 

 

7.9        2021 m. spalio 29 d. Sutarties dėl servituto žemės sklypui nustatymo 8 punkte nurodyta 36 188,62 Eur suma atsakovės UAB „Donleta“ buvo sumokėta 2021 m. kovo 1 d. (e/b t. 3, b. l. 151);

 

7.10       Ieškovės 949-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrijos), pareiškusios ieškinį dėl tos pačios Servituto sutarties, sudarytos 2021 m. spalio 29 d. tarp atsakovių, pripažinimo negaliojančia kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, su atsakovėmis UAB „Donleta“ ir NŽT 2023 m. gegužės 29 d. sudaryta taikos sutartis, prokurorui neprieštaraujant, buvo teismo patvirtinta 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 19 d.; taikos sutartimi Bendrija pripažino aplinkybę, kad įvertinus teritorijų planavimo dokumentus, neegzistuoja teisėtas privažiavimas prie UAB „Donleta“ sklypo J. Basanavičiaus g. 4, todėl servitutas per Sklypą V6 buvo nustatytas ir servituto sutartis yra sudaryta teisėtai, dėl ko Bendrija nutarė atsisakyti ieškinio;

 

7.11       Atsakovės UAB „Donleta“ pateikti įrodymai patvirtina jos nurodytas aplinkybes dėl detaliojo plano sprendinių, regeneravimo plano sprendinių, išduotuose statybą leidžiančiuose dokumentuose suprojektuoto pateikimo į atsakovei priklausantį Sklypą B4 iš Vingrių gatvės, dėl pėsčiųjų servituto nustatymo ir t.t. (atsakovei priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės J. Basanavičiaus g. 4B-R1, Vilnius, NTR išrašas, detaliojo plano pagrindinio brėžinio kopija, regeneravimo plano kopija, B4B ir V6A techninio projekto architektūrinės dalies kopija, restorano architektūrinės dalies kopija, 1995, 1998 metų paminklotvarkos sąlygų kopijos, ir t.t.).

 

8.       Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kurio išsprendimui taikytinos sandorių sudarymą, galiojimą ir pripažinimą negaliojančiais reglamentuojančios teisės normos.

 

9.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).

 

10.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. Minėta, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).

 

11.       Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškinį grindė aplinkybėmis, kad viena iš ginčo sandorio šalių – Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 punkte įtvirtintus disponavimo valstybės turtu visuomenės naudos ir efektyvumo principus, kurie yra imperatyvūs.

 

12.        Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ), kurio paskirtis yra nustatyti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai (šio įstatymo 1 straipsnis), 9 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, t. y. (1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; (2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; (3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; (4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusi normos redakcija).

 

13.       Teismo sprendimo 12 punkte nurodytų principų apibrėžimuose vartojamos formuluotės „turi būti“ leidžia daryti išvadą dėl tokios normos privalomumo. Tačiau tam, kad būtų galima konstatuoti šioje normoje nurodytų normų – disponavimo valstybės turtu visuomenės naudos ir efektyvumo principų pažeidimą, kaip nurodo prokuroras, būtina nustatyti antrąją CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygą, t. y.  kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą (t. y. kad ginčo sandoris pažeidžia prokuroro nurodytus principus) ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Šios aplinkybės gali ir turi būti patikrintos įvertinus atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, veikusios ginčo situacijoje kaip viešojo administravimo subjektas, atliktus būtinus teisės aktų nustatyta tvarka veiksmus ginčo sandoriui sudaryti. 

 

14.       Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad 2021 m. spalio 29 d. Sutartimi dėl servituto nustatymo buvo nustatytas servitutas valstybinėje žemėje, kuri aukščiau nurodyto reglamentavimo pagrindu patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos.

 

15.       Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Šios normos 2 dalyje nurodyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu 1-6 punktuose numatytais atvejais, t. y. 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą; 6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams įgyvendinti.

 

16.       Tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų, kitaip tariant, sandoriu servitutai gali būti nustatomi, kai jie nepatenka tarp Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų atvejų (Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalis).

 

17.       Byloje nustatyta, kad NŽT, gavusi UAB „Donleta“ prašymą dėl servituto nustatymo CK 4.124 straipsnio 3 dalies pagrindu, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje tikslu įsitikinti servituto nustatymo būtinumu (nustatyta, kad per arkas iš J. Basanavičiaus gatvės į atsakovės UAB „Donleta“ sklypą pateikti negalima (vienoje arkoje yra laiptai, pro kitą pravažiuoti specialusis transportas negali dėl arkos (aukštutinės arkos/terasos aukščio), taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją tikslu gauti informaciją dėl teritorijų planavimo dokumentų teritorijoje, kurioje yra privačios nuosavybes teise valdomas žemės sklypas J. Basanavičiaus g. 4 (kadastro Nr. 0101/0057:31), ir gavo informaciją, kad Vilniaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2216V „Dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto papildymo – sklypų J. Basanavičiaus g. 4 ir jų gretimybių detaliojo plano tvirtinimo“ yra patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai, pagal kuriuos sklype J. Basanavičiaus g. 4A suplanuotas apie 3,5 m pločio servitutas pėsčiųjų praėjimui (teismo sprendimo 7.5. punktas, 7.11. punktas).

 

18.       Į bylą pateikti aukščiau aptarti detaliojo plano sprendiniai, regeneravimo projekto papildymas detaliojo plano sprendiniais bei jų pagrindu išduoti statybą leidžiantys dokumentai teikiant projektų ištraukas (brėžinius) projektuojant įvažiavimą į Sklypą B4 per Sklypą V6 sąlygoja išvadą, kad teismas negali jais nesivadovauti nagrinėdamas prokuroro ieškinį dėl ginčo sandorio (Sutarties dėl servituto nustatymo) prieštaravimo imperatyvioms teisės normos. Minėta, kad prokuroro vertinimu, šiuo sandoriu buvo padaryti disponavimo valstybės turtu visuomenės naudos ir efektyvumo principų pažeidimai. Šiuos pažeidimus prokuroras įrodinėjo teiginiais, kad buvo galima nustatyti servitutą per Sklypą B4A, kuris, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, yra privatus ir kuriam nėra įregistruotas servitutas važiuoti transporto priemonėmis, tokiu būdu, teismo vertinimu, ignoruojant į bylą pateiktus teritorijų planavimo dokumentus, kurie yra ir turi būti pagrindu sprendžiant servituto nustatymo klausimus, ir nurodyti rašytiniai įrodymai paneigia prokuroro dėstytą manymą dėl galimybės nustatyti servitutą kitoje vietoje, ne per Sklypą V6. Prokuroro teiginys dėl sklypo vertės sumažėjimo vertinamas vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad neginčijant teisės aktų nustatyta tvarka (teismo sprendimo 7.6., 7.8. punktai) UAB „Donleta“ paskaičiuotos nuostolių kompensacijos už Sklypui V6 nustatytą servitutą.

 

19.       Prokuroro teiginiai dėl sprendimo 12 punkte nurodytų principų pažeidimo vertinami vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tai reiškia, kad teigiant, kad buvo pažeistas disponavimo valstybės turtu visuomenės naudos principas, reikia įrodyti, kad Sklypas V6, kuriam buvo nustatytas servitutas, valdomas, naudojamas ir disponuojama juo nerūpestingai, nesiekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą. Tokie teiginiai turi būti įrodinėjami vadovaujantis CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, numatančia, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Prokuroras, ieškinį grįsdamas teiginiu apie aptariamo principo pažeidimą, turėjo paneigti įrodymus, kad privačiam žemės Sklypui B4A nėra nustatytas ar įregistruotas servitutas važiuoti transporto priemonėmis (CK 4.124 straipsnio 2 dalis), taip pat detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos servitutas važiuoti transporto priemonėmis iš J. Basanavičiaus gatvės nenumatytas. Vertinant prokuroro teiginį dėl sumažėjusios Sklypo V6 vertės nustačius sklypui servitutą, turi būti teikiami įrodymai, patvirtinantys, kad ginčijamu sandoriu nustatant servitutą Sklypui V6 nebuvo siekiama maksimalios naudos visuomenei. Šį teiginį prokuroras įrodinėjo teismo ekspertizę atlikusio eksperto G. J. B. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 2212-037 nurodyta išvada, kad nustačius servitutą, sklypo vertė sumažėjo. Teismo vertinimu, teismo ekspertizės akte nurodyta išvada atsakant į prokuroro suformuluotą klausimą išeina už suformuluoto ieškinio dalyko ir jo nurodyto pagrindo ribų, nes ieškinys grindžiamas imperatyvių teisės normų pažeidimu, vadinasi, turi būti vertinamas ginčo sandorio 8 dalyje nurodytos nuostolių kompensacijos dydis ir jos apskaičiavimo (ne)teisingumas, o ne apsiribojant sklypo vertės nustatymu nevertinant teritorijos planavimo dokumentų. Teismas atskirai nepasisako dėl atsakovės UAB „Donleta“ atstovų nurodytų teiginių dėl ekspertizę atlikusio eksperto padarytų pažeidimų rengiant ekspertizės aktą, nes teismas padarė išvadą, kad šis įrodymas išeina už ieškinio dalyko ir jo pagrindo ribų, dėl ko šiuo įrodymu nesivadovauja.

 

20.       Aukščiau nustatytos aplinkybės bei teismo nurodyti argumentai sąlygoja išvadą, kad prokuroras neįrodė teiginių dėl disponavimo valstybės turtu visuomeninės naudos ir efektyvumo principų pažeidimo, t.y. kad valstybės turtas (Sklypas V6) sudarant ginčo sandorį buvo valdomas, naudojamas ir disponuojama juo nerūpestingai, nesiekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimo, o sprendimu dėl servituto nustatymo nebuvo siekiama maksimalios naudos visuomenei. Pažymėtina, kad atsakovės UAB „Donleta“ nurodyto teiginio, kad į ginčo teritoriją specialus transportas tiek pagal teritorijų planavimo dokumentus, tiek pagal faktą gali patekti tik per nustatytą ginčo servitutą Sklype V6, prokuroras bylos nagrinėjimo metu nepaneigė  (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat sutiktina su atsakovės NŽT atstovės argumentais, kad atsakovė UAB „Donleta“ kaip Sklypo B4 savininkė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų, o servituto būtinybę pagrindžia tai, kad nėra kito tinkamo Sklypo B4 nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, kas buvo įvertinta atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

 

21.       Taip pat teismas pažymi, kad viena vertus, nors prokuroras nurodė, kad nuostolių kompensacija už servitutą nurodyta per maža, tačiau kita vertus, pripažino, kad nekelia abejonių dėl nuostolių kompensacijos, kuri buvo apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, teisingumo.

 

22.       Kiti šalių paaiškinimai bei argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai dėl kiekvieno jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovės UAB „Donleta“ atstovai prašo priteisti atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – prie 2022 m. gruodžio 6 d. prašymo pridėti dokumentai dėl 13651,63 Eur advokato išlaidų priteisimo iš prokuroro, o pagal 2023 m. spalio 3 d. pareiškimą – 10242,06 Eur, viso 23893,69 Eur. Pateikti nurodytas išlaidas pagrindžiantys įrodymai vertinami vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8 punktas), taip pat teismui pripažįstant, kad byla yra didelės apimties, kas pagrįstai ir objektyviai sąlygojo didesnes nei įprastai laiko ir darbo sąnaudas analizuojant į bylą pateiktus bei teiktinus įrodymus, taip pat didesnes laiko ir darbo sąnaudas ruošiantis bylos nagrinėjimui. Tačiau šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovė turėjo galimybę ir samdė du advokatus darbui byloje, pati savaime nesąlygoja išaugusių išlaidų visiško atlyginimo, be to, teismas privalo įvertinti, kad ieškinys buvo pareikštas ne privataus subjekto CK 1.138 straipsnio pagrindu, o CPK 49 straipsnio tvarka, dėl ko teismo vertinimu, vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei UAB „Donleta“ iš ieškovo priteistina 2/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. 16 000 Eur (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

 

24.       Byloje patirta 17,92 Eur pašto išlaidų. Įvertinus tai, kad prokuroras yra atleistas nuo teismo išlaidų mokėjimo reiškiant ieškinį ginant viešąjį interesą, teismo patirtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą nepriteisiamos (LR CPK 88, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 268–270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, j. a. k. 288603320, atsakovės UAB „Donleta“, j. a. k. 305221735, naudai 16 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                  Renata Kasimovienė