Civilinė byla Nr. e2A-391-440/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06507-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.6; 2.6.8.10; 2.6.2.1;3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Absoliuta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Absoliuta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Butas LT“ dėl baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Absoliuta“ (toliau – ir Pardavėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Butas LT“ (toliau - ir Pirkėja) 35 000 Eur baudos, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. kovo 9 d. sudarė Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei Sutarties 1.1 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą: (1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); (2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau visi nurodyti nekilnojamojo turto objektai kartu – Turtas). Sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad Turtas, kaip turtinis kompleksas, parduodamas už 343 900 Eur, kuriuos Pirkėja įsipareigoja sumokėti Pardavėjai žemiau nurodytomis dalimis, būdais ir terminais. Sutarties 2.1.1. punkte nustatyta, kad 10 000 Eur Pirkėja, Pardavėjos atstovo patvirtinimu, sumokėjo Pardavėjai mokamuoju pavedimu į Pardavėjos vardu atidarytą banko sąskaitą iki Sutarties sudarymo dienos. Sutarties 2.1.2. punkte nurodyta, kad 20000 Eur Pirkėja įsipareigoja mokamuoju pavedimu sumokėti Pardavėjai į Pardavėjos vardu atidarytą banko sąskaitą per 45 kalendorines dienas nuo Sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2020 m. balandžio 23 d. imtinai. Sutarties 2.1.3. punkte nustatyta, kad 313 900 Eur Pirkėja įsipareigoja mokamuoju pavedimu sumokėti Pardavėjai į Pardavėjos vardu atidarytą banko sąskaitą per 18 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. įskaitytinai.
3. Atsakovė po Sutarties sudarymo jokių mokėjimų ieškovei už parduotą Turtą neatliko. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) atsakovė, veikdama kaip Pirkėja, pažeidė Sutarties 6.4. punkte įtvirtintą pareigą sumokėti Sutarties Kainą ieškovei už parduotą Turtą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 9.1. punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu Pirkėja ilgiau kaip 10 darbo dienų vėluos atsiskaityti su Pardavėja kaip numatyta Sutarties 2.1.2 punkte ir nesumokės Sutarties 2.1.2. punkte nurodytos mokėtinos Kainos dalies ilgiau kaip per papildomą 10 darbo dienų terminą, tai bus laikoma esminiu Sutarties pažeidimu ir Pardavėja įgis teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti šią Sutartį dėl Pirkėjos kaltės. Atsakovė, po Sutarties sudarymo dienos neatlikusi jokio mokėjimo ieškovei, pažeidė Sutartyje nustatytą atsiskaitymo su ieškove tvarką, kas, vadovaujantis Sutarties 9.1. punktu, yra laikoma esminiu Sutarties pažeidimu. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 9.1. punkte įtvirtintu vienašališko Sutarties nutraukimo pagrindu bei laikydamasi minėtame Sutarties punkte nustatytos tvarkos, vienašališkai nutraukė Sutartį dėl aukščiau nurodyto atsakovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo. Ieškovė 2020 m. liepos 10 d. raštišku pranešimu informavo atsakovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą. Šalims 2020 m. rugpjūčio 3 d. išduotas Sutarties vienašališko nutraukimo faktą patvirtinantis notaro liudijimas.
4. Šalys 2020 m. rugsėjo 9 d. sudarė Turto perdavimo-priėmimo aktą, kurio pagrindu Turtas buvo grąžintas ieškovei. Sutarties 9.1. punkte nustatyta, jog vienašalio Sutarties nutraukimo atveju Turtas grąžinamas Pardavėjai, o Pardavėja grąžina pinigų sumas, Pirkėjos sumokėtas mokant kainą už Turtą, išskyrus 45 000 Eur dydžio baudą, kuri šalių susitarimu nustatyta už Pirkėjos įsipareigojimų sumokėti Turto kainą nustatyta tvarka nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Sutarties 9.1 punktas taip pat nustato, kad Pardavėja turi teisę vienašališkai išskaičiuoti baudą iš Pirkėjai grąžintinų sumų. Šalims nepavykus gražiuoju išspręsti susidariusios situacijos dėl atsakovės mokėtinos baudos ieškovės naudai, 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo pateikta pretenzija „Dėl baudos sumokėjimo“ atsakovei, kuria atsakovė buvo informuota apie atsakovės sumokėtos turto kainos dalies (10 000 Eur) įskaitymą į atsakovės mokėtiną baudą ieškovės naudai, kurios dydis yra 45 000 Eur, ir reikalauta sumokėti likusią baudos dalį, sudarančią 35 000 Eur.
5. Sutarties 9.1. punkte nustatyta, kad 45 000 Eur dydžio bauda šalių susitarimu nustatoma Pirkėjai už Pirkėjos sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka pažeidimą, kurią Pardavėja turi teisę vienašališkai išskaičiuoti iš Pardavėjos Pirkėjai grąžinamų lėšų (sumokėtos kainos dalies). Minėtame Sutarties punkte šalys taip pat patvirtino, kad nurodyta 45 000 Eur bauda laikoma minimaliais ir neįrodinėtinais Pardavėjos nuostoliais, yra protingo, ekonomiškai pagrįsto dydžio, ji yra sąžiningai ir protingai nustatyta, atsižvelgiant į Pardavėjos patirtinus nepatogumus ir riziką. Todėl Sutartyje nustatytos 45 000 Eur baudos dydis nekvestionuojamas ir neturi būti ieškovės įrodinėjamas ar kitais būdais pagrindžiamas, ieškovė neprivalo įrodinėti savo nuostolių. Sutarties sąlygos, kurios nustato, kad šalių sutarta bauda yra laikoma minimaliais ir neįrodinėtinais Pardavėjos nuostoliais, yra protingo, ekonomiškai pagrįsto dydžio, ji yra sąžiningai ir protingai nustatyta, atsižvelgiant į Pardavėjos patirtinus nepatogumus ir riziką. Turtas parduotas praėjus daugiau nei metams nuo Sutarties nutraukimo. Be to, net ir turto pardavimas neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už esminį Sutarties pažeidimą. Tai, kad, atsakovės teigimu, šalys turtą vertino brangiau, nei šalių sutarta kaina, nieko nepatvirtina, kadangi šalys laisvos derėtis dėl kainos bei kitų sutarties sąlygų.
6. Sudarant sutartis atsakovei neabejotinai buvo žinomos su Covid-19 plitimu bei pavojingumu susijusios aplinkybės ir turėjo būti įvertintos. Atsakovė žiniasklaidos bei komunikacijų priemonėmis galėjo sekti situaciją visame pasaulyje ir numatyti, kokių priemonių bus imtasi Lietuvoje. Preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje (4.4 p.) Pirkėja pareiškė, jog yra finansiškai pajėgi (nuosavomis ar skolintomis lėšomis) sumokėti šioje sutartyje numatytą Turto kainą. Dar sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė garantavo savo finansinį pajėgumą atsiskaityti su ieškove, o pagrindinė sutartis buvo sudaryta 2020 m. kovo 9 d., t. y. praėjus vos mėnesiui, po kurios sudarymo ieškovei kilo pareiga sumokėti antrąją įmoką (20 000 Eur). Tai reiškia, jog atsakovės garantija apie finansinį pajėgumą atsiskaityti galimai buvo melaginga ir dėl to visą atsakomybę privalo prisiimti atsakovė, sumokėti šalių sutartą baudą.
7. Ieškovė UAB „Absoliuta“ nurodė, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Teisinis reguliavimas nustato, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šiuo atveju ieškinio senaties skaičiavimas turi prasidėti ne nuo informavimo apie vienašališką sutarties nutraukimą, t. y. ne nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimo notarui, o nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. Turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Pažymi, kad Turto perdavimo-priėmimo akto projekto (pateikto ir prijungto prie bylos 2021-07-28) 5 punkte buvo nurodyta nuostata dėl baudos sumokėjimo – „Šalių atstovų patvirtinimu, vykdant Sutartį, Pardavėjas iš Pirkėjo gavo tik kainos dalį, nurodytą Sutarties 2.1.1. punkte, t. y. 10 000 Eur, kurią Pardavėjas, vadovaudamasis Sutarties 9.1. punktu pasilieka sau kaip Sutarties 9.1. punkte nurodytos baudos dalį. Vadovaujantis Sutarties 9.1. punktu Pardavėjas turi teisę iš Pirkėjo reikalauti sumokėti likusią Sutarties 9.1. punkte nurodytos baudos dalį, t. y. 35 000 Eur, kaip minimalius ir neįrodinėtinus Pardavėjo nuostolius, nustatytus, atsižvelgiant į Pardavėjo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo patirtus nepatogumus ir riziką.“
8. Tik pasirašant pakoreguotą 2020 m. rugsėjo 9 d. Turto perdavimo-priėmimo aktą, atsakovė nurodė, kad su notaro parengto Turto perdavimo-priėmimo akto pirmine 5 punkto redakcija dėl baudos sumokėjimo nesutinka. Tokiu būdu, Turto perdavimo-priėmimo akto 5 punktas buvo pakeistas, nurodant, kad „Šalių susitarimu šiuo Aktu išsprendžiamas tik Turto ir nuosavybės teisės į Turtą grąžinimo Pardavėjui klausimas. Pirkėjo Pardavėjui sumokėtų sumų, mokant turto pirkimo-pardavimo kainą (Sutarties 2.1.1 punktas), grąžinimo Pirkėjui ir/ar Pirkėjo Pardavėjui mokėtinos baudos už vienašališką Sutarties nutraukimą dėl Pirkėjo kaltės (Sutarties 9.1 punktas) klausimai šalių susitarimu bus išsprendžiami atskiru tarp šalių sudaromu paprastos rašytinės formos susitarimu, o per 14 (keturiolika) dienų nuo šio Akto sudarymo dienos tokio susitarimo nesudarius, šie klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teisme.“ Tiek notaro parengto Turto perdavimo-priėmimo akto, tiek pasirašyto 2020 m. rugsėjo 9 d. Turto perdavimo-priėmimo akto 5 punkto redakcija patvirtina notarinės 2020 m. kovo 9 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties 9.1 punkto aiškinimą, kad baudos mokėjimo klausimai sprendžiami tik po restitucijos klausimo išsprendimo (arba kartu). Tai reiškia, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 9 d., o ne nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2021 m. kovo 9 d. Kadangi ieškinys pareikštas 2021 m. kovo 4 d., ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
9. Tačiau tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą ieškinio senaties atnaujinimui. Ieškovė buvo pagrįstai įsitikinusi, kad vadovaujantis Sutarties 9.1 punktu, baudos mokėjimo klausimai bus išspręsti restitucijos taikymo momentu arba po jos. Pagrįstą ieškovės įsitikinimą taip pat patvirtina pirminė Turto perdavimo-priėmimo akto redakcija, kurios 5 punkte buvo nurodyta nuostata dėl baudos sumokėjimo. Šalių pasirašytame 2020 m. rugsėjo 9 d. Turto perdavimo-priėmimo akte šalys buvo nustačiusios konkretų 14 (keturiolikos) dienų nuo minėto akto sudarymo dienos terminą išspręsti klausimus dėl baudos sumokėjimo ir tik po nustatyto termino nesudarius nurodyto susitarimo dėl baudos sumokėjimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 23 d., ieškovei tapo aišku, jog atsakovė baudos nesumokės. Tačiau 2020 m. derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo būdo buvo atnaujintos, o teisiniai veiksmai, įskaitant ir ieškinio dėl baudos priteisimo pareiškimą, buvo sustabdyti visą derybų laikotarpį. Šalims nepavykus susitarti, ieškovė 2021 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, jog derybos dėl taikos sutarties nutrūko, todėl ieškovė atnaujina teisinius veiksmus ir ieškovė nedelsdama tą pačią dieną pareiškė ieškinį dėl baudos priteisimo teismui.
10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, be to prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta 2020 m. vasario 6 d. preliminarios sutarties pagrindu. Atsiskaitymas už perkamą turtą buvo numatytas trimis etapais: 1) iki Sutarties sudarymo sumokėta 10 000,00 Eur; 2) 20 000,00 Eur turėjo būti sumokėta per 45 kalendorines dienas nuo Sutarties sudarymo; 3) likusi suma turėjo būti sumokėta per 18 mėnesių nuo sutarties sudarymo. Pasaulio Sveikatos Organizacija 2020 m. kovo 11 d., tai yra netrukus po Sutarties sudarymo pranešė, kad infekuotųjų COVID-19 virusu skaičius pasaulyje viršijo 100 000, mirusiųjų nuo ligos – 3486, o kovo 27 d. infekuotųjų skaičius viršijo 500 000, mirusiųjų 23 335. Jau po aštuonerių dienų, balandžio 4 d., PSO pranešė apie daugiau nei 1 000 000 infekuotųjų ir 57 000 mirčių, o 2020 m. balandžio 17 d. infekuotųjų skaičius viršijo 2 milijonus, mirusiųjų – 139 000. Atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė neeiliniame posėdyje nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. Pasaulį, taip pat ir Lietuvą dėl visuotinės pandemijos apėmė baimė ir nežinia dėl ateities, kas tiesiogiai paveikė ir verslo vykdymą būtent pirminiu pasaulinės pandemijos laikotarpiu. Iki tol Sutartyje nurodytas pastatas buvo nuomojamas, taip pat su juridiniais asmenimis ilgalaikei nuomai, ir generavo tam tikras pajamas. Tačiau paskelbus pasaulinę pandemiją ir įvedus karantiną, didžioji dalis nuomininkų buvo priversti išsikelti (pavyzdžiui, UAB Studiohotel LT). Be to, kai kurių nuomininkų išsikėlimą lėmė ir ieškovės vadovo veiksmai, pavyzdžiui, su UAB Simple one buvo sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis, pagal kurią minėta bendrovė turėjo apgyvendinti 30-40 atvykstančių asmenų, tačiau ši bendrovė 2020 m. gegužės pradžioje po jos direktoriaus pokalbio su R. K. (šiam išsakius ketinimą nutraukti Sutartį su atsakovu) nusprendė nuomos sutartį nutraukti. Dėl susiklosčiusios situacijos dauguma Sutartyje nurodyto pastato nuomininkų, naudojęsi patalpomis iki karantino, atsisakė nuomos sutarčių, dėl ko pastatas tapo iš esmės tuščias. Situacija pasikeitė iš esmės, o atsakovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, kas apribojo jos galimybę atsiskaityti su ieškove.
11. Atsakovė, siekdama sumažinti ieškovės galimus patirti nepatogumus, iš anksto pranešė ieškovei apie galimus nesklandumus vykdant Sutartį bei geranoriškai nuo 2020 m. kovo 23 d. el. laišku kreipėsi į ieškovę su prašymu keisti Sutarties vykdymo sąlygas ir pasiūlė atidėti tarpinį 20 000 Eur mokėjimą ir galutinį atsiskaitymą vėlesniam laikui. Atsakovė siūlė ieškovei susitikti ir spręsti susidariusias problemas, rašė el. laiškus, kad yra pasikeitusios aplinkybės, prašė 20 000 Eur mokėjimo terminą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, mokėti palūkanas už pratęstą terminą. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nors buvo neeilinis laikotarpis (pandemija), nėjo į kompromisą, tokioje sudėtingoje situacijoje nedarė atsakovei nuolaidų. Ieškovė, pasinaudodama jai palankiai susiklosčiusia teisine situacija, pažeisdama CK įtvirtintas sutarties šalies pareigą vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis su kita sutarties šalimi, modifikuoti Sutarties nesutiko. Atsižvelgiant į netrukus po Sutarties sudarymo prasidėjusią pasaulinę pandemiją, į atsakovės prašymą modifikuoti Sutartį taip, kad ji ją galėtų įvykdyti tinkamai, ieškovės elgesys keliant atsakovei žinomai neįvykdomas sąlygas ir paskubomis vienašališkai nutraukiant Sutartį laikytinas akivaizdžiu ieškovės nebendradarbiavimu su atsakove, dėl ko atsakovei buvo užkirsta galimybė tinkamai įvykdyti Sutartį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovė taip pat laikytina kalta dėl atsakovės negalėjimo įvykdyti Sutartį griežtai laikantis jos terminų. Todėl atsakomybė dėl Sutarties neįvykdymo turėtų tekti ir ieškovei. Jeigu ieškovė būtų sutikusi su atsakovės sąlygomis, tai pinigus būtų gavusi anksčiau iš atsakovės nei gavo iš kito pirkėjo. Ieškovė pasinaudojo situacija ir iš to gavo naudos. Ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl ginčo Sutarties nutraukimo, nuostolių neįrodinėjo. Nesant duomenų apie ieškovės patirtus nuostolius, ieškovei brangiau pardavus ginčo turtą, atsakovės sumokėti 10 000 Eur visiškai kompensuoja ieškovės galimai patirtus nuostolius.
12. Netesybos yra aiškiai (neprotingai) per didelės, todėl turėtų būti iš esmės mažinamos. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl Sutarties neįvykdymo patyrė nuostolių ar kokių nors kitų neigiamų padarinių. Priešingai, mano, kad atsakovė pakeitė savo ketinimus dėl turto pardavimo, tai yra ji pati nusprendė nebeparduoti Sutartyje nurodyto turto. Sutarties sudarymo metu šalys turtą vertino brangiau nei nurodyta Sutartyje, tai yra, 364 750,00 Eur (sutartinės hipotekos lakšto duomenys). Be to, UAB „Londesta” Sutartyje nurodytą turtą buvo išsinuomojusi iš ieškovės ir nuomos laikotarpiu atliko jo pagerinimus bei pritaikė jį nuomai, taip dar pakeldama turto vertę. Dėl Sutarties nevykdymo ieškovė patyrė ne nuostolių, o naudos, prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir neturėtų būti priteistos. Todėl net ir nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalis ir atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės.
13. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikalavimui dėl netesybų nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Šis terminas negali būti pakeičiamas (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). Įstatymo leidėjas teisės normas yra sukonstravęs taip, kad netesybomis nebūtų galima piktnaudžiauti. Sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė 2020 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimu notarui. Šešių mėnesių terminas ieškiniui dėl baudos priteisimo pareikšti suėjo 2021 m. vasario 3 d. Iš bylos matyti, kad ieškinys teismui pateiktas 2021 m. kovo 4 d., tai yra praleidus 6 mėnesių ieškinio terminą netesyboms. Todėl atsakovė reikalauja taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmestini ir šiuo pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas akcentavo, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (lot. be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
15. Teismas nustatė, kad šalių preliminari sutartis dėl ginčo Turto pirkimo-pardavimo buvo pasirašyta 2020 m. vasario 6 d., nuo 2020 m. vasario 26 d. dėl Covid-19 ligos paskelbta ekstremali situacija, o 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas dviejų savaičių karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. Teismo vertinimu visuotinai žinoma, kad 2020 m. pradžioje buvusio pirmojo karantino metu dėl Covid-19 ligos sukelto šoko, tiek šalių sienų „uždarymo“, tiek žmonių „užsidarymo“ namuose verslas visame pasaulyje patyrė didelių sunkumų, todėl žvelgiant retrospektyviai, verslo subjektų bendradarbiavimas ir kooperavimasis buvo viena iš prielaidų verslui šiuo laikotarpiu išlikti, juolab tai buvo aktualu atsakovei, kuri vertėsi patalpų nuoma užsieniečiams. Iš atsakovės teismui pateiktų el. laiškų ieškovei teismas sprendė, kad atsakovė, dar nepraėjus mėnesiui po Sutarties pasirašymo, 2020 m. kovo 23 d. kvietė atsakovę į diskusiją dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau šalims susitarti nepavyko, atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. Pranešimu dėl sutarties nutraukimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių pateikė pasiūlymą 2020 m. kovo 9 d. Sutartį nutraukti. Pranešime atsakovė prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovė nesutiko pakeisti Sutarties atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl Covid-19 pandemijos, todėl galimą ieškovės baudos reikalavimą vertino kaip nesąžiningą ir nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad turėtų būti taikoma restitucija, sutiko kompensuoti atsakovės patirtas išlaidas notarui dėl sutarties sudarymo ir išregistravimo iš Valstybės įmonės Registrų centro, pažymėjo, kad nuosavybės teisės atsakovės vardu nebuvo registruotos. Atsakovė 2020 m. balandžio 25 d. el. laišku dar kartą kvietė ieškovę kalbėtis, nurodė, kad yra abiem pusėms gerų ir naudingų sprendimų, teikė konkretų pasiūlymą: prašė išdėstyti 20 000 mokėjimą dalimis (po 5 000 Eur), suteikti papildomą 18 mėnesių mokėjimo terminą likusiai kainos daliai sumokėti, sumokant 20 000 Eur sumą prasidedant naujam terminui ir 6 proc. palūkanas nuo nesumokėtos kainos (2020-05-08 atsakovės el. laiškas ieškovei). Teismas akcentavo, kad iš byloje esančių atsakovės el. laiškų matyti, kad šalys derėjosi, tačiau nesėkmingai: atsakovė 2020 m. birželio 8 d. el. laiške ieškovei nurodė, jog negali priimti ieškovės siūlomo dėl 2020 m. kovo 9 d. Sutarties sąlygų modifikavimo, todėl dar kartą pasiūlė sutartį nutraukti ir grąžinti ginčo Turtą. Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakovės el. laiško ieškovei turinio matyti, kad šalys derino taikos sutarties sąlygas, tačiau atsakovė nesutiko su papildomų sąlygų į Turto grąžinimo priėmimo-perdavimo aktą įrašymu dėl UAB „Londesta“ valdymo ir akcijų perėmimo.
16. Teismas sutiko su ieškove, kad karantino dėl COVID-19 ligos pandemijos paskelbimas Lietuvoje a priori nevertintinas kaip force majeure aplinkybė. Iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų nustatė, kad paskelbus Lietuvoje karantiną ir paaiškėjus, kad atsakovė dėl šios priežasties pagal Sutartį laiku negalės atlikti mokėjimų ieškovei, ji nedelsdama (2020-03-25) kreipėsi į ieškovę su siūlymu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, kvietė susitikti, teikė konkrečius pasiūlymus dėl Sutarties pakeitimo. Atsakovė informavo ieškovę apie karantino keliamą grėsmę jos galimybei generuoti pinigines lėšas ir iniciavo sutarties pakeitimo procesą, todėl teismas pripažino, kad dėl Covid-19 ligos paskelbtas karantinas turėjo įtakos atsakovės prievolių pagal šalių Sutartį vykdymui, nes atsakovė, vadovaudamasi CK 6.204 straipsnio nuostatomis dėl karantino įtakoje pasikeitusių verslo sąlygų ir galimybių sumažėjimo laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį kreipėsi į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
17. Nors šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar ją įvykdo netinkamai, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą, sprendė, kad atsakovei Sutarties 9.1 punkte nustatytos netesybos (45 000 Eur), kurių dalį – 35 000 Eur – ieškovė prašo priteisti (10 000 Eur sumą ieškovė įskaitė), yra per didelės, neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnius) bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl yra pagrindas jas mažinti iki ieškovės įskaitytos 10 000 Eur sumos. Teismas padarė išvadą, kad 10 000 Eur bauda yra pakankama ieškovės dėl sutarties nutraukimo patirtiems minimaliems nuostoliams padengti.
18. Teismas nurodė, kad įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje 10 000 Eur, kuriuos teismas pripažino ieškovės patirtais minimaliais nuostoliais dėl Sutarties nutraukimo, atsakovė sumokėjo ieškovei iki Sutarties sudarymo, ieškinio senaties klausimas šioje byloje yra neaktualus, todėl plačiau dėl jo teismas neapsisako.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Absoliuta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-739-981/2022, ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Absoliuta“ ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi iš esmės vadovavosi tik atsakovės paaiškinimais dėl tariamos Covid-19 įtakos, kartu ignoruodamas ieškovės paaiškinimus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad Covid-19 neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti neigiamos įtakos atsakovės galimybėms atsiskaityti su ieškove pagal Sutartį, o atsakovė, sudarydama 2020 m. vasario 6d. preliminarią sutartį ir pagrindinę Sutartį garantavo savo finansinį pajėgumą atsiskaityti su ieškove, dėl ko nepagrįstai sumažino Sutartyje nustatytų netesybų dydį. Vien kreipimasis dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nesant jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų Covid-19 pandemijos įtaką atsakovės galimybėms atsiskaityti su ieškove, jokių būdu nereiškia Covid-19 pandemijos neigiamos įtakos atsakovės prievolių pagal Sutartį vykdymui egzistavimo. Pačiame 2020m. kovo 23 d. pranešime yra tiesiog nurodytos aplinkybės apie Covid-19 pandemiją, tačiau nei kartu su minėtu pranešimu, nei atskirai į civilinę bylą nepateikti jokie objektyvūs duomenys apie Covid-19 pandemijos įtaką atsakovės finansinėms galimybėms atsiskaityti su ieškove.
19.2. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės padaryto esminio Sutarties pažeidimo, dėl ko atsakovė neturi išvengti su tuo susijusių neigiamų pasekmių - netesybų sumokėjimo. Priežastys, dėl kurių atsakovė negalėjo atsiskaityti su ieškove, neturi jokios reikšmės, kadangi, vadovaujantis Sutarties 9.1 punktu, atsiskaitymo tvarkos pažeidimas, pažeidimo neištaisius per papildomą 10 dienų terminą, yra esminis sutarties pažeidimas, dėl ko Sutartis galėjo būti ir buvo nutraukta ieškovės. Jokių priežasčių ar aplinkybių, galinčių pateisinti atsiskaitymo termino pažeidimą, Sutartyje nėra.
19.3. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, kad sudarant Sutartį buvo galima numatyti Covid-19 grėsmę ir įvertinti šios ligos įtaką Sutarties vykdymui, kadangi 2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl COVID-19 ligos plitimo paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją, preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2020 m. vasario 6 d. sudaryta o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2020m. kovo 9d. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje žinant Covid-19 grėsmę ir kiekvienam verslo subjektui galint objektyviai įvertinti galimus valstybės institucijų sprendimus, atsižvelgiant į kitų pasaulio šalių praktiką, atsakovei tiek sudarant preliminarią sutartį, tiek ir pagrindinę Sutartį, neabejotinai buvo žinomos su Covid-19 plitimu bei pavojingumu susijusios aplinkybės. Dar sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė garantavo savo finansinį pajėgumą atsiskaityti su ieškove. Atsakovės finansinė padėtis negalėjo kardinaliai pasikeisti, o priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų atsakovė nepateikė.
19.4. Pirmosios instancijos teismas ignoravo sutarčių laisvės principą ir visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės elgesys nesutinkant su atsakovės siūlomais Sutarties pakeitimais (mokėjimo atidėjimu ir palūkanų nuo nesumokėtos kainos mokėjimu) verslui sudėtingu karantino laikotarpiu neatitinka sąžiningos verslo praktikos. Situacija yra priešinga nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė maksimaliai bendradarbiavo su atsakove, teikė pasiūlymus tiek dėl Sutarties vykdymo, tiek dėl susidariusios situacijos išsprendimo jau po Sutarties nutraukimo, tačiau šalims nesutarus dėl Sutarties pakeitimo, jokios neigiamos pasekmės dėl atsakovės prievolių pagal Sutartį nevykdymo neturi būti perkeliams ieškovei.
19.5. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl šalių sutarto netesybų dydžio mažinimo nebuvo nustatyta, kokią finansinę naudą dėl savo neteisėtų veiksmų gavo atsakovė ir atitinkamai kokius nuostolius dėl Sutarties nutraukimo patyrė ieškovė, o tik deklaratyviai konstatuota, kad ieškovė neva dėl ginčo Turto Sutarties nutraukimo gavo naudos neva brangiau pardavusi ginčo Turtą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), nes nenustatė ir neištyrė šalių ginčui dėl netesybų mažinimo išspręsti reikšmingų aplinkybių, ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui nurodytu klausimu priimti. Sutartyje nustatytas 45 000 Eur dydžio netesybų dydis yra lygus 13 % Turto pardavimo kainos, kas savaime nėra laikoma neproporcinga bauda nekilnojamojo turto sektoriuje. Be to ieškovė ir neturėjo pareigos įrodyti patirtų nuostolių dydį, o remiantis vien tuo, kad ieškovė nepateikė nuostolių dydį pagrindžiančių duomenų, teismas neturėjo teisinio pagrindo sumažinti Sutartyje nustatytas netesybas. Be to, teismas apskritai nevertino, nenustatinėjo ir nepasiūlė ieškovei pateikti duomenis, patvirtinančius ieškovės patirtų nuostolių dydį, sprendžiant netesybų dydžio mažinimo klausimą, kad būtų užtikrinta, jog nustatytas netesybų dydis nebus mažesnis už realiai patirtus ieškovės nuostolius. Teismas, nors ir galėjo preliminariai įvertinti ieškovės nuostolius, atitinkamai vertindamas atsakovės neteisėtai gautą naudą dėl atsakovės esminio Sutarties pažeidimo, tai, kad atsakovė naudojosi turtu ir gavo finansinę naudą, tačiau to nepadarė, dėl ko liko neatskleista šios civilinės bylos esmė.
19.6. Šiuo konkrečiu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir tai patvirtinančius argumentus ieškovė nurodė 2021m. spalio 17d. rašytiniuose paaiškinimuose. Ieškinio senaties terminas suėjo 2021m. kovo 9 d. Kadangi ieškinys pareikštas 2021m. kovo 4 d. ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „BUTAS.LT“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1434-960/2022 palikti nepakeistu. Priteisti ieškovei iš apeliantės UAB „Vokadis” 800,00 Eur už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas, įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Analogiškas aplinkybes atsakovė nurodė savo atsiliepime į ieškinį ir prašė teismo reikalaujamas priteisti netesybas mažinti. Todėl ieškovei atsirado pareiga įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų sutartinių netesybų dydžio protingumą, adekvatumą. Ieškovė, nors ir žinodama apie atsakovės dar atsiliepime į ieškinį nurodytą būtinybę mažinti netesybas, kaip akivaizdžiai per dideles, nei kartu su ieškiniu, nei parengiamojo posėdžio, nei bylos nagrinėjimo metu, nepateikė absoliučiai jokių bent tikėtinai jo nuostolius dėl pagrindžiančių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priėjo išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė realius nuostolius dėl ginčo sutarties nutraukimo.
20.2. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 185 įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, tačiau tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymai byloje yra ir šalies parodymai, vertinant atsakovės paaiškinimus kartu su pateiktomis nuomos sutartimis bei susirašinėjimą elektroniniais laiškais, atsakovė siekė įvykdyti šalių sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to padaryti negalėjo dėl pasikeitusios situacijos, ir ieškovei savo iniciatyva nutraukus sutartį. Atsakovė dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas šalių sutarčiai išsaugoti – priešingai, nei nurodo apeliantė, nedelsiant kreipėsi į ieškovę dėl Sutarties pakeitimo, siūlė konkrečias Sutarties pakeitimo sąlygas (konkrečius atsiskaitymo terminus), siūlė už termino atsiskaityti atidėjimą mokėti palūkanas (pavyzdžiui, atsakovo vadovo 2020-05-08 siųstas elektroninis laiškas apelianto vadovui). Ieškovė taip pat iš esmės pripažino esant pagrindui keisti šalių sudarytos pirkimo-paradimo Sutarties sąlygas, pati siūlė savo Sutarties keitimo variantą, taigi pripažino neigiamą pandemijos įtaką Sutarties vykdymui (galimybei sumokėti kainą už perkamą turtą), tačiau iškėlė tokias sąlygas, kurių atsakovė objektyviai įvykdyti negalėjo (2020-05-08 ir 2020-06-08 elektroniniai laiškai). Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės elgesys sprendžiant Sutarties keitimo ir nutraukimo klausimus neatitiko sąžiningos verslo praktikos.
20.3. Pagal Sutartį už turtą atsakovė turėjo sumokėti ieškovei iš viso 343 900,00 Eur. Jau Sutarties sudarymo metu šalys turtą vertino brangiau, nei nurodyta Sutartyje, tai yra, 364 750,00 Eur (atsakovės sutartinės hipotekos lakšto duomenys). Iš naujo pirkėjo sutartinės hipotekos lakšto matyti, kad perduodamas turtas šalių vertinamas 371 335,00 Eur. Todėl atsižvelgiant į viešai pripažįstamą aplinkybę (ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas), kad ginčo laikotarpi nekilnojamojo turto kainos ženkliai kilo, akivaizdu, kad Sutartį su atsakove ieškovė nutraukė siekdama praturtėti tiek dėl jau gautos baudos dalies (10 000,00 Eur), tiek turtą parduoti brangiau kitam pirkėjui.
20.4. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tarimai atsakovės naudai ir ieškovės nuotoliams. Tačiau nei atsakovės naudos, nei ieškovės nuostolių dėl sutarties nutraukimo ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ir šiais argumentais nesirėmė. Remtis pirmosios instancijos teisme nenurodytomis aplinkybėmis apeliaciniame procese draudžia CPK 306 straipsnio 2 dalis, todėl apeliacinio skundo argumentai, kiek tai susiję su atsakovės naudos ir ieškovės nuostoliais dėl sutarties nutraukimo, nenagrinėtini, o apeliantės pateikti apeliacinio skundo priedai (turto pirkimo-pardavimo sutartis ir nekilnojamojo turto agento sutartis bei sąskaita) pagal CPK 314 straipsnį neturėtų būti priimti. Apeliantė jokiais būdais nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad 10 000 Eur bauda yra pakankama ieškovės dėl Sutarties nutraukimo patirtiems minimaliems nuostoliams padengti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
23. Apeliantė apeliacine tvarka apskundusi pirmosios instancijos teismo sprendimą su apeliaciniu skundu pateikė 2022m. rugpjūčio 19 d. Žemės sklypo Pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodoma 350 000,00 Eur sandorio suma. 2021m. gegužės 6 d. Tarpininkavimo sutartį , išrašytą sąskaitą- faktūrą 8925 Eur sumai.
24. Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent šioje proceso stadijoje pagal proceso operatyvumo, koncentracijos bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, todėl pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: teismas gali atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, pareiškimą, prašymą. Draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme ir kt. (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise ir kita. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
26. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą atsižvelgtina ir į tai, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme nes kaip minėta pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme.
27. Dėl pateikiamų duomenų apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu, kaip klaidingai nurodyta skundžiamame sprendime, ne atsisakė pateikti Turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su kitu pirkėju po Sutarties nutraukimo su atsakove, o bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad jai naujos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės ir sąlygos nežinomos. Tačiau, teismas neįpareigojo ieškovės ir nepasiūlė ieškovei pateikti naujos sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties nurodydamas, kad byloje yra pakankamai įrodymų. Šiuo atveju teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad dėl ginčo turto Sutarties nutraukimo ieškovė gavo naudos brangiau pardavusi ginčo Turtą nei atsakovei, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertintos ir nustatytos naujo Turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybės, įskaitant, bet neapsiribojant, sutarta kaina, ieškovės patirtos išlaidos sudarant minėtą sandorį ir kita.
28. Todėl atsižvelgiant į tai, ieškovė kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikia 2021m. rugpjūčio 19d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad Turtas buvo parduotas už bendrą 350 000 Eur kainą, o ne skundžiamame sprendime nurodytą 371 335 Eur. Be to, ieškovė, parduodama Turtą naujam pirkėjui, turėjo sumokėti 8 925 Eur mokestį nekilnojamojo turto brokeriui. Pažymi, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu reikalavo netesybų, o ne nuostolių priteisimo, dėl ko tokių aplinkybių neįrodinėjo, tačiau poreikis pateikti pridedamus dokumentus atsirado teikiant apeliacinį skundą, kadangi teismas ne tik nenustatinėjo ieškovės patirtų nuostolių, bet ir klaidingai konstatavo, kad ieškovė neva gavo turtinę naudą pardavusi Turtą brangiau. Tačiau atsakovei tinkamai vykdant Sutartį ieškovė už Turtą būtų gavusi 2 825 Eur daugiau.
29. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2021m. spalio 5 d., 2021m. spalio 8 d. elektroniniais laiškais bei 2021m. spalio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu kreipėsi į ieškovės atstovą su prašymu pateikti pirkimo-pardavimo sutartį motyvuojant reikalingumu įvertinti ieškovės patirtus nuostolius, tačiau sutartis nebuvo pateikta. Atsakovės vertinimu dokumentai neturėtų būti priimti, be to iš 2021m. rugpjūčio 19d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 ir 2.3 p. matyti, kad bendra suma, kurią ieškovė gauna už turto pardavimą, yra 371 335,00 Eur (350 000 Eur pardavimo kaina + 21 335,00 Eur palūkanų), yra identiška naujo pirkėjo Hipotekos registro išrašo 5 p. nurodytai Bendrai hipotekos objektų vertei (nuoroda į užtikrinamą prievolę) ir yra 27 435,00 Eur (371 335,00 – 343 900,00 Eur) didesnė, nei ieškovė pagal Sutartį būtų gavusi iš atsakovės.
30. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantė nenurodė jokių argumentų, kad minėtos 2022 m. rugpjūčio 19 d. Žemės sklypo Pirkimo pardavimo sutarties neturėjo galimybės pateikti anksčiau pirmosios instancijos teisme. Priešingai, iš apeliantės nurodytų aplinkybių yra pagrindo spręsti, kad apeliantė pasirinko neteikti minėtos sutarties ir nėra pagrindo išvadai, kad tokia būtinybė atsirado tik teikiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 23-29 punktai, apeliantės argumentus, tai, kad apeliantė skundą grindžia naujais įrodymais, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, atsisakytina priimti pateiktus naujus įrodymus nesant duomenų, kad šie duomenys negalėjo būti pateikti į bylą anksčiau pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
31. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys 2020 m. vasario 6 d. sudarė preliminarią sutartį dėl ginčo turto pirkimo-pardavimo, o 2020 m. kovo 9 d. sudarė Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei Sutarties 1.1 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą: (1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); (2) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 343 900 Eur kainą (Sutarties 2.1. punktas), kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutartyje nustatytomis dalimis, būdais ir terminais.
32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė iki Sutarties sudarymo dienos sumokėjo ieškovei mokamuoju pavedimu 10 000 Eur (Sutarties 2.1.1. punktas), tačiau pagal Sutartį prievolės sumokėti kainą pagal nustatytą mokėjimų grafiką nevykdė: daugiau įmokų pagal Sutartį ieškovei nepervedė, nors pagal Sutarties 2.1.2. punktą 20 000 Eur atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei per 45 kalendorines dienas nuo Sutarties sudarymo, tai yra iki 2020 m. balandžio 23 d. įskaitytinai, o likusią 313 900 Eur kainos dalį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei per 18 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos, tai yra iki 2021 m. rugsėjo 9 d. įskaitytinai (Sutarties 2.1.3. punktas).
33. 2020 m. kovo 23 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę nurodydama, kad dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galimai negalės atlikti dalinio mokėjimo planuoto balandžio mėnesį. Dėl COVID-19 pandemijos, nenugalimos jėgos (force-majeure) aplinkybių, vertinant faktą, kad verčiasi apgyvendinimo paslaugomis, kurios dėl uždarytų sienų ir apriboto judėjimo šiuo metu tapo nereikalingos, ypač užsienio įmonėms, taip pat įmonėms, kurios vežėsi darbuotojus iš kitų rinkų, ir kurios buvo atsakovės pasirinkta klientų grupė, atsakovei iš esmės pasunkėjo sutarties vykdymas. Buvo prašoma diskutuoti apie galimus pirkimo sutarties pakeitimus, susijusius su turto kainos sumokėjimo terminais.
34. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 20 d. ieškovė pareikalavo atsakovės įvykdyti prievolę per 10 d.
35. Ieškovė 2020 m. liepos 10 d. raštišku pranešimu informavo atsakovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą atsakovei, kad ketina nutraukti Sutartį nevykdant pareigos sumokėti Sutarties kainą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais daugiau nei prieš 10 darbo dienų ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į notarą su pareiškimu apie vienašališką Sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad Sutartis, remiantis jos 9.1. punkte numatytais pagrindais, yra Pardavėjos vienašališkai nutraukiama, prašė notaro išduoti Sutarties 9.1. punkte nurodytą liudijimą apie vienašališką Sutarties nutraukimą. Šalims 2020 m. rugpjūčio 3 d. išduotas Sutarties vienašališko nutraukimo faktą patvirtinantis notaro liudijimas. Šalys 2020 m. rugsėjo 9 d. sudarė Turto perdavimo-priėmimo aktą, kurio pagrindu vadovaujantis Sutarties 9.1. punktu, Turtas buvo grąžintas ieškovei.
36. Bylos duomenys patvirtina, kad pasirašant 2020 m. rugsėjo 9 d. Turto perdavimo-priėmimo aktą, atsakovė nurodė, kad su notaro parengto Turto perdavimo-priėmimo akto pirmine 5 punkto redakcija dėl baudos sumokėjimo nesutinka. Turto perdavimo-priėmimo akto 5 punktas buvo pakeistas, nurodant, kad „Šalių susitarimu šiuo Aktu išsprendžiamas tik Turto ir nuosavybės teisės į Turtą grąžinimo Pardavėjui klausimas. Pirkėjo Pardavėjui sumokėtų sumų, mokant turto pirkimo-pardavimo kainą (Sutarties 2.1.1 punktas), grąžinimo Pirkėjui ir/ar Pirkėjo Pardavėjui mokėtinos baudos už vienašališką Sutarties nutraukimą dėl Pirkėjo kaltės (Sutarties 9.1 punktas) klausimai šalių susitarimu bus išsprendžiami atskiru tarp šalių sudaromu paprastos rašytinės formos susitarimu, o per 14 (keturiolika) dienų nuo šio Akto sudarymo dienos tokio susitarimo nesudarius, šie klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teisme.“ Šalys susitarė, kad nėra nustatomi įsiskolinimai nė vienos iš šalių atžvilgiu (šalių tarpusavio įsiskolinimai išsprendžiami šiame punkte nurodytame tarp šalių sudaromame atskirame paprastos rašytinės formos susitarime arba teisme).
37. 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija „Dėl baudos sumokėjimo“, kuria atsakovė buvo informuota apie atsakovės sumokėtos Turto kainos dalies (10 000 Eur) įskaitymą į atsakovės mokėtiną baudą ieškovės naudai, kurios dydis yra 45 000 Eur, ir reikalauta sumokėti likusią baudos dalį, sudarančią 35 000 Eur.
38. 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei informuodama, kad remiantis Sutarties 9.1 punktu Pirkėjo sumokėta Turto kainos dalis (10 000 Eur) yra įskaitoma į Pirkėjo kliento naudai mokėtiną baudą, kurios dydis yra 45 000 Eur ir reikalauja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas sumokėti likusią baudos dalį, sudarančią 35 000 Eur.
39. 2021m. spalio 17d. kartu su paaiškinimais ieškovė pateikė duomenis dėl vykusio tarp šalių susirašinėjimo dėl taikaus ginčo išsprendimo.
40. Byloje iš esmės ginčas kilo dėl netesybų (baudos) sumažinimo. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
41. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tais atvejais, kai netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.
42. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas).
43. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).
44. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).
45. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas). Žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas). Taigi netesybas mažinti prašanti šalis turi pagrįsti, kad patirti nuostoliai dėl sutarties nutraukimo yra mažesni nei reikalaujamos netesybos, o atsikirsdamas į prašymą mažinti netesybas, kreditorius turi įrodinėti skolininko nurodomus faktus paneigiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
46. Šiuo atveju įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes spręstina, kad apeliantė teismo nustatytų faktinių aplinkybių padarytų išvadų nepaneigė. Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai jas įvertino, kad teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
47. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
48. Teismas padarė išvadas, kad šalys derėjosi, tačiau nesėkmingai, atsakovė 2020 m. birželio 8 d. el. laiške ieškovei nurodė, jog negali priimti ieškovės siūlomo dėl 2020 m. kovo 9 d. Sutarties sąlygų modifikavimo, todėl dar kartą pasiūlė sutartį nutraukti ir grąžinti ginčo Turtą. Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakovės el. laiško ieškovei turinio matyti, kad šalys derino taikos sutarties sąlygas, tačiau atsakovė nesutiko su papildomų sąlygų į Turto grąžinimo priėmimo-perdavimo aktą įrašymu dėl uždarosios akcinės bendrovės „Londesta“ valdymo ir akcijų perėmimo. Teismas sutiko su ieškove, kad karantino dėl COVID-19 ligos pandemijos paskelbimas Lietuvoje a priori nevertintinas kaip force majeure aplinkybė.
49. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl šalių sutarto netesybų dydžio mažinimo nebuvo nustatyta, kokią finansinę naudą dėl savo neteisėtų veiksmų gavo atsakovė ir atitinkamai kokius nuostolius dėl Sutarties nutraukimo patyrė ieškovė, o tik deklaratyviai konstatuota, kad ieškovė neva dėl ginčo Turto Sutarties nutraukimo gavo naudos neva brangiau pardavusi ginčo Turtą.
50. Pirmosios instancijos teismo vertinimu paskelbus Lietuvoje karantiną ir paaiškėjus, kad atsakovė dėl šios priežasties pagal Sutartį laiku negalės atlikti mokėjimų ieškovei, ji nedelsdama (2020-03-25) kreipėsi į ieškovę su siūlymu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, kvietė susitikti, teikė konkrečius pasiūlymus dėl Sutarties pakeitimo. Atsakovė informavo ieškovę apie karantino keliamą grėsmę jos galimybei generuoti pinigines lėšas ir iniciavo sutarties pakeitimo procesą, todėl teismas pripažino, kad dėl Covid-19 ligos paskelbtas karantinas turėjo įtakos atsakovės prievolių pagal šalių Sutartį vykdymui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei Sutarties 9.1 punkte nustatytos netesybos (45 000 Eur), kurių dalį – 35 000 Eur – ieškovė prašo priteisti (10 000 Eur suma ieškovė įskaitė), yra per didelės, neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnius) bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl yra pagrindas jas mažinti iki ieškovės įskaitytos 10 000 Eur sumos, nes: 1) praėjus 5 (penkioms) dienoms po Sutarties sudarymo šalyje buvo paskelbtas karantinas dėl Covid-19 ligos pandemijos, ir atsakovė, besiverčianti patalpų nuoma užsieniečiams, netekusi galimybės generuoti pajamų, praėjus 15 (penkiolikai) dienų po su tarties sudarymo (2020-03-24) pirmą kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu pakeisti Sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką, prašė ieškovo supratimo, teikė konkretų pasiūlymą dėl mokėjimo grafiko pakeitimo: prašė išdėstyti 20 000 mokėjimą dalimis (po 5 000 Eur), suteikti papildomą 18 mėnesių mokėjimo terminą likusiai kainos daliai sumokėti, sumokant 20 000 Eur sumą prasidedant naujam terminui ir 6 proc. palūkanas nuo nesumokėtos kainos (2020-05-08 atsakovės el. laiškas ieškovei), tačiau ieškovė nesutiko; 2) atsakovė dar 2020 m. balandžio 23 d. pateikė ieškovei pasiūlymą nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovė nesutiko pakeisti Sutartį atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl Covid-19 pandemijos, tačiau ieškovė Sutartį nutraukti nereikalavo iki 2020 m. liepos mėnesio, dar 2020 m. gegužės 25 d. siūlė atsakovei modifikuoti sutartį jai nepriimtinomis sąlygomis (2020-06-08 atsakovės el. laiškas); 3) susidariusioje situacijoje ieškovė kėlė atsakovei papildomas sąlygas, nesusijusias su piniginiais mokėjimais (2020-09-09 atsakovės el. laiškas); 4) atsakovei ginčijant netesybų dydį, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai patvirtintų realiai jos patirtus nuostolius dėl ieškovės prievolės nevykdymo, o atsakovės į bylą pateikti įrodymai dėl ginčo Turto pardavimo tretiesiems asmenims leidžia daryti išvadą, kad dėl ginčo Turto sutarties nutraukimo ieškovė gavo naudos brangiau pardavusi ginčo Turtą.
51. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė siekė įvykdyti šalių sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to padaryti negalėjo dėl pasikeitusios situacijos, ir ieškovei savo iniciatyva nutraukus sutartį. Negalima nesutikti su atsakovės argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad ji dėjo pastangas šalių sutarčiai išsaugoti, nedelsdama kreipėsi į ieškovę dėl Sutarties pakeitimo, siūlė konkrečias Sutarties pakeitimo sąlygas (konkrečius atsiskaitymo terminus), siūlė už termino atsiskaityti atidėjimą mokėti palūkanas (pavyzdžiui, atsakovo vadovo 2020-05-08 siųstas elektroninis laiškas apelianto vadovui). Sutiktina, kad yra pagrindo vertinti, kad ieškovė taip pat pripažino esant pagrindui keisti šalių sudarytos pirkimo-paradimo Sutarties sąlygas, siūlė savo Sutarties keitimo variantą, tikėtina pripažino neigiamą pandemijos įtaką Sutarties vykdymui (galimybei sumokėti kainą už perkamą turtą), tačiau iškėlė tokias sąlygas, kurių atsakovė objektyviai įvykdyti negalėjo (2020-05-08 ir 2020-06-08 elektroniniai laiškai).
52. Apeliantė nurodo, kad ji neturėjo pareigos įrodyti patirtų nuostolių dydį, o remiantis vien tuo, kad ieškovė nepateikė nuostolių dydį pagrindžiančių duomenų, teismas neturėjo teisinio pagrindo sumažinti Sutartyje nustatytas netesybas. Tuo pačiu akcentuoja, kad teismas apskritai nevertino, nenustatinėjo ir nepasiūlė ieškovei pateikti duomenis, patvirtinančius ieškovės patirtų nuostolių dydį, sprendžiant netesybų dydžio mažinimo klausimą, kad būtų užtikrinta, jog nustatytas netesybų dydis nebus mažesnis už realiai patirtus ieškovės nuostolius. Teismas, nors ir galėjo preliminariai įvertinti ieškovės nuostolius, atitinkamai vertindamas atsakovės neteisėtai gautą naudą dėl atsakovės esminio Sutarties pažeidimo, tai, kad atsakovė naudojosi turtu ir gavo finansinę naudą, tačiau to nepadarė, dėl ko liko neatskleista šios civilinės bylos esmė. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad ieškovė pati pasirinko kokiais įrodymais grįsti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad liko neatskleista šios civilinės bylos esmė. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pandemijos įtakos atsakovės įsipareigojimų vykdymui, argumentai dėl netesybų dydžio, reikalavimo nepagrįstumo iš esmės nepaneigia teismo padarytų išvadų.
53. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad teismas nei atsakovės naudos iš Sutarties, nei ieškovės nuostolių dėl Sutarties nutraukimo nenustatė, tačiau ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo nei atsakovės gautos naudos nei kaip minėta ieškovės patirtų nuostolių ir argumentus, kuriuos nurodo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teisme nesirėmė. Taigi ieškovei pirmosios instancijos teisme pasirinkus poziciją neįrodinėti atsakovės gautos naudos ir ieškovės patirtų nuostolių dėl Sutarties nutraukimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos siūlyti ieškovei pateikti kokius nors įrodymus ar juo rinkti savo iniciatyva. Todėl apeliantė remtis pirmosios instancijos teisme nenurodytomis aplinkybėmis negali CPK 306 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliantės konkretūs apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini ir dėl jų plačiau nepasisakytina.
54. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškinio senaties klausimas šioje byloje yra neaktualus ir dėl to nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti šį klausimą. Apeliantės vertinimu, kadangi skundo dalykas yra sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo priėmimas, dėl ko priimant naują sprendimą, spręstinas ir ieškinio senaties taikymo klausimas, kadangi atsakovė šioje civilinėje byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Apeliantės vertinimu ieškinio senaties terminas suėjo 2021m. kovo 9 d. Kadangi ieškinys pareikštas 2021m. kovo 4 d. ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Taip pat apeliantė be kitų argumentų nurodė, kad ieškovei buvo sukurtas pagrįstas bei teisėtas lūkestis dėl ginčo išsprendimo sudarant taikos sutartį tarp šalių, dėl to ieškovė buvo sustabdžiusi savo pažeistų teisių gynybos veiksmus pareiškiant ieškinį teismui, kas laikoma pagrįsta priežastimi atnaujinti vos vieną mėnesį praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliacinio teismo vertinimu nesant konkrečių reikalavimų dėl teismo argumentų dėl ieškinio senaties termino, dėl ieškinio senaties taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra tikslinga apeliantės argumentų vertinti ir dėl jų pasisakyti. Teismo vertinimu apeliantės argumentai neįtakoja priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
55. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įsitikino, kad pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, vadovavosi CPK 12 straipsnyje, 178 straipsnyje reglamentuojama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, vertino, ar pateiktieji įrodymai, proceso dalyvių paaiškinimai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pateikiamas byloje kitoks pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti ir teismo ištirti bei įvertinti įrodymai pažeidžia reglamentuojančias proceso teisės normas.
56. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
57. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
59. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 1000 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2022m. gegužės 16d. mokėjimo nurodymą). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 punktas ) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
60. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, taip pat į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, galimai sugaištą laiką bei kitas aplinkybes sprendžia, kad atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, yra pagrįstos, bei neviršija maksimalių kriterijų todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1000 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Butas LT“, juridinio asmens kodas 304827908 iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Absoliuta“, juridinio asmens kodas 300091647, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.
Teisėjai Birutė Simonaitienė
Lina Muchtarovienė
Vilija Valantienė