Civilinė byla Nr. 3K-3-493/2010
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 30
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)
ir Prano Žeimio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š.
ir ieškovės B. Z. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties ir Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovės B. Z. ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai
(teisių perėmėjai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) ir D. Š. dėl atsisakymo
atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovės D. Š. patikslintą
priešieškinį ieškovei B. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė:
1) pripažinti, kad atsakovės D. Š. naudai į Šiaulių 1-ojo notarų biuro
depozitinę sąskaitą įnešti 12 000 Lt yra tinkamas 2008 m. sausio 18 d.
reikalavime Nr. 1 suformuluoto nurodymo vykdymas; 2) įpareigoti atsakovą – Šiaulių
apskrities viršininko administraciją – išduoti ieškovei leidimą tęsti jai
nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos
darbus.
Ieškovė nurodė,
kad 2008 m. gegužės 27 d. kreipėsi raštu į Šiaulių apskrities viršininko
administraciją (toliau – ir ŠAVA) su prašymu leisti tęsti patalpų
rekonstrukcijos darbus; kad atsakovas atsakyme informavo, jog ieškovės prašymas
netenkinamas, o leidimas tęsti administracinių patalpų rekonstrukcijos į
prekybos ir administracines patalpas (duomenys neskelbtini) darbus bus
išduotas tik įvykdžius 2008 m. sausio 18 d. reikalavimo Nr. 1 nurodymus ir
pateikus tai patvirtinančius dokumentus, t. y. atlikus D. Š. bute remonto
darbus ar susitarus su ja dėl kompensacijos už šiuos darbus. Ieškovė teigimu,
toks atsakovo atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Bylos
nagrinėjimo metu atsakovė D. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš
ieškovės 58 179,71 Lt turtinei žalai atlyginti, 35 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti, visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nurodė,
kad dėl ieškovės vykdomų rekonstrukcijos darbų rekonstruojant administracines
patalpas į prekybos–administracines atsakovei nuosavybės teise priklausančiam
butui buvo padaryta esminių pažeidimų; kad, remiantis visiško nuostolių
atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnis),
atsakovės buto remonto išlaidas privalo atlyginti ieškovė. Atsakovė teigė, kad
dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ji patyrė ir neturtinę žalą, kad dėl padarytų
jos butui pažeidimų ji labai išgyveno, pablogėjo jos sveikatos būklė.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto
apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės
patikslintą priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė,
kad ieškovė pagal UAB ,,Šiaulių komprojektas“ parengtą projektą gyvenamojo namo
(duomenys neskelbtini) pirmajame aukšte vykdė administracinių patalpų
rekonstravimo į prekybos–administracines patalpas statybos remonto darbus, kad
darbai buvo atliekami ūkio būdu; kad šių darbų metu statybos priežiūros
institucijai, t. y. atsakovui ŠAVA, gavus namo bendraturtės – atsakovės D. Š. –
skundą ir atlikus patikrinimą, ieškovei buvo nustatyti įpareigojimai, kuriuos
ji privalėjo įvykdyti iki 2008 m. kovo 1 d.; kad atsakovas ŠAVA 2008 m. sausio
18 d. reikalavimu Nr. 1 nustatė, jog, ieškovei vykdant rekonstrukcijos darbus,
virš rekonstruojamų patalpų esančiame bute kaip deformacijų padariniai sienose
ir pertvarose atsirado nedideli įtrūkimai, dėl to iš ieškovės buvo pareikalauta
pašalinti atsiradusių deformacijų padarinius pagal ekspertų sprendimus su buto
savininke sutartu laiku; kad ŠAVA atstovas nurodė, jog D. Š. užsakymu
atlikta ekspertizė neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl ko buvo pareikalauta
iš ieškovės užsakyti buto konstrukcijų ekspertizę ir rekomenduota kreiptis į
Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos
ministerijos dėl ekspertizės akto įvertinimo. Teismas nustatė, kad, ieškovei
iki reikalavime nurodyto termino neįvykdžius atsakovo įpareigojimų, ŠAVA
atstovas 2008 m. kovo 3 d. statybos sustabdymo aktu Nr. 1 pareikalavo
sustabdyti bet kokius statybos darbus iki bus gautas leidimas juos tęsti.
Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikto UAB ,,Statinių tyrimo ir projektavimo
centro“ 2008 m. kovo 17 d. atlikto pastato konstrukcijų techninės būklės
įvertinimo akto Nr. 08-12 negalima pripažinti tinkamu atsakovo ŠAVA 2008 m.
sausio 18 d. reikalavimo Nr. 1 įvykdymu tiek dėl akto formos, tiek dėl jo
turinio, nes neišsiaiškinti bute atsiradusių deformacijų priežastys ir galimi
jų padariniai. Teismas pabrėžė, kad šiuo aktu nepaneigiamos ir negali būti
paneigtos UAB ,,Pastatų konstrukcijos“ atliktos statinio dalinės (konstrukcijų)
ekspertizės išvados, nurodytos 2008 m. sausio 7 d. ekspertizės akte Nr. SE
07-13; kad 2008 m. sausio 7 d. ekspertizės akte Nr. SE 07-13 ekspertė nurodė,
jog visos deformacijos bute, priklausančiame atsakovei D. Š., atsirado
būtent ieškovei vykdant patalpų pirmame aukšte rekonstrukciją, jog yra
netinkamai parengtas ieškovės užsakytas projektas, o vykdant rekonstrukcijos
darbus, nebuvo laikomasi projekte pateiktų techninių specifikacijų. Teismas
pažymėjo, kad 2008 m. sausio 18 d. reikalavimas Nr. 1 ir 2008 m. kovo 3 d.
statybos sustabdymo aktas Nr. 1 yra priimti imperatyviųjų teisės normų pagrindu
ir turi būti preciziškai ir besąlygiškai vykdomi, o kol jų reikalavimai neįvykdyti,
jie negali būti paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Teismas nurodė,
kad kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sąmatas
privalo būti sudarytas atliktų darbų aktas, kuriame nurodytos visos tiesioginės
išlaidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai ir kaina; kad, vykdant
statybos (remonto) darbus, remiantis viešosios teisės normomis, kai kada rangovas
privalo sudaryti pažymą apie atliktus darbus per atitinkamą periodą, kurioje irgi
nurodomi darbai, jų sąmatinė vertė su PVM (be PVM), atliktų darbų vertė už
atsiskaitomąjį laikotarpį. Teismas konstatavo, kad, nesant tokių dokumentų,
teismas negali tinkamai įvertinti ieškovės prašymo pripažinti, kad 12 000 Lt
yra tinkamas dydis atsakovei D. Š. padarytai žalai atlyginti, taip pat
atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti jai iš ieškovės 58 179,71 Lt
turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad vienu iš įrodymų,
pagrindžiančių žalos dydį, laikytina nepriklausomo turto vertintojo ataskaita,
tačiau tokių įrodymų į bylą nė viena iš šalių nepateikė; kad šalys neprašė
teismo atsakovei padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti ekspertizę;
kad vien ieškovės ar atsakovės pateiktų įrodymų ginčo atveju byloje nepakanka.
Teismas
konstatavo, kad pagal byloje esančių įrodymų visumą teismas neturi pagrindo
abejoti, jog dėl atsakovei padarytos turtinės žalos atsakinga yra ieškovė, ji
šios aplinkybės nenuginčijo; pažymėjo, kad turto sugadinimo atveju asmens
neteisėti veiksmai suprantami kaip apačioje esančių patalpų savininko
nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims,
kad asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą
poveikis iš kito savininko valdomų patalpų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė
nepaneigė ir priežastinio ryšio, susijusio su jos veiksmais dėl atsakovei
padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamai atliekamų rekonstrukcijos darbų
ieškovės patalpose.
Teismas pažymėjo,
kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas
nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę; kad šiuo atveju,
kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių
išlaidų, teismas neturi pagrindo žalos dydį nustatyti kitais skaičiavimo
būdais. Teismas pažymėjo, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo
dalykas yra žalos dydis, teismas, nesant atitinkamų įrodymų jai nustatyti,
negali sprendime remtis jos dydį nepatvirtinančiais įrodymais, negali tenkinti
šalių reikalavimų, kad būtų teisingai išspręstas jų ginčas. Teismas nurodė, kad
pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio
negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tačiau šioje byloje nei
ieškovė, nei atsakovė nepateikė teismui visų įrodymų, kurių pagrindu būtų
galima padaryti išvadą, jog ieškinys ar patikslintas priešieškinis yra įrodytas
dėl atsakovės patirtų nuostolių dydžio.
Teismas atmetė
atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
nurodęs, kad žala atsakovės gyvenamajai patalpai buvo padaryta delikto
pagrindu, o įstatyme neturtinės žalos atlyginimas tokiu atveju nenustatytas
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006); kad nagrinėjamu atveju ieškovė
nusikalstamų veiksmų dėl atsakovės turto neatliko, todėl nėra pagrindo
atlyginti neturtinę žalą atsakovei pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį.
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 30 d.
nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą paliko
nepakeistą.
Teisėjų kolegija
sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
III. Kasacinių skundų
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas
atsakovės patikslintas priešieškinis, patenkinti atsakovės patikslintą
priešieškinį, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas 3540 Lt
bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokėjus UAB ,,Pastatų konstrukcijos“ už
statinio ekspertizę, ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus
antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų surašymą, taip pat
kitas bylinėjimosi išlaidas pirmosios, apeliacinės instancijų ir kasaciniame
teisme. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai
netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, nevertino, kad
teismai turi apginti nukentėjusio asmens interesus, o sprendimas atmesti
reikalavimą dėl žalos atlyginimo vien tuo pagrindu, kad nėra tiksliai įrodytas
asmens patirtų nuostolių dydis, negali būti priimamas, nes tai prieštarautų
civilinės atsakomybės prigimčiai, reikštų nuostolių atlyginimo principo
pažeidimą, tolesnį nukentėjusio asmens teisėtų interesų pažeidimą.
Pagrindas
prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto
sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos
atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar turėjo realių turto atkūrimo išlaidų, ir
ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Asmens teisė į turtinės žalos
atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. CK 6.251
straipsnyje nustatyta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme
nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių
atlyginimo principo. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir
nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas
skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo
reikalavimus atitinkančiais įrodymais, taip pat ir sąmatomis.
Kasatorė kaip
įrodymą dėl jai padarytos turtinės žalos pateikė D. P., kuriai suteikta teisė
eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto
dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas, sudarytą atsakovės buto remonto (be
sienų stiprinimo darbų) lokalinę sąmatą, pagal kurią buto remonto kaina būtų 58
179,71 Lt. Į šią remonto darbų kainą neįskaičiuotas baldų išgabenimas, apsauga.
Kasatorė įrodė jai padarytos turtinės žalos konkretų dydį, tai yra pagrindas
tenkinti jos patikslintą priešieškinį. Kasatorė teismui pateikė ir V. P.,
kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, sudarytą
atsakovės buto defektų likvidavimo lokalinę sąmatą, pagal kurią buto remontui
reikalinga 61 222,25 Lt suma. Teismai neteisėtai šių sąmatų nevertino kaip
įrodymų, pagrindžiančių, kiek kasatorei kainuos atkurti turtą po jo sugadinimo.
CK 6.249
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio
negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tuo atveju, kai žalos
padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti
atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų
nuostolių dydžio. Europos deliktų teisės nuostatose laikomasi principo, kad
jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl
kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Pagal principų 2:105
straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio
negali įrodyti arba jeigu tai yra neekonomiška.
2. Teismai
pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas
(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsniai). Teismai
netinkamai aiškino ir taikė CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, nes teismams
abejojant dėl tikslaus kasatorei padarytos žalos dydžio ir teigiant, kad nėra
visų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl kasatorės patirtų
nuostolių dydžio, jie turėjo imtis priemonių tas abejones pašalinti. Įstatymo
nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179
straipsnis). Teismai netinkamai išaiškino CPK 212 straipsnio 1 dalies normą,
kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios,
nors iš tikrųjų ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių
byloje asmenų iniciatyva. Jei teismai manė, kad ekspertizė reikalinga abejonėms
pašalinti, ji turėjo būti skiriama teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-222/2007).
3. Teismai
netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinės žalos
atlyginimą susiedami tik su nusikalstamais veiksmais ir teigdami, kad kadangi žala
padaryta delikto pagrindu, įstatyme nenumatytas žalos atlyginimas. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-423/2008, konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimą suponuoja
ir tokie deliktiniai veiksmai, nulemiantys dvasinio pobūdžio išgyvenimus, kaip
be asmens žinios ir sutikimo per sklypą nutiesiami inžineriniai tinklai.
Ieškovės
neteisėtais veiksmais kasatorei padarytą neturtinę žalą patvirtino į bylą
pateiktas 2009 m. sausio 7 d. medicininių dokumentų išrašas.
4. Teismai
netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, nepagrįstai iš
ieškovės nepriteisė kasatorės išlaidų, patirtų sumokėjus UAB ,,Pastatų
konstrukcijos“ už šios bendrovės atliktą statinio (atsakovės buto) tyrimus,
taip pat išlaidų, turėtų sumokėjus antstoliui R. K. už faktinių aplinkybių
konstatavimų protokolų surašymą. Šios išlaidos buvo būtinos, susijusios su
ieškovės ieškinio nepagrįstumo įrodinėjimu, todėl taip pat turėjo būti
priteistos kasatorei.
Kasaciniu skundu
ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas
ieškovės ieškinys, ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai
netinkamai aiškino ir taikė CK 1.2, 6.245, 6.249, 6.251 straipsnių, CPK 2, 6
straipsnių normas. Teismas, tinkamai vykdydamas savo pareigas, įvertinęs
surinktus įrodymus, turėjo konstatuoti, kad ieškovė geranoriškai dar iki bylos
iškėlimo teisme momento sutiko kompensuoti atsakovės nuostolius ir juos
faktiškai kompensavo, įnešdama į Šiaulių 1-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą
12 000 Lt, taip atlygino atsakovės patirtą žalą. Teismai faktiškai atsisakė
ginti abiejų šalių interesus. Teismai pagal CK 6.251 straipsnį galėjo
savarankiškai vertinti šalių patiriamą žalą, esant reikalui, papildomai ir savarankiškai
rinkti trūkstamus įrodymus, mažinti ar didinti nuostolių atlyginimo dydį ir
priimti konkretų sprendimą šioje byloje. Tokio sprendimo nebuvimas pažeidžia CK
1.2 straipsnyje nustatytą teisėtų lūkesčių principą. Ieškovė yra atsidūrusi
tokioje situacijoje, dėl kurios ji patiria didelę žalą, nes dėl nuo jos
visiškai nepriklausančių priežasčių negali tęsti sustabdytų nuosavybės teise
valdomų patalpų rekonstrukcijos darbų. Ieškovė atliko visus Šiaulių viršininko
administracijos nurodytus įpareigojimus, išskyrus įpareigojimą atlikti remonto
darbus atsakovės bute. Šio įpareigojimo vykdymas nepriklauso tik nuo ieškovės
valios. Atsakovė yra aiškiai nurodžiusi, kad nesutiko ir nesutiks įsileisti į
butą ieškovės samdytų darbuotojų remonto darbams atlikti. Toks atsakovės
elgesys pažeidžia CK 1.2 straipsnyje nustatytą neleistinumo piktnaudžiauti savo
teise principą ir CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principus.
Iš bylos duomenų
matyti, kad ieškovės patalpų rekonstrukcijos darbų stabdymo pagrindas yra
atsakovės užsakytos ekspertizės išvadoje nurodytos išvados apie avarinę pastato
būklę. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad avarinės būklės požymių nėra.
Tai patvirtina: 1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
Aplinkos ministerijos 2008 m. kovo 30 d. raštas Nr. 8.4-115-2, kuriame
nurodyta, kad atsakovės užsakymu atlikt tyrimai (ekspertizė) neatitinka
įstatymo reikalavimų, atliekant tyrimą nebuvo atlikta jokių skaičiavimų,
nenaudota jokių specialių techninių priemonių, akte nepakankamai įvertinta
statinio techninė būklė ir skaičiavimais neįrodyta jo avarijos grėsmė; 2)
ieškovės užsakytos ekspertizės išvada, kad nėra jokių avarinės būklės požymių,
būtini darbai greitai ir lengvai atliekami ir jų bendra vertė tik 6058,16 Lt;
3) atsakovės prašymu ekspertizę atlikusios ekspertės K. J. teiginiai teisme,
kad atliko tyrimus naudodamasi žvake, kad jokių matavimų neatliko, kad visas
pastato fasadas jau seniai visas suaižėjęs iki penkto aukšto. Byloje įrodyta,
kad atsakovės ekspertizė yra neteisėta ir nepagrįsta, negali būti teisėtu
pagrindu stabdyti rekonstrukcijos darbus.
Teismai
privalėjo pasisakyti dėl ieškovės sumokėtos 12 000 Lt kompensacijos ir
pripažinti ją tinkama ir pakankama atsakovės buto remontui. Šią išvadą
patvirtina byloje surinkta medžiaga. Atsakovė, įrodinėdama patirtos žalos dydį,
teikė tik vienos su ja susijusios statybų bendrovės sudarytas sąmatas, taip
neteisėtai stengėsi padidinti patirtos žalos dydį.
2. Atsakovei
nesutinkant leisti ieškovei daryti jos bute remonto darbus ir nesutinkant su
ieškovės siūloma kompensacija, dėl ko ieškovei nebuvo išduotas leidimas baigti
patalpų rekonstrukcijos darbus, atsakovė pažeidė CK 1.2 straipsnyje nustatytą
neleistinumo piktnaudžiauti teise principą. Atsakovė piktnaudžiavo savo
teisėmis ir sąmoningai leido kilti ir didėti ieškovės patiriamai žalai. Teismai
privalėjo tinkamai įvertinti atsakovės elgesį ir apginti ieškovės teisėtus
interesus (vykdyti nuosavybės teise valdomų patalpų rekonstrukciją ir vykdyti
jose veiklą), t. y. neleisti, kad dėl atsakovės kaltės ieškovė patirtų žalą.
IV. Atsiliepimų į
kasacinius skundus teisiniai argumentai
Atsiliepimu į
atsakovės kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o
ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos
teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas atsakovės priešieškinis, palikti
nepakeistas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Teismai
nenustatė ieškovės civilinei atsakomybei būtinų sąlygų visumos ir atsakovei
žalos atlyginimo nepriteisė. Ieškovė sutinka su tokiais teismų sprendimais.
Ieškovė teisme yra įrodžiusi, kad atsakovės teikiamos sąmatos yra sudarytos
neteisėtai, tai nurodyta ir ieškovės kasaciniame skunde.
2. Ieškovė siekė
taikiai baigti ginčą iki bylos iškėlimo teisme: organizavo tarpusavio derybas,
siūlė sudaryti taikos sutartį, mokėti atsakovei kompensaciją, atlikti atsakovės
bute ieškovės sąskaita remonto darbus, o atsakovei atmetant visus pasiūlymus,
įnešė į notaro depozitinę sąskaitą 12 000 Lt remonto darbams atlikti. Susipažinus
su bylos medžiaga, akivaizdu, kad ieškovė šioje byloje yra taip pat
pripažintina nukentėjusia šalimi. Ieškovės praktiškai baigti jai nuosavybės
teise priklausančių patalpų rekonstrukcijos darbai dėl atsakovės veiksmų yra
neteisėtai sustabdyti jau keleri metai, ieškovės patalpų rekonstrukcijos darbų
stabdymo pagrindas yra atsakovės užsakytos ekspertizės išvadoje nurodytos
išvados apie pastato avarinę būklę. Bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai
nustatyta, kad avarinės būklės požymių nėra, byloje įrodyta, kad atsakovės
užsakymu parengta ekspertizė yra neteisėta ir negali būti teisėtu pagrindu
stabdyti rekonstrukcijos darbus. Šiaulių apskrities viršininko administracija
neleidžia atnaujinti rekonstrukcijos darbų, o ieškovės patiriama žala kasdien
didėja. Atsakovės veiksmai pažeidžia CK 1.2 straipsnyje nustatytą neleistinumo
piktnaudžiauti teise principą ir CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principus.
Šioje byloje,
kurioje abi šalys yra aiškiai nukentėjusios, teismas vienos šalies atlyginti
patirtą žalą vertino, o kitos atsisakė įvertinti.
3. Ieškovė
sutinka su teismų motyvacija, kad neturtinės žalos atlyginimas atsakovei
nepriteistinas.
4. Ieškovė
prieštarauja atsakovės reikalavimui priteisti jai išlaidas, sumokėtas už
statinio ekspertizę, ir antstoliui – už faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolą. Atsakovės priešieškinis buvo atmestas, todėl nurodytos išlaidos
nepriteistinos. Be to, UAB ,,Pastatų konstrukcijos“ atlikta ekspertizė yra
įvertinta kaip neatitinkanti įstatymų reikalavimų, neteisėta ir nepagrįsta.
Toks įrodymas negali būti vertinamas kaip tinkamas.
Valstybinė
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu
į atsakovės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, ginčijamus teismų
nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Teismai
tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes,
nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, išnagrinėjo
visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai juos vertino, teisingai aiškino ir
taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
2. Pirmosios
instancijos teismas aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl civilinės atsakomybės
kompensacinės funkcijos, kurios tikslas yra atlyginti patirtą žalą tiek, kiek
įrodoma, kad jos faktiškai patirta. Inspekcija sutinka su pirmosios instancijos
teismo argumentu dėl neturtinės žalos atlyginimo.
3. Teismas
pagrįstai nepriteisė atsakovei išlaidų, sumokėtų už atliktą statinio
ekspertizę, nes iš Inspekcijos 2008 m. kovo 20 d. rašto Nr. 8.4-115-2 matyti,
kad ekspertizės akte neįvykdyti svarbūs Statybos techninio reglamento STR
1.06.03:2002 reikalavimai. Išlaidos, sumokėtos antstoliui už faktinių
aplinkybių konstatavimą, yra nebūtinos, nes faktinių aplinkybių konstatavimo
protokole pateikti tapatūs faktai, kaip ir ekspertizės akte. Be to, iš faktinių
aplinkybių konstatavimo protokolo negalima spręsti, ar nufotografuoti įtrūkimai
plečiasi. Tik tinkamai atliktas stebėjimas ir fakto konstatavimas gali turėti
įrodomosios reikšmės.
Atsiliepimu į
ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą,
priteisti jos turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į
kasacinį skundą surašymą apmokėti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Teismai
pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįvykdė Šiaulių apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamento 2008 m. sausio 18 d. reikalavimo Nr. 1. UAB ,,Pastatų
konstrukcijos“ 2008 m. sausio 7 d. statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės
aktas kritikuotas tik todėl, kad jis neatitinka tik statybos techninio
reglamento STR 1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertizė ir statinio
ekspertizė“ 45 punkto reikalavimų. Teismai pagrįstai konstatavo, kad UAB
,,Statinių tyrimo ir projektavimo centras“ 2008 m. kovo 17 d. aktu nepaneigiamos
ir negali būti paneigtos UAB ,,Pastatų konstrukcijos“ atliktos statinio dalinės
(konstrukcijų) ekspertizės išvados. Ieškovės argumentai, kad byloje įrodyta,
jog šio ekspertizės išvados yra neteisėtos, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė
taip pat nepagrįstai nurodo, kad ji tinkamai atliko visus darbus iš fasado
lauko pusės.
2. Nepagrįstas
ieškovės argumentas, kad teismai nenustatė ieškovės civilinei atsakomybei kilti
būtinų sąlygų. Teismai konstatavo ieškovės civilinei atsakomybei atsirasti
visas būtinas sąlygas.
3. Ieškovė
nepagrįstai teigia, kad teismai turėjo konstatuoti, jog ji, įnešdama į notarų
biuro depozitinę sąskaitą 12 000 Lt, visiškai atlygino atsakovei padarytą žalą.
Atsakovė pateikė keletą sąmatų, kuriose nurodyta, kiek kainuotų jos bute
atsiradusių trūkumų taisymas. Atsakovės pateiktos sąmatos yra atliktos
kvalifikuotų fizinių asmenų, kurių kvalifikaciją patvirtina į bylą pateikti
kvalifikacijos atestatai. Šių sąmatų eilučių ieškovė nenuneigė. Be to, net
ieškovės vienoje iš pateiktų atsakovės bute atsiradusių trūkumų ištaisymo
sąmatoje nurodyta 26 584,22 Lt suma, tai du kartus viršija ieškovės į notaro
depozitinę sąskaitą sumokėtą sumą.
Atmestini
ieškovės teiginiai, kad atsakovė trukdė atlikti atsiradusių trūkumų pašalinimo
darbus jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsiliepime į ieškovės
prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė nurodė, kad neprieštarauja,
jog jos buto remontą ieškovės sąskaita atliktų UAB ,,Titanas“. Atsakovė
paaiškino, kad negali sutikti, jog bute dėl ieškovės kaltės atsiradusius
trūkumus taisytų ieškovės prašyme net neįvardyta bendrovė, kurios pasirinkimo
kriterijai būtų tik tai, kad ją samdo ieškovė, bendrovė verčiasi statybų veikla
ir turi tinkamą kvalifikaciją. Ieškovė nepateikė ir rangos sutarties projekto,
iš kurio būtų galima spręsti apie esmines tokios rangos sutarties sąlygas. Atsakovė
dar 2008 m. gegužės 16 d. atsakyme į ieškovės siūlymą dėl taikaus ginčo
sprendimo nurodė, kad pageidauja, jog atsiradusius defektus šalintų specializuota
statybinė organizacija, užtikrinant, kad darbai būtų atlikti profesionaliai, būtų
tinkamos kokybės, turėtų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytas
garantijas.
4. Atmestini ir
ieškovės argumentai, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės siūloma
kompensacija, piktnaudžiauja savo teisėmis. Būtent ieškovė elgiasi
nesąžiningai, nepagrįstai siekdama sutaupyti atsakovės sąskaita, siūlydama
kompensaciją, kuri tik nedidele dalimi padengia atsakovės patirtą turtinę ir
neturtinę žalą.
Atsiliepimu į
ieškovės kasacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti, ginčijamus teismų
nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. CK 6.56
straipsnyje reglamentuojamas piniginės prievolės vykdymas, kai skolininkas
neturi galimybės įvykdyti ją asmeniškai kreditoriui. Šioje byloje CK 6.56
straipsnis negali būti taikomas, nes prievolė šiuo atveju yra eksperto
nurodymas atlikti tam tikrus darbus.
2. Kol kas
statytoja pašalino tik deformacijas išorinėje pastato dalyje, todėl leidimas
tęsti sustabdytą statybą negali būti išduotas. Leidimas bus išduotas tik
atlikus ekspertizės akte nurodytus darbus. Statybos įstatymo 33 straipsnio 4
dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio
straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus ir jų padarinius ir gauti statinio
statybą sustabdžiusio Inspekcijos pareigūno raštišką sutikimą tęsti statinio
statybą. Statytoja nėra apskundusi administraciniam teismui statybos sustabdymo
akto ir jo teisėtumas nebuvo ginčytas.
3. Pirmosios
instancijos teismas aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl civilinės atsakomybės
kompensacinės funkcijos, kurios tikslas yra atlyginti patirtą žalą tiek, kiek
įrodoma, kad jos faktiškai patirta.
4. Teismai
tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė
proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, išnagrinėjo visus byloje
pateiktus įrodymus, tinkamai juos vertino, teisingai aiškino ir taikė
materialiosios ir proceso teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl atsakovės
kasacinio skundo
Dėl turtinės
žalos dydžio
CK 6.249
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba
sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos
pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; kad
piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali
tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249
straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai
įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl
nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių
pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą
visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui
nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti
rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių
dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12,
178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik
įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sodininkų bendrija
„Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio
14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr.
3K-3-166/2009, išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė,
kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį
nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip
pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl
žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis
tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo
teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas
įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas
patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 14 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr.
3K-3-69/2009, išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklė,
kad nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai
negali įrodyti, atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of
European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali
nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu
tai yra neekonomiška.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokioms
byloms, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK
376, 414, 443 straipsniai). Šiuo atveju teismas nuostolių dydį turėjo nustatyti
vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir
atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
Tačiau CPK 179
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas
gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus
įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tai reiškia, kad teismas,
vadovaudamasis CPK 159 straipsnyje nustatyta pareiga rūpintis kiek galima
išsamesniu bylos aplinkybių ištyrimu, manydamas, jog byloje esančių įrodymų
neužtenka, kad būtų išaiškintos visos su ja susijusios aplinkybės ir sudarytos
sąlygos priimti materialiai teisingą sprendimą, turėtų pasiūlyti šalims
pateikti papildomų įrodymų ir nurodyti, dėl kurių bylos aplinkybių reikia
papildomos medžiagos.
Be to, kasacinio
teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje
išaiškinta, jog CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip
nustatanti, kad ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje
asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių
byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A.
v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-222/2007;
2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S.
P., bylos Nr. 3K-3-166/2009). Nustatant nuostolių dydį reikalingos
specialios žinios. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys
neprašė teismo atsakovei padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti
ekspertizę ir kad vien ieškovės ar atsakovės pateiktų įrodymų ginčo atveju
byloje nepakanka, teismas galėjo spręsti klausimą dėl tokios ekspertizės
skyrimo teismo iniciatyva.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249
straipsnio 1 dalies nuostatą, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai
įrodyti, tai jų dydį nustato teismas; taip pat netinkamai taikė CPK 179
straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką
CPK 212 straipsnio 1 dalies taikymo klausimu. Panaikinus sprendimo dalį dėl
turtinės žalos atlyginimo, kartu naikintina ir sprendimo dalis dėl neturtinės
žalos atlyginimo.
Dėl ieškovės
kasacinio skundo
Ieškovė ieškiniu
prašė: 1) pripažinti, kad atsakovės D. Š. naudai į Šiaulių 1-ojo
notarų biuro depozitinę sąskaitą įnešti 12 000 Lt yra tinkamas 2008 m. sausio
18 d. reikalavime Nr. 1 suformuluoto nurodymo vykdymas; 2) įpareigoti
atsakovą – Šiaulių apskrities viršininko administraciją – išduoti ieškovei
leidimą tęsti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (duomenys
neskelbtini) rekonstrukcijos darbus.
Šiaulių
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 18 d. reikalavimu Nr. 1 iš
ieškovės buvo pareikalauta pašalinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)
bute Nr. 14 atsiradusių deformacijų padarinius pagal ekspertų sprendimus su
buto savininke sutartu laiku; užsakyti pakartotinę buto Nr. 14 konstrukcijų
ekspertizę, užsakyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. 19
konstrukcijų ekspertizę; rekomenduota kreiptis į Valstybinę teritorijų
planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl statinio dalinės
(konstrukcijų) ekspertizės 2008 m. sausio 7 d. akto Nr. SE07-13
įvertinimo; iki 2008 m. kovo 1 d. informuoti apie šio reikalavimo vykdymo padarinius.
Šiaulių
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. kovo 3 d. statybos sustabdymo aktu
Nr. 1 pareikalavo tuoj pat sustabdyti bet kokius administracinių patalpų
rekonstrukcijos į prekybos ir administracines patalpas (duomenys
neskelbtini) statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas
juos tęsti. Akte statybos sustabdymo pagrindu nurodyta tai, kad nešalinami
atsiradusių deformacijų padariniai pagal ekspertų sprendimus (statinio dalinės
(konstrukcijų) ekspertizės 2008 m. sausio 7 d. aktas Nr. SE07-13). Akte taip
pat nurodyta, kad leidžiama vykdyti statybos darbus šalinant gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini) bute Nr. 14 atsiradusius deformacijų padarinius.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijose,
galiojusiose nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2009 m.
rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d., 33 straipsnio ,,Statinio statybos ar
projektavimo sustabdymas“ 5 dalyje nustatyta, jog statytojas (užsakovas) ir
rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų
padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio statybos valstybinę
priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto raštišką sutikimą tęsti
statinio statybą; kad jeigu šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi,
statinio statybą sustabdęs viešojo administravimo subjektas kreipiasi į teismą.
Analogiška nuostata yra Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2010 m.
sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., 33 straipsnio 4 dalyje: ,,Statytojas
(užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus
pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos
ministerijos pareigūno raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame
straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, Valstybinė teritorijų planavimo
ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipiasi į teismą“, ir
galiojančioje nuo 2010 m. spalio 1 d.: ,,Statytojas (užsakovas) privalo
pašalinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir
gauti leidimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti
reikalavimai neįvykdomi, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
prie Aplinkos ministerijos kreipiasi į teismą.“
Teisėjų kolegija
pabrėžia, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 18 d.
reikalavimas Nr. 1 ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. kovo 3 d. priimtas
statybos sustabdymo aktas Nr. 1 yra priimti imperatyviųjų teisės normų pagrindu
ir turi būti besąlygiškai vykdomi.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad ieškovės į Šiaulių 1-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą
atsakovės D. Š. naudai įnešti 12 000 Lt negali būti pripažinti tinkamu Šiaulių
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 18 d. reikalavimo Nr. 1
įvykdymu. Neįvykdžius Reikalavime nustatytų imperatyviųjų įpareigojimų, negali
būti sprendžiamas klausimas dėl leidimo ieškovei tęsti jai nuosavybės teise
priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus
išdavimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad ieškovės kasacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties
dalis, kuria buvo palikta nepakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m.
spalio 13 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, paliktina
nepakeista.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų kasacinės instancijos teisme
Kasacinės
instancijos teismas turėjo 131,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010
m. lapkričio 30 d. pažyma. Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo
apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės
naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl
jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d.
nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009
m. spalio 13 d. sprendimo dalis atmesti atsakovės priešieškinį, panaikinti ir
šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d.
nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009
m. spalio 13 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės ieškinį, palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Laužikas
Zigmas
Levickis
Pranas
Žeimys