Civilinė byla Nr. e2A-2437-392/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08961-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.;
(S)
3.3.1.19.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo U. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas U. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ 537 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2023 m. kovo 30 d. tarp ieškovo U. L. (pradinio kreditoriaus) ir atsakovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (naujojo kreditoriaus) buvo sudaryta reikalavimo į UAB „Dvi tylos“ perleidimo sutartis Nr. 2023-03-30 Nr. 2023/03/30 (toliau – Sutartis), taip pat pasirašyti šios Sutarties priedai: Nr. 1 A priėmimo-perdavimo aktas ir Nr. 1 B, kuriame nustatytas atsakovės (naujojo kreditoriaus) įsipareigojimas atsiskaityti už šia Sutartimi perleidžiamą reikalavimą konkretus sumos dydis. Šia Sutartimi ieškovas kaip pradinis kreditorius neįsipareigojo atlikti jokių kitų mokėjimų, tik nurodytus Sutartyje ir jos prieduose. Pagal Sutarties 3.1.12. punktą, tuo atveju, jeigu atsakovei kaip naujajam kreditoriui nepavykus iš skolininko išieškoti skolos ikiteisminiu keliu ir ji kreiptųsi į teismą dėl skolos priteisimo / bankroto bylos iškėlimo skolininkui, teismai priteis atsakovei, kaip naujajam kreditoriui, atlyginti proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ginčuose dėl šios Sutarties, jas įsipareigoja atlyginti ieškovas kaip pradinis kreditorius, kadangi jis Sutartimi patvirtina, kad šios Sutarties pasirašymo metu reikalavimo perleidimo teisė yra galiojanti ir priklauso jam. Kai atsakovei vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nepavyko iš skolininkės UAB „Dvi tylos“ išieškoti skolos ikiteisminiu keliu, atsakovė pranešė, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Atsakovė paprašė ieškovo sumokėti žyminį mokestį ir atsiuntė žyminio mokesčio mokėjimo kvitą. Nors pagal Sutarties sąlygas ieškovui tokia prievolė nekilo, atsakovė įtikino ieškovą, kad iš karto, kai UAB „Dvi tylos“ bankroto byloje pareiškimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 punktu bus grąžintas už pareiškimą sumokėtas žyminis mokestis, šiuos pinigus atsakovė grąžins ieškovui. 2023 m. balandžio 19 d. ieškovas atsakovės naudai (interesais) sumokėjo 537 Eur dydžio žyminį mokestį už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintas ir skolininkei UAB „Dvi tylos“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarta ieškovui (pareiškėjui) grąžinti už pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Dvi tylos“ iškėlimo sumokėtą 537 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, jog minėtą mokestį grąžina VMI remdamasi šia teismo nutartimi. 2024 m. balandžio 15 d. ieškovas kreipėsi į VMI dėl žyminio mokesčio grąžinimo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties pagrindu. 2024 m. balandžio 24 d. VMI atsakė ieškovui, kad netenkins prašymo, nes žyminis mokestis jau 2023 m. birželio 30 d. buvo grąžintas atsakovei, kai pagal atsakovės teismui pateiktą prašymą buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis, nors žyminį mokestį sumokėjo ieškovas. Šio fakto atsakovė iš esmės neneigia. Kai ieškovas kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos, buvo susirašinėjama ir siekiama susitarti dėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovui, atsakovė 2024 m. gegužės 14 d. laiške ieškovo atstovei nurodė poziciją, kad „šiuo atveju Jus reikalaujate grąžinti žyminį mokestį tiek iš MPT, tiek iš VMI (teismo sprendimas)“. Iki šiol ieškovui 537 Eur suma atsakovės nesumokėta, negrąžinta, dėl to atsakovė be pagrindo įgijo ieškovo turtą, nes atsakovė pasilikti ieškovo sumokėtos 537 Eur žyminio mokesčio sumos neturėjo pagrindo nei pagal Sutartį, nei kitu teisiniu pagrindu. Taip pat nurodo, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovei ne dėl iš sutartinių santykių kylančių prievolių 2023 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl ieškiniui spręsti 2023 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties 9.3 papunktyje įtvirtintas arbitražinis susitarimas yra netaikytinas ir jis neriboja ieškovo teisės pareikšti šį ieškinį teisme.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškinį prašė palikti nenagrinėtą; pripažinti ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis nesąžiningai pateikiant nepagrįstą ieškinį bei skirti ieškovui 2 000 Eur dydžio baudą, 50 proc. iš šios baudos (1 000 Eur) priteisiant atsakovei; pripažinti ieškovą pažeidusį sutartines teises, skirti ieškovui 2 750 Eur baudą, priteisiant atsakovei; priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nesilaikė Sutarties, žinodamas, kad byla neteisminga Lietuvos teismui, pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir tokiu būdu ignoravo tarp šalių pasirašytą Sutartį ir jos arbitražinę sąlygą. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 537 Eur, kurį Vilniaus apygardos teismas yra grąžinęs ieškovui, tai įpareigojęs atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją. Todėl, remiantis išdėstytu, atsakovė prašo teismo palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neteismingas šiam teismui. Ieškovas ignoravo Sutarties nuostatas dėl teismingumo ir pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį teismui. Nurodyti ieškovo veiksmai leidžia konstatuoti ieškovo nesąžiningo nepagrįsto ieškinio pareiškimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovo nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas sukelia atsakovei itin neigiamus padarinius – atsakovė patiria išlaidas teisinei pagalbai apmokėti ir toks ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apsunkina atsakovės darbą. Tokie ieškovo veiksmai objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, jais yra kenkiama teisinei sistemai, eikvojamas teismo laikas ir švaistomi valstybės resursai, skirti teisingumui vykdyti. Ieškovas, naudodamas procesines teises ne pagal paskirtį ir civilinį procesą pasitelkdamas savo savanaudiškiems bei neteisėtiems tikslams realizuoti, išreiškė aiškią nepagarbą Lietuvos Respublikos teisinei sistemai, sukėlė neigiamus padarinius (žalą) atsakovei, todėl jam turėtų būti skiriama 2 000 Eur dydžio bauda, 50 proc. iš šios baudos (1 000 Eur) priteisiant atsakovei. 2023 m. kovo 30 d. atsakovė su ieškovu U. L. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu susitarė dėl konfidencialios informacijos. Atsakovė įsipareigoja neatskleisti tretiesiems asmenims gautos informacijos pagal šią Sutartį ir priedus prie šios Sutarties. Neperduoti sutarties tretiesiems asmenims, neviešinti Šalių rekvizitų, sutarties sąlygų. Pažeidęs šį susitarimą ieškovas turi sumokėti atsakovei 50 MGL dydžio baudą per penkias dienas nuo konfidencialios informacijos paskleidimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ 537 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (537 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 119,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui U. L..
4. Teismas 2024 m birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės atsiliepimo rezoliucinės dalies 3 punkte suformuluotą reikalavimą – pripažinti ieškovą pažeidusį sutartines teises, skirti ieškovui 2 750 Eur baudą, priteisiant atsakovei, - atsakovei išaiškino, kad materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai turi būti formuluojami ir pateikiami teismui ieškinyje arba priešieškinyje. Atsakovė priešieškinio byloje nepareiškė, todėl šioje byloje nėra nagrinėjamas sutartinės atsakomybės taikymo (baudos skyrimo) ieškovui klausimas ir su šiuo klausimu susiję atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai.
5. Teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, atmetė motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovei pareiškė ne dėl iš sutartinių santykių kylančių prievolių 2023 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2023-03-30 Nr. 2023/03/30 pagrindu, o dėl nepagrįsto praturtėjimo, todėl padarė išvadą, kad ieškiniui spręsti 2023 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties 9.3 papunktyje įtvirtintas arbitražinis susitarimas, nepaisant jo galiojimo, nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinas.
6. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 30 d. tarp ieškovo U. L. (pradinio kreditoriaus) ir atsakovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (naujojo kreditoriaus) buvo sudaryta reikalavimo į UAB „Dvi tylos“ (ieškovo skolininkę) perleidimo sutartis Nr. 2023-03-30 Nr. 2023/03/30, taip pat pasirašyti šios Sutarties priedai: Nr. 1 A - priėmimo-perdavimo aktas ir Nr. 1 B, kuriame nustatyta atsakovės (naujojo kreditoriaus) atsiskaitymo su ieškovu už šia Sutartimi perleidžiamą reikalavimą tvarka ir dydis.
7. Atsakovė, veikdama su ieškovu 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nemokumo bylos UAB „Dvi tylos“ iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-2139-1097/2023, naujas civilinės bylos Nr. eB2-760-1097/2024). 2023 m. balandžio 19 d. ieškovas sumokėjo 537 Eur žyminį mokestį, kurio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (mokėjimo nurodymas) buvo pateiktas atsakovės kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismui ir teismo įskaitytas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
8. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintas ir skolininkei UAB „Dvi tylos“ iškelta bankroto byla. Atsakovė UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ 2023 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo ir jos prašymas buvo tenkintas. Ieškovas 2024 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo ir jo prašymas buvo tenkintas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė negrąžinti ieškovui 537 Eur žyminio mokesčio pagal ieškovo 2024 m. balandžio 15 d. pateiktą prašymą, kadangi 537 Eur žyminio mokesčio įmoka (mokėjimo užduotis ZL76879) yra grąžinti 2023 m. birželio 30 d. pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį Nr. eB-2139-1097/2023.
9. Taigi, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-760-1097/2024 yra priėmęs dvi teismo nutartis (2023 m. birželio 28 d. ir 2024 m. balandžio 12 d.) dėl tos pačios žyminio mokesčio sumos – 537 Eur, kuri buvo sumokėta ieškovo 2024 m. balandžio 19 d. ir įskaityta byloje (mokėjimo užduotis ZL76879), grąžinimo. Akivaizdu, kad sumokėtas žyminis mokestis gali būti grąžinamas vieną kartą. Iš pateikto 2024 m. balandžio 24 d. VMI sprendimo duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis yra įvykdyta ir 537 Eur žyminis mokestis grąžintas nutartyje nurodytam asmeniui, t. y. atsakovei. Tokiu būdu ieškovas per VMI negali susigrąžinti 537 Eur žyminio mokesčio pagal 2024 m. balandžio 12 d. nutartį (nes ši nutartis yra dėl to paties žyminio mokesčio grąžinimo, kuris jau grąžintas atsakovei pagal 2023 m. birželio 28 d. teismo nutartį, tą patvirtina ir tas pats žyminio mokesčio užduoties numeris, nurodytas teismo tiek 2023 m. birželio 28 d., tiek 2024 m. balandžio 12 d. teismo nutartyse).
10. Byloje atsakovė neginčijo, jog 537 Eur suma buvo kaip žyminis mokestis sumokėta ieškovo (jo lėšomis) už atsakovės teismui pateiktą pareiškimą dėl nemokumo bylos UAB „Dvi tylos“ iškėlimo; kad ši suma (537 Eur) Valstybinės mokesčių inspekcijos yra grąžinta atsakovei vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį. Teismas nurodė, kad nors atsakovei yra teisėtai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties pagrindu) grąžintas 537 Eur žyminis mokestis, tačiau šioje byloje spręstinas klausimas, ar atsakovė, susigrąžinusi iš valstybės (per VMI) 537 Eur sumą, kurią valstybei buvo sumokėjusi ne pati atsakovė, bet ieškovas, turi teisę šią sumą pasilikti sau.
11. Šalys pripažįsta ir neginčija, kad jas siejo sutartiniai teisiniai santykiai - 2023 m. kovo 30 d. tarp ieškovo U. L. (pradinio kreditoriaus) ir atsakovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (naujojo kreditoriaus) buvo sudaryta reikalavimo į UAB „Dvi tylos“ perleidimo sutartis Nr. 2023-03-30 Nr. 2023/03/30 ir jos priedai.
12. Teismas nurodė, kad Priede Nr. 1 B prie reikalavimo perleidimo sutarties yra aiškiai apibrėžta atsiskaitymo už perleistas reikalavimo teises į skolininkę UAB „Dvi tylos“ atsiskaitymo tarp šalių tvarka, t. y. naujasis kreditorius (nagrinėjamu atveju - atsakovė) įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui, t. y. ieškovui, 92 procentus nuo visos išieškotos reikalavimo perleidimo sumos; šalys taip pat susitarė, kad naujajam kreditoriui skolos išieškojimo mokestis bus išskaičiuojamas iš skolininko sumokėtos skolos sumos, nurodytos pavedime; jokie papildomi mokėjimai naujajam kreditoriui nepriklauso ir pradinis kreditorius neturi pareigos jų mokėti (Priedo Nr. 1 B 1, 2 punktai).
13. Teismas atsižvelgęs į šalių susitarimo turinį bei bylos duomenis (duomenų, kad pagal perleistą atsakovei reikalavimą atsakovė būtų išieškojusi bent dalį sumos iš UAB „Dvi tylos“ byloje nėra), padarė išvadą, kad atsakovė nėra įgijusi teisės reikalauti iš ieškovo atlyginimo ar kitų išlaidų, susijusių su ieškovo perleistu reikalavimu į UAB „Dvi tylos“. Pati atsakovė taip pat nenurodė ir byloje neįrodė jokių teisę pasilikti 537 Eur sumą, kurios mokėtoju buvo ieškovas, patvirtinančių pagrindų. Todėl teismas ieškovo reikalavimą tenkino ir ieškovui iš atsakovės priteisė 537 Eur, atsakovės gautų pagal 2023 m. birželio 28 d. teismo nutartį ir be pagrindo pasiliktų sau.
14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (537 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ir jo atstovė, pareikšdami šį ieškinį, veikė nesąžiningai, todėl nėra pagrindo spręsti atsakovės prašymo dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
15. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas, konstatavo, jog ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 3 097,60 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio, dubliko parengimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2023/03/30 3.1.12. punkte įtvirtinta, kad ,,naujajam kreditoriui nepavykus iš Skolininko išieškoti skolą ikiteisminiu keliu, Naujasis kreditorius kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo / bankroto bylos iškėlimo Skolininkui ir t.t. Tuo atveju jeigu teismai priteis Naujajam kreditoriui atlyginti proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ginčuose dėl šios Sutarties jas įsipareigoja atlyginti Pradinis kreditorius, kadangi Pradinis kreditorius šia Sutartimi patvirtina, kad šios Sutarties pasirašymo metu reikalavimo perleidimo teisė yra galiojanti ir priklauso jam. Priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 A susitarta, kad apeliantei yra perleista reikalavimo teisė į 6 545,84 Eur skolą iš kurios 92 proc. priklauso ieškovui (Nr. 1 B 1 punktas).
16.2. Apeliantė nurodo, kad jeigu jai pavyks išieškoti 100 proc. sumą iš skolininko, apeliantei priklausys tik 523,66 Eur, tuo tarpu vien žyminis mokestis už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui sudaro 537 Eur. Taigi, apeliantė turi išieškoti iš skolininko ieškovo naudai skolą savo sąskaitą t. y. visiškai nieko neuždirbdama, tačiau prarasdama savo pinigus. Akivaizdu, kad toks reikalavimo perleidimo sutarties aiškinimas prieštarauja bet kokiai verslo bei sveikai logikai. Apeliantės nuomone, remiantis reikalavimo perleidimo sutarties 3.1.12 punktu, priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1 A ir Nr. 1 B priedu, galima teigti, kad ieškovas turėjo pareigą sumokėti žyminį mokestį. Byloje nebuvo vertinama aplinkybė ar apeliantė turėjo pareigą remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi ją grąžinti ieškovui.
16.3. Tarp šalių nebuvo susitarimo, kad sumokėtas žyminis mokestis bus grąžinamas ieškovui, jeigu teismas grąžins jį apeliantei. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovas pinigus už žyminį mokestį sumokėjo savo laisva valia, Apeliantė nenurodė ieškovui, kad šis mokestis bus grąžintas ieškovui. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas mokėdamas žyminį mokestį suprato, kad šis mokėjimas jam grąžintas nebus bet kuriuo atveju, kadangi tokio susitarimo su apeliante nebuvo sudaryta. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė turi pareigą grąžinti ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį, kadangi ieškovas gavo jį nepagrįstai.
16.4. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas esmines bylos faktines aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi nepagrįstai nevertino apeliantės į bylą pateiktų įrodymų, akivaizdu, kad teismas nevertino visų įrodymų visumos, atliko tik formalų įrodymų tyrimą, o tai reiškia, kad teismas priėmė įrodymais nepagrįstą skundžiamą sprendimą.
16.5. Ieškinys dėl mokėjimo, kuris buvo padarytas vykdant reikalavimo perleidimo sutartį yra ginčas kilęs iš reikalavimo perleidimo sutarties, kadangi reikalavimo perleidimo sutarties 9.3 punkte įtvirtinta arbitražinė sąlyga ieškovo pateiktas ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams. Todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
16.6. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusius santykius, t. y. ginčas kilo iš reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedų, t. y. byloje turėjo būti nustatomas faktas ar ieškovas turėjo pareigą mokėti žyminį mokestį ir ar atsakovė turėjo pareigą jį grąžinti remiantis susitarimu. Visu pirma, šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai ir remiantis susitarimais buvo mokamas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.242. straipsnio 1 dalį, nes byloje buvo nustatyta, kad žyminis mokestis buvo mokamas remiantis susitarimais, t. y. buvo teisinis pagrindas, kuriuo remiantis apeliantė gavo 537 Eur.
16.7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodo, kad ginčo suma yra tik 537 Eur, priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 119,60 Eur. Byla yra visiškai nesudėtina, faktinių aplinkybių mažai, bylos apimtis nedidelė, pačio ieškinio apimtis yra nepilni 7 lapai, dublike buvo cituojamas iš esmės ieškinys jį sudaro tik 5 lapai jokių priedų nėra pridėta. Pirmosios instancijos teismas matydamas, kad byla yra nesudėtinga, kad ginčo suma maža, nepagrįstai įpareigojo šalis pateikti dubliką ir tripliką, kuo taip pat padidino bylinėjimosi išlaidas, todėl pažeidė ekonomiškumo principą. Priteista ieškovui atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga ginčo sumai ir yra neprotinga, teismas turėjo pareigą patenkinęs ieškinį tinkamai išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, t. y. jas mažinti iki protingų ir proporcingų.
17. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui iš atsakovės 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
17.1. Ieškovas nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas, kaip pradinis kreditorius, neįsipareigojo atlikti jokiu? kitu? mokėjimu?, tik nurodytus sutartyje ir jos prieduose. Taigi reikalavimo perleidimo sutartis nepatvirtina ir neįrodo, kad ieškovo sumokėta 537 Eur žyminio mokesčio suma, dėl kurios grąžinimo ieškovui teismas priėmė nutartį, gali priklausyti atsakovei ir gali būti atsakovės ieškovui negrąžinama. Atsakovė nepagrindžia teiginio, kad tarp šaliu? nebuvo susitarimo, kad sumokėtas žyminis mokestis bus grąžinamas ieškovui, ir nenurodo jokiu? konkrečiu? reikalavimo perleidimo sutarties punktu?, kuriuose būtu? įtvirtintas priešingas šaliu? susitarimas. Atsakovė nenurodo, kokiu konkrečiu įstatyme ar sutartyje nustatytu pagrindu grindžia savo teisę į ieškovo sumokėtą 537 Eur žyminį mokestį.
17.2. Atsakovė, darydama nuorodą į CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, kad pirmenybę reikia teikti šaliu? ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį turėjo omenyje, nenurodo, kuo būtent šiuo atveju pasireiškia šaliu? ketinimu?, sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat nenurodo, kurie byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės nurodytą tikrųjų ketinimu? buvimą. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos taisyklės neleidžia reikalavimo perleidimo sutarties turinio interpretuoti taip, kaip tą daro atsakovė. Atsakovė, teigdama, kad apylinkės teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vertinti ir tirti įrodymus, nenurodo, kokiu? konkrečiu? atsakovės į bylą pateiktu? įrodymu? apylinkės teismas nevertino arba juos vertino neteisingai ir kuo konkrečiai tai pasireiškė.
17.3. Nepaisant tarp šaliu? susiklosčiusiu? sutartiniu? teisiniu? santykiu?, ieškovo ieškinys atsakovei pareikštas ne dėl iš sutartiniu? santykiu? kylančiu? prievolių reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o dėl nepagrįsto praturtėjimo pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į aktualią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023). Ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi, kaip pradinis kreditorius, neįsipareigojo atlikti jokiu? kitu? mokėjimu?, tik nurodytus reikalavimo perleidimo sutartyje ir jos prieduose. Be šios reikalavimo perleidimo sutarties, ieškovas nėra sudaręs jokiu? kitu? susitarimu? su atsakove dėl teisiniu? ar kokiu? kitu? paslaugu? teikimo. Nors pagal reikalavimų perleidimo sutarties sąlygas ieškovui tokia prievolė nekilo, atsakovė paprašė ieškovo sumokėti žyminį mokestį ir patikino ieškovą, kad iš karto, kai jos, kaip skolininkės UAB „Dvi tylos“ bankroto byloje kreditorės, pareiškimu bus grąžintas sumokėtas žyminis mokestis, šiuos pinigus atsakovė grąžins ieškovui.
17.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1 B yra aiškiai apibrėžta atsiskaitymo už perleistas reikalavimo teises į skolininkę UAB „Dvi tylos“ atsiskaitymo tarp šaliu? tvarka; šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui skolos išieškojimo mokestis bus išskaičiuojamas iš skolininko sumokėtos skolos sumos, nurodytos pavedime, bet nėra duomenų, kad pagal perleistą atsakovei reikalavimą ji būtu? išieškojusi bent dalį sumos iš UAB „Dvi tylos“; jokie papildomi mokėjimai naujajam kreditoriui nepriklauso ir pradinis kreditorius neturi pareigos ju? mokėti (Reikalavimo perleidimo sutarties Priedo Nr. 1 B 1, 2 punktai); atsakovė nėra įgijusi teisės reikalauti iš ieškovo atlyginimo ar kitu? išlaidu?, susijusiu? su ieškovo perleistu reikalavimu į UAB „Dvi tylos“; atsakovė taip pat nenurodė ir byloje neįrodė jokiu? teisę pasilikti 537 Eur sumą, kurios mokėtoju buvo ieškovas, patvirtinančiu? pagrindu?.
17.5. Priešingai nei teigia atsakovė, nepaisant tarp šaliu? susiklosčiusiu? sutartiniu? teisiniu? santykiu?, ieškovo ieškinys atsakovei pareikštas ne dėl iš sutartiniu? santykiu? kylančiu? prievolių reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, o dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į aktualią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023). Todėl ieškiniui spręsti reikalavimo perleidimo sutarties 9.3 papunktyje įtvirtintas arbitražinis susitarimas, nepaisant to, kad jis galioja, yra netaikytinas ir jis neribojo ieškovo teisės pareikšti šį ieškinį apylinkės teisme.
17.6. Teismas, laikydamasis CPK reikalavimų, pagrįstai paskyrė pasirengimą nagrinėti šią bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdu ir tuo CPK 227 straipsnio 1 dalies nepažeidė. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas šioje byloje pažeidė ekonomiškumo principą, įtvirtintą CPK 7 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje įtvirtintas proceso ekonomiškumo principas nėra absoliutus ir negali paneigti teismo pareigos teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą.
17.7. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovo ieškinį patenkinus, ieškovui priteistina iš atsakovės iš viso 3 119,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 3 097,60 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidu? už ieškinio, dubliko parengimą pagal į bylą pateiktus šių išlaidu? dydį ir faktą patvirtinančius dokumentus, taip pat įvertinęs, kad teisinės pagal išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintu? maksimaliu? užmokesčio dydžių.
17.8. Ieškovo sumokėta už advokato pagalbą parengiant ieškinį suma sudaro tik 29,4 proc. maksimalus užmokesčio už ieškinį dydžio. Ieškovo sumokėta už advokato pagalbą parengiant dubliką suma sudaro tik 48,9 proc. maksimalus užmokesčio už dubliką dydžio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to ar atsakovė, susigrąžinusi iš valstybės sumokėtą žyminį mokestį, kurį valstybei sumokėjo ne pati atsakovė, bet ieškovas, turi teisę susigrąžintą sumą pasilikti sau.
20. Byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 30 d. tarp ieškovo U. L. (pradinio kreditoriaus) ir atsakovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (naujojo kreditoriaus) buvo sudaryta reikalavimo į UAB „Dvi tylos“ (ieškovo skolininkę) perleidimo sutartis Nr. 2023-03-30 Nr. 2023/03/30, taip pat pasirašyti šios Sutarties priedai: Nr. 1 A - priėmimo-perdavimo aktas ir Nr. 1 B, kuriame nustatyta atsakovės (naujojo kreditoriaus) atsiskaitymo su ieškovu už šia Sutartimi perleidžiamą reikalavimą tvarka ir dydis.
21. Atsakovė, veikdama su ieškovu 2023 m. kovo 30 d. sudarytos reikalavimo į UAB „Dvi tylos“ perleidimo sutarties pagrindu, 2023 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nemokumo bylos UAB „Dvi tylos“ iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-2139-1097/2023, naujas civilinės bylos Nr. eB2-760-1097/2024). Už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 537 Eur žyminį mokestį 2023 m. balandžio 19 d. sumokėjo ieškovas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi UAB „Dvi tylos“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-760-1097/2024 yra priėmęs dvi teismo nutartis (2023 m. birželio 28 d. ir 2024 m. balandžio 12 d.) dėl tos pačios žyminio mokesčio sumos – 537 Eur, grąžinimo, pagal atsakovės ir ieškovo prašymus. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė negrąžinti ieškovui 537 Eur žyminio mokesčio pagal ieškovo 2024 m. balandžio 15 d. pateiktą prašymą, kadangi 537 Eur žyminio mokesčio įmoka (mokėjimo užduotis ZL76879) yra grąžinta 2023 m. birželio 30 d. pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį Nr. eB-2139-1097/2023.
22. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 537 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, konstatuodamas, kad atsakovė nėra įgijusi teisės reikalauti iš ieškovo atlyginimo ar kitų išlaidų, susijusių su ieškovo perleistu reikalavimu į UAB „Dvi tylos“. Teismas nurodė, kad pati atsakovė taip pat nenurodė ir byloje neįrodė jokių teisę pasilikti 537 Eur sumą, kurios mokėtoju buvo ieškovas, patvirtinančių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
23. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas esmines bylos faktines aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi nepagrįstai nevertino apeliantės į bylą pateiktų įrodymų, akivaizdu, kad teismas nevertino visų įrodymų visumos, atliko tik formalų įrodymų tyrimą, o tai reiškia, kad teismas priėmė įrodymais nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Savo išvadas dėl ieškovo ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą.
24. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, nurodo, kad remiantis reikalavimo perleidimo sutarties 3.1.12 punktu, priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1 A ir Nr. 1 B priedu, galima teigti, kad ieškovas turėjo pareigą sumokėti žyminį mokestį. Apeliantė nurodo, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, kad sumokėtas žyminis mokestis bus grąžinamas ieškovui, jeigu teismas grąžins jį apeliantei. Todėl, pasak apeliantės, ieškovas mokėdamas žyminį mokestį suprato, kad šis mokėjimas jam grąžintas nebus bet kuriuo atveju, kadangi tokio susitarimo su apeliante nebuvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1 B yra aiškiai apibrėžta atsiskaitymo už perleistas reikalavimo teises į skolininkę UAB „Dvi tylos“ tvarka, t. y. naujasis kreditorius (nagrinėjamu atveju - atsakovė) įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui, t. y. ieškovui, 92 procentus nuo visos išieškotos reikalavimo perleidimo sumos; šalys taip pat susitarė, kad naujajam kreditoriui skolos išieškojimo mokestis bus išskaičiuojamas iš skolininko sumokėtos skolos sumos, nurodytos pavedime; jokie papildomi mokėjimai naujajam kreditoriui nepriklauso ir pradinis kreditorius neturi pareigos jų mokėti (Priedo Nr. 1 B 1, 2 punktai). Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra įtvirtintas šalių susitarimas, kad ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei.
26. Byloje nėra ginčo, kad 537 Eur suma kaip žyminis mokestis 2023 m. balandžio 19 d. buvo sumokėta ieškovo (jo lėšomis) už atsakovės teismui pateiktą pareiškimą dėl nemokumo bylos UAB „Dvi tylos“ iškėlimo, bei, kad ši suma (537 Eur) Valstybinės mokesčių inspekcijos yra grąžinta atsakovei vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį. Ieškovas nurodo, kad nors pagal reikalavimų perleidimo sutarties sąlygas ieškovui tokia prievolė nekilo, atsakovė paprašė ieškovo sumokėti žyminį mokestį ir patikino ieškovą, kad iš karto, kai jos, kaip skolininkės UAB „Dvi tylos“ bankroto byloje kreditorės, pareiškimu bus grąžintas sumokėtas žyminis mokestis, šiuos pinigus atsakovė grąžins ieškovui. Atsakovė nurodė, kad ieškovas mokėdamas žyminį mokestį suprato, jog šis mokėjimas jam grąžintas nebus, nes jokio susitarimo su apeliante dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, nebuvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog sumokėtas žyminis mokestis nebus grąžintas ieškovui. Tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir apeliantė.
27. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nėra įgijusi teisės reikalauti iš ieškovo atlyginimo ar kitų išlaidų, susijusių su ieškovo perleistu reikalavimu į UAB „Dvi tylos“. Byloje atsakovė neįrodė jokių teisių pasilikti 537 Eur sumą, kurios mokėtoju buvo ieškovas. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir ieškovui iš atsakovės priteisė 537 Eur, atsakovės gautų pagal 2023 m. birželio 28 d. teismo nutartį ir be pagrindo pasiliktų sau. Tuo tarpu apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodė tuos pačius argumentus kaip ir kituose procesiniuose dokumentuose, kurie pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinti, jokių kitų argumentų, leidžiančių daryti priešingą nei teismas padarė išvadą, nepateikė.
28. Apeliantė nurodo, kad ieškinys dėl mokėjimo, kuris buvo padarytas vykdant reikalavimo perleidimo sutartį, yra ginčas kilęs iš reikalavimo perleidimo sutarties, kadangi reikalavimo perleidimo sutarties 9.3 punkte įtvirtinta arbitražinė sąlyga ieškovo pateiktas ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovei pareiškė ne dėl iš sutartinių santykių kylančių prievolių 2023 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2023-03-30 Nr. 2023/03/30 pagrindu, o dėl nepagrįsto praturtėjimo pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, todėl šiam ginčui spręsti 2023 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties 9.3 papunktyje įtvirtintas arbitražinis susitarimas, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinas.
29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad byla yra visiškai nesudėtina, faktinių aplinkybių mažai, bylos apimtis nedidelė, todėl priteista ieškovui atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga ginčo sumai ir yra neprotinga, teismas turėjo pareigą patenkinęs ieškinį tinkamai išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, t. y. jas mažinti iki protingų ir proporcingų. Be to, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas matydamas, kad byla yra nesudėtinga, kad ginčo suma maža, nepagrįstai įpareigojo šalis pateikti dubliką ir tripliką, kuo taip pat padidino bylinėjimosi išlaidas, todėl pažeidė ekonomiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
30. CPK 225 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. CPK 227 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus šio Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.
31. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas geriau ir išsamiau parengti civilinę bylą nagrinėjimui iš esmės, 2024 m. birželio 7 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 225 straipsnio 7 punktas, 227 straipsnis), ieškovas buvo įpareigotas pateikti dubliką (atsiliepimą į atsiliepimą), o atsakovė – tripliką (atsiliepimą į dubliką). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, sprendžia, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK reikalavimus ir nepagrįstai įpareigojo šalis pateikti dubliką ir tripliką. Be to, CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso ekonomiškumo principas negali paneigti teismo pareigos tinkamai išnagrinėti bylą.
32. Iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad ieškovo atstovas 2024 m. birželio 5 d. išrašė sąskaitą 1 548,80 Eur už ieškinio parengimą, 2024 m. birželio 25 d. – 1 548,80 Eur už dubliką. Pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio maksimalus užmokesčio už ieškinį dydis – 5 275,70 Eur, o už dubliką dydis – 3 165,45 Eur. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo sumokėtos teisinės išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą įtvirtintų maksimalių užmokesčio dydžių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo išlaidos yra pagrįstos ir realios, be to, vien tik ta aplinkybė, jog byla nesudėtinga, bylos apimtis nedidelė, savaime nereiškia, jog ieškovo atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniui ir dublikui paruošti. Procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingos, neadekvačios advokato turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms.
33. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, j. a. k. 304491546, ieškovui U. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 323,20 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjas Virginijus Kairevičius