Administracinė byla Nr. N556 – 3023/2009
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarties J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 2 d. J. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. rugpjūčio 2 d. 12.20 val. Vilniuje, Nemenčinės plente –Turniškių g., vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio BMW, kuris trenkėsi į jį, po to į kelio ženklą ir įvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai ir kelio ženklas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 148 punkto reikalavimus. J. G. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį J. G. paskirta 105 Lt bauda.
J. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.
J. G. nurodė, jog 2008 m. rugpjūčio 2 d. apie 12 val. 30 min. vairavo automobilį ,,VW Golf“ ir važiavo Nemenčinės plentu link Vilniaus miesto. Norėdamas įvažiuoti į Gvazdikų gatvę ir pastebėjęs kelio ženklą leidžiantį apsisukti, prieš pėsčiųjų perėją įjungė kairiojo posūkio signalą ir įsitikinęs, jog antroje eismo juostoje nėra kliūties, persirikiavo į antrą eismo juostą. Kurį laiko tarpą pavažiavęs antra eismo juosta, pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį ir toje pačioje eismo juostoje už 44,4 metrų nuo susidūrimo vietos sustojo. Po kelių minučių atvykusių policijos pareigūnų nurodymu automobilį perstatė iš antros eismo juostos į pirmą. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad autoavarijos vietos schemoje nurodyti duomenys yra neteisingi, o schemą pasirašė jos neperskaitęs. Pareiškėjo manymu, nutarimas priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Automobilių susidūrimo mechanizmas, smūgio vieta, automobilių apgadinimai, pareiškėjo tvirtinimu, liudija, kad automobilio BMW vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir dėl to atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio ,,VW Golf“ galinę dalį.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi J. G. skundo nepatenkino, o Institucijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 2 d. apie 12 val. 20 min. Vilniuje, Nemenčinės plente, susidūrė R. L. vairuojamas automobilis BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini) ir J. G. vairuojamas automobilis ,,VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir kelio ženklas (KET 527). Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, automobilių susidūrimas, t. y. eismo įvykis įvyko Vilniuje, Nemenčinės plente, antroje eismo juostoje. Tai, kad prieš eismo įvykį nukentėjusiojo R. L. vairuojamas automobilis BMW 318 važiavo antra eismo juosta, pripažįsta ir pareiškėjas J. G. J. G. pripažįsta ir aplinkybę, kad prieš eismo įvykį jis vairuodamas automobilį ,,VW Golf“ važiavo Nemenčinės plento pirma eismo juosta, o į antrą eismo juostą persirikiavo, norėdamas apsisukti, t. y. įvažiuoti į Nemenčinės plento priešingos krypties eismo juostą. Kelių eismo taisyklių 148 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Tai, kad J. G. persirikiuodamas nedavė kelio R. L. vairuojamam automobiliui, teismo posėdyje patvirtino liudytojai I. L. ir A. L. Teismas konstatavo, kad netikėti liudytojų I. L. ir A. L. parodymais teismas neturi pagrindo, bylos duomenys rodo, jog liudytojai su eismo įvykio dalyviais nėra pažįstami, jų nesieja jokie giminystės ar draugystės ryšiai. Liudytojų papasakotos eismo įvykio aplinkybės atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra patvirtintos rašytiniais bylos dokumentais. Byloje įrodymų, patvirtinančių galimai neteisingus eismo įvykio protokole ir eismo įvykio schemoje nurodytus duomenis, nėra. Priešingai, teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai R. U. ir J. P. ne tik patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, bet ir eismo įvykio vietos schemoje nurodytų duomenų teisingumą. Teismas nesirėmė apklaustų pareiškėjo nurodytų liudytojų J. B., J. S. ir V. R. K. parodymais, kadangi bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nurodyti asmenys eismo įvykio nematė, eismo įvykyje nedalyvavo, o apie eismo įvykį žino tik iš pareiškėjo žodžių. Pareiškėjo teismui pateikta eismo įvykio schema sudaryta pareiškėjo iniciatyva, nedalyvaujant nukentėjusiajam R. L. ir kitą dieną po eismo įvykio, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos eismo įvykio schemos duomenų teisingumo nepaneigia ir jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad J. G. pažeidė KET 148 punkto reikalavimus. Šis KET pažeidimas nulėmė automobilių ir kelio ženklo apgadinimą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Šie pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį teisingai. Aplinkybių, numatytų ATPK 250 straipsnyje, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima, nėra. J. G. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas. J. G. paskirta administracinė nuobauda atitinka jo asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą. Pareigūnas, skirdamas pareiškėjui administracinę nuobaudą, atsižvelgė į J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad J. G. teisės pažeidimą padarė sulaukęs 81 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Teismas nenustatė J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pagrindų, numatytų ATPK 301 straipsnyje, leidžiančių mažinti pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos dydį ar visai neskirti nuobaudos, nėra. Teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį ir skundą patenkinti: panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoją J. S. (gyv. (duomenys neskelbtini)) apie automobilio policijos patrulių paliepimu pervarymo po eismo įvykio į kitą vietą aplinkybes; skirti byloje ekspertizę siekiant nustatyti 2008 m. rugpjūčio 2 d. autoįvykio netoli Nemenčinės pl. - Turniškių g. susikirtimo metu automobiliui BMW 318 trenkusis į automobilį VW GOLF-3 smūgio kryptį ir automobilio BMW 318 faktinį greitį iki jį pradedant stabdyti prieš jo atsitrenkimą į automobilį VW GOLF-3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartis yra neobjektyvi, neteisėta ir nepagrįsta. Teismo nutartyje visiškai neanalizuoti (nenagrinėti) bylos įrodymai, visiškai netirta bylai svarbių jos aplinkybių visuma (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., 81, 86 str., 123 str. 3 d., ATPK 248, 284 str.).
2. Teismas nutartyje visiškai nenustatė, koks buvo įvykio mechanizmas, o tik pasirėmė R. L. nurodytu „eismo įvykio kilimo mechanizmu“. Tačiau R. L. teisme apie „įvykio kilimo mechanizmą“ nekalbėjo. O 2008 m. rugpjūčio 2 d. savo paaiškinime ir 2008 m. rugsėjo 26 d. atsiliepime „įvykio mechanizmą“ jis nupasakojo visiškai skirtingai. Jokių automobilio VW GOLF stabdymo pėdsakų eismo įvykio protokolu Nr. E-849762 neužfiksuota. Todėl yra akivaizdus melas teigti, neva prieš BMW trenkiantis į jo automobilį jis savo automobilį stabdė.
3. Automobilio VW GOLF policijos patrulių paliepimu pervarymo po autoįvykio į kitą vietą aplinkybę galėjo paliudyti prašyta apklausti liudytoja J. S., tačiau teismas nepagrįstai atsisakė ją apklausti.
4. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad liudytojai J. B., J. S., V. R. K. „eismo įvykį žino tik iš pareiškėjo žodžių“. Liudytojai patys ištyrė ir užfiksavo įvykio situaciją. Policijos patruliai R. U. ir J. P., liudiję byloje, eismo įvykio taip pat nematė ir jame taip pat nedalyvavo. Konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs. Todėl liudytojų J. B., J. S., V. R. K. nedalyvavimas eismo įvykyje ir įvykio nematymas negali būti nei dingstis, nei pagrindas atmesti jų parodymus.
5. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Surinktos byloje nuotraukos akivaizdžiai paneigia (tą paneigia ir kiti minėti bylos įrodymai) nutartyje suponuojamą teiginį, neva automobilis BMW trenkėsi į automobilio VW GOLF šoną. Teismas byloje surinktų nuotraukų nenagrinėjo ir nevertino. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino J. G. paaiškinto autoįvykio „rekonstrukcijos metodo“.
6. Neturėdamas specialių žinių, pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti eismo įvykio mechanizmo, smūgio krypties, BMW automobilio iki jo stabdymo greičio. Šioms aplinkybėms nustatyti būtina skirti byloje autotechninę ekspertizę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 str.). Byloje surinkta tokiai ekspertizei būtina medžiaga. J. G. automobilis saugomas neremontuotas ir ekspertų gali būti realiai apžiūrėtas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo nepatenkinti.
Institucija nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. J. G. padarytas teisės pažeidimas yra įrodytas rašytiniais bylos įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą bei vertinęs įrodymų visumą rėmėsi įrodymais, kurie, teismo manymu, buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Jokie įrodymai teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios.
Nukentėjusysis R. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Nukentėjusysis nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra objektyvi, teisėta ir pagrįsta eismo įvykio dienos dokumentais: protokolu bei dalyvių ir liudytojų paaiškinimais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, kitaip vertinti įrodymus ir daryti skirtingas nuo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo. Įstatymuose nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Nagrinėjama byla buvo sprendžiama remiantis liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo visų proceso metu apklaustų liudytojų parodymus. Apeliacine tvarka apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomos priežastys, dėl kurių buvo remtasi vienų liudytojų parodymais ir nesivadovauta kitų liudytojų pateikta informacija. Liudytojų I. L., A. L., R. U. ir J. P. parodymai dėl jų nuoseklumo, esminio sutapimo bei dėl liudytojų nesuinteresuotumo bylos baigtimi pagrįstai laikyti patikimais. Apelianto J. G. naudai liudijusių J. B., J. S. ir V. R. K. parodymai laikyti neturinčiais įrodomosios galios dėl to, kad nurodyti asmenys eismo įvykio nematė, eismo įvykyje nedalyvavo, bei dėl šių liudytojų įvairių ryšių su apeliantu.
Ekspertizės skyrimas nėra privalomai atliekamas veiksmas administracinių teisės pažeidimų bylose. Ekspertizė skiriama, kai tam tikrų aplinkybių išaiškinimui yra būtinas specialių žinių panaudojimas. Nagrinėjamoje byloje tokia būtinybė nekilo, reikšmingos bylai aplinkybės yra nustatytos ir neatlikus ekspertizės. Apelianto atstovo prašymas skirti ekspertizę teismo buvo išnagrinėtas ir atmestas, konstatavus, kad byloje pakanka medžiagos visapusiškam aplinkybių ištyrimui. Be to, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis R. L. nurodė, kad nėra tikslo skirti ekspertizę, nes automobilis po eismo įvykio jau buvo remontuotas.
ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Taigi apelianto prie apeliacinio skundo pateikta ekspertės O. L. 2008 m. gruodžio 16 d. specialisto išvada vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apelianto apeliaciniame skunde pateiktas įrodymų vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos padarytų išvadų. Kadangi nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų eismo įvykio aplinkybėms nustatyti, tai nėra pagrindo kviesti į teismo posėdį ir apklausti apelianto nurodytą liudytoją J. S.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas pagrįsti ir teisėti, jų panaikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
J. G. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius