Civilinė byla Nr. 2A-194/2010
Procesinio sprendimo kategorija 69
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant
Jūratei Česnulevičienei,
dalyvaujant
ieškovo atstovui advokatui Daliui Poviliui,
atsakovo
atstovams E. B., R. K.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės „Pireka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr.
2-81-431/2009 pagal ieškovo UAB „Pireka“ ieškinį atsakovui Lietuvos archyvų
departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl viešųjų pirkimų
įstatymo ginamų tiekėjo interesų pažeidimo, tretieji asmenys UAB „Kaminta“, AB
„YIT Kausta“, UAB „Vėtrūna“.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB
„Pireka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos archyvų departamentui
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LAD) ir prašė: 1) panaikinti
atsakovo vykdomo atvirojo konkurso „Archyvų komplekso (8.10) Mindaugo g. 8,
Vilniuje statybos darbų pirkimas“ viešojo pirkimo komisijos 2008-07-10
sprendimą Nr. V6-215 pripažinti UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“ ir UAB „Vėtrūna“
pasiūlymus kaip atitinkančius konkurso sąlygų reikalavimus ir įrašyti minėtus
konkurso dalyvius į preliminarią pasiūlymų eilę; 2) įpareigoti LAD viešojo
pirkimo komisiją atmesti šiuos pasiūlymus kaip neatitinkančius konkurso sąlygų
reikalavimų; 3) įpareigoti komisiją iš naujo sudaryti preliminarią pasiūlymų
eilę ir į pirmą vietą įrašyti UAB „Pireka“ pasiūlymą bei paskelbti jį laimėjusį
minėtą konkursą, sudaryti su UAB „Pireka“ sutartį, kurios pagrindu būtų
įvykdytas statybos darbų pirkimas.
Ieškovas
nurodė, kad minėtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžiantis
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas ir konkurso sąlygas dėl
dviejų priežasčių. Pirma, VPĮ 39 straipsnio antrosios dalies 4 punkte (VPĮ
redakcija, galiojusi nuo 2007-11-08 iki 2008-09-14) ir pirkimo sąlygų 45.4
punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti pasiūlymą, jei jame
nurodyta bendra kaina neatitinka pateiktų jos sudėtinių dalių sumos. Ieškovo
nuomone, komisija, remdamasi šiomis nuostatomis, privalėjo atmesti pasiūlymus, nes,
pirma, visų trečiųjų asmenų pasiūlymuose nurodytos kainos sudėtinės dalys
neatitiko jų bendros kainos ir buvo apvalinamos litų tikslumu, nenurodant centų.
Antra, ieškovas 2008-07-14 pretenzijoje perkančiajai organizacijai nurodė, kad
trečiųjų asmenų pasiūlymuose nurodyta kaina yra neįprastai maža, kadangi
konkurso numatoma sutarties vertė 25 500 000 Lt yra iki keturių milijonų
didesnė nei aptartų dalyvių kainos. Atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovo
pretenziją nurodydamas, kad jam pateiktos kainos abejonių nekėlė, todėl jų
nelaikė neįprastai mažomis.
Atsakovas atsiliepimu
su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad vykdomo konkurso pirkimo
dokumentų 23 punkte buvo nustatyta, jog pasiūlymo kaina nurodoma litais, įskaitant
visus mokesčius ir PVM. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m.
gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento
STR 1.05.06:2005 (toliau – Reglamentas) 6.15 punktą, sąnaudų kiekių
žiniaraščiuose numatytų statybos produktų, įrenginių ir statybos darbų kiekiai
yra orientaciniai ir rengiami pagal sustambintą darbų nomenklatūrą. Konkurso
dalyvių pasiūlymuose pagal vienodą formą sudarytų sąmatų antraštinėje skiltyje
kainos nurodomos tūkstančiais litų, tai yra skaičiavimai pagal aritmetikos
taisykles suapvalinami iki sveiko skaičiaus, be nurodomų centų. Perkančioji
organizacija visų pasiūlymų, kurie atitiko minimalius kvalifikacinius
reikalavimus, kainas ir jų sudėtinių dalių skaičiavimus įvertino kaip
priimtinus ir atitinkančius pirkimo dokumentus, todėl nustatytos taisyklės buvo
vienodai taikomos visiems konkurso dalyviams. Pasiūlymuose pateiktų dokumentų
apimtys sudarė galimybes įsitikinti ir įvertinti pasiūlytų kainų pagrįstumą
pagal nurodytas būtinų atlikti darbų apimtis, todėl nebuvo pagrindo manyti
esant neįrastai mažas pasiūlymų kainas.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis Reglamentu, konstatavo, kad skaičiuojamos
kainos apvalinimas konkrečiai ruošiamose lokalinėse sąmatose dėl numatomų
atlikti statybos darbų pagal techninį projektą gali būti apvalinamos iki sveiko
skaičiaus, kai galutinė kaina nurodoma tūkstančiais litų. Taip pat teismas
nustatė, kad skaičiuojamosios kainos suapvalinimas iki sveiko skaičiaus
nelaikytinas aritmetine klaida. Nurodė, jog neatsitiktinai VPĮ 39 straipsnio 2
dalies redakcijoje, aktualioje nuo 2008-09-15, nebėra nustatyto pasiūlymo dėl
kainos neatitikimo jos sudedamosioms dalims atmetimo pagrindo, kadangi VPĮ
nedetalizuoja kainos sudėtinių dalių sąvokos. Teismas atmetė ieškovo argumentą,
kad pasiūlymų kainos yra neįprastai mažos, kadangi ieškovo pateikti
paskaičiavimai dėl siūlomų atskirose pozicijose kainų skirtumų, susidariusių
dėl neatitikimo ekspertizės kainai, nesudarė pagrindo vertinti kainą kaip
neįprastai mažą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog daugumoje pozicijų visų
trijų konkurso dalyvių pasiūlymai yra mažesni, negu ekspertizės nurodyta vertė.
Nurodė, jog pirmuoju numeriu įrašyto konkurso dalyvio kaina nuo ketvirtojo
skiriasi tik 13,7 procentų, todėl ieškovas nepagrįstai laikė pasiūlymų kainas
neįprastai mažomis.
Ieškovas UAB
„Pireka“ apeliaciniu skundu prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti ir priimti
naują sprendimą, ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymą
grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1.
Teismas ištyrė ne visus ieškovo nurodytus argumentus, neteisingai
nustatė ir vertino nagrinėjamoje byloje svarbias aplinkybes bei nepagrįstai rėmėsi
Reglamentu, kuris nustato statinių projektavimo tvarką, o konkursas buvo
vykdomas dėl jau suprojektuoto statinio pastatymo. Be to, nuorodos, kad
skaičiavimai atliekami pagal Reglamentą, nebuvo nei VPĮ, nei konkurso sąlygose.
2.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad kainos galėjo būti apvalinamos iki
sveiko skaičiaus ir turėjo būti pateikiamos tūkstančiais litų, nes tokių
reikalavimų minėtame Reglamente bei konkurso sąlygose nėra nustatyta. Teismas
nustatė, kad Reglamento nuostatos taikomos šioms pirkimo procedūroms, tačiau
neatsižvelgė, kad visų trijų įmonių pateiktos sąmatos neatitinka Reglamento
reikalavimų.
3.
Teismas sprendė, kad neatitikimai konkurso pasiūlymuose yra susiję su
skaičių apvalinimu, o ne su aritmetinėmis klaidomis, todėl netinkamai taikė VPĮ
39 straipsnio antrosios dalies 4 punktą. Tuo tarpu UAB ,,Vėtrūna“ pasiūlyme yra
net kelios aritmetinės klaidos, dėl kurių teismas nepasisakė.
4.
VPĮ nustato perkančiosios organizacijos pareigą įvertinti konkurso
dalyvių pasiūlymus neįprastai mažos kainos aspektu prieš nustatant įmonių
pasiūlymus atitinkančius konkurso sąlygų reikalavimams, tačiau teismo metu
paaiškėjo, kad atsakovas pateiktų pasiūlymų šiuo aspektu nevertino. Visų trijų
tiekėjų kainos skirtingose pozicijose tiek lyginant tarpusavyje, tiek su projektinėje
ekspertizėje pateiktomis kainomis skiriasi 50-70 procentų, todėl teismas
nepagrįstai atmetė šį argumentą. Be to, konkurso numatoma sutarties vertė buvo
25 500 000 Lt, tačiau tiekėjų pasiūlytos kainos buvo iki keturių milijonų
mažesnė.
Atsakovas
atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad konkurso
sąlygų 23 punktas numato, jog pasiūlymo kaina yra nurodoma litais, centai nėra
minimi, Reglamento 6 priede kainos pateikiamos tūkstančiais litų. Atsakovo
nuomone, Reglamentas yra aktualus tiek, kiek jo turinys leidžia nustatyti
kainos skaičiavimo metodą. Atkreipia dėmesį, kad pagal aritmetikos taisykles
atliktas suapvalinimas negali būti traktuojamas kaip aritmetinė klaida, nes jų
neatlikus būtų neįmanoma nurodyti galutinės tikslios pasiūlymo kainos. Pagal
tiekėjų pateiktus pasiūlymus atsakovui nekilo abejonių, kad statybos darbai
būtų atliekami už neįprastai mažą kainą ar pasiūlymuose būtų neįtrauktų darbų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant šį ginčą
pirmosios instancijos teisme Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 6 d.
nutartimi atsisakė patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo ir pirkimo procedūros šio ginčo nagrinėjimo metu sustabdytos nebuvo.
Atsakovas su UAB ,,Kaminta“, kurios pasiūlymas pripažintas laimėjusiu,
2008-09-08 sudarė statybos rangos sutartį.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Teismo
sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines
bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų
reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti
tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo
negaliojimo pagrindus (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos
medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas
visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam
ginčui, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas. Absoliučių šio sprendimo
negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu
atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nurodydamas, jog perkančioji
organizacija nepažeidė VPĮ 39 straipsnio antrosios dalies 4 punkte nustatyto
reikalavimo atmesti pasiūlymus, jei sudedamųjų kainų dalys neatitinka pasiūlyme
nurodytos bendros kainos, nes VPĮ UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“ ir UAB
„Vėtrūna“ pasiūlymuose atlikti apvalinimai negali būti traktuotini kaip
aritmetinėmis klaidomis. Teismas taip pat nurodė, kad minėtuose pasiūlymuose
nurodyta kaina nelaikytina neįprastai maža, todėl atsakovas pagrįstai juos
įtraukė į preliminarią pasiūlymų eilę.
Apeliantas,
nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo
dviejų grupių motyvus: pirma, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog
atsakovas pagrįstai nelaikė kainų apvalinimo aritmetinėmis klaidomis, antra,
apelianto nuomone, atsakovas pateiktų pasiūlymų nevertino neįprastai mažos
kainos aspektu, todėl teismas be pagrindo atmetė šį ieškovo reikalavimą. Dėl
šių priežasčių, apelianto teigimu, UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“ ir UAB
„Vėtrūna“ pasiūlymai turėjo būti atmesti.
Teisėjų
kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda
pagrindo keisti ar naikinti iš esmės pagrįsto ir teisingo pirmosios instancijos
teismo sprendimo (CPK 185, 263 str.).
Dėl
bendros kainos atitikimo jos sudėtinėms dalims
Kaip minėta, apeliantas,
nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė
ieškovo ieškinį ir sprendė, kad perkančioji organizacija neturėjo teisinio
pagrindo atmesti UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“ ir UAB „Vėtrūna“ pasiūlymus dėl
to, jog sudedamosios kainos dalys neatitinka pasiūlyme nurodytos bendros kainos.
Apelianto nuomone, dalyvių pasiūlyme nurodyta bendra kaina neatitiko jos
sudėtinių dalių sumos dėl aritmetinių klaidų, kurios buvo padarytos ne tik
apvalinant pateiktas kainas iki sveikų skaičių ir nenurodant centų, bet ir
atliekant atskirus sudėtinių kainos dalių skaičiavimus. Apelianto įsitikinimu,
sudėtinės kainų dalys privalėjo būti skaičiuojamos centų tikslumu, todėl
nepagrįsta atsakovo nuomonė, visų konkurso dalyvių pateiktos pasiūlymų kainos
atitiko sudėtinių dalių sumas, skaičiavimuose aritmetinių klaidų nebuvo
padaryta, nes kainas buvo prašoma nurodyti tūkstančiais litų, todėl apvalinimai
iki sveiko skaičiaus, nenurodant skaičių po kablelio (centų) nelaikytini
aritmetinėmis klaidomis ir atitinkamai sudėtinių dalių neatitikimu pasiūlymo
kainai.
Teisėjų
kolegijos nuomone, šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK
185 str.).
Teisėjų
kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo LAD organizuotas
konkursas dėl archyvų komplekso statybos darbų yra viešas konkursas, bylos
aplinkybes būtina vertinti atsižvelgiant į viešojo konkurso proceso esmę, paskirtį,
o taip pat į ypač reikšmingus konkurso dalyvių lygiateisiškumo bei
nediskriminavimo principus. Pažymėtina, kad tinkamo viešo konkurso organizavimo
ir vykdymo būtina sąlyga yra šio proceso skaidrumas, todėl viešąjį konkursą
organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad atliekant konkurso
procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi minėtų principų bei sąžiningos
konkurencijos laisvės (VPĮ 3 str.).
Be to, nagrinėjant
šios kategorijos bylas, būtina atsižvelgti ir į proceso koncentruotumo, ekonomiškumo,
o taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kurie leidžia
konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti
į konkrečios situacijos ypatumus (CPK 3, 7 str.). Todėl pažeidimai, neturėję
įtakos konkurso skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimui ir laimėtojo
išrinkimui, negali būti laikomi pakankamu pagrindu naikinti skundžiamus
sprendimus.
Pagal konkurso
sąlygų 20 punktą, tiekėjai pasiūlymus rengia pagal pirkimo dokumentuose pateiktą
formą, kurioje nurodyta, kad kainos nurodomos litais, o pagal 23 punktą –
pasiūlymo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į techninėje specifikacijoje ir
darbų kiekių žiniaraštyje pateiktus duomenis ir turi apimti visas su statybos
darbais susijusias išlaidas, įskaitant visus mokesčius, tarp jų ir PVM, kuris
nurodomas atskirai. Pagal pirkimo dokumentų techninę specifikaciją pateiktuose
pasiūlymuose sudėtinės kainos dalys nurodomos darbų kiekių žiniaraščiuose ir
detalizuojamos lokalinėse sąmatose.
Teismas, analizuodamas
ieškovo pateiktus skaičiavimus, kuriais ieškovas grindė ginčijamuose konkurso
dalyvių pasiūlymuose kainos neatitikimą jos sudėtinėms dalims, nustatė, kad
visi apelianto įvardijami neatitikimai susidaro dėl nurodomos kainos apvalinimo
iki sveiko skaičiaus. Teismas sprendė, kad skaičiuojamos kainos apvalinimas
konkrečiai ruošiamose lokalinėse sąmatose dėl numatomų atlikti statybos darbų
pagal techninį projektą gali būti apvalinamas iki sveiko skaičiaus ne tik
suvestiniame kainos apskaičiavime, bet ir lokalinėse sąmatose, kai galutinė
kaina nurodoma tūkstančiais litų. Teismas rėmėsi LR Aplinkos ministro įsakymu
„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas“
patvirtintu Statybos techniniu reglamentu.
Apeliantas teigia,
kad nei konkurso sąlygose, nei VPĮ nėra nuorodos, jog kainų skaičiavimai turi
būti atliekami pagal Reglamento nuostatas, todėl šio pirkimo procedūroms jis netaikomas.
Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto argumentas atmestinas kaip
nepagrįstas, nes atsižvelgiant į CPK 3 straipsnio 6 dalį, šioje byloje nagrinėjamiems
teisiniams santykiams Reglamentas gali būti taikomas pagal teisės analogiją
(CPK 178 str.).
Pagal minimo Reglamento
37 punktą, statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas – projekto
dalis, kurioje apskaičiuojama sumanyto statyti statinį įgyvendinimo visų
išlaidų suma, kuri detalizuojama pagal Reglamento 6 priedą. Šiame priede
nurodomas suvestinis statybos kainos apskaičiavimas aprašant išlaidas statybos
ir montavimo darbams, įrenginiams, kitoms išlaidoms ir PVM, o kaina nurodoma
tūkstančiais litų – ,,Kaina, tūkst. Lt“. Kaip matyti iš perkančiai
organizacijai pateiktų UAB „Kaminta“ ir UAB „Vėtrūna“ lokalinių sąmatų, pagal
atskiras darbų rūšis būtinų darbų ir išlaidų aprašymuose kainos nurodytos su
centais, skaičiuojant visą kainą pagal kiekvieną sąmatą taip pat paskaičiuojama
kaina su centais ir nurodant kainą „iš viso“ – suma apvalinama iki sveiko
skaičiaus, taip pat ir PVM. AB „YIT Kausta“ lokalinėse sąmatose skaičiavimai atlikti
centų tikslumu, o iki sveikų skaičių suapvalinami nurodant kainą pasiūlyme. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad tiekėjai UAB „Kaminta“, AB „YIT Kausta“ ir UAB
„Vėtrūna“ savo pasiūlymuose laikėsi kainų apvalinimo taisyklių, o apvalindami nepadarė
aritmetinių klaidų.
Nagrinėjamuoju
laikotarpiu galiojusioje VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcijoje buvo
nustatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti pasiūlymą, jeigu nurodyta
bendra kaina neatitinka pateiktų jos sudėtinių dalių sumos. Tokia pati nuostata
įtvirtinta ir Atviro konkurso sąlygų 45.4 punkte. Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad šios normos nustato bendrąją taisyklę, pagal kurią pasiūlymo kaina turi
sutapti su jos sudėtinių dalių suma. Be to, Mokesčių administravimo įstatymo 66
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčiai ir su jais susijusios sumos
apskaičiuojami nacionaline valiuta, o kiekviena piniginė prievolė apvalinama
taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų –
didinant iki lito. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė,
kad apvalinimai yra galimi ir, priešingai nei teigia apeliantas, nelaikytini
aritmetinėmis klaidomis (CPK 178 str.).
Be to, pažymėtina,
kad teismas teisingai nurodė, jog pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies redakciją,
aktualią nuo 2008-09-15, iš viso nebėra įtvirtinto reikalavimo atmesti tiekėjo
pasiūlymą, jeigu pasiūlymo kaina neatitinka jos sudedamųjų dalių, nurodant, jog
perkančioji organizacija, pasiūlyme radusi nurodytos kainos apskaičiavimo
klaidų, pasiūlymų vertinimo metu privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą
terminą ištaisyti pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su
pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos.
Teisėjų
kolegija laiko, kad atsakovas savo atsiliepime teisingai teigia, jog paties ieškovo
UAB ,,Pireka“ pateiktuose objektinių sąmatų tiesioginių išlaidų skiltyse kainos
taip pat buvo nurodomos tūkstančiais litų be centų, ir tai leidžia spręsti, kad
visi konkurso dalyviai vienodai suprato pirkimo sąlygų nuostatas šiuo klausimu
bei skaičiavimuose taikė apvalinimo taisykles.
Remdamasi tuo,
kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai sprendė, jog nagrinėjamu
atveju perkančioji organizacija, pasiūlymuose pateiktų kainų apvalinimų nelaikydama
aritmetine klaida, nepažeidė VPĮ nuostatų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai,
kad visi tiekėjų pasiūlymai, kurie atitiko minimalius kvalifikacinius
reikalavimus, tame tarpe ir ieškovo, buvo pripažinti tinkamais ir vienodai įvertinti,
o laimėjęs pasiūlymas nustatytas remiantis mažiausios kainos kriterijumi. Taigi
atsakovas šiuo klausimu nepažeidė viešojo konkurso skaidrumo, dalyvių
lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principų reikalavimų (VPĮ 3 str.).
Dėl neįprastai mažos kainos
Apeliantas
teigia, kad atsakovas neįvykdė VPĮ nustatytos pareigos prieš nustatant įmonių
pasiūlymus atitinkančiais konkurso sąlygų reikalavimus įvertinti konkurso
dalyvių pasiūlymus neįprastai mažos kainos aspektu, o be to, atsakovas
privalėjo pareikalauti iš UAB „Kaminta“, AB YIT Kausta“ ir UAB „Vėtrūna“ pateikti
neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymus. Šiuos teiginius apeliantas
grindžia tuo, kad visų trijų tiekėjų kainos skirtingose pozicijose tiek
lyginant tarpusavyje, tiek su projektinėje ekspertizėje pateiktomis kainomis
skiriasi 50-70 procentų.
Apeliantas
teisingai nurodo, jog VPĮ 40
straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga pareikalauti
dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių,
paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, o dalyviui nepateikus tinkamų kainos
pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą atmesti. Tokia pareiga perkančiajai organizacijai
atsiranda iš karto, kai tik ji nustato, jog pateikta pasiūlymo kaina yra
neįprastai maža. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra numatyta kriterijų, pagal kuriuos pasiūlyta kaina yra
laikoma neįprastai maža. Teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, jog tai
sprendžia pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes,
rinkos kainas, pasiūlymų kainas, teikiamų paslaugų ekonomiškumą, pasirinktus
techninius sprendimus ir (arba)
išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas, dalyvio siūlomų paslaugų
originalumą, norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių
paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi, o taip pat analogiškas
sutartis bei VPĮ 40
straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 8
d. nutartis civilin4je byloje Nr. 2A-581/2008).
Kolegija
sutinka su teismo išvada, kad bendrosios ekspertizės aktas vertintinas kaip
numatomos sutarties vertės nustatymas ir nelaikytinas vienintele galima kaina,
kai bet koks nukrypimas nuo jos suteiktų pagrindą iš konkurso dalyvių reikalauti
paaiškinimų. Remiantis anksčiau nurodytų VPĮ principų reikalavimais laikytina,
jog tokie perkančiosios organizacijos veiksmai yra būtini tik tuo atveju, kai
kyla įtarimų, jog pasiūlyta kaina neįprastai maža.
Kaip buvo paminėta
šioje nutartyje anksčiau, atsakovo nurodyta numatoma konkurso sutarties vertė yra
25 500 000 Lt, tuo tarpu preliminarioje pasiūlymų eilėje visų pirmųjų trijų
tiekėjų pasiūlymai ne itin skyrėsi vienas nuo kito: laimėjusio UAB „Kaminta“ pasiūlymo
kaina - 21 585 279 Lt, AB ,,YIT Kausta“ – 23 826 767 Lt, o UAB ,,Vėtrūna“ – 24
236 726 Lt. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien šis skirtumas nesudaro
pagrindo įtarti, jog kaina yra neįprastai maža.
Ieškovas,
siekdamas pagrįsti savo teiginius dėl neįprastai mažų tiekėjų pasiūlymų kainų,
pateikė skaičiavimus dėl atskirose pozicijose siūlomų kainų neatitikimo bendrosios
ekspertizės kainai, iš kurių matyti, kad UAB ,,Kaminta“ pateiktos atskirų darbų
kainos nuo šioje ekspertizėje nustatytų kainų skiriasi 1,5 - 75,7 procentų, AB
,,YIT Kausta“ 5,2 - 73 procentų, o UAB ,,Vėtrūna“ –4,5 - 70,5 procentų, pavyzdžiui,
laimėjusio pasiūlymo šildymo darbų kaina yra 18,8 procentais, o trečioje
vietoje esančio pasiūlymo – 31,3 procentais mažesnė už ekspertizės kainą (1 t.
b. l 185-188). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti apelianto argumentai
neduoda pagrindo priešingai išvadai šiuo klausimu, nei padarė teismas. Kaip
žinoma, tiekėjai, dalyvaudami konkurse, patys pasirenka siekiamo pelno dydį,
atsižvelgdami ir į tai, kad jų konkurentai – tai kiti panašias paslaugas
teikiantys tiekėjai, todėl akivaizdu, kad kiekvieno iš jų kainos gali ir turi
skirtis dėl skirtingų atitinkamų sudedamųjų kainos dalių. Siekiant patikrinti,
ar pasiūlymų kainos nėra neįprastai mažos, patikrinama, ar nėra akivaizdžių skaičiavimo
klaidų, ar nėra praleistų ir į sąmatą neįtrauktų darbų. Kaip minėta, šių
aplinkybių perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas nenustatė,
tokių įrodymų apeliantas nepateikė taip pat ir apeliacinės instancijos teismui.
Be to, nors VPĮ
normos neįprastai mažos kainos nesieja su jos konkrečiais matematiniais
paskaičiavimais, tačiau teismas, siekdamas pagrįsti savo išvadą skundžiamame
sprendime išanalizavo aplinkybes ir atliko skaičiavimus, kurie rodo, kad
konkurso dalyvio, įrašyto pirmuoju numeriu į preliminarią pasiūlymų eilę
pasiūlymo kaina skiriasi nuo antruoju įrašyto dalyvio pasiūlymo kainos 9,4 procentais,
įrašyto pirmuoju numeriu nuo trečiuoju įrašyto dalyvio kainos skiriasi 11 procentais,
o įrašyto pirmuoju numeriu nuo ketvirtuoju įrašyto dalyvio kainos skiriasi 13,7
procentais. Tuo tarpu, apeliantas neįrodinėjo, jog tris pirmuosius
preliminarioje eilėje nurodytus pasiūlymus pateikusios bendrovės yra
tarpusavyje susijusios, susitarusios ar dėl kitų aplinkybių nesąžiningai veikė
išvien.
Todėl teisėjų
kolegijos nuomone, teismas turėjo pagrindą išvadai, kad perkančioji
organizacija teisingai atmetė apelianto pretenziją dėl pareigos reikalauti iš
UAB „Kaminta“, AB YIT Kausta“ ir UAB „Vėtrūna“ papildomų įrodymų, pagrindžiančių
neįprastai mažą kainą. Nagrinėjant apeliacinį skundą ieškovas šios išvados
pagrįstumo nepaneigė (CPK 178 str.).
Apeliantas
teigia, kad atsakovas pateiktų pasiūlymų nevertino neįprastai mažos kainos
aspektu, nes į bylą nepateiktas viešojo pirkimo komisijos protokolas, kuriame būtų
užfiksuotas šio klausimo svarstymas. Teisėjų kolegija laiko, jog šis apelianto
argumentas taip pat neduoda pagrindo naikinti teismo sprendimo. Be to, kaip paaiškino
apeliacinės instancijos teismui atsakovo atstovas, protokole nėra fiksuojamas sąmatų
analizavimas, lyginamieji skaičiavimai, jame nurodomi tik viešųjų pirkimų
komisijos sprendimai.
Kaip žinoma, VPĮ nustatytos normos dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos
paskirtis – apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo grėsmės, jog sudaryta
pirkimo – pardavimo sutartis gali būti neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl
tiekėjo nepajėgumo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos
nuomone, šiuo aspektu yra svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad jau antrus
metus po konkurso UAB ,,Kaminta“ vykdo sutartinius įsipareigojimus ir atsakovas
šiai bendrovei neturi pretenzijų dėl atliekamų darbų kokybės. Ši aplinkybė taip
pat leidžia spręsti, jog nurodytoji kaina yra reali, ekonomiškai pagrįsta, o tuo
pačiu buvo pasiektas esminis viešojo pirkimo tikslas: sudaryti pirkimo sutartį racionaliai
naudojant tam skirtas lėšas.
Teisėjų
kolegijos nuomone, kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai
neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė
neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Esant tokioms
aplinkybėms, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, daro
išvadą, kad nėra pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių
skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar
pakeistas skunde nurodytais motyvais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o
teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė
Konstantinas
Gurinas
Vigintas
Višinskis