Civilinė byla Nr. 3K-3-483-684/2016

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11017-2014-8                                                   

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.8; 2.5.11; 2002.05.20; 3.1.3.3; 3.3.1.15.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Esigna“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Esigna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vandens taxi“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo Vokietijos įmonė „RL-Nutzfahrzeuge“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimo ir pirkimo–pardavimo sutartis, dėl proceso teisės normų, nustatančių netinkamo atsakovo pakeitimą tinkamu ir bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, tinkamo aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Esigna“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vandens taxi“ 9285 Eur skolos, 29 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad atsakovė savo vardu ir jokiais veiksmais neatskleisdama atstovavimo fakto 2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais vedė tiesiogines derybas su ieškove, pasirašė įvairius dokumentus bei vykdė mokėjimus pagal sutartis tiek grynaisiais pinigais, tiek banko pavedimais už ieškovės parduodamus automobilius.
4. Tvirtino, kad atsakovė veikė nesąžiningai, nes savo elgesiu nesuteikė pagrindo ieškovei manyti, jog ji veikia kaip atstovė kito asmens vardu. Prieš sudarant sandorius atsakovė kaip pirkėją nurodydavo kitą asmenį, be to, ieškovei nesumokėjo 9285 Eur už automobilį „Kia Sorento“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl automobilių kokybės trūkumų.
5. Atsakovė buvo informuota, kad automobiliai parduodami be garantijos ir yra suremontuoti po eismo įvykių. Atsakovė, prieš perduodant jai automobilį „Kia Sorento“ Vokietijoje, 2014 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu paštu atsiuntė pasirašyto 19 285 Eur tarptautinio pavedimo išrašą ir taip neva patvirtino, kad už automobilį visa suma sumokėta, tačiau, priėmusi automobilį, anuliavo šį pavedimą ir pervedė ieškovei tik 10 000 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė ir trečiasis asmuo Vokietijos įmonė „RL-Nutzfahrzeuge“ sudarė automobilio „Mercedes Benz GKL 220 CDI“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė automobilį trečiajam asmeniui Vokietijos įmonei „RL-Nutzfahrzeuge“ už 15 000 Eur (51 792 Lt). Atsakovė už šį automobilį ieškovei visą kainą sumokėjo, dėl šio automobilio ginčo nekilo, tačiau kilo ginčas dėl 9285 Eur skolos už ieškovės parduotą automobilį „Kia Sorento“.
8. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 29 d. išrašė sąskaitą Nr. 14-04 automobiliui „Kia Sorento“ eksportuoti, kuriame kaip pardavėja nurodyta ieškovė, o automobilio pirkėja – trečiasis asmuo Vokietijos įmonė „RL-Nutzfahrzeuge“, automobilio kaina – 19 285 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį (toliau – Tarpininkavimo sutartis). Teismas nenustatė fakto, kad ši tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo pateikta ieškovei. Į atsakovės sąskaitą buvo pervedamos lėšos iš trečiojo asmens Vokietijos įmonės „RL-Nutzfahrzeuge“. 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo gauta 20 500 Eur, mokėjimo paskirties grafoje nurodyta „Kia Sorento“. Trečiojo asmens pavedimu 2014 m. rugsėjo 5 d. atsakovė pervedė 19 285 Eur sumą į ieškovės sąskaitą už „Kia Sorento“ pagal sąskaitą Nr. 14-04. Vėliau trečiasis asmuo nurodė atsakovei sulaikyti mokėjimo pavedimą už automobilį dėl po pirkimo paaiškėjusių automobilio „Mercedes Benz“ trūkumų remonto. Atsakovės pavedimas buvo anuliuotas ir ieškovei pervesta 10 000 Eur – dalis automobilio kainos.
9. Atsakovė su ieškove rašytinės sutarties dėl „Kia Sorento“ automobilio pirkimo ir pardavimo sudariusi nebuvo. Teismas nenustatė, kad atsakovė siekė įgyti automobilį „Kia Sorento“ savo nuosavybėn, jį perėmė ar įsipareigojo už jį atsiskaityti. Atsakovė pateikė ieškovei pirkėjo rekvizitus. Rašytinė automobilio pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta ir su trečiuoju asmeniu Vokietijos įmone „RL-Nutzfahrzeuge“.
10. Tarpininkas veikia pavedimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXXVI skyrius) arba paslaugų sutarties pagrindu (CK šeštosios knygos XXXV skyrius). Teismas nustatė, kad atsakovė veikė kaip tarpininkė tarp ieškovės ir trečiojo asmens Vokietijos įmonės „RL-Nutzfahrzeuge“ – tą patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens 2014 m. rugsėjo 1 d. sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis. Atsakovė veikė trečiojo asmens užsakymu ir jo interesais. Teismas konstatavo, kad automobilio „Kia Sorento“ pirkimo–pardavimo sandorio pasekmės kyla trečiajam asmeniui.
11. Teismas pabrėžė, kad pardavėjos ieškinys dėl nesumokėtų pinigų už parduotą automobilį turėtų būti reiškiamas automobilio „Kia Sorento“ pirkėjai Vokietijos įmonei „RL-Nutzfahrzeuge“. Teismas du kartus ieškovei siūlė pakeisti netinkamą atsakovę tinkama, ieškovė abu kartus atsisakė tai padaryti, nes laikė atsakovę tinkama. Vokietijos įmonė „RL-Nutzfahrzeuge“ į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
12. Kadangi ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei ir ieškovė nesutiko jos pakeisti, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nes taikyti civilinę atsakomybę atsakovei pagal ieškovės pareikštą ieškinį dėl skolos už automobilį „Kia Sorento“ ir palūkanų priteisimo nėra teisinio pagrindo.
13. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. sausio 29 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14. Teismas iš Tarpininkavimo sutarties turinio nustatė, kad atsakovė minėtos sutarties pagrindu įsipareigojo trečiajam asmeniui teikti paslaugas – surasti jam nuosavybės teise priklausančio turto – automobilio pardavėją bei suteikti kitas atlygintinas paslaugas, nurodytas sutartyje. Trečiajam asmeniui sutikus su pardavėjo siūlomomis sąlygomis, parengti preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektus bei suderinti juos su trečiuoju asmeniui bei pardavėju (Tarpininkavimo sutarties 1.2, 2.2.3 punktai). Trečiasis asmuo įsipareigojo sumokėti atsakovei atlyginimą už suteiktas paslaugas (Tarpininkavimo sutarties 4–4.3. punktai). Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė neteikia atstovavimo trečiajam asmeniui paslaugų derantis su potencialiais pardavėjais dėl preliminariųjų ar pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų bei komercinio atstovavimo (prekybos agento) paslaugų (Tarpininkavimo sutarties 1.3.1, 1.3.2 punktai).
15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo ne atstovavimo, o atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.718 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad atsakovės ir trečiojo asmens atstovavimo santykiai nesiejo, atsakovė neveikė kaip trečiojo asmens atstovė.
16. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais transporto priemonių pirkimo–pardavimo aplinkybes, padarė išvadą, kad automobilių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai siejo tik ieškovę ir trečiąjį asmenį. Todėl teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė ieškinį pareiškė netinkamai atsakovei.
17. Teismas nustatė, kad pati ieškovė 2014 m. rugpjūčio 29 d. išrašė sąskaitą Nr. 14-04 dėl minėto automobilio pardavimo, kurioje kaip automobilio pardavėją nurodė ieškovę, o kaip pirkėją – trečiąjį asmenį, 19 285 Eur automobilio kainą. Pažymėjo, kad automobilis 2014 m. rugsėjo 5 d. 19 val. Vokietijoje perduotas trečiojo asmens atstovui.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės automobilio „Kia Sorento“ pirkėjo rekvizitus, pati išrašiusi sąskaitą už automobilį, nurodydama trečiąjį asmenį kaip pirkėją, perdavusi automobilį Vokietijoje trečiojo asmens atstovui, turėjo būti įsitikinusi, jog minėto automobilio tikrasis pirkėjas yra trečiasis asmuo. Ta aplinkybė, kad atsakovė tarpininkavimo paslaugų sutarties pagrindu pervedė ieškovei pinigų sumą už automobilį, neįrodo, kad atsakovė siekė įsigyti automobilį ar jį įsigijo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismų vertinimas nebuvo teisiškai pagrįstas pagrindas padaryti išvadą, kad ieškinys dėl likusios nesumokėtos 9285 Eur sumos už automobilį „Kia Sorento“ atsakovei buvo pareikštas kaip netinkamai bylos šaliai ir turėjo būti reiškiamas trečiajam asmeniui, kuris ir įsigijo automobilį iš ieškovės.
2. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo ne atstovavimo, o atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.718 straipsnis), taigi teismas pabrėžė, jog Tarpininkavimo sutartyje nėra atstovavimo teisinių santykių elementų. Kasatorė iš dalies sutinka su tokiu teismo vertinimu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamame sprendime šiai išvadai teismas nesuteikė pakankamai reikšmės, nes vėlesni teismo išaiškinimai prieštarauja šiai išvadai.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs atstovavimo fakto ir remdamasis transporto priemonių pirkimo ir pardavimo aplinkybėmis, konstatavo, kad automobilių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai siejo tik ieškovę ir trečiąjį asmenį, ir taip pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė ieškinį pareiškė netinkamai atsakovei. Su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija ir aiškinimu kasatorė nesutinka, nes tai prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms.
4. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, Tarpininkavimo sutartį aiškino pažodžiui, atsiribodamas nuo šios sutarties tikslo ir esmės, sutarties sąlygų tarpusavio ryšio aiškinimo, savo nuožiūra pasirinko ir pagal savo subjektyvų įsitikinimą atskirai nuo visos sutarties aiškino Tarpininkavimo sutarties 1.2 ir 2.2.3 punktus izoliuotai nuo kitų, t. y. nuo 1.3.1, 1.3.2, 1.4 ir 12.3 šios sutarties punktų.
5. Teismas neanalizavo ir kitų Tarpininkavimo sutarties sąlygų, pabrėžiančių, kad paslaugos ir veiksmai, kurie buvo nurodyti anksčiau ir kurie nebuvo suteikti ir atlikti, gali būti suteikiami ir atliekami tik atskiru raštišku susitarimu (1.4 punktas); paslaugų teikėjas (atsakovė) veikia kaip nepriklausomas rangovas (užsakymo priėmėjas, įgaliotinis), o ne kaip prekybos firmos atstovas ar agentas ir nė viena iš šalių neturi teisės arba įgaliojimo veikti kaip kitos šalies agentas arba prisiimti įsipareigojimų kitos šalies vardu arba kitos šalies naudai, sudarinėti dokumentus kitai šaliai (12.3 punktas).
6. Pažymėtina, kad atsakovė, vykdanti nepriklausomą nuo trečiojo asmens automobilių prekybos verslą ir kaskart siūlydama trečiajam asmeniui pirkti įvairius automobilius, nebuvo trečiojo asmens atstovė. Taigi atsakovė veikė kaip savarankiškas asmuo (perpardavinėtojas), kurio valios turinys nepriklausė nuo trečiojo asmens jam suteiktų teisių.
7. Kasatorės nuomone, teismai, konstatavę, jog atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo tarpininkavimo teisiniai santykiai, turėjo pasisakyti ir dėl pavedimo (atstovavimo) požymių egzistavimo Tarpininkavimo sutartyje, nes tik tarpininkavimo (atlygintinų paslaugų teikimo) santykių egzistavimas nesukūrė teisinių santykių tarp ieškovės (kasatorės) ir trečiojo asmens. Atsakovė, veikdama kaip tarpininkė, su kiekviena iš šalių (ieškove ir trečiuoju asmeniu) veikė atskirai savo vardu ir interesais bei nebuvo nė vienos iš šalių, tuo labiau trečiojo asmens, atstovė. Atsakovė su kiekviena iš šių šalių derėjosi atskirai tiek dėl kainos, tiek dėl automobilių perdavimo aplinkybių. Be to, suderėjusi su ieškove dėl abiejų automobilių pirkimo sąlygų, juos trečiajam asmeniui siūlė pirkti kaip savo.
8. Tam tikros ginčo teisinių santykių ypatybės, pavyzdžiui, dėl atstovavimo sąlygų, savo esme atitinka pavedimo teisiniuose santykiuose įprastą verslo modelį, tačiau Tarpininkavimo sutarties šalys sutarė, kad dėl atstovavimo jos turi pasirašyti atskirus susitarimus. Todėl Tarpininkavimo sutartis negali būti kvalifikuojama kaip mišri sutartis.
9. Tarpininkavimo sutartis reglamentuoja vidinius atsakovės ir trečiojo asmens santykius ir nereglamentuoja jokių atstovavimo santykių. Atsakovė, veikdama kaip tarpininkė ir neatskleidusi atstovavimo fakto, tiesiogiai nesukūrė jokių teisinių pasekmių trečiajam asmeniui. CK 2.132 straipsnio 4 dalis imperatyviai įtvirtina, kad atsakovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų (prekybos tarpininkai ir kt.).
10. Teismas neįvertino, ar atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta Tarpininkavimo sutartis turi tik atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius ar ir mišraus pobūdžio teisinius santykius, turinčius pavedimo, atstovavimo ir atlygintinų paslaugų sutartims būdingų požymių. Kartu teismas neįvertino, kurios sutarties sąlygos turėjo esminę reikšmę ginčo šalių teisiniams santykiams.
11. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinimu, ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis). Remiantis tokiu teisės aiškinimu teigtina, kad žemesnės instancijos teismai akivaizdžiai suklydo nustatydami, jog ginčo situacijoje atsakovei nekyla jokių teisinių pasekmių.
12. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo turėjo aiškų tikslą ir norą ne vien surasti konkrečios markės ir modelio individualiais požymiais apibūdinantį konkretų automobilį, bet nupirkti Lietuvoje ir perparduoti Vokietijos rinkai bet kokios markės ir modelio automobilius bei realiai gauti perpardavimo kainos skirtumą (pelną), t. y. abi Tarpininkavimo sutarties šalys turėjo komercinį interesą gauti atitinkamą kainos maržą nuo perparduodamų automobilių.
13. Tarpininkavimo sutartis, kasatorės įsitikinimu, laikytina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti tam tikro pobūdžio veiksmus (surasti ir pasiūlyti pirkti finansiškai patrauklia kaina automobilius), tačiau jai nebuvo suteiktas įgaliojimas veikti trečiojo asmens vardu ir jos vardu sudaryti automobilių pirkimo–pardavimo sutartis. Tarpininkavimo sutartimi atsakovė trečiajam asmeniui negarantavo, kad automobiliai bus surasti ir pasiūlyti ir taip sutartis bus įvykdyta.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir netenkino ieškovės prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kasatorė nesutinka su tokiu išaiškinimu ir yra įsitikinusi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas.
15. Pirmosios instancijos teismas dalies šalių išdėstytų argumentų visai neanalizavo, o didžiosios dalies šalių nurodytų faktinių duomenų visai netyrė ir jų nevertino. Be to, į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą buvo naujai pateikti rašytiniai įrodymai, juos teismas pridėjo prie bylos.
20. Atsiliepimo į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens kvalifikavimo

21. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011;  2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nrt. 3K-3-288/2010, kt.).
22. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktas paslaugų sutarties apibrėžimas: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016).
23. Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino, kad atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis laikytina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi. Konstatuotina, kad teismai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, t. y. kad atsakovė iš trečiojo asmens 2014 m. rugsėjo 5 d. gavo 20 500 Eur už automobilį „Kia Sorento“; atsakovė trečiojo asmens pavedimu 2014 m. rugsėjo 5 d. pervedė 19 285 Eur į ieškovės sąskaitą už „Kia Sorento“ pagal sąskaitą Nr. 14-04; atsakovė automobilį „Kia Sorento“ 2014 m. rugsėjo 5 d. 19 val. Vokietijoje perdavė trečiojo asmens atstovui; trečiasis asmuo nurodė atsakovei sulaikyti mokėjimo pavedimą už „Kia Sorento“ dėl po pirkimo paaiškėjusių automobilio „Mercedes Benz“ trūkumų remonto ir pan.
24. CK nenustato privalomos rašytinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų, atliktų dar iki pasirašant Tarpininkavimo sutartį, matyti, kad tarp jų susiklostę santykiai atitinka CK 6.716 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus paslaugų teikimo santykius. Sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau klausimas, ar žemesniosios instancijos teismai teisingai taikė sutarties aiškinimo taisykles ir principus, laikytinas teisės klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2009; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2008, kt.). Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo formuojama praktika, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai kvalifikavo atsakovės ir trečiojo asmens teisinius santykius. Be kita ko, kasatorė kasaciniame skunde iš esmės neginčija to, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (nutarties 19.2 punktas).
25. Kasatorė skunde nurodė, kad teismas neįvertino, ar atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta Tarpininkavimo sutartis turi tik atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius ar ir mišraus pobūdžio teisinius santykius, turinčius pavedimo, atstovavimo ir atlygintinių paslaugų sutartims būdingų požymių; kad teismas neįvertino, kurios sutarties sąlygos turėjo esminę reikšmę ginčo šalių teisiniams santykiams. Pažymėtina, kad Tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. rugsėjo 1 d., t. y. jau po to, kai ieškovė pardavė automobilius „Mercedes Benz“ ir „Kia Sorento“. Kasatorė pareiškė ieškinį atsakovei dėl 9285 Eur nesumokėtos sumos už automobilį „Kia Sorento“, todėl kasacinis teismas pritaria pirmosios instancijos sprendime nurodytam teiginiui, kad šiam ginčui išspręsti yra reikšmingos automobilio „Kia Sorento“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės. Tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti yra svarbūs teisiniai santykiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens, kurie jau egzistavo minėto automobilio pardavimo metu. Taigi plačiau dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. Tarpininkavimo sutarties teismas nepasisako ir jos sąlygų nenagrinėja, kadangi, kaip minėta anksčiau, dar iki pasirašant Tarpininkavimo sutartį, matyti, kad tarp jų susiklostę santykiai atitinka CK 6.716 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus paslaugų teikimo santykius.

Dėl teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės kvalifikavimo ir tinkamo atsakovo civiliniame procese

26. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys nesutaria, kas turėtų būti laikomas tinkamu atsakovu civiliniame procese. Ieškovė nurodė, kad automobilių „Mercedes Benz“ ir „Kia Sorento“ pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, tuo tarpu atsakovė nurodė, kad šių automobilių pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirkimo–pardavimo sutarties samprata: pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
27. Teismai nustatė šias teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes: 2014 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė rašytinę automobilio „Mercedes Benz“ pirkimo–pardavimo sutartį; byloje esanti 2014 m. rugpjūčio 13 d. sąskaita Nr. 14-02 patvirtino, kad minėto automobilio pardavėja buvo ieškovė, o pirkėjas – trečiasis asmuo; ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė dokumentą dėl automobilio garantijos, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas Vokietijos įmonei „RL-Nutzfahrzeuge“; 2014 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė ieškovei elektroniniu paštu atsiuntė automobilio „Kia Sorento“ pirkėjo – trečiojo asmens rekvizitus; ieškovė 2014 m. rugpjūčio 29 d. išrašė sąskaitą Nr. 14-04 automobiliui „Kia Sorento“ eksportuoti, kurioje kaip pardavėja nurodyta ieškovė, o kaip automobilio pirkėjas – trečiasis asmuo. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, teismai pagrįstai konstatavo, kad pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens, o ne tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. automobilio „Mercedes Benz“, pirkimo–pardavimo sutartį ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. automobilio „Kia Sorento“ pirkimo–pardavimo sutartį sudarė būtent ieškovė ir trečiasis asmuo.
28. Siekiant kvalifikuoti sutartinius teisinius santykius, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Teismai nagrinėjo, tarp kokių šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, aiškinosi tikruosius šalių ketinimus, vertino sutarčių turinį, sąlygas, tikslą. Nors kasatorė kasaciniame skundė nurodė, kad atsakovė veikė kaip perpardavinėtoja, t. y. visų pirma automobilius siekė įsigyti sau, teismai fakto, jog atsakovė būtų įgijusi nuosavybės teisę į automobilius, nenustatė, o kad nuosavybės perleidimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens, patvirtina šios nutarties 27 punkte nurodyti argumentai. Taip pat kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinio teismo suformuotos sutarčių aiškinimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau argumentų, reikšmingų byloje nagrinėtam ginčo sprendimui ir teismų praktikos vienodinimui dėl šios normos netinkamo aiškinimo ir taikymo, nenurodė. Priešingai, teismai, konstatuodami, kad automobilių pirkimo–pardavimo sutartis sudarė ieškovė ir trečiasis asmuo, nenukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, išdėstytų CK 6.193 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015 ir joje nurodyta praktika).
29. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.
30. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, turėjo teisinį pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. ir 2015 m. liepos 30 d. protokolinėmis nutartimis ieškovei ne tik siūlė keisti atsakovę, bet ir išaiškino netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, nes atsakovui turi būti užtikrintas dalyvavimas byloje ir galimybė naudotis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos. Kasatorė nepasinaudojo teismo suteikta galimybe civiliniame procese pakeisti atsakovą, todėl teismas bylą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytą pirkimo–pardavimo santykių kvalifikavimą, kasacinio teismo kolegija pripažįsta pagrįsta išvadą, kad kasatorė pareiškė ieškinį netinkamai atsakovei.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme

31. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi iš minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.
32. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013, kt.). Nagrinėjamu atveju kasatorė apklausti specialistų, ekspertų ar liudytojų apeliacinio proceso metu neprašė.
33. Remiantis CPK 290, 291, 302, 322, 331 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, nagrinėdamas dalyvaujančio byloje asmens apeliacinį skundą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia klausimą dėl teismo posėdžių nagrinėjimo formos priimdamas motyvuotą nutartį, kurioje, be kita ko, nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Tokia nutartis gali būti priimama kaip atskiras teismo procesinis dokumentas (CPK 290, 291 straipsniai), taip pat gali būti ir įtraukta į sprendimą (nutartį), kurį apeliacinės instancijos teismas priima baigęs nagrinėti bylą (CPK 331 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, galutinai išspręsdamas tarp šalių kilusį ginčą ir priimdamas 2016 m. sausio 29 d. nutartį, kartu motyvuotai išsprendė ir apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka klausimą, t. y. nutarė bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
34. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, kasatorė dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, taigi jos teisė būti išklausytai buvo įgyvendinta. Bylos procesiniai dokumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka sutrukdė kasatorei pateikti reikšmingus paaiškinimus ir todėl galėjo būti priimta neteisinga teismo nutartis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nenustatęs išimties atvejo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pasirinko rašytinį procesą apeliacinėje instancijoje.
35. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui kasacine tvarka, todėl kasacinis teismas dėl jų nepasisako.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad naikinti ar keisti ją kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 15,32 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas atmestinas, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Esigna“, j. a. k. 148135788, 15,32 Eur (penkiolika Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis