Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-04-19][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-2438-1114-2023].docx
Bylos nr.: eI2-2438-1114/2023
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 188711163 atsakovas
MB "Energy Electric LT" 305655799 pareiškėjas
„Enity LT“ 300154421 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Draudėjų, apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų teisės, pareigos ir atsakomybė
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti su draudėjų, apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe susiję klausimai
Socialinė apsauga
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI2-2438-1114/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10007-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.5; 55.1.3

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. kovo 21 d. 

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Energy Electric LT“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Enity LT“, dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Pareiškėja MB „Energy Electric LT“ (toliau ir pareiškėja, pareiškėjos įmonė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ20753, priimtą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui dėl 3500 Eur baudos skyrimo (toliau ir – Nutarimas).

2.       Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1.                      Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – UĮ) 56 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du savarankiški nelegalaus darbo konstatavimo pagrindai: 1) fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas); 2) fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 punktas).

2.2.                      Nutarime padaryta išvada, kad S. D. ir V. O. pareiškėjos naudai dirbo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 18 d. iki kovo 10 d., nors Nutarime nėra jokių šią išvadą patvirtinančių tiesioginių įrodymų (nei rašytinių, nei kitos formos). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau ir – Darbo ginčų komisija) 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimuose, priimtuose darbo bylose Nr. APS-131-13482/2022 ir APS-131-13484/2022, apie atitinkamus S. D. ir V. O. darbo pareiškėjos įmonėje laikotarpius buvo nurodyta išimtinai pačių asmenų žodinių paaiškinimų, duotų Darbo ginčų komisijos posėdyje, pagrindu. Be to, priimant Nutarimą, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad S. D. ir V. O. ginčo laikotarpiu buvo pavaldūs pareiškėjos įmonei ir jos naudai atliko darbo funkcijas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso  (toliau ir – DK) 32 straipsnio 1 dalis). Taigi  pažeidimo byloje darbo santykių faktas tarp S. D. bei V. O. ir pareiškėjos nebuvo įrodytas.

2.3.                      Darbo sutartis su S. D. ir V. O. pareiškėja sudarė (pasirašė) 2022 m. sausio 13 d., nes tai buvo reikalinga S. D. ir V. O., kaip trečiosios šalies piliečių, įdarbinimo Lietuvoje sąlyga. Tačiau nurodytos darbo sutartys pagal DK 42 straipsnio 3 dalį neįsigaliojo S. D. ir V. O. nepradėjus dirbti pareiškėjos įmonėje. Darbo santykius nurodytu laikotarpiu S. D. ir V. O. turėjo ne su pareiškėja, o su jos vykdytų rangos darbų užsakovu UAB „IT Sistemos“. Pareiškėjai yra žinoma, jog S. D. ir V. O. UAB „IT Sistemos“ pavedimu tuose pačiuose objektuose darbus vykdydavo kartu su pareiškėjos darbuotojais (tarp jų – ir su kitais Ukrainos Respublikos piliečiais), todėl S. D. ir V. O. galėjo manyti, kad jų darbdavys taip pat yra pareiškėja. Pareiškėja mokėjimų S. D. ir V. O. neatliko.

2.4.                      A. J., kuris pasirašydavo UAB „IT Sistemos“ užsakymu pareiškėjos atliktų darbų aktus, ir nuo 2021 m. sausio mėn. yra UAB „IT Sistemos“ projektų vadovas, 2022 m. kovo 9 d. į S. D. ir V. O. banko sąskaitas pervedė po 300 Eur darbo užmokesčio, 2022 m. kovo 7 d. pavedimu į S. D. banko sąskaitą buvo kompensuota 120 Eur kuro išlaidų. Kadangi S. D. bei V. O. ir UAB „IT Sistemos“ iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. deklaruotų darbo santykių neturėjo, nurodyti mokėjimai atlikti iš asmeninės A. J. banko sąskaitos. Todėl VDI tikruoju S. D. ir V. O. darbdaviu turėjo pripažinti ne pareiškėją, o UAB „IT Sistemos“. Tuo pačiu atsakomybė pagal  56 straipsnio 5 dalies 4 punktą už nelegalų darbą galimai būtų taikoma ne pareiškėjai, kurios kaltė neįrodyta, o UAB „IT Sistemos“ ir jos atsakingiems asmenims.

2.5.                      Nesant pareiškėjos veiksmuose (neveikime) nelegalaus darbo pagrindo, įtvirtinto  56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, toks pažeidimas Nutarime negalėjo būti nustatytas, o pareiškėjai negalėjo būti pripažinta kaltė dėl jo padarymo.

2.6.                      Nutarimu nepagrįstai pareiškėjai skirta artima vidutinei administracinė bauda, be kita ko, remiantis pareiškėjos nebendradarbiavimu, paaiškinimų ir dokumentų neteikimo aplinkybėmis. Priešingai, pareiškėja su VDI bendradarbiavo,  pažeidimo byloje teikė paaiškinimus ir dokumentus, t. y. elektroniniu paštu buvo teikti dokumentai ir paaiškinimai VDI: 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. spalio 25 d. Būtent 2022 m. spalio 25 d. pateiktame pareiškėjos paaiškinime buvo pasiūlyta dėl atitinkamų paaiškinimų pateikimo kreiptis į UAB „IT Sistemos“, kuri ir buvo tikrasis S. D. ir V. O. darbdavys, tačiau tai nebuvo padaryta.

2.7.                      Dėl nurodytų teisinių motyvų Nutarimas turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas, kadangi Nutarimo pagrindu pareiškėjai atsakomybė atsirasti negali.

3.       Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius, atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti šiais motyvais:

3.1.                      Nutarimu pareiškėjai paskirta 3500 Eur bauda už  56 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pažeidimas konstatuotas nustačius, kad įstatymų nustatyta tvarka pareiškėja nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Sodra) apie trečiųjų šalių piliečių V. O. ir S. D. priėmimą į darbą, tuo pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalį. Ukrainos piliečių V. O. ir S. D. darbas pareiškėjos įmonėje nustatytas (patvirtintas) Darbo ginčų komisijoje išnagrinėjus V. O. ir S. D. darbo bylas Nr. APS-131-13488/2022 ir Nr. APS-131-13487/2022:

3.1.1.                      Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. DGKS-4295 konstatuota, kad V. O. dirbo pareiškėjos įmonėje nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 10 d., ir už šį laikotarpį darbuotojui priteistina 1260 Eur darbo užmokesčio už 2022 m. vasario mėnesį bei 596,12 Eur darbo užmokesčio už 2022 m. kovo mėnesį.

3.1.2.                      Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. DGKS-4293 konstatuota,  kad S. D. dirbo pareiškėjos įmonėje nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. kovo 10 d., ir už šį laikotarpį darbuotojui priteista 464,21 Eur darbo užmokesčio už 2022 m. vasario mėnesį ir 534,44 Eur darbo užmokesčio už 2022 m. kovo mėnesį.

3.2.                      Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimai Nr. DGKS-4293 ir Nr. DGKS-4295 yra įsiteisėję (negauta duomenų, kad jie yra / buvo apskųsti teismui ir kad darbo ginčas dėl užsienio piliečių V. O. ir S. D. darbo pareiškėjos įmonėje ir neišmokėto darbo užmokesčio tebesitęsia toliau). Atsižvelgiant į tai, Darbo ginčų komisijos konstatuotos aplinkybės apie V. O. ir S. D. darbo santykius pareiškėjos įmonėje 2022 m. vasario – kovo mėnesiais yra teisiškai teisingos, jomis gali būti remiamasi tolimesniame administraciniame procese. Akcentuoja tai, kad pareiškėjos skundo pateikimas teismui dėl Nutarimo panaikinimo nėra tolimesnė darbo ginčo bylų nagrinėjimo stadija.

3.3.                      Darbo bylos nagrinėjimo metu V. O. paaiškino, kad darbo funkcijas pareiškėjos naudai faktiškai atliko nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 10 d., o S. D. paaiškino, kad darbo funkcijas bendrijos naudai faktiškai atliko nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. kovo 10 d., po to direktorius jiems darbo nesuteikė, direktorius dingo. Darbuotojai paaiškino, kad jie dirbo keturių asmenų brigadoje, kurią sudarė V. O., I. C., S. S. ir S. D.. Su darbdaviu jie žodžiu buvo susitarę dėl apmokėjimo pagal išdirbį visai brigadai, tačiau darbdavys (pareiškėja) su jų brigada neatsiskaitė. Nustatyta, kad nepaisant pasirašytų 2022 m. sausio 13 d. darbo sutarčių su darbuotojais S. D. ir V. O., apie jų įdarbinimą nėra / nebuvo pranešta Sodrai. Tai, kad nėra oficialiai įdarbinti į pareiškėjos įmonę, darbuotojai S. D. ir V. O. teigia sužinoję tik praėjus penkiems mėnesiams po to, kai buvo pasirašytos jų darbo sutartys.

3.4.                      Nustačius, kad V. O. ir S. D. 2022 m. vasario – kovo mėnesiais faktiškai dirbo pareiškėjai, tačiau apie šių asmenų priėmimą į darbą darbdavys nepranešė Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (to nepadarė ir vėliau, iki šiol), darbdavys pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas. Patikrinimo metu taip pat buvo konstatuotas  56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, nustačius, kad trečiųjų šalių piliečiai V. O. ir S. D. pareiškėjos naudai atliko darbo funkcijas, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Nustačius  56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą pareiškėjai pagrįstai buvo surašytas protokolas juridiniam asmeniui bei pagrįstai buvo priimtas Nutarimas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

3.5.                      Pareiškėjos teiginys, kad asmenų V. O. ir S. D. darbo sutartys neįsigaliojo (DK 42 straipsnio 3 dalis), atmestinos kaip neįrodytos. Pareiškėja ar jos atstovas nepateikė jokio paaiškinimo, dėl kokių priežasčių, kaip teigiama, V. O. ir S. D. dirbti pareiškėjos įmonėje nepradėjo, nors su jais buvo pasirašytos 2022 m. sausio 13 d. darbo sutartys, niekaip nedetalizavo, nekonkretizavo šių teisiškai reikšmingų aplinkybių.

3.6.                      VDI vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi VDI įstatymu, VDI nuostatais ir VDI darbo reglamentu, kurie nustato VDI funkcijas bei kompetencijos ribas. VDI funkcijoms priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimo prevencija ir Darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų vykdymo kontrolė. VDI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) su vėlesniais pakeitimais, 8.1.13 punkte yra įtvirtinta, kad VDI siekdama Nuostatų 7.1 papunktyje nurodyto tikslo, vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę, atlieka kontrolinius pirkimus, koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą. Taigi veikdami VDI kompetencijai priskirtais klausimais, VDI pareigūnai veikė teisėtai atlikdami pareiškėjos įmonės neplaninį patikrinimą, o nustačius užsieniečių V. O. ir S. D. įdarbinimo tvarkos pažeidimus, teisėtai surašė  pažeidimo byloje administracinio nusižengimo protokolą juridiniam asmeniui. Skundžiamą Nutarimą naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

3.7.                      Dėl skunde nurodytų aplinkybių, kad S. D. ir V. O. darbo santykius nurodytu laikotarpiu turėjo ne su pareiškėja, bet su jos rangos darbų užsakovu UAB „IT Sistemos“ (dabartinis įmonės pavadinimas – UAB „Enity LT“), atstovaujamu projektų vadovo A. J., kuris 2022 m. kovo 9 d. į S. D. ir V. O. banko sąskaitas pervedė po 300 Eur tariamo darbo užmokesčio ir 2022 m. kovo 7 d. pavedimu į S. D. banko sąskaitą pervedė 120 Eur kuro išlaidų, pasisakytina, kad:

3.7.1.                      Iš pareiškėjos kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad J. A. mokėjo gavėjui (gavėjas nežinomas) kovo mėnesį 300 Eur maistui” ir 2022 m. kovo 7 d. 120 Eur „na toplivo“ (vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą – „kurui“), bet ne darbo užmokestį. VDI vertinimu, šie A. J. mokėjimai niekaip neįrodo, kad V. O. bei S. D. dirbo būtent UAB „IT Sistemos“ naudai. Darbuotojai V. O. bei S. D. yra pasirengę asmeniškai paliudyti teisme, kad 2022 m. vasario – kovo mėnesiais jie dirbo pareiškėjos įmonėje jos naudai.

3.7.2.                      A. J. šiuos mokestinius pavedimus V. O. bei S. D. galėjo atlikti ir kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą (tokią informaciją patvirtina ir Sodros duomenys) ir kaip privatus asmuo privatiems asmenims.

3.7.3.                      Prie pareiškėjos skundo pridėti dokumentai (mokėjimo dokumentai nežinomam gavėjui) nėra oficialūs banko sąskaitos išrašai, tai yra tik telefono ekrano vaizdo fiksacija, iš kurios nėra galimybės net identifikuoti piniginių sumų gavėjo. Be to, VDI duomenimis, analogiški pareiškėjos 2022 m. gruodžio 22 d. skundo priedo dokumentai pareiškėjos atstovo G. G. buvo pateikti Darbo ginčų komisijai, nagrinėjant V. O. ir S. D. darbo ginčo bylas, taigi į šiuos dokumentus jau atsižvelgta priimant Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimus Nr. DGKS-4293 ir Nr. DGKS-4295.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Enity LT“(buv. UAB „IT Sistemos“) (toliau ir – TSA) atsiliepimu teismo prašo: 1) priteisti iš pareiškėjos UAB „Enity LT“ naudai 3963,96 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas; 2) pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą remiantis šiais motyvais:

Faktinės aplinkybės

4.1.                      Pareiškėja ir TSA 2021-08-19 sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėja (subrangovas) įsipareigojo atlikti sutartus sistemų montavimo, instaliavimo ir kitus suderėtus darbus TSA (rangovo) naudai objekte – sandėliavimo paskirties pastate su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) mieste (toliau – Objektas Kaune). Numatyta darbų Objekte Kaune pabaiga 2021 m. spalio 20 d., tačiau nespėjus iki numatytos datos atlikti sutartų darbų, darbai Objekte Kaune buvo tęsiami iki 2022 m. kovo mėnesio. Tai patvirtina 2022 m. balandžio 19 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), išrašyta už elektrotechnikos įrengimo, sandarinimo, skydų rinkimo, įrengimų instaliavimo darbus Objekte Kaune, pagal atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

4.2.                      Pagal minėtą rangos sutartį pareiškėja atliko sutartus darbus Objekte Kaune. Darbams atlikti pareiškėjas pasitelkdavo savo darbuotojus, tarp jų ir V. O. bei S. D.. Objekte Kaune dirbo tik pareiškėjos darbuotojai, TSA darbuotojai jokių darbų šiame objekte neatliko. Atliktus darbus objekte pareiškėja perduodavo TSA pagal atliktų darbų aktus bei TSA už juos atsiskaitydavo pagal pareiškėjos išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

4.3.                      Iš administracinėje byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Darbo ginčų komisijoje priimtas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. DGKS-4295 V. O. darbo byloje Nr. APS-131-13488/2022 bei 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. DGKS-4293 S. D. darbo byloje Nr. APS-13487/2022, kuriuose nustatyta, kad V. O. nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 10 d. ir S. D. nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. kovo 10 d. dirbo pareiškėjos naudai. TSA žiniomis, šie Darbo ginčų komisijos sprendimai nebuvo apskųsti teismui, todėl yra įsiteisėję ir ginčo šalims turi privalomąją galią.

Atsiliepimo motyvai

4.4.                      Skunde pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad darbo santykius V. O. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 10 d. ir S. D. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. kovo 10 d. turėjo ne su pareiškėja, o su TSA. TSA su šiuo teiginiu nesutinka bei laiko jį nepagrįstu ir deklaratyviu, kadangi tarp TSA bei V. O. ir S. D. nebuvo darbo santykių požymių.

4.5.                      Remiantis DK 32 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis). VDI yra pateikusi išaiškinimą, pagal kurį „pagrindinės sąlygos, kuriomis, be kita ko, vadovaujantis yra traktuotina, jog tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai yra šios: 1) Asmuo įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas; 2) Asmuo yra pavaldus darbdaviui, laikosi darbdavio nustatytų taisyklių ir darbo tvarkos; 3) Asmeniui periodiškai mokama už jo atliekamas darbo funkcijas; 4) Darbdavys aprūpina asmenį reikiamomis darbo priemonėmis ir darbo vieta; 5) Šalys susitaria dėl atostogų suteikimo, kvalifikacijos kėlimo tvarkos ir kt.“

4.6.                      Administracinėje byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog S. D. bei V. O. ir TSA 2022 m. vasario – kovo mėnesiais būtų susitarę dėl tam tikros specialybės darbo, jo sąlygų, darbo vietos ir užmokesčio. Nėra duomenų, kad tarp minėtų asmenų ir TSA būtų susiklostę tęstiniai sutartiniai santykiai, atsiradęs pavaldumas ar būtų periodiškai mokamas darbo užmokestis. Kitaip nei teigia pareiškėja, nebuvo poreikio darbo santykiams atsirasti, kadangi sutartus rangos darbus Objekte Kaune pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. rangos sutartį atliko pareiškėja.

4.7.                      Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjai yra žinoma, jog S. D. ir V. O. TSA pavedimu tuose pačiuose objektuose darbus vykdydavo kartu su pareiškėjos darbuotojais (tarp jų – ir su kitais Ukrainos Respublikos piliečiais), todėl S. D. ir V. O. galėjo manyti, kad jų darbdavys taip pat yra pareiškėja. Nesutiktina su šiuo argumentu, kadangi 2022 m. sausio 13 d. S. D. ir V. O. pasirašė darbo sutartis būtent su pareiškėja, o tai patvirtina pareiškėjos ir darbuotojų suderintą valią sukurti darbo santykius bei darbuotojų pagrįstą lūkestį atlikti sutartyje sulygtą darbą pareiškėjos naudai ir už tai gauti darbo užmokestį.

4.8.                      Nutarime nurodyta, kad S. D. ir V. O. paaiškino, jog 2022 m. vasario – kovo mėnesio darbą jiems suteikė pareiškėjos direktorius. Taigi, darbą minėtiems darbuotojams suteikė pareiškėja bei dėl atlyginimo už šiuos darbus visai brigadai (keturiems pareiškėjos darbuotojams) buvo sutarta su pareiškėja. Taigi, galima teigti, kad S. D. ir V. O. teisingai suvokė, kad pareiškėja yra jų tikrasis darbdavys.

4.9.                      Skunde teigiama, kad 2022 m. sausio 13 d. su S. D. ir V. O. sudarytos darbo sutartys neįsigaliojo šiems asmenims nepradėjus dirbti pareiškėjos įmonėje. Tačiau, darbo sutartyse nurodyta, kad darbo sutartys įsigalioja ir darbuotojai pradeda dirbti „nuo tos dienos, kai [darbuotojas] atvažiuos į Lietuvą“ (atitinkamos darbo sutarties 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad S. D. ir V. O. atvyko į Lietuvą, darbo sutartys turėjo būti laikomos įsigaliojusiomis.

4.10.                      Skunde pareiškėja nurodo, kad 2022 m. sausio 13 d. darbo sutartis sudarė su S. D. ir V. O. todėl, kad tai buvo reikalinga darbuotojų, kaip trečiosios šalies piliečių, įdarbinimo Lietuvoje sąlyga. Galimai, rašytinių darbo sutarčių reikėjo tam, kad minėti asmenys gautų leidimus dirbti ir / ar leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ar nacionalines vizas, išduodamas darbo pagrindu. Taigi, sudarydama šias darbo sutartis, pareiškėja įsipareigojo įdarbinti užsieniečius bei šį savo įsipareigojimą galimai deklaravo Užimtumo tarnybai ir Migracijos departamentui.

4.11.                      Administracinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minėti asmenys faktiškai dirbo darbo sutartyse sulygtą darbą. Administracinėje byloje nustatyta, kad darbuotojai patys paaiškino, jog 2022 m. vasario – kovo mėnesiais dirbo brigadoje su kitais pareiškėjos darbuotojais objektuose bei pareiškėjos pavedimu atliko darbus, sutartus pagal rangos sutartį, sudarytas tarp pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens. Taigi, laikytina, kad darbo sutartys įsigaliojo.

4.12.                      Pareiškėjai teigiant, kad 2022 m. sausio 13 d. sudarytos darbo sutartys neįsigaliojo, remiantis DK 42 straipsnio 3 dalimi pareiškėja privalėjo sumokėti darbuotojams kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sumokėjęs darbuotojams šią kompensaciją.

4.13.                      TSA nesutinka su skundo teiginiu, neva, TSA projektų vadovas A. J. 2022 m. kovo 9 d. į S. D. ir V. O. banko sąskaitas pervedė po 300 Eur darbo užmokesčio, o 2022 m. kovo 7 d. pavedimu į S. D. banko sąskaitą buvo kompensuota 120 Eur kuro išlaidų. V. O. ir S. D. pasiskundus, kad jų darbdavys (pareiškėja) nemoka jiems darbo užmokesčio, todėl neturi pakankamai lėšų būtiniausioms prekėms – maistui ir kurui, A. J. pats asmeniškai paskolino jiems pinigų. 2022 m. kovo 6 d. A. J. pervedė iš savo asmeninės banko sąskaitos į S. D. ir V. O. banko sąskaitas kiekvienam po 300 Eur sumą, kurios paskirtis mokėjimo pavedime „maistui“. Taip pat, 2022 m. kovo 7 d. A. J. pervedė į V. O. banko sąskaitą 120 Eur sumą, kurios paskirtis pavedime „kurui“. Šios sumos nelaikytinos darbo užmokesčiu, kadangi nėra skirtos atlyginti už atliktą darbą, o paskolintos pragyvenimui atsižvelgiant į tai, jog dėl prasidėjusio karo šie asmenys negalėjo sugrįžti į Ukrainą, be to, pervestos ne iš TSA, o iš A. J. asmeninės banko sąskaitos, kuris neturi įgaliojimų TSA vardu mokėti darbuotojams darbo užmokesčio. Taigi, šie vienkartinio pobūdžio pavedimai atlikti iš asmeninės A. J. banko sąskaitos niekaip neįrodo, kad V. O. ir S. D. dirbo pareiškėjos naudai ir / ar šiuos subjektus siejo darbo santykiai.

4.14.                      Pirmiau nurodytos aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, kad nebuvo jokių darbo santykių požymių tarp TSA ir V. O. bei S. D., todėl pareiškėjos argumentas, kad tikruoju darbdaviu buvo ne pareiškėja, o TSA – atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

4.15.                      Atsakovas priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą Nutarimą, kadangi nustatė visus nelegalaus darbo požymius tarp pareiškėjos ir V. O. bei S. D.. Priimdamas Nutarimą, atsakovas rėmėsi šiomis faktinėmis aplinkybėmis:

4.15.1.                      Tarp pareiškėjos ir V. O. bei S. D. 2022 m. sausio 13 d. buvo sudarytos rašytinės darbo sutartys.

4.15.2.                      Apie V. O. ir S. D. įdarbinimą pareiškėjos įmonėje nebuvo pranešta Sodros teritoriniam skyriui.

4.15.3.                      Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. DGKS-4295 yra pripažinta, kad V. O. ir pareiškėją siejo darbo santykiai laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 10 d., o Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. DGKS-4293 pripažinta, kad S. D. ir pareiškėją siejo darbo santykiai laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. kovo 10 d. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų skundusi šiuos Darbo ginčų komisijos sprendimus, todėl Nutarimo priėmimo dieną, jie buvo įsiteisėję ir įgiję privalomąją galią bylos šalims;

4.15.4.                      Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad V. O. ir S. D. patvirtino, jog 2022 m. sausio 13 d. sudarė rašytines darbo sutartis su pareiškėja, faktiškai atliko darbo funkcijas pareiškėjos naudai aukščiau minėtais laikotarpiais, šiais laikotarpiais darbas buvo suteiktas pareiškėjos.

4.16.                      Sudarius darbo sutartis, S. D. ir V. O. kartu su kitais pareiškėjos darbuotojais atliko darbus, kuriuos atlikti pagal statybų rangos sutartį buvo įsipareigojusi pareiškėja. Atlikus sutartus darbus, pareiškėja juos perduodavo TSA, kuris savo ruožtu atlygindavo pareiškėjai už šiuos darbus pagal pareiškėjos išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taigi, minėti asmenys dirbo tenkindami pareiškėjos interesus gauti atlyginimą už atliktus darbus pagal statybų rangos sutartį. Dėl šios priežasties laikytina, kad S. D. ir V. O. darbo sutartyse sutartas darbo funkcijas atliko būtent pareiškėjos naudai.

4.17.                      Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip pažeidimo, sudėties požymiai, t. y. nustatyta, kad V. O. nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 10 d. ir S. D. nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. kovo 10 d. dirbo pareiškėjos naudai, t. y. atliko darbines funkcijas, jų darbą organizavo pareiškėjos vadovas, tačiau nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, apie jų įdarbinimą, ne vėliau kaip vieną darbo dieną iki numatomos darbo pradžios, nebuvo pranešta Sodros teritoriniam skyriui.

4.18.                      Pareiškėja teigia, kad  56 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du savarankiški nelegalaus darbo konstatavimo pagrindai. Pareiškėja nurodo, kad nesant pareiškėjos veiksmuose (neveikime) nelegalaus darbo pagrindo, įtvirtinto  56 straipsnio 1 d. 2 punkte, toks pažeidimas Nutarime negalėjo būti konstatuotas, o pareiškėjai negalėjo būti pripažinta kaltė dėl jo padarymo. Nesutiktina su šiuo skundo argumentu, kadangi  56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatomi tie nelegalaus darbo atvejai, kai trečiosios šalies pilietis yra įdarbinamas nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, kurie reglamentuoja trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti Sodrai yra taikoma bet kokios pilietybės darbuotojų atžvilgiu, todėl tai yra viena iš būtinųjų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygų. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pareiškėja nepranešė Sodrai apie S. D. ir V. O. įdarbinimą, atsakovas teisėtai ir pagrįstai konstatavo DK 42 straipsnio 2 dalies ir  56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimą.

4.19.                      Apibendrinant nurodytus argumentus, daroma išvada, kad nėra darbo santykių požymių tarp TSA ir S. D. bei V. O., pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Nutarimas turi būti paliktas galioti.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

5.       Byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

6.1.                      2021-08-19 tarp MB „Energy Electric LT“ (subrangovas) ir UAB „Enity LT“ (rangovas) buvo sudaryta Rangos sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėja įsipareigojo per sutartyje nustatytus terminus savo rizika ir lėšomis sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti Sandėliavimo paskirties pastato su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), sutartus sistemų montavimo, instaliavimo ir kitus suderėtus darbus ir perduoti juos TSA, o TSA įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti atliktus darbų rezultatus, sumokėti pagal sutartį apskaičiuotą darbų kainą; sutartyje buvo nustatyta, kad darbų atlikimo terminas yra laikotarpis nuo 2021-08-20 ik 2021-10-20. Į bylą pateikta: 1) pareiškėjos ir TSA sudarytas 2022-04-19 Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Sandėliavimo paskirties pastato su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) – elektrotechnikos įrengimo, sandarinimo, skydų rinkimo, įrengimų instaliavimo darbų perdavimo; kuriame atliktų darbų terminas nenurodytas; 2) 2022-04-19 PVM sąskaitą-faktūra, kad už minėtame atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte atliktus darbus sumokėta.

6.2.                      Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – MD) 2023-02-24 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. GD-1864 informavo VDI Vilniaus teritorinį skyrių, kad Ukrainos piliečiui V. O. (toliau ir – VO) yra išduotas leidimas laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, galiojantis nuo 2022-07-04 iki 2024-07-04; kvietėjas UAB „IT Sistemos“; VO pareiškėja teikė tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos išdavimo, visa buvo išduota ir galiojo iki 2022-06-05. Ukrainos piliečiui S. D. (toliau ir – SD) yra išduotas leidimas laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, galiojantis nuo 2022-06-08 iki 2024-06-08; kvietėjas UAB „IT Sistemos“; SD pareiškėja teikė tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos išdavimo, visa buvo išduota ir galiojo iki 2022-06-15. Prie šio MD rašto pridėti tarpininkavimo raštai dėl nacionalinės vizos, iš kurių matyti, kad kvietėjas yra MB „Energy Electric LT“, kviečiami asmenys yra VO ir SD, numatoma VO ir SD atvykimo data 2022-01-31, numatoma išvykimo data 2023-01-30; VO ir SD yra elektrikai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką dirbti ir turintys profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

6.3.                      2022-01-13 tarp pareiškėjos ir VO sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 20-3.3, kurioje nustatyta, kad ji įsigalioja nuo tos dienos, kai darbuotojas atvažiuos į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties terminas – iki darbuotojo legalaus buvimo Lietuvos Respublikoje pabaigos; VO yra darbuotojas, o VO darbdavys yra pareiškėja; VO priimamas į elektriko poziciją; VO nustatytas 1260 Eur į mėnesį neatskaičius mokesčių mokamas iki kito mėnesio 15 d. darbo užmokestis, darbo laiko norma 40 val. per savaitę.

6.4.                      2022-01-13 tarp pareiškėjos ir SD sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 19-3.3, kurioje nustatyta, kad ji įsigalioja nuo tos dienos, kai darbuotojas atvažiuos į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties terminas – iki darbuotojo legalaus buvimo Lietuvos Respublikoje pabaigos; SD yra darbuotojas, o SD darbdavys yra pareiškėja; SD priimamas į elektriko poziciją; SD nustatytas 1260 Eur į mėnesį neatskaičius mokesčių mokamas iki kito mėnesio 15 d. darbo užmokestis, darbo laiko norma 40 val. per savaitę.

6.5.                      2022-07-18 VO ir SD pateikė skundus VDI dėl to, kad po darbo sutarties pasirašymo praėjo daugiau kaip 5 mėnesiai, VO ir SD atvykus į Sodrą buvo pasakyta, kad VO ir SD oficialiai neįdarbinti.

6.6.                      2022-08-16 VDI surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA0583-0354, kuriame iš pradžių buvo nurodyta, kad patikrinimo (vykusio nuo 2022-07-25 iki 2022-08-16) metu negavus duomenų (įrodymų), kad SD ir VO faktiškai dirbo pareiškėjos įmonėje, nelegalaus darbo faktas nebuvo nustatytas, tačiau gavus informacijos, kad Darbo ginčų komisijoje priimtas 2022-09-19 sprendimas Nr. DGKS-4295 VO darbo byloje (Nr. APS-131-13488/2022) bei Darbo ginčų komisijos 2022-09-19 sprendimas Nr. 4293 SD darbo byloje (Nr. APS-13487/2022) yra įsiteisėję/nėra apskųsti teismui, 2022-08-16 Nelegalaus darbo tyrimo aktas patikslintas naujomis aplinkybėmis, nurodant, jog VO ir SD kreipėsi į VDI bei Darbo ginčų komisiją dėl jų neįdarbinimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kad apie jų darbo sutarties sudarymą ir priėmimą į darbą nėra pranešta Sodros teritoriniam skyriui. Darbo ginčų komisijos 2022-09-19 sprendimu Nr. DGKS-4295 yra pripažinta, kad VO ir pareiškėją siejo darbo santykiai nuo 2022-02-01 iki 2022-03-10, o Darbo ginčų komisijos 2022-09-19 sprendimu Nr. DGKS-4293 – kad SD ir pareiškėją siejo darbo santykiai nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10. Tarp VO ir pareiškėjos buvo pasirašyta 2022-01-13 darbo sutartis Nr. 20-3.3, o tarp SD ir pareiškėjos – 2022-01-13 darbo sutartis Nr. 19-3.3. Tačiau VDI integracijos su Sodros duomenimis, VO ir SD darbo santykiai (socialinio draudimo pradžia ir pabaiga) pareiškėjos įmonėje 2022 m. nėra fiksuojami. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad apie VO ir SD priėmimą į darbą nebuvo pranešta Sodrai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų numatytos darbo pradžios, tuo buvo pažeista DK 42 straipsnio 2 dalis.

6.7.                      VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2022-08-16 raštu Nr. SD-1-17257 „Dėl skundo“ informavo VO, 2022-08-16 raštu Nr. SD-1-17258 informavo SD, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Sodroje VO ir SD darbo santykiai pareiškėjos įmonėje nėra fiksuojami. VDI rašte, adresuotame VO, buvo nurodyta, kad VDI integracijos su Sodra 2022-08-01 duomenimis, nuo 2022-07-14 VO yra įdarbintas ir dirba TSA įmonėje. VDI rašte, adresuotame SD, buvo nurodyta, kad VDI integracijos su Sodra 2022-08-05 duomenimis, nuo 2022-07-14 SD yra įdarbintas ir dirba TSA įmonėje. VDI raštuose rėmėsi DK 42 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad jeigu su darbdaviu VO ir SD pasirašė sutartį, tačiau pagal ją dirbti įmonėje nepradėjo ir nedirbo, laikytina, kad VO ir SD darbo sutartis neįsigaliojo; tokiu atveju darbdaviui pranešti Sodrai apie VO ir SD darbo sutarties sudarymą ir priėmimą į darbą pareiga neatsirado; patikrinimo metu VO ir SD nelegalus darbas nenustatytas; pažymėta, kad nustatyta, jog VO ir SD darbo ginčai su pareiškėja pagal VO ir SD prašymus nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje.

6.8.                      2022-12-13 Integracijos su Sodros informacine sistema duomenimis, VO nuo 2022-07-14 dirba TSA įmonėje, SD nuo 2022-06-23 dirba TSA įmonėje.

6.9.                      2022-07-18 VO su prašymu dėl atlyginimo priteisimo iš pareiškėjos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

6.10.                      Darbo ginčų komisija 2022-09-19 priėmė sprendimą Nr. DGKS-4295 darbo byloje Nr. APS-131-13488/2022. Kaip matyti iš šio Darbo ginčų komisijos sprendimo, nagrinėjant bylą posėdyje dalyvavo VO ir pareiškėjos atstovas. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad ji išnagrinėjo darbo bylą pagal VO prašymą pareiškėjai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo. Darbo ginčų komisija sprendime, be kita ko, nusprendė: 1) pripažinti, kad VO su pareiškėja darbo santykiai siejo nuo 2022-02-01 iki 2022-03-10; 2) išieškoti VO naudai iš pareiškėjos 1260 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2022 m. vasario mėn., 596,12 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2022 m. kovo mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 3) įpareigoti pareiškėją pateikti Sodrai patikslintus duomenis apie VO darbo pradžią ir pabaigą, nurodant, kad VO pas pareiškėją dirbo nuo 2022-02-01 iki 2022-03-10.

6.11.                      2022-07-18 SD su prašymu dėl atlyginimo priteisimo iš pareiškėjos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

6.12.                      Darbo ginčų komisija 2022-09-19 priėmė sprendimą Nr. DGKS-4293 darbo byloje Nr. APS-131-13487/2022. Kaip matyti iš šio Darbo ginčų komisijos sprendimo, nagrinėjant bylą posėdyje dalyvavo SD ir pareiškėjos atstovas. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad ji išnagrinėjo darbo bylą pagal SD prašymą pareiškėjai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo. Darbo ginčų komisija sprendime, be kita ko, nusprendė: 1) pripažinti, kad SD su pareiškėja darbo santykiai siejo nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10; 2) išieškoti SD naudai iš pareiškėjos 464,21 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2022 m. vasario mėn., 534,44 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2022 m. kovo mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 3) įpareigoti pareiškėją pateikti Sodrai patikslintus duomenis apie SD darbo pradžią ir pabaigą, nurodant, kad SD pas pareiškėją dirbo nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10.

6.13.                      VDI 2022-11-08 pareiškėjai surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0583-0013, kuriame nurodyta, kad pareiškėja neužtikrino, jog priimant į darbą trečiųjų šalių (Ukrainos Respublikos) piliečius VO ir SD būtų laikytasi norminių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų (trečiųjų šalių piliečių) įdarbinimą, nustatytos tvarkos t. y. kad Sodros teritoriniam skyriui būtų pranešta apie šių darbuotojų priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios. Tai konstatuota nustačius, kad Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022-09-19 sprendimu Nr. DGKS-4295 yra pripažinta, kad VO ir pareiškėją siejo darbo santykiai nuo 2022-02-11 iki 2022-03-10, o Darbo ginčų komisijos 2022-09-19 sprendimu Nr. DGKS-4293 kad SD ir pareiškėją siejo darbo santykiai nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10. Tarp VO ir pareiškėjos buvo pasirašyta 2022-01-13 darbo sutartis Nr.20-3.3, o tarp SD ir pareiškėjos“ – 2022-01-13 darbo sutartis Nr. 19-3.3, tačiau apie darbuotojų VO ir SD darbo santykius pareiškėjos įmonėje nėra pranešta (jų socialinio draudimo pradžia ir pabaiga Sodroje nėra fiksuota). Duomenų apie tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimai VO ir SD darbo bylose Nr. APS-131-13488/2022 bei Nr. APS-131-13487/2022 yra apskųsti teismui (t. y. kad darbo ginčai dėl VO ir SD darbo santykių pareiškėjos įmonėje buvimo pripažinimo iki šiol nėra išspręstas ir kad Darbo ginčų komisijos sprendimai protokolo surašymo dieną nėra įsiteisėję), negauta.

6.14.                      Byloje yra susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp VDI ir pareiškėjos atstovų, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėjos pozicija yra tokia, jog tarp pareiškėjos ir SD bei VO darbo santykiai neatsirado, jie darbo funkcijų pareiškėjos įmonėje nevykdė, todėl apie įdarbinimą Sodra nebuvo informuota; kad darbo santykius SD ir VO 2022 m. vasario mėn., kovo mėn. (iki kovo 10 d.) turėjo ne su pareiškėja, o su TSA; tai patvirtina aplinkybės, kad A. J., kuris pasirašė pareiškėjos atliktų darbų aktą ir nuo 2021 m. sausio mėn. yra TSA projektų vadovas, iš asmeninės sąskaitos 2022-03-09 SD ir VO pervedė po 300 Eur darbo užmokesčio, nes SD ir VO iki 2022-08-02 neturėjo deklaruotų darbo santykių su TSA.

6.15.                      Byloje yra VO ir SD 2022-12-16 ranka parašyti paaiškinimai, kad VO nuo 2022-02-01 iki 2022-03-10, o SD nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10 dirbo pareiškėjos įmonėje, vykdė darbus pagal elektriko specialybę, pagal išdirbį.

6.16.                      Byloje yra 2023-02-23 VO ir SD ranka parašyti raštai su iš esmės identišku tekstu, kad VO ir SD dirbo įmonės „Energy Electric LT“ naudai nuo 2022 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini).

6.17.                      Pareiškėja skunde nurodo, kad prideda išrašus iš SD ir VO banko sąskaitų. Teismas, vertindamas šiuos dokumentus, pažymi, kad jie pateikti tokia forma, jog juose nurodytos datos, fizinių asmenų vardai, pavardės, sumos eurais su pliuso arba minuso ženklu prie jų, tam tikri įrašai, pavyzdžiui, „kurui“, „maistui“, „skola“, „ss“, „sss“, „ssss“, „sssss“, tačiau neaišku, kas tiksliai, kam, kada, iš kokios banko sąskaitos į kokią banko sąskaitą pervedė pinigus, tai nėra oficialių banko sąskaitų išrašai, mokėjimo nurodymai ar kitų oficialių mokėjimų dokumentų nuorašai/kopijos.

6.18.                      Byloje yra 2022-10-27 Integracijos su VSDFV informacine sistema išrašas, iš kurio matyti, kad A. J., savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2009 m., nuo 2022-03-02 vykdo individualią veiklą, nuo 2021-01-11 yra TSA darbuotojas.

6.19.                      VDI 2022-11-22 surašė Nutarimą, kuriuo už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pirmą kartą) dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą pareiškėjai skyrė 3500 Eur baudą; Nutarime nurodyta, kad, skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją), buvo įvertinta, jog pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu įmonės darbo organizavimu, įmonėje dirbo du nelegalūs darbuotojai, įmonės atstovas su VDI nebendradarbiavo, paaiškinimų neteikė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime be kita ko konstatuota:

6.19.1.                      Į VDI kreipėsi užsienio piliečiai SD ir VO, kurie skunde nurodė, kad pasirašius darbo sutartį jie per 5 mėnesius nebuvo oficialiai įdarbinti, apie jų darbą pareiškėjos įmonėje nebuvo informuota Sodra.

6.19.2.                      Darbo ginčų komisijoje priimtas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. DGKS-4295 VO darbo byloje (Nr. APS-131-13488/2022) bei 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. 4293 SD darbo byloje (Nr. APS-13487/2022), sprendimai yra įsiteisėję / nėra apskųsti teismui. 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. DGKS-4295 yra pripažinta, kad VO ir pareiškėją siejo darbo santykiai nuo 2022-02-01 iki 2022-03-10, o 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. DGKS-4293 - kad SD ir pareiškėją siejo darbo santykiai nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10.

6.19.3.                      Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad VO paaiškino, kad faktiškai darbo funkcijas pareiškėjos naudai atliko nuo 2022-02-01 iki 2022-03-10; SD paaiškino, kad darbo funkcijas bendrijos naudai atliko nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10, po to jiems darbo bendrijos direktorius jau nesuteikė, direktorius dingo. Paaiškino, kad dirbo keturių asmenų brigadoje, kurią sudarė VO, I. C., S. S. ir SD. Su darbdaviu žodžiu buvo susitarę dėl apmokėjimo pagal išdirbį visai brigadai, tačiau darbdavys (pareiškėja) neatsiskaitė su jų brigada.

6.19.4.                      Nustatyta, kad tarp VO ir pareiškėjos buvo pasirašyta 2022-01-13 darbo sutartis Nr. 20-3.3, o tarp SD ir pareiškėjos – 2022-01-13 darbo sutartis Nr. 19-3.3, tačiau VDI Integracijos su VSDFV duomenimis, VO ir SD darbo santykiai (socialinio draudimo pradžia ir pabaiga) pareiškėjos įmonėje 2022 m. nėra fiksuojami). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apie VO ir SD priėmimą į darbą pareiškėjos įmonėje nebuvo pranešta Sodrai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbuotojų numatytos darbo pradžios, tuo pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalį.

6.19.5.                      Dėl nelegalaus darbo. Remiamasi UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, DK  32 straipsnio 1 dalimi, 43 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsniu Kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19- 2013). 

6.19.6.                      Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2020-11-13 pareiškėjos direktorius yra D. S., kuris ir pasirašė darbo sutartis su minėtais asmenimis.

6.19.7.                      Yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip pažeidimo, sudėties požymiai, t. y. nustatyta, kad VO nuo 2022-02-01 iki 2022-103-10 ir SD nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10 dirbo pareiškėjos naudai, t. y. atliko darbines funkcijas, jų darbą organizavo bendrijos vadovas; tačiau nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, apie jų įdarbinimą, ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios, nebuvo pranešta Sodros teritoriniam skyriui.

6.19.8.                      Kaltė įrodyta  pažeidimo protokolu juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ0583-0013; 2022-08-16 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA0583-0354, paaiškinimais, Juridinių asmenų registro išrašu, Sodros duomenimis, Darbo ginčų komisijos sprendimais ir kita bylos medžiaga.

6.19.9.                      Konstatuotina, kad pareiškėja, atstovaujama direktoriaus D. S., pažeidė  56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi neužtikrino, kad apie bendrijos naudai dirbusius trečiųjų šalių piliečius (Ukrainos Respublikos) VO (dirbo nuo 2022-02-01 iki 2022-03-10) ir SD (dirbo nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10) teisės aktų nustatyta tvarka būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui apie šių darbuotojų priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios. Tarp VO ir pareiškėjos darbo sutartis buvo sudaryta 2022-01-13 Nr. 20-3.3, o tarp SD ir pareiškėjos- 2022-01-13 darbo sutartis Nr. 19-3.3, tačiau apie darbuotojų VO ir SD darbo santykius pareiškėjos įmonėje nėra pranešta (jų socialinio draudimo pradžia ir pabaiga minėtoje įmonėje Sodroje nėra fiksuojama).

6.19.10.                      Šiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas bei  56 straipsnio 1 dalies 2 punktą Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta  56 straipsnio 5 dalyje.

7.       UĮ 56 straipsnyje „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ nustatyta:

7.1.                      Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (1 dalis).

7.2.                      Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies arba 155 straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu (2 dalis).

7.3.                      Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti (3 dalis).

7.4.                      Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti rašytinę darbo sutartį su nelegaliai dirbusiu asmeniu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (4 dalis).

7.5.                      Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo data), nelegalaus darbo pradžios data, darbdavio juridinio asmens pavadinimas ir kodas, šiam juridiniam asmeniui atstovaujančio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, – jo vardas ir pavardė, asmens kodas) Migracijos departamentui (5 dalis).

7.6.                       Be šio straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi: 1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; 2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas (6 dalis).

7.7.                      Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka (8 dalis).

7.8.                      Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2 ir 3 punktuose ir 8 dalyje nurodytais atvejais laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija ar darbuotojas įrodo, kad jam mokėtas didesnis darbo užmokestis, arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo, kad nelegalaus darbo laikotarpis buvo trumpesnis (9 dalis).

7.9.                      Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (10 dalis).

8.       UĮ 60 straipsnyje nustatyta, kad VDI, skirdama UĮ 56 straipsnyje numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą; baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. (60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas UĮ 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (60 straipsnio 4 dalis).

9.       DK nustatyta:

9.1.                      Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (32 straipsnio 1 dalis).

9.2.                      Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis) (42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje (42 straipsnio 2 dalis). Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti; jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo; jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės (42 straipsnio 3 dalis).

9.3.                      Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (43 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu (43 straipsnio 2 dalis).

9.4.                      Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (229 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (229 straipsnio 2 dalis).

9.5.                      Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai (230 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (230 straipsnio 2 dalis).

9.6.                      Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (231 straipsnio 1 dalis). Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (231 straipsnio 3 dalis).

9.7.                      Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (231 straipsnio 7 dalis).

10.       Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad mažosios bendrijos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais ir mažosios bendrijos su juo sudaryta civiline (paslaugų) sutartimi (22 straipsnio 6 dalis); mažosios bendrijos vadovas veikia mažosios bendrijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (22 straipsnio 7 dalis); mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą, priima sprendimą mažajai bendrijai tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, steigti mažosios bendrijos filialus ir atstovybes, tvirtina mažosios bendrijos filialų ir atstovybių nuostatus, priima sprendimą dėl šių filialų ar atstovybių vadovų paskyrimo, mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis paima mažosios bendrijos lėšų ir išmoka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais. Darbo sutartys su darbuotojais sudaromos, jeigu mažosios bendrijos narių susirinkimas yra įgyvendinęs šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte jam suteiktą teisę (22 straipsnio 8 dalis). Mažosios bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teise spręsti, ar mažajai bendrijai reikalingi darbuotojai. Jeigu taip, – nustatyti mažosios bendrijos struktūrą, etatų sąrašą ir darbuotojams mokamų atlyginimų dydžius (13 straipsnio 7 punktas).

11.       Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Sodros administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

12.       Pareiškėja skunde paaiškina, kad Nutarime padaryta išvada, kad SD ir VO pareiškėjos naudai dirbo laikotarpiu nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10, nors Nutarime nėra jokių šią išvadą patvirtinančių tiesioginių įrodymų (nei rašytinių, nei kitos formos). Pažymi, kad Darbo ginčų komisijos 2022-09-19 sprendimuose, priimtuose darbo bylose Nr. APS-131-13482/2022 ir APS-131-13484/2022, apie atitinkamus SD ir VO darbo pareiškėjos įmonėje laikotarpius buvo nurodyta išimtinai pačių asmenų žodinių paaiškinimų, duotų Darbo ginčų komisijos posėdyje, pagrindu. Be to, priimant Nutarimą, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad SD ir VO ginčo laikotarpiu buvo pavaldūs pareiškėjos įmonei ir jos naudai atliko darbo funkcijas (DK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi UĮ pažeidimo byloje darbo santykių faktas tarp SD bei VO ir pareiškėjos nebuvo įrodytas. Šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti remiantis toliau išdėstytais teismo motyvais.

13.       Kaip minėta, administracinėje byloje yra tarpininkavimo raštai, iš kurių matyti, kad pareiškėja kaip kvietėjas teikė tarpininkavimo raštus dėl nacionalinės vizos išdavimo kviečiamiems asmenims VO ir SD – elektrikams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti ir turintiems profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; tarpininkavimo raštuose nurodyta, kad su VO ir SD 2022-01-13 sudarytos neterminuotos darbo sutartys, kad darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu VO ir SD bus mokamas 1260 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Administracinėje byloje duomenų apie tai, kad šiuos tarpininkavimo raštus pareiškėja atšaukė, nėra. Administracinėje byloje yra 2022-01-13 tarp pareiškėjos ir VO sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 20-3.3, kurioje nustatyta, ji įsigalioja nuo tos dienos, kai darbuotojas atvažiuos į Lietuvos Respubliką, kad VO yra darbuotojas, o VO darbdavys yra pareiškėja, VO priimamas į elektriko poziciją, VO nustatytas 1260 Eur į mėnesį neatskaičius mokesčių mokamas iki kito mėnesio 15 d. darbo užmokestis. 2022-01-13 tarp pareiškėjos ir SD sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 19-3.3, kurioje nustatyta, ji įsigalioja nuo tos dienos, kai darbuotojas atvažiuos į Lietuvos Respubliką, kad SD yra darbuotojas, o SD darbdavys yra pareiškėja, SD priimamas į elektriko poziciją, SD nustatytas 1260 Eur į mėnesį neatskaičius mokesčių mokamas iki kito mėnesio 15 d. darbo užmokestis, darbo laiko norma 40 val. per savaitę.

14.       2022-07-18 VO ir SD su prašymais dėl atlyginimo priteisimo iš pareiškėjos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2022-09-19 priėmė sprendimą Nr. DGKS-4295 darbo byloje Nr. APS-131-13488/2022, kurią nagrinėjant posėdyje dalyvavo VO ir pareiškėjos atstovas; Darbo ginčų komisija sprendime, be kita ko, nusprendė: 1) pripažinti, kad VO su pareiškėja darbo santykiai siejo nuo 2022-02-01 iki 2022-03-10; 2) išieškoti VO naudai iš pareiškėjos darbo užmokes už 2022 m. kovo mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 3) įpareigoti pareiškėją pateikti Sodrai patikslintus duomenis apie VO darbo pradžią ir pabaigą, nurodant, kad VO pas pareiškėją dirbo nuo 2022-02-01 iki 2022-03-10. Darbo ginčų komisija 2022-09-19 priėmė sprendimą Nr. DGKS-4293 darbo byloje Nr. APS-131-13487/2022, kurią nagrinėjant posėdyje dalyvavo SD ir pareiškėjos atstovas; Darbo ginčų komisija sprendime, be kita ko, nusprendė: 1) pripažinti, kad SD su pareiškėja darbo santykiai siejo nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10; 2) išieškoti SD naudai iš pareiškėjos darbo užmokes už 2022 m. kovo mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 3) įpareigoti pareiškėją pateikti Sodrai patikslintus duomenis apie SD darbo pradžią ir pabaigą, nurodant, kad SD pas pareiškėją dirbo nuo 2022-02-18 iki 2022-03-10.

15.       Liteko duomenimis, pareiškėja Darbo ginčų komisijos 2022-09-19 sprendimo Nr. DGKS-4295 darbo byloje Nr. APS-131-13488/2022 ir Darbo ginčų komisijos 2022-09-19 sprendimo Nr. DGKS-4293 darbo byloje Nr. APS-131-13487/2022 teismui neskundė, t. y. per DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 (vieno) mėnesio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą ieškinio teismui nepareiškė. Taigi, Darbo ginčų komisijos sprendimai yra įsiteisėję, o šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjamas darbo ginčas dėl teisės iš esmės, todėl teismui, atsižvelgiant į DK 229, 230, 231 straipsnių nuostatas, šioje administracinėje byloje nėra pagrindo vertinti minėtų Darbo ginčų komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo; Darbo ginčų komisijos sprendimuose nustatyti faktai laikyti įrodytais.

16.       Papildomai pažymėtina, kad pareiškėja teigia, jog Darbo ginčų komisijos 2022-09-19 sprendimuose, priimtuose darbo bylose Nr. APS-131-13482/2022 ir APS-131-13484/2022, apie atitinkamus SD ir VO darbo pareiškėjos įmonėje laikotarpius buvo nurodyta išimtinai pačių asmenų žodinių paaiškinimų, duotų Darbo ginčų komisijos posėdyje, pagrindu. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš Darbo ginčų komisijos sprendimų, apie SD ir VO darbo pareiškėjos įmonėje laikotarpius buvo sprendžiama ne tik remiantis SD ir VO paaiškinimais, bet taip pat ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

17.       Pareiškėja teigia, kad darbo sutartis su SD ir VO pareiškėja sudarė (pasirašė) 2022-01-13, nes tai buvo reikalinga SD ir VO, kaip trečiosios šalies piliečių, įdarbinimo Lietuvoje sąlyga, tačiau nurodytos darbo sutartys pagal DK 42 straipsnio 3 dalį neįsigaliojo SD ir VO nepradėjus dirbti pareiškėjos įmonėje. Darbo santykius nurodytu laikotarpiu SD ir VO turėjo ne su pareiškėja, o su jos vykdytų rangos darbų užsakovu TSA UAB „Enity LT“; pareiškėjai yra žinoma, jog SD ir VO TSA pavedimu tuose pačiuose objektuose darbus vykdydavo kartu su pareiškėjos darbuotojais (tarp jų – ir su kitais Ukrainos Respublikos piliečiais), todėl SD ir VO galėjo manyti, kad jų darbdavys taip pat yra pareiškėja.

18.       Teismas šiuo pareiškėjos argumentus atmeta remdamasis anksčiau teismo išdėstytais motyvais. Pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2022-01-18 iki 2022-03-10 VO ir SD darbo santykius turėjo ne su pareiškėja, o su TSA. Administracinėje byloje esančiais duomenimis, VO nuo 2022-07-14 dirba TSA įmonėje, o SD nuo 2022-06-23 dirba TSA įmonėje.

19.       Pareiškėja teigia, kad mokėjimų SD ir VO neatliko. A. J., kuris pasirašydavo TSA užsakymu pareiškėjos atliktų darbų aktus, ir nuo 2021 m. sausio mėn. yra TSA projektų vadovas, 2022-03-09 SD ir VO banko sąskaitas pervedė po 300 Eur darbo užmokesčio, 2022-03-07 pavedimu į SD banko sąskaitą buvo kompensuota 120 Eur kuro išlaidų. Kadangi SD bei VO ir TSA iki 2022-08-02 deklaruotų darbo santykių neturėjo, nurodyti mokėjimai atlikti iš asmeninės A. J. banko sąskaitos. Todėl VDI tikruoju SD ir VO darbdaviu turėjo pripažinti ne pareiškėją, o TSA.

20.       Kaip minėta, pareiškėja skunde nurodo, kad prideda išrašus iš SD ir VO banko sąskaitų. Teismas, vertindamas šiuos dokumentus, pažymi, kad jie pateikti tokia forma, jog juose nurodytos datos, fizinių asmenų vardai, pavardės, sumos eurais su pliuso arba minuso ženklu prie jų, tam tikri įrašai, pavyzdžiui, „kurui“, „maistui“, „skola“, „ss“, „sss“, „ssss“, „sssss“, tačiau neaišku, kas tiksliai, kam, kada, iš kokios banko sąskaitos, į kokią banko sąskaitą pervedė pinigus, tai nėra oficialių banko sąskaitų išrašai, mokėjimo nurodymai ar kitų oficialių mokėjimų dokumentų nuorašai/kopijos, todėl, teismas, atsižvelgdamas į, pareiškėjos teigimu, pridedamų išrašų iš SD ir VO banko sąskaitų, formą ir turinį, neturi pagrindo jų vertinti kaip patikimų įrodymų.

21.       Pareiškėja teigia, kad nesant pareiškėjos veiksmuose (neveikime) nelegalaus darbo pagrindo, įtvirtinto UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, toks pažeidimas Nutarime negalėjo būti nustatytas, o pareiškėjai negalėjo būti pripažinta kaltė dėl jo padarymo.

22.       Teismas, vertindamas Nutarimo turinį, anksčiau aptartą administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą.

23.       Pareiškėja teigia, kad Nutarimu nepagrįstai pareiškėjai skirta artima vidutinei administracinė bauda, be kita ko, remiantis pareiškėjos nebendradarbiavimu, paaiškinimų ir dokumentų neteikimo aplinkybėmis. Priešingai, pareiškėja su VDI bendradarbiavo, UĮ pažeidimo byloje teikė paaiškinimus ir dokumentus, t. y. elektroniniu paštu buvo teikti dokumentai ir paaiškinimai VDI: 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. spalio 25 d. Būtent 2022 m. spalio 25 d. pateiktame pareiškėjos paaiškinime buvo pasiūlyta dėl atitinkamų paaiškinimų pateikimo kreiptis į TSA, kuri ir buvo tikrasis SD ir VO darbdavys, tačiau tai nebuvo padaryta.

24.       Kaip minėta, Nutarime nurodyta, jog, skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją), VDI įvertino, jog pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu įmonės darbo organizavimu, įmonėje dirbo du nelegalūs darbuotojai, įmonės atstovas su VDI nebendradarbiavo, paaiškinimų neteikė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

25.       Kaip minėta, pagal UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą, VDI, nustačiusi, kad darbdavys padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

26.       Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, jog paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. LVAT yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

27.       Teismas, vertindamas administracinėje byloje pateiktus elektroninius laiškus, jų turinį, pavyzdžiui, 2022-10-25 G. G. elektroninį laišką, adresuotą V. Š., 2022-10-27 V. Š. elektroninį laišką, adresuotą G. G., 2022-10-27 G. G. elektroninį laišką, adresuotą V. Š., 2022-10-21 V. Š. elektroninį laišką, adresuotą A. S. B., 2022-10-21 A. S. B. elektroninį laišką, adresuotą V. Š., pažymi, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja dėjo visas pastangas su VDI bendradarbiauti tinkamai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, pažymi, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda (po 1750 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir dėl to turėtų būti mažinama. Teismas konstatuoja, kad VDI Nutarimu pareiškėjai paskirta 3500 Eur bauda yra paskirta teisėtai, proporcinga padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo mažinti paskirtos baudos dydį remiantis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais.

28.       Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

29.       TSA UAB „Enity LT“ prašo priteisti iš pareiškėjos UAB „Enity LT“ naudai 3963,96 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (3 dalis); teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (4 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

31.       Byloje yra 2023-02-01 atstovavimo sutartis, sudaryta tarp TSA ir advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT, 2023-02-28 PVM sąskaita-faktūra COB Nr. 18402, išrašyta minėtos advokatų kontoros pareiškėjai apmokėti 3963,96 Eur už suteiktas teisines paslaugas, 2023-03-01 Lėšų pervedimo nurodymas Nr. 16675, patvirtinantis, kad pareiškėja pervedė minėtai advokatų kontorai 3963,96 Eur.

32.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

33.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas; teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1330-556/2015). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021); tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016).

34.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).

35.       Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus TSA atstovų suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, TSA prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 1000 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra labai sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Energy Electric LT“ skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Enity LT“, juridinio asmens kodas 300154421, iš pareiškėjos mažosios bendrijos „Energy Electric LT“, juridinio asmens kodas 305655799, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                 Sigita Fomičiova

 

 

                                                                                         Indrė Pukanasytė-Biekšė

 

 

                                                                                         Gediminas Užubalis                                                                                        


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 42 str. Socialinės partnerystės lygiai
  • DK 32 str. Valstybinė darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių laikymosi kontrolė ir pažeidimų prevencija
  • CPK
  • eA-1330-556/2015
  • AS-816-438/2015
  • eAS-763-438/2021
  • eA-1308-492/2016
  • eAS-207-520/2018